Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-103-450/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-01-22
Bylos Nr.: 2A-103-450/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-02361-2016-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
Atsakovas: akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, V. D.
Ieškovas: J. P.

Civilinė byla Nr. 2A-103-450/2019Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02361-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.1.20.; 2.1.2.4.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ir V. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovams V. D., akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų V. V., Valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius, uždara akcinė bendrovė „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ dėl paslaugų sutarties pripažinimo negaliojančia, elektros perdavimo liniją pripažinti savavališka statyba, jos pašalinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. P. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2012 m. spalio 23 d. prijungimo paslaugų sutartį Nr. 41140-11-1471, sudarytą tarp atsakovų V. D. ir AB „ESO“ dėl elektros perdavimo linijos tiesimo negaliojančia; šios sutarties pagrindu nutiestą elektros perdavimo liniją pripažinti savavališka statyba; įpareigoti atsakovus nurodytą elektros perdavimo liniją demontuoti per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti ieškovės naudai iš atsakovo V. D. 107,76 Eur materialinės žalos atlyginimo ir 5000 Eur neturtinės žalos, bei priteisti 995,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ 842,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Ieškinį grindžia tuo, kad ieškovės sūnui 2013 m. kovo mėn. nuvykus apžiūrėti sodybos, jis aptiko per ieškovei priklausančią žemę į atsakovui V. D. priklausantį žemės sklypą nutiestą antžeminę (oro) elektros perdavimo liniją. Ieškovės žemėje buvo pastatyti 6 gelžbetonines elektros perdavimo atramos, kurių 2 buvo pastatytos privažiavimo prie sodybos kelio viduryje. Ieškovė apie elektros perdavimo linijos statybą nieko nežinojo. Ieškovės atstovas kreipėsi į AB „Lesto“ (dabar AB „Energijos skirstymo operatorius” — toliau AB „ESO“) Trakų r. Gyventojų aptarnavimo skyrių, prašydamas paaiškinti elektros linijos atsiradimo aplinkybes ieškovei nuosavybės teise valdomoje žemėje bei šią liniją demontuoti. AB ESO pateikė atsakymą, kad elektros perdavimo linija į atsakovui V. D. priklausantį žemės sklypą nutiesta remiantis prijungimo paslaugos sutartimi Nr. 41140-17-1471 bei pateikė pareiškimo dėl žemės naudojimo sąlygų Rytų skirstomiesiems tinklams (vėliau AB „LESTO“, dabar - AB „ESO“) kopiją. Pareiškime dėl žemės naudojimo sąlygų nurodyta, jog ieškovė J. P. neprieštarauja, kad AB „Rytų skirstomieji tinklai“ tiestų elektros tinklus - kabelinę elektros perdavimo liniją pagal su ieškove suderintą V. V. įmonės rengiamą projektą Nr. 06/21 jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad visi klausimai dėl anksčiau nurodytos kabelinės elektros perdavimo linijos įrengimo bei buvimo aukščiau nurodytame žemės sklype išspręsti, jokių pretenzijų dėl atlyginimo už šios kabelinės linijos tiesimą ir buvimą nurodytame žemės sklype bei už naudojimąsi ja neturi. Sutartis patvirtinta atsakovo V. D. bei ieškovės J. P. parašais, tačiau nenurodyta pareiškimo surašymo data.

3. Kilo įtarimas, kad pareiškimas dėl žemės naudojimo sąlygų Rytų skirstomiesiems tinklams yra suklastotas, todėl žodžiu atsakovas V. D. buvo paprašytas paaiškinti nurodyto pareiškimo atsiradimo aplinkybes bei spręsti klausimą dėl nutiestos elektros perdavimo linijos demontavimo, nes linija nutiesta neturint žemės savininkės leidimo ją tiesti, o pastatytos atramos trukdo privažiuoti prie sodybos. Atsakovas V. D. pareiškė esąs niekuo dėtas, nes viską darė AB „Lesto“ („AB „ESO“), elektros perdavimo linija nutiesta per valstybei priklausančią žemę, todėl jis nekaltas dėl nurodytos linijos nutiesimo.

4. Nors atsakovas V. D. kategoriškai neigė savo sąsają su elektros linijos nutiesimu per ieškovei priklausančią žemę, akivaizdžiai buvo aišku, kad Pareiškimo dėl žemės naudojimo sąlygų suklastojimą bei pateikimą Rytų skirstomiesiems tinklams organizavo būtent atsakovas V. D., nes ieškovė jokiame pareiškime nepasirašinėjo ir jo net nematė, kaip nematė ir V. V. parengto projekto. Su atsakovu V. D. niekad nebendravo ir nežinojo apie atsakovo ketinimus tiesti elektros perdavimo liniją per ieškovei priklausantį žemės sklypą.

5. Kadangi „Pareiškimas dėl žemės naudojimo sąlygų“ ieškovei sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius - be jos sutikimo per nuosavybės teise priklausančią žemę buvo nutiesta elektros perdavimo linija pastatant 6 gelžbetonines atramas, kurių 2 žymiai apsunkino, atskirais atvejais padarė net neįmanomu, privažiavimą prie sodybos, o krovinių privežimą padarė iš viso neįmanomu, 2013 m. balandžio 25 d. ieškovė pateikė pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti asmenį, suklastojusį ir panaudojusį oficialų dokumentą - pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų. Ikiteisminis tyrimas Nr. 87-1-00257-13 buvo pradėtas 2013 m. gegužės 13 d., jį atliko Vilniaus m. VPK Trakų raj. PK pareigūnai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta (2014-03-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-3147(13), kad visus rankraštinius įrašus į Pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų įrašė atsakovas V. D., tačiau negalima buvo nustatyti, kas pasirašė ieškovės vardu. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo paneigta ir atsakovo V. D. versija, kad elektros perdavimo linija suprojektuota ir nutiesta ne ieškovei, bet valstybei priklausančioje žemėje. Šių ir kitų įrodymų pagrindu atsakovui V. D. buvo pateiktas kaltinimas dėl oficialaus dokumento suklastojimo bei panaudojimo, o byla buvo perduota nagrinėti Trakų raj. apylinkės teismui (teisminis bylos Nr. 1-9-213/2016). Trakų raj. apylinkės teismas V. D. išteisino, tačiau Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, atsakovą V. D. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, konstatavęs, kad jis, žinodamas, kad „Pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų“ pasirašė ne J. P. ir jame įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys faktai (J. P. nedavė jam reikalingo sutikimo), žinodamas, kad dokumentas (pareiškimas) suklastotas, bei pateikdamas jį V. V. projektui padaryti, o po to ir pateikdamas jį AB „Lesto“ (AB „ESO“) prijungimo sutarčiai sudaryti, suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad taip veikdamas gali sukelti neigiamas teisines pasekmes ir sukėlė teisinius padarinius, nes atliko nuo jo valios priklausančius veiksmus, dėl ko atsirado teisiškai reikšmingi padariniai, susiję su J. P. nuosavybės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisų pažeidimu. Buvo nustatyta, kad atsakovas V. D., žinodamas, kad neturi žemės savininko, per kurio sklypą ketino tiesti elektros perdavimo liniją į savo sklypą, leidimo šiai linijai tiesti, organizavo Pareiškimo dėl žemės naudojimo sąlygų suklastojimą, po to niekam apie tai nežinant pateikė suklastotą pareiškimą projektą rengusiam V. V., ir šiam parengus projektą, apgaule suderino jį su Rytų skirstomaisiais tinklais, apgaule gavo Trakų raj. Savivaldybės viršininko administracijos statybos leidimą elektros linijai tiesti bei 2012 m. lapkričio mėn. šį apgaule gautą statybos leidimą kartu su projektu bei suklastotu pareiškimu dėl žemės naudojimo sąlygų pateikė AB „Lesto“ (AB „ESO“) ir su pastarąją sudarė elektros pajungimo paslaugų sutartį Nr. 41140-12-1471, kuri buvo realizuota 2013 m. vasario mėnesį.

6. Atsakovas AB „ESO“ (buvusi AB „Lesto“) yra sutarties vykdytojas, elektros perdavimo linijos statytojas, bei jos savininkas. Elektros perdavimo linijos projektavimą bei jos statybą per ieškovei J. P. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, neturėdamas pastarosios sutikimo, organizavo atsakovas V. D.. Projekto derinimui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Trakų skyriaus darbuotojams atsakovas V. D. pateikė suklastotą ieškovės vardu pasirašytą Pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų. Šio skyriaus darbuotojai nekreipė dėmesio, kad Pareiškime dėl žemės naudojimo sąlygų nenurodyta jo surašymo data bei, kaip to reikalauja pareiškimo turinys, neįvykdyti ir kiti reikalavimai - nepatvirtintas pareiškimą pasirašiusiųjų asmenų parašų autentiškumas. Neįsitikino ar pareiškimą pasirašė būtent ieškovė J. P.. Tokiu būdu AB „ESO“ padėjo V. D. gauti leidimą elektros linijos statybai. AB „LESTO“, sudarydama elektros pajungimo paslaugų sutartį Nr. 41140-12-1471 su atsakovu V. D. ir ją realizuodama 2013 m. vasario mėnesį, taip pat nekreipė dėmesio į tai, kad neįvykdyti Pareiškimo dėl žemės naudojimų sąlygų nurodyti reikalavimai ir tuo pačiu pažeidė Energetikos įstatymo 75 str. 6 d. reikalavimus bei savo pačių nustatytą leidimų tiesti elektros perdavimo linijas kitiems asmenims priklausančioje žemėje gavimo tvarką.

7. Atsakovai V. D. ir AB „ESO“ ieškovės sutikimo tiesti elektros perdavimo liniją per ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemę neturėjo ir net nebandė jo gauti, o nutiesė ją panaudoję V. D. jam žinomai suklastotą Pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų. Todėl laikytina, kad elektros perdavimo linija į atsakovui V. D. priklausantį žemės sklypą nutiesta savavališkai, neturint žemės savininko leidimo, ir tuo pažeistas įstatymo reikalavimus, įpareigojantis tiek užsakovą, tiek statytoją gauti žemės savininko leidimą elektros perdavimo linijai tiesti bei ignoruotos ieškovo teisės bei teisėti interesai. Atsakovas į V. D. elektros perdavimo linijos projektą su AB „Lesto“ suderino apgaule, t. y. panaudojęs žinomai suklastotą ir faktinių aplinkybių neatitinkanti žemės savininko leidimą - pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų. Statybos leidimą jis taip pat gavo apgaule - panaudojęs suklastotą žemės savininko sutikimą elektros linijai tiesti. Šį statybos leidimą kartu su suklastotu Pareiškimu dėl žemės naudojimo sąlygų jis panaudojo savo tikslams realizuoti, sudarydamas prijungimo paslaugų sutartį Nr. 41140-12-1471, kuri buvo realizuota 2013 m. vasario mėn. Elektros perdavimo linija per ieškovei J. P. priklausančią žemę į atsakovui V. D. priklausantį žemės sklypą buvo nutiesta savavališkai, neturint reikiamo leidimo. Atsakovas V. D. ir AB „ESO“ pažeidė Elektros energetikos įstatymo 75 str. 6 d. reikalavimus, nes neturėjo, ir net nebandė gauti, ieškovės leidimo tiesti elektros perdavimo liniją per jai priklausančią žemę.

Atsiliepimas

8. Atsakovas V. D. prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti, o netaikius ieškinio senaties patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi b. b. Nr. 2K-413-895/2016 V. D. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. BK 37 str. pagrindu ir bylą nutraukė. Nurodė, kad į išnagrinėtą baudžiamąją bylą yra pateiktos net dvi, bet abi 2012 m. liepos 4 d., o ne ieškinyje nurodomos 2012 m. spalio 23 d. Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartys Nr. 41140-12-1471), iš kurių viena yra be V. D. parašų, o kitos, pateiktos su AB „Lesto“ 2015-05-29 lydraščiu, sutarties kopija su neaišku kieno parašais (V. D. baudžiamojoje byloje ir apeliacinės instancijos teisme kategoriškai paneigė pasirašęs), bet šioje kopijoje prisijungimo įmoka nurodoma - viso 699 Eur 48 ct, kai euras Lietuvoje buvo įvestas nuo 2015 m. sausio 1 d., kas iš viso paneigia bei neįrodo atsakovo sutarties sudarymo apskritai.

9. Ieškovė nepagrįstai remiasi 2008 m. negaliojusiu Elektros energetikos įstatymo 75 str. 6 d. (atsirado įstatymo redakcijoje nuo 2012-02-07).

10. Trečiasis asmuo projektuotojas V. V., apklaustas baudžiamojoje byloje patvirtino, kad ieškovės sutikimo reikėjo tik požeminės kabelinės linijos tiesimui, o iškilus problemai dėl kabelinės linijos pravedimo po melioracijos grioviu, buvo išimtos kitos techninės sąlygos oro kabelinės linijos tiesimui, ir kad jis vadovaudamasis tuo metu galiojusia 2008 metų topografine nuotrauka, oro kabelinę liniją suprojektavo valstybinėje žemėje (tai apeliacinės instancijos teismui parodė ant projekto asmeniškai), tam 2008-10-14 sutikimą Nr. 87-1 davė VAVA Trakų rajono žemėtvarkos skyrius (įdėtas į projektinę dokumentaciją), tam jokio J. P. sutikimo nereikėjo ir jis yra perteklinis.

11. Tik 2017 m. kovo 2 d. VĮ Registrų centre įregistruoti J. P. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai ginčo laikotarpiui jokios reikšmės neturi. Su patikslintu ieškiniu pateiktame žemės sklypo plane (jo rašyme) nenurodoma, kad elektros linija yra nutiesta per ieškovei priklausantį žemės sklypą. Kadastriniai matavimai 2008 metais nebuvo atlikti, buvo tik preliminarūs matavimai, bet tuomečiame plane galiojusiame iki sklypo geodezinių matavimų buvo numatytas ir servitutas, kuris (servitutas) privalėjo būti numatytas 2017 m. atliekant kadastrinius matavimus, todėl į projektą įdėtas J. P. sutikimas apskirtai jokios teisinės reikšmės neturėjo ir jokių padarinių nesukėlė, dėl ko pripažinti negaliojančia ginčijamą sutartį, kaip ir šios sutarties pagrindu nutiestą elektros perdavimo linijos tiesimą pripažinti savavališka statyba, nėra jokio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

12. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu b. b. Nr. 1A-246-870/2016, nesurinkus pakankamai duomenų, jog būtent V. D. pasirašė vietoj J. P., pašalino iš V. D. pateikto kaltinimo aplinkybę, jog pastarasis suklastojo tikrą dokumentą. Trečiasis asmuo projektuotojas V. V. parengė du projektus (abiejų brėžiniai pateikti į baudžiamąją bylą). Pirmą dėl 0,4 kV požeminės kabelinės linijos (KL) tiesimo, o kitą dėl 0,4 kV oro kabelinės linijos (OKL) tiesimo. Č. P. (nukentėjusiosios sūnus) tvirtino V. D., kad su broliu yra pasidalinę žemę ir jam žemė priklauso. Patikslintame ieškinyje nurodoma faktinė aplinkybė, jog sodybą bei motinai (ieškovei) priklausančią žemę nuo 2002 m. balandžio mėn. žodiniu tarpusavio susitarimu prižiūri ir tvarko sūnus Č. P., kuris ir pasirašė pirmą sutikimą dėl požeminės kabelinės linijos tiesimo (tokį sutikimą davęs baudžiamojoje byloje patvirtino ir Č. P.), o kai dėl melioracijos griovio nebuvo galima po grioviu pravesti požeminės kabelinės linijos, tada V. D. savo ranka perrašęs visus J. P. duomenis į kitą ginčo „Pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų“, jį suderinimui padavė projektuotojui, iš ko teismas 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžiu, be kito, buvo nustatęs ir tokį prejudicinį faktą, kad „Pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų“ už J. P. galimai pasirašė ir liudytojas (projektuotojas) V. V., ir padarė teisingas išvadas, kad įrodymų patvirtinančių tą aplinkybę, jog V. D. pateikė šį pareiškimą AB „Rytų skirstomieji tinklai“ žinodamas, kad J. P. parašas yra suklastotas, nepasitvirtino.

13. Trakų rajono apylinkės teismui 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžiu nustačius prejudicinius faktus, dėl kurių nepasisakė ir nepaneigė Vilniaus apygardos teismas, kad V. D. apie J. P. pareiškimo suklastojimą nežinojo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta aplinkybė, ar elektros linijos tiesimo darbai atlikti laikantis projektinės dokumentacijos, o V. D. nebuvo informuotas apie elektros linijos tiesimo darbų pradžią ir pabaigą, ir tai, kad elektros linija yra nutiesta iki jo sodybos, jis pamatė tik atvykęs į savo sodybą, bei pažymi, kad dar 2012 m. nutiesta elektros linija yra ne V. D., o AB „Lesto“ nuosavybė, ką pripažįsta ir ieškovė, tai šiuo konkrečiu atveju atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas V. D. jam nepriklausančios elektros perdavimo linijos demontuoti neturi jokios teisės, kad su ne jam nepriklausančia elektros linija atsakovas V. D. nėra susijęs, todėl jo veiksmai jokių teisinių pasekmių ar neigiamų padarinių ieškovei nesukėlė ir sukelti negalėjo. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, materialinė ir moralinė žala yra nepagrįstos.

Atsiliepimas

14. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad pareiga rengti ir derinti prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų projektą nustatyta vartotojui (atsakovui). Bendrovė atsakovo sodybos elektros įrenginių prijungimui prie skirstomųjų tinklų, jo prašymu, 2008 m. gegužės 19 d. išdavė technines sąlygas Nr. 24/8/612, numatydama privalomus reikalavimus sodybos elektros įrenginiams prijungti prie Bendrovės skirstomųjų tinklų. Prijungtinas objektas - sodyba, pageidaujama leistinoji naudoti galia - 10 kW. Techninių sąlygų 5 punktas numatė atsakovo pareigą, pagal nurodytus techninius reikalavimus, teisės aktų nustatyta tvarka, parengti pageidaujamų prijungti elektros įrenginių prijungimo projektą. Tokia pati pareiga atsakovui nustatyta ir 2012 m. birželio 18 d. išduotose prijungimo sąlygose. Vykdydamas Bendrovės išduotas Technines sąlygas, projekto parengimui atsakovas kreipėsi į projektavimo įmonę - V. V. įmonę, kuri 2008 m. parengė 0,4 kV tinklų trasos projektą Nr. 08/21, kurio tikslas - elektros energijos paskirstymo tinklų privedimas iki naujo vartotojo V. D. žemės sklypo. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad naujo vartotojo prijungimui esamoje 0,4 kV OL L-200 iš ST O-213 tarp atramų 202/10 ir 202/11 numatyta pastatyti atšakinę atramą ir sumontuoti 0,4 kV oro kabelinę liniją (OKL). OKL ir KL montavimo sąlygos nurodytos brėžinyje 08/21-00-TP-E-01. Projektu valstybinėje žemėje suprojektuota 0,4 kV kabelinė linija, tarp atramų 202/10 ir 202/11 pastatant atšakinę atramą (koordinatės (duomenys neskelbtini)) ir prijungiant projektuojamą oro kabelinę liniją su trimis atramomis bei kabelinę liniją, klojamą po važiuojamąja kelio dalimi (Projekto sudedamoji dalis - 0,4 kV principine schema Nr. 08/21-00-TP-E-01). Kartu su projektu pateiktas 2008 m. spalio 14 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimas Nr. 87-1, kuriuo valstybinės žemės patikėtinis nurodė, jog neprieštarauja, kad pagal pridedamą schemą valstybinėje žemėje būtų projektuojama/montuojama 0,4 kV kabelinė linija iš ST 0-213 atramos Nr. 202/11 iki žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Projekto matyti, kad projektuojamos oro linijos apsauginė 2 m. zona patenka į privatų žemės sklypą, kuris tuo metu nuosavybės teise priklausė ieškovei. Todėl kartu su projektu pateiktas J. P. pareiškimas dėl žemės naudojimo sąlygų, kuriame nurodyta, kad J. P. neprieštarauja, kad AB Rytų skirstomieji tinklai tiestų elektros tinklus - kabelinę elektros liniją pagal suderintą V. V. įmonės rengiamą projektą Nr. 08/21, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Iš projektinėje medžiagoje esančio Nekilnojamojo turto registro 2008 m. rugpjūčio 31 d. išrašo matyti, kad J. P. priklausantis žemės sklypas suformuotas 1997 m. atlikus preliminarius matavimus. 2008 m. gruodžio 4 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius 0,4 kV oro kabelinės linijos (OKL) ir 0,4 kabelinės linijos (KL) statybai išdavė statybos leidimą Nr. AS1-625 (toliau - Statybos leidimas). Statybos leidimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo nuginčytas, todėl laikytinas teisėtu ir galiojančiu. Atsakovui (Naujajam vartotojui) užbaigus projektavimo darbus ir kreipusis į Bendrovę, 2012 m. liepos 4 d. Bendrovė paruošė Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 41140-12-1471. Sutartimi Bendrovė įsipareigojo pagal Projektą Prijungimo paslaugos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais suteikti atsakovo sodybos elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugą. Pagal atsakovo pateiktą Projektą Bendrovės rangovas UAB „Elektros tinklo paslaugos“ (šiuo metu jos teisių ir pareigų perėmėja - UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“) atliko darbus. Vadovaujantis išpildomąją atliktų darbų nuotrauka, suprojektuota elektros linija (toliau - Energetikos objektas) įrengta tiksliai pagal V. V. įmonės parengtame projekte nurodytas koordinates. Iš VĮ Registrų centras NTR išrašo matyti, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus, 1997 m. gruodžio 1 d. preliminariniu žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu. Energetikos objektas - elektros skirstomoji linija buvo suprojektuota valstybinėje žemėje, 2008 m. spalio 14 d. gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas Nr. 87-1. Ginčo objekto statybai, pritarus Trakų rajono savivaldybės nuolatinei statybos komisijai, 2008 m. gruodžio 4 d. buvo išduotas statybos leidimas, kuriame statytojas įpareigotas griežtai laikytis projekto. Atsakovo prašymu 2012 m. buvo sudaryta Prijungimo sutartis, kurią vykdant Bendrovės Rangovas 2013 m., pagal Projektą, atliko Energetikos objekto įrengimo darbus. Iš išpildomosios atliktų darbų nuotraukos nustatyta, kad suprojektuotos 4 elektros skirstomosios oro linijos atramos įrengtos tiksliai pagal V. V. įmonės parengtame projekte nurodytas koordinates.

15. Bendrovė, atlikusi Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimui prie elektros tinklų būtinų darbų organizavimą ir vykdymą, pagal jai pateiktą Projektą, tinkamai vykdė tiek įstatyme tiek Prijungimo sutartyje nurodytas pareigas. Pagal atsakovo Bendrovei pateiktą Projektą (08/21-00-TP-E-01) ginčo objektas yra suprojektuotas valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tuo tarpu valstybinės žemės patikėtinio sutikimas šiuo atveju buvo gautas. Kaip jau minėta, ieškovei priklausantis žemės sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus, kurie nėra tikslūs ir todėl ieškovė negali visiškai įrodyti savo žemės sklypo ribų, remdamasi tik jais. Projektas Energetikos objektų įrengimui buvo parengtas teisėtai, suderintas su žemės sklypo, kuriame pastatytas Energetikos objektas, savininku, Energetikos objekto statybai buvo gautas Statybos leidimas (teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl galiojantis ir teisėtas), dėl ko privalėjo būti vykdomas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų Projektą parengė ne Bendrovė, o V. D., todėl už visus galimus projekto trūkumus ir neatitikimus šiuo atveju atsako projektą rengęs asmuo.

16. Ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo demontuoti Bendrovei priklausantį Energetikos objektą, kadangi byloje nėra aiškių įrodymų, jog Energetikos objektas yra pastatytas ieškovės žemės sklype, tuo tarpu joks teisės aktas nesuteikia ieškovei teisės reikalauti nugriauti svetimoje žemėje esančių svetimų objektų. Vadovaujantis Prijungimo sutarties sudarymo metu (2012-10-23) galiojusios Energetikos ministro 2012-07-04 įsakymu Nr. 1-127 patvirtintų Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo redakcijos 26.2 punktu - kai projektą rengia vartotojas operatorius prijungimo paslaugos sutarties projektą parengia ir pateikia jį vartotojui pasirašyti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo vartotojo parengto ir teisės aktų. Atsakovas užbaigęs projektavimo darbus, 2012 metais kreipėsi į Bendrovę dėl prijungimo sutarties sudarymo ir 2012 m. spalio 23 d. Bendrovė su atsakovu sudarė Naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 41140-12-1471. Pagal sutarties nuostatas operatorius įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais suteikti naujajam vartotojui prijungimo paslaugą, o naujasis vartotojas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka sumokėti prijungimo įmoką ir įvykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju Bendrovei buvo pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka bei sąlygomis su visomis atsakingomis institucijomis suderintas Energetikos objekto įrengimo Projektas, todėl Bendrovė vykdydama įstatymo leidėjo numatytą pareigą (EEĮ 39 str. 6 p.), privalėjo su atsakovu sudaryti viešąją sutartį - Prijungimo sutartį. Bendrovės nuomone, ieškovei neįrodžius, kad Prijungimo sutartis sudaryta pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl Prijungimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovė reikšdama negatorinį ieškinį atsakovams, neįrodė vienos iš jo būtinųjų sąlygų, t. y. buvimo žemės sklypo dalies savininke, todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip neįrodytas. Įvertinant tai, kad Bendrovė nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, nenukrypdama nuo parengto Projekto tinkamai vykdė jai teisės aktais nustatytas pareigas ir jokiais savo veiksmais nepažeidė ieškovės teisių ir teisėtų interesų.

Atsiliepimas

17. Trečiasis asmuo V. V. nurodė, kad V. D. užsakymu suprojektavo elektros tinklu liniją. Jam nekilo abejonių, kad V. D. galėjo pateikti klaidingus duomenis projekto parengimui. J. P. sutikimą pateikė su jos parašu.

18. Trečiasis asmuo UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ nurodė, kad 2012 m. spalio 13 d. su AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarė rangos sutartį dėl elektros tinklų įrengimo darbų, kurių vertė 50 000 Lt. 2012 m. spalio 23 d. ESO pagal sutartį pateikė darbų užduotį - prie elektros tinklų prijungti atsakovo V. D. sodybą. Kartu su užduotimi ESO pateikė projektą, pagal kurį trečias asmuo turėjo atlikti darbus. Atlikus darbus jokių pretenzijų negavo, ESO atsiskaitė pilnai.

19. Trečias asmuo VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre duomenų apie ieškovės nuosavybės teise valdomame žemės sklype esančius nekilnojamojo turto objektus - aukštos įtampos elektros linijas nėra, o duomenys apie žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijas Nekilnojamojo turto registre nekaupiami, kadangi žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos yra kilnojamieji daiktai, kurie Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos pažymėtos pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus I žemėtvarkos skyriaus 1996 m. liepos 31 d. plane nurodytas ribų posūkio taškų koordinates, nustatytas grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (preliminarius matavimus). Nekilnojamojo turto registre duomenų, jog buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai nustačius žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (geodeziniai matavimai), nėra. Vadovaujantis viešai skelbiamo žemėlapio REGIA (www.regia.lt) AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktais duomenimis, (duomenys neskelbtini), (tame tarpe ir greta ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo) yra nutiesta 0,4 kV elektros oro linija. Ieškinyje nėra duomenų kokios įtampos elektros oro linijos statybos darbai galimai pažeidė ieškovės teises, tačiau darytina prielaida, jog ieškinyje nurodyta elektros oro linija ir REGIA žemėlapyje pažymėta (duomenys neskelbtini), esanti žemos įtampos (0,4 kv) elektros oro linija (kuri laikytina kilnojamuoju daiktu), yra tas pats objektas.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

20. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino 2012 m. liepos 4 d. naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 41140-12-1471 tarp atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir V. D. negaliojančia; įpareigojo atsakovus savo darbu ir bendromis lėšomis pašalinti iš J. P. priklausančio žemės ūkio paskirties sklypo įkastus elektros perdavimo įrenginius bei sutvarkyti žemės sklypą per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė ieškovei iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 112,66 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovui V. D. iš ieškovės 472,45 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 21,13 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; iš atsakovo V. D. 21,13 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; iš ieškovės 21,13 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; iš ieškovės trečiajam asmeniui V. V. 3,54 Eur kelionės išlaidų; kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė.

21. Teismas nustatė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 12,59 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė iki 2001 m. žemės sklype ūkininkavo, tačiau pablogėjus sveikatai 2002 m. persikėlė gyventi pas savo sūnų M. P. į Vilnių. V. D. (Atsakovas I) kreipėsi į V. V. įmonę dėl elektros tinklų linijos suprojektavimo. 2008 m. lapkričio 18 d.įmonė parengė projektą atsižvelgiant į atsakovo II („AB „Energijos skirstymo operatorius“) ir Vilniaus regiono Trakų skyriaus 2008 m. gegužės 19 d. išduotas technines sąlygas Nr. 24/8/612. 2012 m. sausio 13 d. UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ su atsakovu II pasirašė rangos sutartį Nr. 30100/520060(T/6000/7 dėl elektros tinklų įrengimo darbų. 2012 m. liepos 4 d. atsakovas I ir atsakovas II pasirašė naujojo (Buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 41140-12-1471. 2013 m. gegužės 13 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal J. P. pareiškimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 300 str. 1 d., dėl to, kad V. D. galimai suklastojo pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų, t. y. sutikimą pasirašė J. P. vardu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413-895/2016 atsakovas I atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 str. 1 d. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, tačiau LAT nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo V. D. veiksmus pagal BK 300 str. 1 d.

22. Dėl ieškinio senaties. Atsakovas V. D. prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį kaip pareikštą praleidus tokiam reikalavimui taikytiną 3 metų ieškinio senaties terminą. Teismo vertinimu šioje byloje turi būti taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Iš byloje esančios naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties matyti, kad elektros tinklų linija buvo baigta 2012 m. birželio 18 d., todėl net ir skaičiuojant nuo šios datos matyti, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

23. Dėl 2012-07-04 naujojo buitinio vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Iš byloje esančio pareiškimo dėl žemės naudojimo sąlygų matyti, kad ieškovė patvirtina, kad neprieštarauja, kad AB „Rytų skirstomieji tinklai“ tiestų elektros tinklus - kabelinę elektros liniją pagal su ja suderintą V. V. įmonės rengiamą projektą Nr. 08/21 jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Ieškovės teigimu atsakovas I suklastojo šį dokumentą. Kasacinės instancijos teismas pasisakė, kad J. P. nedavė atsakovui I reikalingo sutikimo, todėl atsakovas I suklastojo šį dokumentą. Teismas iš dalies sutiko su atsakovo I pozicija, kad jo kaltė baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyta, nes byla buvo nutraukta dėl mažareikšmiškumo, tačiau teismas konstatuoja, kad ieškovė savo sutikimo atsakovui I nesuteikė.

24. 2017 m. lapkričio 22 d. posėdžio metu buvo nutarta skirti rašysenos ekspertizę, tikslu nustatyti ar J. P. pasirašė pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų, tačiau atsakovas I šios galimybės atsisakė ir ieškovės pozicijos, kad pareiškimas dėl žemės naudojimo sąlygų buvo suklastotas nepaneigė. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia ir panaikinti 2012 m. liepos 4 d. naujojo buitinio vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį yra pagrįstas ir tenkintinas.

25. Teismas nustatė, kad atsakovo I prijungimo prie elektros tinklų techniniame projekte buvo nurodyta, kad projektas suderintas su žemės savininkais ir kitomis suinteresuotomis organizacijomis, t. y. nurodyta, kad su ieškove buvo suderinta jog 0,4 kV požeminė kabelių linija bus tiesiama per ieškovės žemės sklypą, tačiau kaip jau nustatyta aukščiau, ieškovės sutikimas buvo suklastotas. Iš prijungtos baudžiamosios bylos matyti, kad atlikus geodezinius matavimus J. P. priklausančiuose kadastriniuose sklypuose, tikslu nustatyti per kam priklausantį žemės sklypą nutiesta elektros tiekimo linija iki V. D. sklypo. J. P. žemės sklypas šiaurinėje pusėje ribojasi su 8 m. pločio keliu ir valstybinės žemės laisvos nėra. Taip pat nustatyta, kad 4 elektros stulpai yra pastatyti J. P. žemės sklype, todėl projektuojant elektros tiekimo liniją per privačią žemę, turėjo būti gautas J. P. sutikimas.

26. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių aplinkybes, kad ieškovės žemės sklypo riba būtų pasislinkusi ir elektros stulpai būtų patekę į valstybinės žemės sklypo dalį, todėl teismas konstatavo jog atsakovas tiesdamas 0,4 kV požeminę kabelių liniją ieškovės žemės sklype neturėdamas jos leidimo ir nesant nustatyto servituto pažeidė jos, kaip žemės sklypo savininkės, teises, todėl ieškovės ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies. Atsakovas II nutiesė požeminį elektros linijos kabelį pažeisdamas ieškovės nuosavybės teises, o atsakovas II neįrodė, kad jis neturi galimybės nutiesti alternatyvaus lygiaverčio kabelio per valstybinę žemę ir nutiesus tokį kabelį, atjungti ieškovės žemės sklype esantį kabelį bei jį demontuoti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo tenkintinas ir įpareigojimas išardyti elektros tinklų atkarpą tenka atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“, kadangi jis yra inžinerinių tinklų savininkas ir atsakovui V. D., nes jis neįrodė, kad ieškovės sutikimas buvo gautas teisėtai. Ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti elektros tinklų iš jos žemės sklypo, tačiau teismo vertinimu toks terminas yra per trumpas, kad būtų galima pašalinti elektros tinklų liniją ir sutvarkyti statybvietę, todėl teismas atsakovams nustato 6 mėnesių terminą išardyti elektros tinklų atkarpą ir sutvarkyti statybvietę.

Šalies argumentai

27. Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Patikslintame ieškinyje ieškovė J. P. prašė jos naudai iš atsakovo V. D. priteisti - 107,76 Eur materialinės žalos ir 5000 Eur Ieškovė nurodė, kad neturtinę žalą sudaro 107,76 Eur, t. y. 92,46 Eur kelionės išlaidos į teismą baudžiamojoje byloje ir 15,30 Eur už notaro paslaugas bei pateikė tai patvirtinančius apmokėjimo kvitus. Teismo vertinimu prašoma priteisti turtinė žala nepagrįsta. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodomos išlaidos patirtos nagrinėjant baudžiamąją bylą turėjo būti reiškiamos baudžiamojoje byloje, o civilinėje byloje, tačiau tokio reikalavimo nereiškė, šis reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė teismui, kad dėl atsakovo I veiksmų ji patyrė neturtinę žalą, dėl kurios būtų patyrusi dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, asmens garbės ar orumo pažeidimo faktą, todėl ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

29. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė prašė priteisti jai išlaidų, susijusių su procesinio dokumento (ieškinio) rengimo, atlyginimą. Šias procesinio dokumento rengimo paslaugas jai suteikė sūnus, kuris ją atstovavo teisme. Č. P., remiantis CPK 56 str. 1 d. 4 p., yra fizinio asmens atstovas pagal pavedimą, tačiau pagal CPK 88 str. reikalavimas dėl 700 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą yra nepagrįstos, nes ši suma nėra priskirta prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu. Taip pat nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl 800 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių geodezinių matavimų atlikimu, kadangi šios išlaidos būtų priskiriamos prie turtinės žalos atlyginimo, tačiau teismas negali išeiti iš už ieškinio ribų ir priteisti ieškovės naudai šios sumos kaip turtinę žalą.

30. Teismas ieškovės reikalavimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo tenkino 66,66 proc. ieškinio reikalavimų, iš dalies priteisiant iš atsakovų 225,33 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), t. y. iš kiekvieno po 112,66 Eur. V. D. patyrė 1755,00 Eur išlaidų susijusių su advokato pagalba. Ieškinį tenkinus 66,66 proc., iš ieškovės V. D. naudai priteisė 33,34 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų - 585,11 Eur. Atliko patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, iš ieškovės V. D. priteisė 472,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

31. Bylos nagrinėjimo metu susidarė 63,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurias teismas priteisė valstybei iš ieškovės ir atsakovų lygiomis dalimis.

32. Trečiasis asmuo V. V. prašė priteisti 10,62 Eur keliones išlaidų. Kadangi trečiasis asmuo dalyvavo atsakovo V. D. pusėje, todėl kelionės išlaidas proporcingai patenkintiems reikalavimams priteisė iš ieškovės J. P. 3,54 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

33. Apeliaciniu skundu atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą ir energetikos objektą įpareigoti pašalinti iš ieškovės žemės sklypo atsakovo V. D. lėšomis.

33.1. Atsakovo pateiktas projektas ir jo sprendiniai buvo išsamiai patikrinti ir patvirtinti 2008 m. gruodžio 4 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus ir 2008 m. gruodžio 4 d. oro kabelinės linijos (OKL) statybai buvo išduotas statybos leidimas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo nuginčytas, todėl laikytinas teisėtu ir galiojančiu. Vadovaujantis išpildomąją atliktų darbų nuotrauka (nuotrauka parengta 2013-01-23 atliekant kontrolinius geodezinius pastatytos elektros linijos matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje), suprojektuota elektros linija (toliau – Energetikos objektas) įrengta tiksliai pagal V. V. įmonės parengtame projekte nurodytas koordinates. Nurodytos aplinkybės patvirtinta, kad Bendrovės elgesys visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus, o dėl ieškovės teisių pažeidimo kalti kiti asmenys (atsakovas ir kadastro tvarkytojas - VĮ Registrų centras), todėl už ieškovės teisių pažeidimo pašalinimą atsakovė nėra atsakinga.

33.2. Vadovaujantis techninių sąlygų išdavimo momentu galiojusios LR Ūkio ministro 2002-09-17 įsakymu Nr. 326 patvirtintų Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) taisyklių (nauja redakcija Žin., 2004,Nr. 159-5826) (toliau – Taisyklės) redakcijos 6 p., pareiga rengti ir derinti prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų projektą buvo nustatyta vartotojui (šiuo atveju – atsakovui).

33.3. Ginčo objektas buvo suprojektuotas valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir valstybinės žemės patikėtinio sutikimas šiuo atveju buvo gautas. Bylos medžiaga ir trečiojo asmens projektuotojo V. V. paaiškinimai patvirtino, kad, nors 0,4 kV oro linija buvo suprojektuota valstybinėje žemėje, ją įrengus - ieškovei priklausančio žemės sklypo riba valstybinėje koordinačių sistemoje pasislinko taip, kad elektros tinklas atsidūrė privačioje žemėje.

33.4. Atsakovė, atlikusi Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimui prie elektros tinklų būtinų darbų organizavimą ir vykdymą, pagal jai pateiktą Projektą, tinkamai vykdė tiek įstatymuose tiek Prijungimo sutartyje nurodytas pareigas. Bendrovė neturėjo nei pareigos nei jokios realios galimybės kvestionuoti valstybinių institucijų patikrinto Projekto ir nesivadovauti pateiktu statybos leidimu. Projektas Energetikos objektų įrengimui buvo parengtas, suderintas su žemės sklypo ir greta esančio žemės sklypo savininkais, Energetikos objekto statybai buvo gautas Statybos leidimas, dėl ko privalėjo būti vykdomas.

33.5. Projektą parengė ne atsakovė, o V. D., todėl už bet kokius projektavimo trūkumus atsakingas projektą užsakęs asmuo ir projektą parengęs asmuo. Tuo tarpu Žemės sklypo riba valstybinėje koordinačių sistemoje galėjo pasislinkti dėl kadastro tvarkytojo - VĮ Registrų centro veiksmų. Teismas neanalizavo kiekvieno susijusio ir potencialiai atsakingo asmens santykio su kilusiomis pasekmėmis, nenustatė jų civilinės teisinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo, nors tokią pareigą pagal suformuotą teismų praktiką esant skolininkų daugetui turėjo. Teismas privalėjo iškėlimo išlaidas priteisti iš atsakovo, kadangi būtent jo veiksmai buvo tiesioginė ieškovės teisių pažeidimo atsiradimo priežastis.

33.6. Teismas, taikydamas bendrą atsakomybę abiem atsakovams, visapusiškai neišanalizavo atsakovų (ir VĮ Registrų centras) veiksmų, neįvertino jų atsakomybės apimties ir dydžio klausimo, nurodytų asmenų veiksmų ir juos su žala siejančio priežastinio ryšio pobūdžio. Teismas turėjo nustatyti visus asmenų, prisidėjusių prie žalos atsiradimo, veiksmus ir konstatavęs, kad atsako keli asmenys, spręsti klausimą dėl tokių asmenų atsakomybės rūšies bei dydžio, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų pasekmių. Nors Energetikos objektas ir yra atsakovės nuosavybė, tačiau jo buvimas ieškovės sklype yra sąlygotas kitų asmenų veiksmų.

33.7. Teismas nemotyvavo sprendimo, nenurodė įrodymų, kuriais rėmėsi. Teismas, pripažindamas Prijungimo sutartį negaliojančia, nenurodė sandorio negaliojimo pagrindų. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė CK 1.89 straipsnį, kuriame nurodyti savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindai, todėl teismas turėjo restitucijos klausimą spręsti ex officio, tačiau nesprendė. Atsakovė, įrengusi Energetikos objektą, turėjo finansinių išlaidų, todėl Prijungimo sutartį pripažinus negaliojančia dėl atsakovo neteisėtų veiksmų šios išlaidos turėtų būti atlygintos atsakovei. Nutiesta atkarpa elektra tiekiama tik atsakovui.

33.8. Teismas konstatavęs, kad ieškovės teisės iš esmės buvo pažeistos dėl ieškovės sutikimo suklastojimo, o atsakovė buvo tik tinklo savininkė, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodęs, kad tinklo iškėlimo išlaidas vis dėlto turi prisiimti abu atsakovai bendrai, priėmė prieštaringą ir nemotyvuotą sprendimą.

2. Apeliaciniu skundu atsakovas V. D. prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; taikyti ieškinio senaties terminą žalos atlyginimui; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą atsakovo atžvilgiu panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34.1. Buvo vedama popierinė byla, todėl teismas neteisingai jos numerį nurodė, kaip elektroninės. Byloje trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti V. V., VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Trakų skyrius ir UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ (keturi), o teismas bylą išnagrinėjo tik su trimis trečiaisiais asmenims: V. V., VĮ Registrų centru ir Nacionaline žemės tarnyba, kas sudaro pagrindą sprendimą naikinti kaip neatitinkantį CPK 270 str. 2 d. 3 p. reikalavimų.

34.2. Teismas nevertino, kad kol Statybos leidimas nenuginčytas, jis yra teisėtas ir galiojantis. Ginčo sutartis tarp atsakovų buvo sudaryta išduoto Statybos leidimo pagrindu, todėl, kol nenuginčytas Statybos leidimas, nėra jokio teisinio pagrindo ir ginčo sutartį pripažinti negaliojančia.

34.3. Dėl ieškovės reikalavimo elektros perdavimo linijos tiesimą pripažinti savavališka statyba teismas iš viso nepasisakė, jo nenagrinėjo bei nevertino, šio reikalavimo neišsprendė, dėl ko neatskleidė bylos esmės (absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas). Kol ieškovės neginčytas Statybos leidimas yra teisėtas ir galiojantis, tol ir elektros perdavimo linijos tiesimą pripažinti savavališka statyba nėra jokio pagrindo.

34.4. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2012 m. spalio 23 d. prijungimo paslaugų sutartį Nr. 41140-11-1471, tuo tarpu teismas pripažino negaliojančia 2012 m. liepos 4 d. naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 41140-12-1471, t. y. ne tos datos, ir ne to numerio.

34.5. Teismas įpareigojo atsakovus savo darbu ir bendromis lėšomis pašalinti įkastus elektros perdavimo įrenginius bei sutvarkyti žemės sklypą, tačiau įrodyta, jog buvo nutiesta ne požeminė kabelinė, bet oro kabelinė linija, todėl teismas, prieštaraudamas byloje esantiems įrodymams, konstatavo buvus nutiestą požeminę kabelių liniją ir įpareigojo atsakovus atlikti veiksmus ko ieškovė neprašė.

34.6. Sprendimas įpareigoti abu atsakovus savo darbu ir bendromis lėšomis pašalinti įkastus elektros perdavimo įrenginius bei sutvarkyti žemės sklypą, yra visiškai neaiškus vykdymo prasme, t. y. kaip ir kokiu bendru darbu, kokiomis bendromis lėšomis, kiek ir kokius įkastus elektros perdavimo įrenginius reikia pašalinti (esančius po žeme, ar kitus).

34.7. V. D. jam nepriklausančios elektros perdavimo linijos demontuoti neturi jokios teisės, todėl šis reikalavimas yra pareikštas netinkamam atsakovui.

Atsiliepimas

34.8. Atsakovas nurodydamas, kad ginčo sutarties iš viso nėra pasirašęs, teismo prašė išreikalauti iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ ginčijamos 2012 m. spalio 23 d. prijungimo paslaugų sutarties originalą. Pateikus ją, prašė skirti rašysenos ekspertizę, tačiau originalas nebuvo pateiktas, o atsakovas buvo priverstas ekspertizės atsisakyti, nes iš kopijų ekspertizė neįmanoma.

34.9. Baudžiamojoje byloje nustatytas prejudicinis faktas, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirta aplinkybė, ar elektros linijos tiesimo darbai atlikti laikantis projektinės dokumentacijos. Teismas taip pat netyrė šios aplinkybės, nepatikrino faktų, ar ginčo atramos realiai yra pastatytos pagal V. V. parengtą projektą, ar nesilaikant jo, dėl ko neatskleidė bylos esmės. Teismui nustačius, jog elektros stulpai yra pastatyti ne pagal projektą, sutartį pripažinti negaliojančia nėra jokio pagrindo, už ne pagal projektą pastatytus stulpus V. D. nėra atsakingas.

34.10. Teismas nevertino atsakovo pateikto, iki sklypo geodezinių matavimų galiojusio plano, kuriame servitutas buvo numatytas. 2017 m. atlikus kadastrinius matavimus, toks servitutas privalėjo būti įtrauktas, todėl ieškovės sutikimas (pareiškimas) apskirtai jokios teisinės reikšmės neturėjo ir jokių padarinių nesukėlė, buvo perteklinis.

34.11. Teisėjas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 15 str. reikalavimus bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas ir nurodytais pagrindais.

34.12. Teismas žalos atlyginimui neteisingai aiškino ir taikė 10 m. senaties terminą.

3. Ieškovė J. P. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

35.1. Statybos leidimas V. D. išduotas statyti elektros perdavimo liniją valstybės žemėje. Tokios žemės, išskyrus kelią, šalia ieškovei priklausančio žemės sklypo iš viso nėra. Todėl statybos leidimas pats savaime yra negaliojantis ir ieškovė pagrįstai nereiškė reikalavimo jį panaikinti.

35.2. Teismas bylą išnagrinėjo dalyvaujant visiems dalyvaujantiems byloje asmenims.

35.3. Aiškinantis, ar elektros perdavimo linijos stulpai pastatyti pagal projektą teismui nebuvo pagrindo. Atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, Trakų raj. savivaldybės Geodezijos tarnybos specialistai pateikė specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad elektros perdavimo linijos stulpai pastatyti ieškovei priklausančioje žemėje. Elektros perdavimo linija nutiesta pagal atsakovo V. D. pateiktą projektą.

Žemesnės instancijos teismas

35.4. Teismas vertino visus įrodymus visumoje, ne tik V. V. paaiškinimus. Nagrinėjant baudžiamąją bylą V. V. paaiškino, kas jis elektros perdavimo linijos projektą parengė pagal V. D. pateiktus dokumentus. Linijos statytojas elektros perdavimo liniją nutiesė pagal projekte nurodytas koordinates, kitaip statytojas pasielgti negalėjo. Tą patį jis tvirtino ir nagrinėjant civilinę bylą.

35.5. Teismas sprendime neįpareigojo apelianto atlikti veiksmų, kurių ieškovė atlikti neprašė, t. y. pašalinti požeminę elektros perdavimo liniją, kurios ieškovė neprašė ir kurios faktiškai nėra. Teismas įpareigojo atsakovus pašalinti įkąstus elektros perdavimo įrenginius bei sutvarkyti žemės sklypą. Įkąsti elektros perdavimo linijos įrenginiai yra nutiesta antžeminė elektros perdavimo linija, kurią sudaro 6 įkąstos į žemę atramos, nutiesti virš jų laidai bei požeminis kabelis nuo paskutinės atramos į apeliantui priklausantį žemės sklypą.

35.6. Tiek nagrinėjant baudžiamąją, tiek ir civilinę bylas, V. D. neigė pasirašęs kokią nors sutartį su AB „ESO“, todėl teismas patenkino apelianto prašymą ir iš kito atsakovo išreikalavo 2012 m. liepos 4 d. sutarties originalą (kadangi V. D. šią sutartį pasirašė tik 2012 m. spalio 23 d., todėl ši sutartis yra laikoma ir 2012 m. spalio 23 d. sutartimi), bei suteikė galimybę prašyti skirti rašysenos ekspertizę, nustatė terminą, per kurį V. D. privalėjo pateikti klausimus bei sumokėti mokestį už ekspertizės atlikimą, tačiau jis klausimų nepateikė ir mokesčio už ekspertizės atlikimą nesumokėjo.

35.7. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų proporcingumą.

Atsiliepimas

4. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į atsakovo V. D. apeliacinį skundą prašė apeliacinio skundo dalį, kurioje klaidingai interpretuojamos faktinės aplinkybės atmesti, o kitus skundo argumentus vertinti pagal vidinį teismo įsitikinimą.

36.1. Esant Lietuvos ekspertizės centro specialisto išvadai, kad atsakovei pateiktame projekte ieškovės sutikimas yra suklastotas, bei esant įrodytiems faktams, kad tinklas de facto yra ieškovės žemės sklype, būtent atsakovas kaip projekto rengėjas (bei jo vardu veikęs trečiasis asmuo V. V.) yra atsakingi už visus projekto trūkumus bei jų sukeltas pasekmes.

36.2. Projektuojamos oro linijos buvo numatytos įrengti valstybinėje žemėje greta preliminariais matavimas suformuoto žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei, todėl kartu su projektu turėjo būti pateiktas ir sklypo savininkės ieškovės sutikimas dėl linijų įrengimo.

36.3. Tai, kad ginčo tinklas buvo suprojektuotas valstybinėje žemėje, o vėliau Bendrovės rangovo buvo pastatytas tiksliai pagal projekto koordinates, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - vadovaujantis išpildomąją atliktų darbų nuotrauka, suprojektuota elektros linija įrengta tiksliai pagal V. V. įmonės parengtame projekte nurodytas koordinates.

5. Trečias asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus prašė AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinio skundo dalį, kurioje vertinami VĮ Registro centro neteisėti veiksmai, atmesti kaip nepagrįstą; kitus reikalavimus spręsti pagal vidinį teismo įsitikinimą.

37.1. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal kartografinę medžiagą pažymėtos ieškovės žemės sklypo ribos nebuvo tikslios, todėl nesant atliktų sklypo geodezinių matavimų, žemos įtampos elektros oro linijos projektuotojai ir statytojai prisiėmė visą riziką ir atsakomybę dėl visų ateityje galimai kilsiančių padarinių, susijusių su žemės sklypo savininko teisių pažeidimu.

37.2. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2008-10-14 sutikimu leido valstybinėje žemėje projektuoti žemos įtampos elektros liniją iki V. D. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, jeigu tai nepažeis trečiųjų asmenų interesų. Ieškovė susitarė su UAB „Kadastrakis“ matininku, kad šis nustatytų jos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, t. y. atliktų geodezinius matavimus. 2016-12-16 buvo paženklintos žemės sklypo ribos vietovėje ir parengta kadastro duomenų byla. 2017-03-02 patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal UAB „Kadastrakis“ plane nurodytas žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates, nustatytas valstybinėje koordinačių sistemoje. Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti žemės sklypo kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, o UAB „Kadastrakis“ parengta kadastro duomenų byla yra galiojantis, nenuginčytas dokumentas. VĮ Registrų centras nekaupia duomenų apie žemos įtampos elektros oro linijas, nes šie objektai yra kilnojamieji daiktai, kurie neregistruojami Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.

37.3. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis nėra pagrindinis ir vienintelis šaltinis, kuriuo turi vadovautis šalys, priimdamos sprendimus dėl statinių projektavimo bei statybos, nes žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos pagal netikslius Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus I žemėtvarkos skyriaus 1996-07-31 parengtus dokumentus, o nesant nustatytų tikslių žemės sklypo ribų, rengiant projektą bei tiesiant žemos įtampos elektros oro liniją, kaip pagrindiniu duomenų šaltiniu turėjo būti vadovaujamasi ne Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiu, o privataus asmens žemės sklypo planu, žemėtvarkos projektu ir t. t.

37.4. VĮ Registrų centras negali būti atsakingas už tai, kad žemos įtampos elektros oro linijos projektuotojai, statytojai bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius nevertino kitų žemės sklypo ribas patvirtinančių dokumentų, išskyrus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį, kuriame buvo pavaizduotos netikslios, preliminariai nustatytos ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos.

6. Tretieji asmenys V. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius, UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliaciniai skundai atmestini.

7. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

9. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas.

10. Apeliantas V. D. nurodė, kad byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pakanka tiek prijungtoje baudžiamojoje byloje, tiek ir nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių duomenų, įskaitant šalių procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme, kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo išspręstas teisingai. Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde išsamiai išdėstė motyvus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

12. Dėl bendros atsakovų atsakomybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė V. D. sodybos elektros įrenginių prijungimui prie skirstomųjų tinklų, jo prašymu, 2008 m. gegužės 19 d. išdavė technines sąlygas, kurių 5 punktas numatė atsakovo pareigą parengti pageidaujamų prijungti elektros įrenginių prijungimo projektą. Projekto parengimui atsakovas kreipėsi į V. V. projektavimo įmonę, kuri 2008 m. parengė 0,4 kV tinklų trasos projektą, vadovaujantis 2008 m. gruodžio 1 d. VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištrauka. 2008 m. spalio 14 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrius sutiko, kad pagal pridedamą schemą valstybinėje žemėje būtų projektuojama/montuojama 0,4 kV kabelinė linija, tačiau Sutikime buvo nurodyta, kad jis negalioja komunikacijų dalims, projektuojamoms per privačias savininkų valdas. 2008 m. gruodžio 4 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyrius oro kabelinės linijos (OKL) statybai išdavė statybos leidimą. Pagal atsakovo pateiktą Projektą atsakovės rangovas UAB „Elektros tinklo paslaugos“ atliko darbus.

13. Apeliantė AB „Energijos skirstymo operatorius“ teigia, kad ji tinkamai atliko darbų organizavimą ir vykdymą, pagal jai pateiktą Projektą, todėl atsižvelgiant į tai, kad Projektą rengė apeliantas V. D., todėl už bet kokius projektavimo trūkumus atsakingas projektą užsakęs asmuo ir projektą parengęs asmuo, o žemės sklypo riba valstybinėje koordinačių sistemoje galėjo pasislinkti dėl kadastro tvarkytojo - VĮ Registrų centro veiksmų. Iš Projekto matyti, kad oro linijos buvo suprojektuotos valstybinėje žemėje, greta preliminariais matavimais suformuoto ieškovei priklausančio žemės sklypo. Ieškovės žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos pagal Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus I žemėtvarkos skyriaus 1996 m. liepos 31 d. plane nurodytas ribų posūkio taškų koordinates, nustatytas grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą. Tikslios ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos valstybinėje koordinačių sistemoje buvo nustatytos tik 2016 m. gruodžio 16 d., o 2017 m. kovo 2 d. šios ribos paviešintos viešame registre. Atlikus geodezinius matavimus, nustatyta, kad keturi elektros stulpai yra pastatyti ieškovei priklausančiame žemės sklype. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, kad elektros oro linija buvo suprojektuota bei nutiesta neturint tikslių duomenų, kur yra konkrečios ieškovės sklypo ribos, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiu, kuriame tuo metu buvo pažymėtos netikslios preliminarios žemės sklypo ribos, taip pat atsižvelgdama į tai, kad apeliantė yra energetikos įmonė, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra elektros energijos tiekimas ir skirstymas, sprendžia, kad apeliantė, kaip inžinerinių tinklų savininkė, prisiėmė riziką ir atsakomybę dėl visų ateityje galimai kilsiančių padarinių, susijusių su žemės sklypo savininko teisių pažeidimu. Sutiktina su trečiuoju asmeniu, kad esant žemės sklypui suformuotam preliminariais matavimais, nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis nėra pagrindinis ir vienintelis šaltinis, kuriuo turi vadovautis šalys, priimdamos sprendimus dėl statinių projektavimo bei statybos. Šalys, be nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio, galėjo vadovautis privataus asmens žemės sklypo planu, žemėtvarkos projektu ir pan. Tuo tarpu trečiasis asmuo VĮ Registrų centras nenustatinėja žemės sklypų ribų, o tik vertina jam pateiktus dokumentus, siekiant nustatyti, ar pateikto dokumento pagrindu gali būti daromi (keičiami) atitinkami įrašai Nekilnojamojo turto kadastre, todėl apeliantės argumentai, susiję su trečiojo asmens atsakomybe, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

14. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovo V. D. argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, ar ginčo atramos yra realiai pastatytos pagal V. V. parengtą projektą. Iš išpildomosios atliktų darbų nuotraukos, kuri parengta 2013 m. sausio 23 d. atliekant kontrolinius geodezinius pastatytos elektros linijos matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, nustatyta, kad suprojektuota elektros linija įrengta tiksliai pagal V. V. įmonės parengtame projekte nurodytas koordinates.

15. 2008 m. gegužės 19 d. techninių sąlygų išdavimo metu galiojusių LR Ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 326 patvirtintų Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) taisyklių 6 punktas numatė pareigą rengti ir derinti prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų projektą nustatė vartotojui. Esant neginčytinai nustatytiems faktams, kad ieškovės sutikimas yra suklastotas, bei, kad tinklas de facto yra ieškovės žemės sklype, atsakovas V. D., kaip projekto rengėjas, taip pat yra atsakingas už visus projekto trūkumus bei jų sukeltas pasekmes. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovės sutikimas buvo perteklinis ir jokių pasekmių nesukėlė, tačiau projektuojamos oro linijos buvo numatytos įrengti valstybinėje žemėje greta preliminariais matavimas suformuoto žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklausė ieškovei, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, kartu su projektu turėjo būti pateiktas ir sklypo savininkės ieškovės sutikimas dėl linijų įrengimo.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi 44-47 punktuose nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo abu atsakovus savo darbu ir bendromis lėšomis pašalinti iš ieškovei priklausančio žemės sklypo įkastus elektros perdavimo įrenginius bei sutvarkyti žemės sklypą, nes apeliantė AB „Energijos skirstymo operatorius“, kaip inžinerinių tinklų savininkė, o apeliantas V. D., kaip projekto rengėjas, yra atsakingi už ieškovei kilusius padarinius, susijusius su žemės sklypo savininko teisių pažeidimu.

17. Dėl statybos leidimo nenuginčijimo. Pagal nagrinėjamoje byloje suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą aišku, kad ieškovė siekia apginti savo, kaip žemės sklypo savininkės, daiktines teises, nesusijusias su valdymo netekimu. Jos buvo apribotos per ieškovei priklausantį sklypą nutiesus antžeminę (oro) elektros perdavimo liniją. Teisėjų kolegija pažymi, kad, ginant žemės sklypo savininko teises nuo kito asmens statybos leidimo pagrindu vykdomos statybos daromo neigiamo poveikio ir pažeidimo, ne visais atvejais būtina ginčyti statybos leidimą. Statybos leidimo pripažinimas negaliojančiu civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, gali būti svarbus tuo atveju, jeigu savininko nurodomas jo teisių pažeidimas konstatuojamas, o jo pašalinimas yra nesuderinamas su statybos leidimo galiojimu (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-473-695/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2008 m. gruodžio 4 d. išdavė Statybos leidimą Nr. AS1-625 statyti 0,4 kV oro kabelinę liniją (OKL) ir 0,4 kV kabelinę liniją (KL). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas Statybos leidimas išduotas statyti elektros liniją valstybinėje žemėje, o ne ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Taip pat pažymėtina, kad išduotas Statybos leidimas galiojo iki 2008 m. gruodžio 4 d., t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu jis nebegalioja. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliantų argumentai, susiję su Statybos leidimo ginčijimu, atmestini kaip nepagrįsti.

18. Dėl ieškovės reikalavimų ir ieškinio ribų peržengimo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus bylos reikalavimus, t. y. teismas iš viso nevertino ieškovės reikalavimo elektros linijos tiesimą pripažinti savavališka statyba, jo nenagrinėjo ir neišsprendė. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad antžeminė (oro) elektros perdavimo linija yra nutiesta, pažeidžiant ieškovės nuosavybės teises, t. y. elektros linija nutiesta ieškovės žemės sklype, neturint jos leidimo ir nesant nustatyto servituto, o neįrodžius, kad nėra galimybės nutiesti alternatyvios linijos per valstybinę žemę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė savavališkos statybos padarinių šalinimo institutą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime aiškiai konstatavęs aukščiau nurodytas aplinkybes, neišanalizavo kiekvieno atsakovo teiginio, savaime nereiškia, jog teismas pažeidė motyvavimo pareigą, ar tuo labiau, kad, teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus.

19. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip visiškai nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pripažino visai kitą Sutartį negaliojančia, nei prašė ieškovė. Nustatyta, kad teismas skundžiamu sprendimu pripažino negaliojančia 2012 m. liepos 4 d. naujojo (buitinio) vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. 41140-12-1471, sudarytą tarp atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir V. D.. Tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad 2012 m. liepos 4 d. Sutartį atsakovas V. D. pasirašė tik 2012 m. spalio 23 d., todėl tai yra viena ir ta pati Sutartis.

20. Kritiškai vertintini ir apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog buvo nutiesta požeminė elektros linija, o atsakovai buvo įpareigoti atlikti veiksmus, kurių ieškovė neprašė. Teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovus pašalinti iš ieškovei priklausančio žemės sklypo įkastus elektros perdavimo įrenginius bei sutvarkyti žemės sklypą. Pažymėtina, kad antžeminę elektros perdavimo liniją sudaro įkastos į žemę atramos ir virš jų nutiesti laidai bei požeminis kabelis nuo paskutinės atramos į apeliantui priklausantį žemės sklypą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovus pašalinti įkastus elektros perdavimo įrenginius.

21. Dėl nepranešimo trečiajam asmeniui. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas V. D. nurodo, kad trečiajam asmeniui UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimą.

22. Vienas atvejų, kai apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Taigi bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sąlygos yra: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta trečioji sąlyga – kad šis asmuo būtų pateikę apeliacinį skundą, kurį būtų grindę bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe.

23. Dėl ekspertizės skyrimo. Apeliantas neigia ginčo sutarties pasirašymą ir nurodo, kad prašė skirti ekspertizę jo parašo tikrumui nustatyti. Dalyvaujantis byloje asmuo, reikalaudamas teismo skirti ekspertizę tam tikram klausimui išsiaiškinti, turi tokį reikalavimą motyvuoti, kuo remiantis tikimasi nustatyti ar paneigti tam tikras byloje reikšmingas aplinkybes. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, jog jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 22 d. protokoline nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė skirti ekspertizę bei šalis įpareigojo 10 dienų bėgyje pateikti klausimus, susijusius su ekspertizės skyrimu, tačiau šalys teismui klausimų nepateikė. Apeliantui nepateikus klausimų ekspertui, pirmosios instancijos teismas rungtyniškame civiliniame procese negalėjo už atsakovą įgyvendinti jo procesinių teisių ir įrodinėjimo pareigos. Atsakovui nesuformulavus siūlomų klausimų, teismas negalėjo iki galo įvertinti prašomos skirti ekspertizės pagrįstumo ir būtinumo klausimo.

24. Dėl rašymo apsirikimo. Pagal įstatymą, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, tačiau gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 1-2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendime padarytas rašymo apsirikimas – klaidingai nurodytas civilinės bylos numeris (Nr. e2-31-804/2018), todėl padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas, patikslinant civilinės bylos numerį (Nr. 2-31-804/2018).

25. Dėl senaties. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas žalos atlyginimui neteisingai taikė 10 m. senaties terminą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagrindinis ieškovės reiškiamas reikalavimas yra pripažinti atsakovų sudarytą sutartį dėl elektros perdavimo linijos tiesimo negaliojančia, o pačios elektros linijos tiesimą – savavališka statyba, todėl nenuginčijus minėtos sutarties ir nepripažinus statybos savavališka, negalėtų būti tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.

26. Atsakovas V. D. nurodo, kad bylą nagrinėjęs teisėjas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 15 straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjo Etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Teisėjų etikos ir drausmės komisija, o apeliacinės instancijos teismas peržiūri neįsiteisėjusius pirmosios instancijos teismo sprendimus ir nutartis.

27. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinių skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atmetus apeliacinius skundus, atsakovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė ir trečiasis asmuo neprašė jų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendime, nurodant, kad teisingas civilinės bylos numeris yra 2-31-804/2018.

Teisėjos Laima GerasičkinienėAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė