Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą;

T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012 m. gegužės 14 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį – laisvės apribojimu 1 metams;

2) 2013 m. gegužės 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, pritaikius BK 63 straipsnio 4 dalį, – laisvės atėmimu 1 metams 11 mėnesių, BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu subendrinus šią bausmę su 2012 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

3) 2013 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 290 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 64¹ straipsnį - 40 MGL dydžio bauda. Įskaičius į bausmės laiką kardomojo kaltinimo laiką, galutinė bausmė - 2 MGL dydžio (75,32 Eur) bauda. Bauda sumokėta 2017 m. gegužės 28 d.; teistumas neišnykęs;

5) Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 225,96 Eur bauda;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant pareigojimus. 2018 m. spalio 12 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. liepos 27 d. paleistas lygtinai, neatlikęs 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. P., 2024 m. sausio 21 d. apie 03.30 val., viešoje vietoje – degalinės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, jis (t. y. E. G.) tyčia kumščiu sudavė vieną kartą A. B. į nosį, taip sukėlė jam fizinį skausmą, po to T. P. tyčia kumščiu sudavus ne mažiau vieną smūgį ir įspyrus ne mažiau vieną smūgį nukentėjusiajam E. L. į įvairias kūno vietas, jis (t. y. E. G.) kartu su T. P. tyčia spardė nukentėjusįjį E. L., iš viso įspyrė ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, padarydami jam muštinę žaizdą kaktos srityje, dalinį 13, 21 danties nuskėlimą, poodinę kraujosruvą 12 krūtinės slankstelio srityje, nugaros apatinės dalies sumušimą, odos nubrozdinimą krūtinės ląstoje, dešinės pėdos sumušimą, dešinės ausies sumušimą su būgnelio plyšimu, infekcinio proceso susidarymu patekus infekcijai iš išorės, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. L. sveikatą, po to nukentėjusiajai A. L. užgulus nukentėjusįjį E. L., tikslu apsaugoti jį nuo smūgių, jis (t. y. E. G.) kartu su T. P. tyčia spardė nukentėjusiąją A. L., iš viso įspyrė ne mažiau septynis kartus į įvairias kūno vietas, padarydami jai kairio dilbio sumušimą su poodine kraujosruva, poodinę kraujosruvą dešinio kelio srityje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. L. sveikatą, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. P., 2024 m. sausio 21 d. apie 03.30 val., viešoje vietoje – degalinės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, be priežasties, T. P. tyčia kumščiu sudavus ne mažiau vieną smūgį ir įspyrus ne mažiau vieną smūgį nukentėjusiajam E. L. į įvairias kūno vietas, po to jis (t. y. E. G.) kartu su T. P. tyčia spardė nukentėjusįjį E. L., iš viso įspyrė ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, padarydami jam muštinę žaizdą kaktos srityje, dalinį 13, 21 danties nuskėlimą, poodinę kraujosruvą 12 krūtinės slankstelio srityje, nugaros apatinės dalies sumušimą, odos nubrozdinimą krūtinės ląstoje, dešinės pėdos sumušimą, dešinės ausies sumušimą su būgnelio plyšimu, infekcinio proceso susidarymu patekus infekcijai iš išorės, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. L. sveikatą, nes dėl dešinės ausies sumušimo su būgnelio plyšimu, infekcinio proceso susidarymu, patekus infekcijai iš išorės, nukentėjusiojo E. L. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

T. P., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. G., 2024 m. sausio 21 d. apie 03.30 val., viešoje vietoje – degalinės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, E. G. tyčia kumščiu sudavus vieną kartą A. B. į nosį, taip sukėlus fizinį skausmą, jis (t. y. T. P.), tyčia kumščiu sudavė ne mažiau vieną smūgį ir įspyrė ne mažiau vieną smūgį nukentėjusiajam E. L. į įvairias kūno vietas, po to jis (t. y. T. P.) kartu su E. G. tyčia spardė nukentėjusįjį E. L., iš viso įspyrė ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, padarydami jam muštinę žaizdą kaktos srityje, dalinį 13, 21 danties nuskėlimą, poodinę kraujosruvą 12 krūtinės slankstelio srityje, nugaros apatinės dalies sumušimą, odos nubrozdinimą krūtinės ląstoje, dešinės pėdos sumušimą, dešinės ausies sumušimą su būgnelio plyšimu, infekcinio proceso susidarymu patekus infekcijai iš išorės, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. L. sveikatą, po to nukentėjusiajai A. L. užgulus nukentėjusįjį E. L., tikslu apsaugoti jį nuo smūgių, jis (t. y. T. P.) kartu su E. G. tyčia spardė nukentėjusiąją A. L., iš viso įspyrė ne mažiau septynis kartus į įvairias kūno vietas, padarydami jai kairio dilbio sumušimą su poodine kraujosruva, poodinę kraujosruvą dešinio kelio srityje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. L. sveikatą, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su E. G., 2024 m. sausio 21 d. apie 03.30 val., viešoje vietoje – degalinės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, be priežasties, jis (t. y. T. P.), tyčia kumščiu sudavė ne mažiau vieną smūgį ir įspyrė ne mažiau vieną smūgį nukentėjusiajam E. L. į įvairias kūno vietas, po to jis (t. y. T. P.) kartu su E. G. tyčia spardė nukentėjusįjį E. L., iš viso įspyrė ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, padarydami jam muštinę žaizdą kaktos srityje, dalinį 13, 21 danties nuskėlimą, poodinę kraujosruvą 12 krūtinės slankstelio srityje, nugaros apatinės dalies sumušimą, odos nubrozdinimą krūtinės ląstoje, dešinės pėdos sumušimą, dešinės ausies sumušimą su būgnelio plyšimu, infekcinio proceso susidarymu patekus infekcijai iš išorės, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. L. sveikatą, nes dėl dešinės ausies sumušimo su būgnelio plyšimu, infekcinio proceso susidarymu, patekus infekcijai iš išorės, nukentėjusiojo E. L. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis E. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad T. P. pažįsta apie 10 metų, jie kaimynai. 2024 m. sausio 21 d. jis su T. P. buvo degalinėje. Nukentėjusieji prie jų prisikabino. Jie visi vieni prieš kitus smurtavo. Mano, kad jis pirmas vieną kartą trenkė A. B. į nosį. Gali būti, kad jis sudavė smūgius E. L., spardė jį. A. L. nugriuvo, jis jai spyrė. Suduotų smūgių neskaičiavo, bet sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Sutinka su nukentėjusiesiems konstatuotais sužalojimais. Blogai vertina savo poelgį, daugiau taip nesielgs, gailisi nusikaltęs. Nukentėjusiesiems žalą atlygino, su jais susitaikė. Žalą Ligonių kasai atlygino. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Kaltinamasis T. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad su A. G. pažįstami apie 10 metų. Kaltę pripažįsta. Sutinka, kad savo veiksmais pažeidė viešąją rimtį ir padarė sužalojimus nukentėjusiesiems. Sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, gailisi nusikaltęs. Nurodo, kad ir jis buvo sužalotas. Ateityje stengsis išvengti konfliktų panašiose situacijose. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško kaltės pripažinimo, kaltinamųjų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusysis E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 21 d. jis kartu su savo draugu A. B. ir savo mama A. L. nusprendė nuvažiuoti iki degalinės nusipirkti cigarečių, prieš tai šventė jo gimtadienį. Apie 03.00 val. su „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu jie nuvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Taksi vairuotojas juos paleido aikštelėje ir jie nuėjo į degalinę. Matė aikštelėje stovintį kitą taksi automobilį „Toyota Prius“, kuriame sėdėjo asmenys. Praeinant pro minėtą automobilį, jo draugas vairuotojo paklausė, ar jis galės juos parvežti atgal iki namų, bet vairuotojas nemandagiai kažką atsakė, apsižodžiavo su A.. Tada staigiai iš automobilio išlipo keturi asmenys ir vairuotojas. Asmenys parvertė jį ant žemės ir pradėjo mušti. Kiek asmenų jį mušė, nepamena, jam buvo suduoti smūgiai į galvos sritį, į šonkaulius, į žandikaulį, nugarą ir kitas kūno vietas. Kiek tiksliai jam buvo suduota smūgių, jis nežino, bet jų buvo daug. Ar asmenys mušė jo draugą, nežino, nematė. Nepamena, ar asmenys kažką jam sakė. Kai jį pradėjo mušti, jo mama pradėjo jį ginti, šaukė, bandė uždengti jam galvą, ir tada ji gavo smūgius nuo asmenų, jai buvo sumušta ranka, koja, galvos sritis. Jo mamai pradėjus garsiai šaukti, visi asmenys sušoko į taksi automobilį ir išvažiavo. Draugas A., kiek pamena, nieko nedarė, nebandė jų apginti. Ar taksi vairuotojas dalyvavo muštinėse ir ar jį mušė, nematė. Ar asmenys turėjo peilius, nematė. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino, bet atvykus pareigūnams, jis viską papasakojo apie įvykį. Tuo metu medikų atsisakė, nes buvo šoko būsenoje ir skausmo nejautė, tik jau vėliau, 2024 m. sausio 21 d. po pietų nusprendė nuvažiuoti į gydymo įstaigą, kadangi jam skaudėjo visą kūną, iš galvos bėgo kraujas. Mamai labai skaudėjo kairę ranką, atsirado mėlynės, galvoje atsirado guzas. Nuvyko į LSMUL KK skubios pagalbos skyrių, kur po gydytojų apžiūros jam diagnozavo galvos plaukuotosios dalies žaizdą, dviejų dantų lūžius, krūtinės ląstos sumušimą ir kitus sumušimus. Jo mamai A. L. diagnozavo kitų ir nepatikslintų dilbio dalių sumušimą, kelio sumušimą. Po apžiūros juos išleido gydytis į namus. 2024 m. sausio 21 d. ryte, prieš gydymo įstaigą, jis buvo dar nuvažiavęs iki degalinės, kur buvo sumuštas, tikslu pasižiūrėti vaizdo kamerų įrašus, ar yra užfiksuotas įvykis. Tada degalinės aikštelėje pamatė tą patį taksi vairuotoją, kuris buvo kartu su asmenimis, kurie jį sumušė. Bandė su juo pakalbėti, bet minėtas vairuotojas nenorėjo su juo bendrauti. Vyras buvo atvažiavęs su „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ant automobilio užrašyti taksi įmonės kontaktai (duomenys neskelbtini). Mano, kad galėtų atpažinti jį sumušusius asmenis (1 t., b. l. 28–29, 46–48).

Nukentėjusysis E. L. papildomai parodė, kad po 2024 m. sausio 21 d. įvykio, kuomet buvo sumuštas tiek jis, tiek jo mama A. L., jis kurį laiką gydėsi namuose, tačiau nepraėjus šonų, ausies skausmams, galvos svaigimui, jis turėjo apie 2 savaičių laikotarpio nedarbingumą. Dėl patirtų sužalojimų gydėsi Kauno klinikose, poliklinikoje „(duomenys neskelbtini)“, kur šeimos gydytoja išrašydavo siuntimus pas gydytojus į Kauno klinikas. Taip pat to įvykio metu jam buvo nuskelti du viršutiniai dantys, vienas iki pat šaknų, todėl jis kreipėsi dėl dviejų dantų estetinio plombavimo ir protezavimo į odontologijos kliniką „(duomenys neskelbtini)“, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taip pat nori patikslinti, kad šio įvykio metu jam priėjus prie kito taksi automobilio, prie kurio jau stovėjo jo draugas A. B., iš automobilio išlipo 4 ar 5 asmenys, įskaitant ir vairuotoją, ir tuomet jis pajuto smūgį kumščiu į šoną. Po smūgio jis labai išsigando, jam buvo šokas, prisimena, kad jam buvo suduoti smūgiai bei spyriai į įvairias kūno vietas, t. y. į galvą, šonkaulius, žandikaulį, nugarą ir kitas kūno vietas, po ko jis pajuto spyrį į kojas, po ko veidu pargriuvo ant žemės ir rankomis užsidengė veidą ir galvą, norėdamas save apsisaugoti. A., kiek prisimena, atsitraukė toliau nuo jo, todėl jis surinko visus smūgius. Negali pasakyti, ar smūgių ir spyrių metu, tuo pačiu metu jautė smūgius į abi kūno puses, tačiau rytojaus dieną jam skaudėjo abu šonus. Kiek asmenų jį mušė, kiek smūgių jam sudavė ir įspyrė, jis pasakyti negali, nes įvykio metu labai išsigando, patyrė didelę baimę, stresą, nerimą, buvo tiesiog šoko būsenoje. Jo mama A. taip pat fiziškai nukentėjo įvykio metu, nes kai ji atėjo jį apginti, ji savo kūnu uždengė jo kūną ir tuomet ji taip pat buvo sumušta. Kiek smūgių ar spyrių buvo suduota mamai, jis nematė, nes tuo metu rankomis buvo užsidengęs galvą. Daugiausia smūgių ir spyrių jam sudavė aukštas vaikinas, kuris buvo apie 2 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Po įvykio rytojaus dieną, t. y. 2024 m. sausio 22 d., jis kartu su savo draugu M. buvo nuvažiavęs į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ pasižiūrėti vaizdo kamerų įrašų ir taip atsitiko, kad degalinėje jis sutiko tą patį taksi vairuotoją, su kurio keleiviais 2024 m. sausio 21 d. įvyko konfliktas. Jis taksi vairuotoją iškart atpažino, priėjo prie jo paklausti, kodėl jis padėjo pabėgti asmenims, sumušusius jį ir jo mamą, tačiau taksi vairuotojas vengė kalbėtis, nieko neatsakė. Tuo metu jis nufotografavo taksi automobilio valstybinius numerius ir pateikė tyrėjai prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Yra informuotas, kad turi teisę pareikšti civilinį ieškinį, jį reikš pasitaręs su savo advokatu, nes dėl šio įvykio jam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, padaryti kūno sužalojimai, buvo nubrozdinimai kaktos/smilkinio srityje, pakaušyje, krūtinės srityje, nugaroje buvo kraujosruva, skaudėjo dešinę koją, buvo patikusi čiurna, buvo nuskelti du dantys, dėl ko buvo nedarbingas (1 t., b. l. 51–54).

Papildomai nukentėjusysis E. L. parodė, jog jis nematė, kad kuris nors iš užpuolikų rankoje būtų turėjęs peilį, tačiau po įvykio, kai kalbėjo su A. ir savo mama, jie teigė matę, kad vienas iš juos užpuolusių vaikinų rankoje turėjo atlenkiamą peiliuką. Kiek prisimena, jis juos užpuolusiems asmenims jokių smūgių nesudavė, o jeigu ir sudavė, tai tik norėdamas apsiginti. Pradžioje konflikto jis laikė aukščiausią vaikiną sugriebęs už striukės ties pečiais. Įvykio metu jis vilkėjo rudos/chaki spalvos striukę, jo draugas A. raudonos spalvos striukę (1 t., b. l. 57–60).

Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 20 d. apie 20.00 val. jis su savo draugu E. L. šventė jo gimtadienį pirtyje, po to kartu su E. L. ir jo mama A. L. grįžo pas jį į namus, kur toliau šventė ir vartojo alkoholinius gėrimus. 2024 m. sausio 21 d. apie 03.00 val. nakties jie nusprendė nuvažiuoti iki degalinės nusipirkti cigarečių ir atsigerti. Jis, E. ir jo mama A. su taksi nuvažiavo iki degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune. Aikštelėje matė, kad šalia jų stovėjo kitas taksi automobilis, kuriame sėdėjo daug žmonių. Jiems visiems išlipus iš automobilio, tie asmenys iš kito taksi automobilio taip pat išlipo ir pajuto smūgį į nosį, pajuto fizinį skausmą. Tada kitas asmuo, kuris buvo vidutinio kūno sudėjimo, trumpų, tamsių plaukų, pargriovė E. ant žemės ir pradėjo jį mušti, vėliau prisijungė ir kiti asmenys, bet kiek tiksliai jų buvo, jis neatsimena, jie spardė E. kojomis, mušė rankomis. Dar vienas asmuo, kuris buvo prie jo, matė, kad išsitraukė iš savo striukės kišenės sulenkiamą peilį ir jį tiesiog laikė, bet juo nemosikavo. Matydamas peilį, jis bijojo, kad jį gali užpulti ir atsitraukė nuo jo atokiau, E. ir jo mamai padėti nebandė. Matė, kad E. mama A. bandė apginti E., jį bandė uždengti savo kūnu, kai jį mušė ir jai taip pat buvo suduoti smūgiai. Kažkurio momentu asmenys įsėdo į taksi automobilį, kuriame sėdėjo prieš tai ir išvažiavo. Ar taksi vairuotojas dalyvavo užpuolime, jis nematė. Jis įsidėmėjo tik du asmenis, kurie juos užpuolė, vienas, kuris turėjo peilį, buvo apie 20-26 metų amžiaus, 2 m ūgio, tamsių, trumpai kirptų plaukų, liekno kūno sudėjimo, dėvėjo tamsios spalvos striukę iki kelių. Kitas vaikinas buvo apie 20-26 metų amžiaus, apie 170-180 cm ūgio, tamsių, trumpų plaukų, dėvėjo tamsios spalvos trumpą striukę. Abu vaikinai buvo labai panašus vienas į kitą. Juos pamatęs, atpažinti galėtų. Kitų asmenų neįsidėmėjo. Vėliau, kai visi išvažiavo, E. atsistojo, tada pamatė, kad jam išmušti du dantis, jis buvo visas kruvinas, praskelta galva, jo mama A. taip pat buvo kruvina, bet kokie jai buvo padaryti sužalojimai, jis nematė. Iškart po įvykio jis ją nufotografavo, jos nuotrauką galės pateikti vėliau. Jie visi nuėjo į degalinę, kur jis apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Už kelių minučių į degalinę atvyko policijos pareigūnai, kuriems papasakojo apie įvykį. Kadangi tą dieną buvo visi išgėrę, jokie procesiniai veiksmai su jais atlikti nebuvo. Po įvykio jis į gydymo įstaigą dėl nosies sužalojimo nesikreipė, mėlynių, patinimų nesimatė. Pas medikus sekančią dieną kreipėsi tik E. su mama A., tačiau kokie sužalojimai jiems nustatyti, jis nežino. Įvykio metu buvo sutrikdyta viešoji tvarka, jis patyrė stresą, buvo išsigandęs (1 t., b. l. 93–95).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2024 m. sausio 21 d. įvykio metu, kai jam buvo suduotas vienas smūgis į nosį, jis juto fizinį skausmą. Dėl suduoto smūgio jis į jokius medikus nesikreipė ir niekur nesigydė. Įvykio metu fiziškai daugiau nukentėjo jo draugas E. L. ir jo mama A. L.. Žino, kad jie kreipėsi dėl patirtų sužalojimų į Kauno klinikas. Taip pat nori patikslinti, kad konflikte dalyvavo jam nepažįstami 4 vaikinai, pakankamai jauni, panašiai jo amžiaus, t. y. apie 24 m. amžiaus. Prisimena, kad vienas iš vaikinų buvo aukštas, apie 200 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų (šis vaikinas rankoje laikė atlenkiamą išskleistą peilį ir, stovėdamas nuo jo apie 1-2 metrų atstumu, jam sakė „ateini čia, ateini čia“, todėl jis atsitraukė nuo šio vaikino), taksi vairuotojas buvo ir aukštas apie 170-180 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, kiti du vaikinai apie 170-180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų. Mano, kad galėtų atpažinti konflikte dalyvavusius vaikinus iš išvardintų požymių. Įvykio metu jis vilkėjo raudonos spalvos striukę, E. vilkėjo rudos spalvos striukę, jo mama A. taip pat vilkėjo rudos spalvos striukę. Kiek prisimena patį konfliktą, jis kilo dėl to, kad jis paklausė taksi vairuotojo, ar juos galės parvežti namo, nes jų taksi išvažiavo. Ir tuomet taksi keleiviai iškart išlipo iš automobilio ir jie pirmi be jokios priežasties pradėjo konfliktą. Prisimena, kad pirmiausiai jis gavo vieną smūgį į nosį, mano, kad jam jį galėjo suduoti aukščiausias vaikinas, kuris turėjo atlenkiamą peiliuką, kokios spalvos buvo peilio rankena nematė, nes jis peilį laikė rankoje suspaustą, tačiau visas peiliuko ilgis su ašmenimis buvo apie 20 cm. Viskas vyko labai greitai, kuris iš vaikinų sudavė smūgį E., nuo kurio jis pargriuvo ant žemės jis nematė, tik po to pamatė, kad kiti du vaikinai apie 170-180 cm ūgio, jį jau gulintį ant žemės spardė kojomis. Tada jis bandė eiti link E., kad jį apgintų, bet aukščiausias vaikinas, rankoje laikydamas išskleistą peiliuką akivaizdžiai jam jį demonstravo, kas leido jam suprasti, kad jeigu jis prisiartins prie E., jis jį sužalos peiliu. Tokiu būdu šis vaikinas neleido prieiti apginti E., tačiau jis matydamas, kad draugas, gulintis ant žemės, yra spardomas, norėjo prieiti prie E., ir vaikinui, rankoje laikiusiam peilį, sudavė vieną smūgį, tačiau į kurią kūno vietą jam sudavė, tikrai neprisimena, jam net kumščio neskaudėjo, todėl jo smūgis turėjo būti tikrai nestiprus ir, mano, jį galėjo suduoti jam į rūbus, tikrai ne į galvos sritį. Tada tas vaikinas supyko ant jo ir pradėjo jį dar labiau pulti su peiliu, sakydamas jam: „ateini čia, ateini čia“, todėl jis norėdamas išvengti sužalojimo, atsitraukė nuo to vaikino saugiu atstumu. Kiek spyrių vaikinai spyrė E. ir jo mamai, bandžiusiai savo kūnu apginti E., jis tiksliai nematė. Visas konfliktas įvyko labai greitai, 5 minučių tikrai neužtruko ir galiausiai juos užpuolę vaikinai susėdo į savo taksi ir išvažiavo iš degalinės teritorijos. E. ir jo mamai smūgių ir spyrių buvo suduota tikrai daug, nes E. ir jo mama įvykio metu buvo stipriai sužaloti. Visų suduotų spyrių ir smūgių nematė, bet mano, kad E. buvo suduota apie 15 smūgių ir spyrių, o jo mamai apie 5 spyrius. Mano, kad taksi vairuotojas su taksi keleiviais, t. y. trimis vaikinais buvo pažįstami, kadangi jie tiesiog visi buvo degalinės aikštelėje, taksi automobilis tiesiog stovėjo ir niekur jų taksi vairuotojas nevežė. Taip pat, jeigu taksi vairuotojas būtų tiems vaikinams nepažįstamas, dėl kokių priežasčių jis išliptų, tiesiog taksi vairuotojo vietoje, reikėtų kviesti policiją, jei kilo konfliktas tarp nepažįstamų asmenų ir tiesiog rūpintis savo gerove. Jei šio įvykio metu taksi vairuotojas kam nors ir sudavė smūgį, tai E., nes tikrai ne jam. Dėl šio įvykio prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju, nes įvykio metu nukentėjo ne tik fiziškai, tačiau jam buvo grasinta peiliu, kad bus sužalotas su peiliu, dėl ko jis labai išsigando, patyrė stresą, nes ne kiekvieną dieną čia su peiliu grasina, taip pat dėl to, kad buvo sumuštas jo draugas ir jo mama, buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, nes visas įvykis vyko degalinės aikštelėje, lauke. Yra informuotas, kad turi teisę pareikšti civilinį ieškinį, jo šiuo metu nereikš, jeigu reikš, pateiks tyrimo eigoje (1 t., b. l. 98–101).

Nukentėjusioji A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 20 d. nakties metu, tikslios valandos neprisimena, kartu su savo sūnumi E. L. ir jo draugu A., pavardės nežino, su taksi automobiliu nuvyko į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią Kaune, prie (duomenys neskelbtini). Taksi vairuotojas buvo (duomenys neskelbtini). Atvežęs į degalinę taksi vairuotojas juos paleido ir išvažiavo. Degalinės teritorijoje, aikštelėje, stovėjo kitas taksi automobilis, todėl sūnaus draugas A. priėjo prie to kito taksi automobilio pasiteirauti, ar jis juos galėtų parvežti namo. Ką A. kalbėjo su taksi vairuotoju, ji negirdėjo, nes su sūnumi stovėjo šiek tiek atokiau. Netrukus pamatė, kad iš to kito taksi automobilio išlipo 4 arba 5 nepažįstami vyriškiai, kurie iškart pripuolė prie A.. Kiek matė, jie A. smūgių nesudavė, tačiau stumdėsi į šalis. Ji pradėjo šaukti, verkti, labai išsigando ir liepė jiems baigti, o E. iškart pribėgo ginti savo draugą A.. Viskas vyko labai greitai. Vienas iš juos užpuolusių vaikinų buvo labai aukštas, apie 2 metrų. Kitų asmenų neįsidėmėjo. Netrukus pamatė, kad aukščiausias vaikinas spyrė jos sūnui E. į kojas, dėl ko jis ant pilvo parkrito ant žemės. E. pargriuvus ant žemės, jį pradėjo spardyti du vaikinai, spardė į įvairias kūno dalis viršutinėje kūno pusėje, matė, kad E. rankomis bandė dengtis savo galvą ir veidą. Tada ji greitai pribėgo prie sūnaus ir savo kūnu uždengė jo kūną, tokiu būdu norėdama jį apginti. Kiek tiksliai spyrių buvo įspirta jos sūnui, ji nežino, nes viskas vyko labai greitai, jis buvo tiesiog šoko būsenoje, kad taip gali atsitikti tiesiog atvažiavus į degalinės kolonėlę. Kai ji savo kūnu uždengė E., tuo metu į ją taip pat buvo įspirta 7 kartus į įvairias kūno vietas, t. y. į šonkaulius, krūtinės sritį, galvą, į dešinę koją, į kairę ranką. Jautė, kad ją spardo du asmenys, nes tuo pačiu metu jautė spyrius iš vienos pusės, t. y. iš kairės, ir iš kitos pusės, t. y. iš dešinės. Spyrių metu jai skaudėjo, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, spyrių vietose liko žymės – mėlynės. Konflikto metu šaukėsi pagalbos, prašė, kad jie liautųsi, sakė, kad nieko čia nėra, jokių problemų čia nėra, prašė, kad jie nusiramintų, prašė baigti juos mušti. Prisimena, kad šaukė, kad kas nors iškviestų policiją, tačiau kiek matė degalinės aikštelėje nebuvo jokių kitų pašalinių asmenų, kurie galėjo matyti įvykį. Konfliktas baigėsi, nes kažkas iš asmenų sušaukė ar tai „mentai“, ar kažką kito pasakė, dabar jau tiksliai neprisimena ir tada ją bei E. spardę asmenys pabėgo, sulipo į taksi automobilį ir išvyko iš degalinės teritorijos. Kur įvykio metu buvo A., ji nematė, tačiau po įvykio jis jai pasakė, kad jis labai išsigando ir tiesiog stovėjo šone. Mano, kad jis turėjo matyti kaip nepažįstami asmenys ją ir sūnų spardė. Po to jie nuėjo į degalinės vidų. E. kraujavo galva. Netrukus į degalinę atvyko policijos pareigūnai, kurie aiškinosi įvykio aplinkybes, jie bendravo, policijos pareigūnai ėjo žiūrėti vaizdo įrašus į kolonėlę. Iki šio įvykio, jie šventė sūnaus gimtadienį, kelias valandas prieš įvykį ji buvo išgėrusi kelias taures šampano, E. su A. buvo išgėrę alkoholinių kokteilių. Ar juos užpuolę asmenys buvo blaivūs, nežino, tačiau asmenys buvo labai agresyvus, kad be jokios priežasties sukėlė konfliktą ir ją bei jos sūnų sumušė, keikėsi, plūdo juos necenzūriniais žodžiais. Rytojaus dieną, t. y. 2024 m. sausio 21 d., tiek ji, tiek E. blogai jautėsi, todėl nuvyko į Kauno klinikų priimamąjį medicininei apžiūrai, kur jai buvo nustatyti kojos, galvos sumušimai, turi medicininį išrašą. E. buvo nustatytas galvos, ausies sumušimas, buvo nuskeltas vienas dantis, vienas dantis buvo išmuštas. Po Kauno klinikų medikų apžiūros ji niekur daugiau nesigydė, o jos sūnus E. ilgai gydėsi, gerdavo stiprius vaistus nuo skausmo, dar kartą apžiūrai vyko į Kauno klinikas, gydėsi „(duomenys neskelbtini)“, šeimos gydytoja V. P.. Ar ją ir jos sūnų užpuolę asmenys su savimi turėjo kokių nors ginklų, peilių neprisimena. Po šio įvykio ji sapnuodavo košmarus, kad bėga, lekia, net nakties metu atsibudusi šaukdavo, ją labai sukrėtė, kad matė kaip jos sūnus buvo sumuštas, dėl šio įvykio jis labai išsigando, patyrė didelį stresą ir šoką, ilgą laiką gėrė vaistus – antidepresantus, buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Po šio įvykio jai apie porą savaičių skaudėjo kairę ranką, turi netgi sužalojimų foto nuotraukas, kurias galės pateikti el. paštu prie tyrimo medžiagos. Prašo policijos nubausti kaltus asmenis dėl šio įvykio. Pageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja. Yra informuota, kad turi teisę pareikšti civilinį ieškinį, mano, kad civilinį ieškinį pareiškia tyrimo eigoje (1 t., b. l. 138–140).

Liudytojas M. D. parodė, kad jis dirba pagal individualią veiklą, „(duomenys neskelbtini)“ pavėžėju. 2024 m. sausio 21 d. apie 03.30 val. jis per programėlę „(duomenys neskelbtini)“ gavo užsakymą iš adreso (duomenys neskelbtini), nuvežti asmenys į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Jam paėmus klientus iš minėto adreso, tai buvo du vaikinai ir viena moteris, šalia jo atsisėdo vaikinas su šviesia striuke, o į galą atsisėdo moteris ir kitas vaikinas, kuris buvo apsirengęs raudoną striukę. Jiems bevažiuojant, šalia jo sėdintis vaikinas pradėjo jį kalbinti, jis pasakė, kad nemoka lietuviškai kalbėti, tada jie pradėjo su juo kalbėti rusiškai, klausinėjo iš kur jis, kodėl atvažiavo į Lietuvą ir kt. Jam su jais bekalbant, pajuto iš asmenų agresiją, jie pradėjo jį įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip debilas, kokio bybio tu čia darai ir kt., jis kelis kartus paprašė vaikinų, kad jie jo neįžeidinėtų, bet jie vis tiek tęsė įžeidinėjimus, tada jis juos įspėjo, kad jam teks juos išsodinti. Tada jis nuvažiavo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur sustojo šalia kito taksi automobilio, kuris stovėjo degalinės aikštelėje, ir paprašė klientų, kad jie išliptų iš jo automobilio. Jie dar labiau pradėjo ant jo rėkti, bet vaikinas, kuris sėdėjo šalia jo, nusprendė išlipti iš automobilio, paskui jį išlipo ir moteris. O vaikinas su raudona striuke, kuris sėdėjo gale, pradėjo trankyti keleivio priekinę sėdynę, bijojo, kad jis ją jam sulaužys, po to išlipo. Jiems išlipus iš jo mašinos, jis nuvažiavo į kitą degalinės pusę, kur dar pastovėjo ir galvojo, ar pranešti dėl tokio klientų elgesio policijai, ar ne, bet nusprendė vis dėl to paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie konfliktą su klientais, kuriuos vežė. Nusprendė grįžti prie jų, kol atvažiuos policija, kad jie nepasišalintų. Privažiavęs prie tos vietos, kur juos išleido, pamatė, kad vaikinas su raudona striuke bėgioja po aikštelę, o kitą vaikiną muša kitas vaikinas, kurį prieš tai matė, kad sėdėjo taksi automobilyje, prie kurio jis paleido keleivius. Minėto taksi vairuotojo jis nepažįsta. Moteris bandė apginti ant žemės gulintį vaikiną. Viso matė, kad tame taksi automobilyje buvo trys asmenys ir vairuotojas, muštynių metu visi buvo lauke ir dalyvavo muštynėse. Vienu momentu prie jų buvo priėjęs ir taksi vairuotojas, bet ar jis buvo sudavęs jo klientams smūgius, jis nežino. Vėliau visi trys asmenys ir taksi vairuotojas įsėdo atgal į automobilį ir išvažiavo. Dėl ko tarp asmenų kilo muštynės, jis nežino. Vėliau atvykus policijos pareigūnams, jis papasakojo visą situaciją, pasakė, kad asmenys, su kuriais turėjo konfliktą, nuėjo į degalinę, bet jis pareiškimo ant jų nerašė, tiesiog paprašė, kad jie su jais prevenciškai pabendrautu, o pats išvažiavo link savo namų (1 t., b. l. 89–91).

Liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet tai buvo žiemą, sausio mėnesį, galėjo būti 21 d., nakties metu dirbo pavėžėju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo Kaune, (duomenys neskelbtini) ir jį tiesiog važiuojantį gatve susistabdė trys pakeleiviai, vaikinai, kuriuos jis pažįsta iš matymo. Vienas iš jų buvo aukštas, apie 190 cm ūgio, apie 30 m. amžiaus, liekno kūno sudėjimo, ovalios veido formos, tiesios nosies formos, trumpai kirptų šviesių plaukų. Jo anketinių duomenų nežino, šį asmenį tyrime atpažino, vieną kartą yra vežęs jį link (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu sužinojo, kad jo vardas E.. Kitas vaikinas buvo apie 30 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, pailgesnės veido formos, šviesios odos/gymio ir šviesių trumpai kirptų plaukų, jo anketinių duomenų nežino, bet jį irgi atpažino tyrime. Šį asmenį vieną kartą yra vežęs link Neveronių kartu su tuo aukštu vaikinu. Trečias vaikinas buvo apie 30 m. amžiaus, jis buvo žemas, tamsių trumpai kirptų plaukų, smulkios veido formos, jo veidas, kaip jis įvardintų – mažiukas. Tiek jis, tiek šie trys vaikinai, buvo blaivūs. Jie paprašė nuvežti į degalinę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Atvažiavęs į degalinę, sustojo degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje, ir vaikinai, dar sėdėdami automobilio viduje, pradėjo skaičiuoti pinigus, nes ruošėsi kažką eiti pirkti į degalinę. Tada atvažiavo kitas taksi automobilis, kuris sustojo už jo automobilio galo. Sėdėdamas savo automobilyje jis išgirdo triukšmą, kad spardomos to kito taksi automobilio durelės, taip pat išgirdo ir žodinį konfliktą. Netrukus prie jo vairuojamo automobilio, prie keleivio pusės priėjo iš to kito taksi išlipę nepažįstami du vaikinai ir moteris. Vienas iš vaikinų buvo apie 25 m. amžiaus, apie 190 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, jis kiek prisimena, vilkėjo raudoną striukę, jį atpažino tyrime. Kitas vaikinas buvo žemesnis, apie 25 m. amžiaus, jo tyrime neatpažino. Kiek pamena, šis žemesnis vaikinas vilkėjo tamsios spalvos striukę. Su vaikinais buvo ir moteris, dabar jau neatsimena kaip ji atrodė. Matė, kad šie visi trys asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, jie svirduliavo į šalis, kalbėjo nerišliai. Vaikinas, kuris vilkėjo raudonos spalvos striukę, priėjo prie jo keleivių, pabeldė į langą ir jo keleiviui atidarius langą, vaikinas, vilkėjęs raudoną striukę pradėjo iškart šaukti, kad jie juos parveš namo. Jo keleivis atsakė, kad jie niekur nieko neveš, po ko vaikinas, vilkėjęs raudoną striukę, pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais jo keleivius ir pasakė, kad jie išliptų. Netrukus iš jo vairuojamo taksi automobilio išlipo visi trys keleiviai ir tarp jų bei nepažįstamų dviejų vaikinų kilo susistumdymas, grumtynės. Kiek matė, moteris taip pat dalyvavo grumtynėse ir garsiai šaukė, t. y. plūdo jo keleivius necenzūriniais žodžiais. Viskas įvyko labai greitai, ten buvo tiesiog sekundžių reikalas, todėl jis išlipo iš automobilio. Išlipęs pamatė, kad vaikinas, vilkėjęs raudoną striukę, sudavė kumščiu smūgį į galvą jo aukščiausiam keleiviui. Mano, kad smūgis buvo stiprus, nes jo keleiviui nuo galvos nukrito kepurė. Taip pat pamatė, kad vienas iš jo keleivių, t. y. apie 170 cm ūgio ir šviesaus gymio, mušėsi su nepažįstamu vaikinu, kuris vilkėjo tamsios spalvos striukę. Jie abu gulėjo ant žemės ir vienas kitam spyrė kojomis, ir sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau kiek spyrių ir smūgių bei į kurias kūno vietas jie vienas kitam sudavė ir spyrė, jis nematė, nes viskas vyko labai greitai. Pamatęs, kad nepažįstamas vaikinas nepaleidžia jo keleivio, jis bandė juos išskirti ir gindamas savo keleivį, jis kumščiu sudaviau tam vaikinui (vilkėjusiam tamsios spalvos striukę) vieną smūgį į šoną, tačiau po šio suduoto smūgio vis tiek mano keleivio nepaleido. Kiek jis matė, šį vaikiną mušė tik vienas iš jo keleivių, t. y. vidutinio ūgio, apie 170 cm ūgio. Kad kiti jo keleiviai būtų mušę ar spardę tą vaikiną, nematė. Nei jis pats, nei kiek matė, nei vienas iš jo keleivių nesudavė jokių smūgių ar spyrių moteriai, buvusiai kartu su vaikinais. Vienu momentu ji buvo taip pat ant žemės, ji nebuvo parkritusi ant žemės, mano, kad ji bandė išskirti jo vidutinio ūgio keleivį ir tą vaikiną, vilkėjusį tamsios spalvos striukę. Viso įvykio metu moteris šaukė, kad asmenys nustotų muštis, o vaikinas su raudona striuke ir jo aukščiausias keleivis, apie 190 cm ūgio, tiesiog bėgiojo aplinkui. Žemiausias keleivis, t. y. smulkios veido formos, kiek matė, spyrių, smūgių niekam nesudavė, jis tiesiog bėgiojo aplinkui. Vidutinio ūgio keleivio veidas buvo visas kruvinas, moteris ir vaikinas, vilkėjęs tamsios spalvos striukę, galėjo išsikruvinti nuo jo keleivio. Galiausiai vidutinio ūgio keleiviui pavyko išsilaisvinti ir jis kartu su visais trimis savo keleiviais greitai nubėgo į jo taksi automobilį, atsisėdo ir išvyko iš degalinės teritorijos, kad išvengtų tolimesnio konflikto. Keleivių prašymu, tiesiai iš degalinės nuvežė juos į (duomenys neskelbtini), paleido pagrindinėje gatvėje, vos tik įvažiavus į (duomenys neskelbtini) dešinėje. Jis įvykio metu nenukentėjo. Įvykio metu nematė, kad kuris nors iš jo keleivių būtų turėjęs peilį ar kažkokį kitą įrankį, ar ginklą, kurį demonstravo nukentėjusiems asmenims. Pats konfliktas truko iki 5 minučių. Kitą dieną atvažiavo į degalinę užsipilti kuro, prie jo priėjo vienas iš nukentėjusiųjų, žemesnis vaikinas, jis buvo su kažkokiu draugu ir jam pasakė „papuolėt ant 100 štukų“ (4 t., b. l. 18–21).

2024 m. gegužės 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. B. atpažino įtariamąjį E. G., kaip asmenį, kurį savo apklausų metu apibūdino ir įvardijo kaip aukščiausią vaikiną apie 200 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, dalyvavusį 2024 m. sausio 21 d. konflikto metu, vykusio degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Šis vaikinas rankoje laikė atlenkiamą peiliuką ir jam sakė: „ateini čia, ateini čia“, kaip nurodė savo apklausoje, mano, kad jam smūgį į nosį sudavė būtent šis vaikinas. Vaikiną atpažįsta iš trumpai kirptų plaukų, liekno sudėjimo, bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 127–132).

2024 m. gegužės 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. B. atpažino įtariamąjį T. P., kaip asmenį, kurį įvardijo apklausos metu kaip vaikiną apie 170-180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų. Šis vaikinas buvo vienas iš dviejų vaikinų, užpuolusių ir sumušusių jo draugą E. L. bei jo mamą A. L. 2024 m. sausio 21 d. konflikto metu, vykusio nakties metu degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), aikštelėje. Šį vaikiną jis netgi įvardintų kaip pagrindinį, kuris sudavė smūgius ir spyrius E.. Jį atpažįsta iš trumpai kirptų plaukų, iš kūno sudėjimo, iš žvilgsnio ir bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 119–125).

2024 m. birželio 27 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis E. L. atpažino įtariamąjį J. P., kaip asmenį kuris yra taksi vairuotojas, kuris dalyvavo 2024 m. sausio 21 d. įvykyje, degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, Kaune, apie kurį davė parodymus apklausų metu. Ar taksi vairuotojas įvykio metu sudavė jam smūgiu, spyrių, pasakyti negali, nes nematė (1 t., b. l. 73–79).

2024 m. liepos 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad įtariamasis J. P. atpažino įtariamąjį E. G., kaip asmenį, kuris dalyvavo 2024 m. sausio 21 d. įvykyje, vykusiame nakties metu, degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Šį vaikiną jis apklausos metu apibūdino kaip aukščiausią keleivį, apie 190 cm ūgio. Šiam aukščiausiam jo keleiviui įvykio metu vaikinas, vilkėjęs raudonos spalvos striukę, sudavė smūgį kumščiu į galvą. Šį vaikiną atpažįsta iš ovalios veido formos, tiesios nosies, trumpai kirptų plaukų (3 t., b. l. 40–47).

2024 m. liepos 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad įtariamasis J. P. atpažino įtariamąjį T. P. kaip asmenį, kuris dalyvavo 2024 m. sausio 21 d. įvykyje, vykusiame nakties metu, degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Šį vaikiną apklausos metu apibūdino kaip savo keleivį, vidutinio apie 170 cm ūgio, šviesios odos, trumpai kirptų plaukų. Įvykio metu šis keleivis spyrė, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas vaikinui, vilkėjusiam tamsios spalvos striukę. Taip pat vaikinas, vilkėjęs tamsios spalvos striukę, sudavė smūgius ir spyrius šiam jo keleiviui į įvairias kūno vietas, šis jo keleivis įvykio metu labai kraujavo (3 t., b. l. 48–55).

2024 m. liepos 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad įtariamasis J. P. atpažino nukentėjusįjį A. B., kaip asmenį, kuris dalyvavo 2024 m. sausio 21 d. įvykyje, vykusiame nakties metu, degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Šį vaikiną apklausos metu apibūdino ir įvardino kaip apie 190 cm ūgio, šviesesnio veido, kuris įvykio metu vilkėjo raudonos spalvos striukę. Šis vaikinas įvykio metu kumščiu sudavė į galvą jo aukščiausiam keleiviui (3 t., b. l. 25–32).

2024 m. gegužės 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. B. iš jam pateiktų atpažinimui 6 asmenų fotonuotraukų, atpažino J. P. kaip panašų į taksi vairuotoją, kuris dalyvavo 2024 m. sausio 21 d. nakties metu konflikte Kaune, (duomenys neskelbtini). esančioje „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje (1 t., b. l. 110–116).

Iš 2024 m. sausio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaunas. Apžiūros metu su 2 vnt. steriliais vatos tamponais paimti 2 vnt. galimai biologinės kilmės pėdsakai. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 38–43).

2024 m. birželio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1178/2024 (02) nurodyta, kad E. L. konstatuota muštinė žaizda kaktos srityje, dalinis 13, 21 danties nuskėlimas, poodinė kraujosruva 12 krūtinės slankstelio srityje, nugaros apatinės dalies sumušimas, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės ausies sumušimas su būgnelio plyšimu infekcinio proceso susidarymu patekus infekcijai iš išorės. Sužalojimai galėjo būti padaryti buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Dešinės ausies sumušimas su būgnelio plyšimu, infekcinio proceso susidarymu patekus infekcijai iš išorės atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku 2024 m. sausio 21 d.. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (1 t., b. l. 186–189).

2024 m. liepos 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 1377/2024 (02) nurodyta, kad įvykus techninei klaidai, nebuvo konstatuotas dešinės pėdos sumušimas. Specialisto išvadoje Nr. pG 1178/2024 (02), E. L. konstatuota muštinė žaizda kaktos srityje, dalinis 13, 21 danties nuskėlimas, poodinė kraujosruva 12 krūtinės slankstelio srityje, nugaros apatinės dalies sumušimas, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos sumušimas, dešinės ausies sumušimas su būgnelio plyšimu infekcinio proceso susidarymu patekus infekcijai iš išorės. Sužalojimai galėjo būti padaryti septynių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje (2 t., b. l. 5–7).

2024 m. vasario 9 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 290.2024 (02) nurodyta, kad A. L. konstatuota kairio dilbio sumušimas su poodine kraujosruva, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti galimai užduotyje nurodytu laiku 2024 m. sausio 21 d.. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (2 t., b. l. 11–12).

2024 m. sausio 29 d. apžiūros protokolu apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini) Lietuva“, (duomenys neskelbtini), Kaune, esančių vaizdo kamerų įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)_1_2024-01-21 03-20-52_907“ užfiksuota, kaip 2024 m. sausio 21 d. 03:31:50 val. degalinės teritorijoje pravažiuoja „Toyota“, baltos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Automobilio valstybinių numerių nesimato. 2024 m. sausio 21 d. 03:36:05 val. pravažiuoja „Toyota“ taksi „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, kurio valstybinių numerių nesimato. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)_Station Overview_2024 m. sausio 21 d. 03-28-49_194“ užfiksuota, kaip 2024 m. sausio 21 d. 03:28:49 val. aikštelėje stovi minėti „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)“ taksi automobiliai. Iš „(duomenys neskelbtini)“ automobilio išlipa asmenys, kiek asmenų išlipa, nesimato. Po to „(duomenys neskelbtini)“ automobilis nuvažiuoja. Išlipę asmenys nueina priešais kitą „(duomenys neskelbtini)“ taksi automobilį, arčiau degalinės ir keli iš jų pradeda stumdytis, ir muštis. Kiek yra asmenų ir jų veidų įžiūrėti nėra galimybės. 03:33:18 val. atvažiuoja galimai vėl tas pats „(duomenys neskelbtini)“ automobilis. Sustojęs „(duomenys neskelbtini)“ automobilis stovi su įjungtais žibintais. Matyti, kaip du asmenys mušasi, o kiti stovi šalia. Išlipęs „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas nueina prie tų asmenų ir taip pat stebi muštynes. 03:36:00 val. „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas ir „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai išvažiuoja. 03:40:07 val. „(duomenys neskelbtini)“ automobilis atvažiuoja į tą pačią vietą ir pravažiuoja. Asmenys nueina link degalinės įėjimo ir vaikšto po degalinės teritoriją (2 t., b. l. 24–30).

2024 m. balandžio 8 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas policijos pareigūno, reagavusio į 2024 m. sausio 21 d. įvykį, kūno kameros vaizdo ir garso įrašas. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnas rusiškai kalbasi su automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, po ko policijos pareigūnas ateina į degalinės teritoriją. Degalinės teritorijoje stovi du policijos pareigūnai, prie kurių stovi du vaikinai, vienas iš jų yra tamsiaplaukis, vilki raudonos spalvos striukę (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip nukentėjusysis A. B.). Kitas vaikinas yra tamsiaplaukis, vilki rudos spalvos striukę (ikiteisminio tyrimo metu nustatytas kaip nukentėjusysis E. L.. A. B.: „mus užpuolė, iš takso šoko. Man į nosį piso pirmam. Tada jį pasiguldė ant žemės, pradėjo spardyt“. E. L.: „mes nei smūgio, nei ką nesumušėm, va laikėmės ir viskas“. Matoma, kad E. L. striukė yra prasegta, matomas šviesios spalvos megztinis, ant kurio matomos tamsios spalvos dėmės. Taip pat matoma, kad E. L. nosis yra kruvina. A. B.: „ten kažkur tai nuvažiavo, jie su taksu buvo; jų trys, keturi“. „Atvažiavom, va kur tas busiukas stovi, autobusiuko biškį toliau sustojom, mes su taksu, mes išlipom, iššoko iš mašinos, pradėjo blet mušt, jį pradėjo mušt, aš jį pradėjau ginti. Prisipažįstu, vieną smūgį tikrai daviau“. E. L.:“Jo, mes nei smūgio, nei sudavėm, nei ką, aš tik va taip laikiausi ir viskas, va sudavė ir viskas“. A. B.: „Jį pradėjo spardyti. Jo mama dar yra degalinėje, jinai ant jo užsigulė, pradėjo gint jį“. „Šitą dar turėjo peilį turėjo. Aš aš, jį pradėjo spardyt, aš priėjau, vieną trenkiu, nežinau pataikiau, nepataikiau, nežinau. Tada jisai atėjo sako: „Dūchas ateik čia“. Išsitraukė peilį tokį nu atlenkiamą vienu žodžiu, sako: „Ateini čia, ateini čia“. Aš biškį atsitraukiau, atsitraukiau dar nuo jo, jį pradėjo spardyti.“ Policijos pareigūnui degalinės darbuotoja aiškina, kad vieną vyruką užpuolė ir ta moteris tiesiog jį gynė, matė kaip moteris iš (duomenys neskelbtini) išlipo, jie tik trise liko, o tie keturi susėdo į mašiną ir pabėgo. A. B.: „Jūs pažiūrėkit kaip moteriškė atrodo, visa kraujuota“. E. L.:“Mano mama čia va“. A. B.: „Jinai jį tipo ant viršaus taip užkrito, kad nemuštų jo.“ E. L.:“Nei pykomės, nei kažką.“ A. B.: „Išlipom iš takso, visi pradėjo šokt tipo, ką jūs čia, ką jūs čia, tas peiliuką vienas ten peiliuku, kažką peiliuką, vis išsitraukia, vėl į kišenę, vėl išsitraukia, vėl į kišenę. Aš tai pripažįstu tikrai trenkiau, nes jį spardo ant žemės, nu tai ką man daryt, aš priėjau, vieną bym.“ „Iškart peiliuką bym traukias, „…“ tai prieš peiliuką tai aš tikrai nu nešoksiu.“ „Jūs pasižiūrėkit į jo dantis. Turi matytis, į nosį vieną tikrai jaučiu, vieną prašovė.“ Matoma ir girdima kaip E. L. priėjęs arčiau policijos pareigūnų kalbasi su jais, matoma, kad E. L. viršuje tarp dantų yra tuščia ertmė. Po to matoma kaip A. B. apkabina ir guodžia verkiančią moterį, kuri yra šviesių ilgų plaukų, vilki rusvos spalvos striukę (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta kaip nukentėjusioji A. L.). A. L.: „Aš vaikui ant galvos užlipus laikau, kad jie jį nepadurtų, jie daužė, jie mane spardė, jie mane spardė, ne vaiką, jie mane spardė.“ „Jie mane spardė, aš vaiką apglėbus laikiau „…“. Pareigūnas klausia E. L.: „Dabar tau, tu prasileidai, ane?“. E. L.:“ Taip, aš“. A. B.: „Aš irgi, aš irgi, į nosį prasileidau“. Pareigūnas: „ Bet tau vat aš nieko vizualiai nematau ant tavęs, draugelį tai jau matau žiauriai.“ Pareigūnas klausia, ar reikia medikų. A. B.: „Nu piso į nosį, nu ką čia reik medikų.“ E. L.:“ Nu nekviesiu, nu blet“. „Nu tai dantį išmušė, nu tai ką.“ Laiku 00:13:35 min. matyti, kaip E. L. parodo pažeistą dantį, esantį burnos viršuje. Į pareigūno klausimą, ar turi pretenzijų. E. L.: „Pretenzijų turiu tikrai, „…“. A. B.: „Turiu pretenzijų, aš rašau pareiškimą irgi.“ Pareigūnas nurodo, kadangi jie neblaivūs, tai registruos medžiagą, nufotkins, čia vaizdo įrašus viską paima, sukurs tokią kaip medžiagą, o jie, kai bus blaivūs, pirmadienį atvyks parašyti pareiškimą (2 t., b. l. 31–35).

2024 m. kovo 8 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas 2024 m. sausio 21 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriuo užfiksuota, kaip 2024 m. sausio 21 d. 03:41:56 A. B. ir E. L. skambina pagalbos telefonu. A. B. nurodė, kad juos užpuolė prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ degalinės. A. B.: „Nu mes atvažiavom iki degalinės iki degalinės, išlipom, ėjom iki degalinės, mus kažkokie ten, nu nežinau, kiek ten tų bičiukų buvo?“ E. L.: „Trys, keturi, nu.“ A. B.: „Aš nežinau, kiek ten buvo, keturi gal bičiukai užpuolė.“ A. B.: „Man man trenkė į galvą, vienu žodžiu, draugeliui į dantis davė, mes buvom trise su panele, jo mama jį gynė vienu žodžiu, o jam trenkė į galvą. „...“. „Jie išvažiavo su taxu, jie buvo su taxu“. Viskas vyko prieš penkias, dešimt minučių. A. B.: „Ir peilius traukėsi, peilius traukėsi, aš aš ėjau draugui padėti, vieną trenkiau, pripažįstu, bet jie peilius traukėsi, aš nežinau ką „...“. Į operatorės klausimą, ar reikia medikų. A. B.: „Nu mum medikų pagalbos kaip ir nereikia, draugas matau“. E. L.: „Dantį išmušė, nu ir viskas.“ (2 t., b. l. 36–38).

2024 m. gegužės 31 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas 2024 m. sausio 21 d. bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 2024 m. sausio 21 d. 03:36:47 val. liudytojas M. D. prašė iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini), į „(duomenys neskelbtini)“. M. D. nurodė, kad vežė tris keleivius, merginą ir du vaikinus, neadekvatūs, girti, išvadino keiksmažodžiais. Jie grasino, todėl jis juos išlaipino (2 t., b. l. 43–49).

2024 m. gegužės 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant pateiktų tirti tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2, su nuoplovomis, padarytomis apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (2 t., b. l. 60–63).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos vyr. tyrėjos D. K. rašte nurodyta, kad vyro kraujo, rasto ant tamponų tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 2, su nuoplovomis, padarytomis apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 64).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024 ir kt.). Be to, įžūlūs veiksmai gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022, 2K-9-594/2023 ir kt.).

BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022 ir kt.). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018 ir kt.).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-234-895/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022 ir kt.). Be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-7-62-489/2015, 2K-159-976/2021, 2K-124-719/2022 ir kt.).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Kiekvienu atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018).

Kaltinamieji savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų pripažino, parodė sutinkantys su kaltinime nurodytomis įvykio aplinkybėmis, jų neginčija. Sutinka, kad jų smurtiniai veiksmai pažeidė viešąją tvarką, sutrikdė visuomenės rimtį. Jie neginčija nukentėjusiųjų atžvilgiu atlikę smurtinius veiksmu, ko pasekoje jiems buvo padaryti sužalojimai, sutrikdyta sveikata bei sukeltas fizinis skausmas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamieji viešoje vietoje – degalinės automobilių stovėjimo aikštelėje, nakties metu, matant pašaliniams žmonėms – taksi automobilių vairuotojams, sudavė smūgius nukentėjusiesiems: E. G. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą A. B. į nosį, taip sukėlė jam fizinį skausmą, po to T. P. tyčia kumščiu sudavus ne mažiau vieną smūgį ir įspyrus ne mažiau vieną smūgį nukentėjusiajam E. L. į įvairias kūno vietas, E. G. kartu su T. P. tyčia spardė nukentėjusįjį E. L., iš viso įspyrė ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, padarydami jam muštinę žaizdą kaktos srityje, dalinį 13, 21 danties nuskėlimą, poodinę kraujosruvą 12 krūtinės slankstelio srityje, nugaros apatinės dalies sumušimą, odos nubrozdinimą krūtinės ląstoje, dešinės pėdos sumušimą, dešinės ausies sumušimą su būgnelio plyšimu, infekcinio proceso susidarymu patekus infekcijai iš išorės, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. L. sveikatą. Nukentėjusiajai A. L. užgulus nukentėjusįjį E. L., tikslu apsaugoti jį nuo smūgių, E. G. kartu su T. P. tyčia spardė nukentėjusiąją A. L., iš viso įspyrė ne mažiau septynis kartus į įvairias kūno vietas, padarydami jai kairio dilbio sumušimą su poodine kraujosruva, poodinę kraujosruvą dešinio kelio srityje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. L. sveikatą. Šiuos neteisėtus kaltinamųjų veiksmus matė liudytojai J. P. ir M. D., kurie taksi automobiliais atskirai kaltinamuosius ir nukentėjusiuosius buvo atvežę į degalinę. Nukentėjusiesiems išlipus iš „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, jie priėjo prie taksi automobilio, su kuriuo į degalinę buvo atvykę kaltinamieji. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, po ko iš automobilio išlipę kaltinamieji parvertė nukentėjusįjį E. L. ant žemės ir jį mušė, spardė kojomis. Prie jo pribėgusi mama A. L. bandė jį ginti, šaukė, saugojo jo galvą, jai užgulus sūnų, ji pati nuo kaltinamųjų gavo smūgius, ją spardė į vairias kūno vietas. Nukentėjusysis A. B. nuo kaltinamojo E. G. gavo kumščiu vieną kartą į nosį, be to, nurodė matęs, kaip vienas asmuo išsitraukė peilį, todėl jis atsitraukė nuo jo atokiau.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, konfliktas kilo dėl menkavertės priežasties, kaltinamieji ir nukentėjusieji iki tol vieni kitų nepažinojo ir susitiko pirmą kartą. Akivaizdu, kad tokie teisės ir moralės požiūriu nepriimtini kaltinamųjų veiksmai viešoje vietoje buvo pavojingi ne tik nukentėjusiesiems, bet ir aplinkai bei aplinkiniams ir dėl jų degalinėje buvę asmenys patyrė nesaugumo jausmą, nepatogumų, o svarbiausia, nukentėjusiajam E. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, A. L. – nežymus sveikatos sutrikdymas, o A. B. sukeltas fizinis skausmas be jokios paaiškinamos, pateisinamos priežasties. Nors kaltinamieji nurodė, jog ir jie patys patyrė smūgius iš nukentėjusiųjų, tačiau šiuo atveju įvertintina tai, kad smurtinius veiksmus pradėjo kaltinamieji, taip pat atsižvelgtina ir į nukentėjusiesiems padarytą sužalojimų mastą. Nors iki šio įvykio nukentėjusieji turėjo konfliktą su „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotoju, šio įvykio aplinkybės neįtakoja konflikto, kilusio tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų. Šios nustatytos faktinės aplinkybės atitinka visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo požymius, t. y. viešosios tvarkos pažeidimo padarinius pagal BK 284 straipsnį. Byloje nustatytas konflikto pobūdis, kaltinamųjų elgesys su nepažįstamais asmenimis, viešoje vietoje be jokios dingsties, matant kitiems asmenims, naudojant prieš juos fizinį smurtą, padarant jiems sužalojimus, taip pat patvirtina, kad kaltinamieji suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Byloje yra įrodyta, kad kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Kaip jau minėta, smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Kaltinamųjų veiksmai neapsiribojo tik smūgiavimu nukentėjusiesiems, tarp jų ir moteriai, į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis, jų elgesį matė pašaliniai žmonės, konfliktas vyko nakties metu, degalinės automobilių aikštelėje, pagrindinėje Kauno miesto gatvėje. Kaltinamųjų veiksmai nebuvo vienkartiniai, jie truko tam tikrą laiko tarpą, kas neabejotinai vertinama kaip visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.

BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką šio BK straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-506/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų kilo žodinis konfliktas, tačiau smurtinius veiksmus pradėjo kaltinamieji. Taigi nagrinėjamoje byloje, remdamasis įrodymų visuma, teismas nustato, kad kaltinamieji prieš nukentėjusiuosius atliko neadekvačius smurtinius veiksmus, kuriais E. L. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nesant konkrečių priežasčių. Kaip jau minėta, jie anksčiau nebuvo pažįstami, žodinis konfliktas kilo dėl menkavertės priežasties, o po to kaltinamieji nukentėjusiųjų atžvilgiu pradėjo smurtinius veiksmus. Dėl to darytina išvada, kad kaltinamieji fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo dėl chuliganiškų paskatų.

Apibendrinant, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog E. G., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. P., 2024 m. sausio 21 d. apie 03.30 val., viešoje vietoje – degalinės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), pašalinių žmonių akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, E. G. tyčia kumščiu sudavė vieną kartą A. B. į nosį, taip sukėlė jam fizinį skausmą, po to T. P. tyčia kumščiu sudavus ne mažiau vieną smūgį ir įspyrus ne mažiau vieną smūgį nukentėjusiajam E. L. į įvairias kūno vietas, E. G. kartu su T. P. tyčia spardė nukentėjusįjį E. L., iš viso įspyrė ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, padarydami jam muštinę žaizdą kaktos srityje, dalinį 13, 21 danties nuskėlimą, poodinę kraujosruvą 12 krūtinės slankstelio srityje, nugaros apatinės dalies sumušimą, odos nubrozdinimą krūtinės ląstoje, dešinės pėdos sumušimą, dešinės ausies sumušimą su būgnelio plyšimu, infekcinio proceso susidarymu patekus infekcijai iš išorės, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. L. sveikatą, po to nukentėjusiajai A. L. užgulus nukentėjusįjį E. L., tikslu apsaugoti jį nuo smūgių, E. G. kartu su T. P. tyčia spardė nukentėjusiąją A. L., iš viso įspyrė ne mažiau septynis kartus į įvairias kūno vietas, padarydami jai kairio dilbio sumušimą su poodine kraujosruva, poodinę kraujosruvą dešinio kelio srityje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. L. sveikatą, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Be to, E. G., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. P., 2024 m. sausio 21 d. apie 03.30 val., viešoje vietoje – degalinės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiškų paskatų, be priežasties, T. P. tyčia kumščiu sudavus ne mažiau vieną smūgį ir įspyrus ne mažiau vieną smūgį nukentėjusiajam E. L. į įvairias kūno vietas, po to E. G. kartu su T. P. tyčia spardė nukentėjusįjį E. L., iš viso įspyrė ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, padarydami jam muštinę žaizdą kaktos srityje, dalinį 13, 21 danties nuskėlimą, poodinę kraujosruvą 12 krūtinės slankstelio srityje, nugaros apatinės dalies sumušimą, odos nubrozdinimą krūtinės ląstoje, dešinės pėdos sumušimą, dešinės ausies sumušimą su būgnelio plyšimu, infekcinio proceso susidarymu patekus infekcijai iš išorės, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. L. sveikatą, nes dėl dešinės ausies sumušimo su būgnelio plyšimu, infekcinio proceso susidarymu, patekus infekcijai iš išorės, nukentėjusiojo E. L. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti kaip sutaptis pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes byloje nustatyti nusikaltimo, nurodyto BK 284 straipsnyje, padariniai, bei chuliganiškos paskatos, padarant nesunkų sveikatos sužalojimą nukentėjusiajam.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teismo posėdžio metu kaltinamieji E. G. ir T. P. prašė BK 38 straipsnio pagrindu baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti, nurodė, kad su nukentėjusiaisiais susitaikė, atlygino jiems ir civilinėms ieškovėms Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (anksčiau - Kauno teritorinei ligonių kasa) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui padarytą žalą.

BK 38 straipsnio 1 dalies numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamieji E. G. ir T. P. prisipažino padarę nusikalstamas veikas, su nukentėjusiaisiais susitaikė, kartu atlygino nukentėjusiesiems ir civilinėms ieškovėms visą padarytą žalą.

Nukentėjusieji E. L., A. L. ir A. B. pateikė teismui susitarimą dėl susitaikymo, žalos atlyginimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (5 t., b. l. 21). Nukentėjusiųjų E. L., A. L. ir A. B. atstovas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusieji su kaltinamaisiais susitaikė, žala jiems atlyginta, pretenzijų neturi, sutinka, kad jie būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

Prokuroras neprieštaravo dėl E. G. atžvilgiu baudžiamosios bylos nutraukimo BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius. T. P. prašo pripažinti kaltu.

Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių ir apysunkių, jis teistas (teistumas išnykęs) (3 t., b. l. 76–84), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 85–97), pakaltinamas, dirba. Teismas sprendžia, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius yra visos sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje.

Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo – E. G. gailisi nusikaltęs, susitaikė su nukentėjusiaisiais, atlygino padarytą žalą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. G. padarė reikiamas išvadas iš nusikalstamos veikos, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis E. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą jam susitaikius su nukentėjusiaisiais E. L., A. L. ir A. B., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių ir apysunkių, jis Lietuvoje 6 kartus teistas, teistumas neišnykęs. Taip pat teistas užsienyje – (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 102–116), baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 99–101), pakaltinamas, nedirba.

BK 97 straipsnio 3 straipsnyje 3 punkto a) papunktyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

BK 97 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu T. P. buvo nuteistas už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 64¹ straipsniu, paskirta 40 MGL dydžio bauda. Įskaičius į bausmės laiką kardomojo kaltinimo laiką, galutinė bausmė - 2 MGL dydžio (75,32 Eur) bauda. Bauda sumokėta 2017 m. gegužės 28 d. Taigi, teistumas už šiuos nusikaltimus turėjo išnykti 2020 m. gegužės 28 d., tačiau Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu T. P. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu – pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, todėl teistumo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. baudžiamąjį įsakymą išnykimo eiga, vadovaujantis BK 97 straipsnio 8 dalimi, nutrūko.

Teistumas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendį, kaltinamajam T. P. realiai atlikus laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi, pradėtas skaičiuoti po jo bausmės atlikimo. T. P. 2020 m. liepos 27 d. paleistas lygtinai neatlikęs 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Taigi, teistumo išnykimas prasidėjo po 2020 m. spalio 27 d. (baigėsi bausmės terminas) ir baigėsi po 3 metų - 2024 m. sausio 27 d. Tada pradedamas skaičiuoti teistumo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. baudžiamąjį įsakymą išnykimas, kurio išnykimą prieš tai nutraukė Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu T. P. paskirtos bausmės. Šios aplinkybės rodo, kad T. P. teistumas iki šiol nėra išnykęs.

Nors T. P. gailisi nusikaltęs, susitaikė su nukentėjusiaisiais, atlygino padarytą žalą, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė reikiamas išvadas iš nusikalstamos veikos, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Asmens anksčiau padaryti teisės pažeidimai yra svarbūs sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ankstesni T. P. teistumai Lietuvoje ir užsienio valstybėse, jų skaičius, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo aiškų jo nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl laikytina, kad pagrindų T. P. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį nėra.

Kadangi teismas nenustatė visų sąlygų, numatytų BK 38 straipsnyje, leidžiančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta bausmė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaip jau minėta, kaltinamojo T. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių ir apysunkių, jis Lietuvoje 6 kartus teistas, teistumas neišnykęs. Taip pat teistas užsienyje – (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 102–116), baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 99–101), pakaltinamas, nedirba. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis T. P. bylos nagrinėjimo teisme metu pažeidinėjo kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas, neatvykdavo nustatytu laiku registruotis policijos įstaigoje, kas rodo jo nepareigingumą ir neatsakingumą.

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, kuris jau yra eilę kartų teistas už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, skirtina BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nustatant jos dydį didesnį už minimalų. Teismo manymu, tokia bausmė yra tinkama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, ši bausmė užtikrins ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nenustatyta.

Paskirtos bausmės, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2 dalių 5 dalies 1 punkto pagrindu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Kaltinamasis T. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir gailisi nusikaltęs, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiaisiais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu atidėtinas, paskiriant T. P. įpareigojimą dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 5 ir 6 punktai).

Nukentėjusieji A. B., E. L. ir A. L. nurodė, kad turtinė ir neturtinė žala jiems atlyginta, pretenzijų neturi.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (perėmusi Kauno teritorinės ligonių kasos teises) pareiškė civilinį ieškinį 254,22 eurų sumai dėl nukentėjusiojo E. L. gydymosi išlaidų (2 t., b. l. 16–18). Valstybinio Socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį 156,38 eurų sumai dėl nukentėjusiajam E. L. išmokėtos ligos išmokos dėl nedarbingumo (4 t., b. l. 25–32).

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji E. G. ir T. P. atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinio Socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriui padarytą turtinę žalą (5 t., b. l. 69, 70), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Šioje byloje kaltinamajam E. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. T. P. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma voke prie 4-o bylos tomo, grąžintina T. P..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 6 kompaktiniai diskai, saugomi vokuose prie bylos 1-o tomo viršelio, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297–299 straipsniais, 301–303 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. G., padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, E. G. susitaikius su nukentėjusiaisiais A. B., E. L. ir A. L..

Baudžiamąją bylą E. G. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti E. G., kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

T. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, skirti 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnes bausme apimant švelnesnę, ir T. P. skirti 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. P. skirti 1 (vienus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5 ir 6 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant T. P. dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie 4-o bylos tomo, grąžinti T. P..

Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinio Socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus civilinių ieškinių nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 6 kompaktinius diskus, saugomus vokuose prie bylos 1-o tomo viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.