Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Liudvinavičienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. P. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Žanos Sokolovos apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016-01-06 nuosprendžio, kuriuo V. D. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis suklastojo tikrą dokumentą bei žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, o būtent: jis 2008 metais, siekdamas nutiesti elektros tiekimo liniją iki jam priklausančio žemės sklypo ir tuo tikslu gauti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu AB „Lesto“) leidimą pastatyti elektros stulpus gretimo sklypo savininkei J. P. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio gavimui būtinas savininkės J. P. sutikimas, suklastojo 2008 m. datuotą „Pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų“, skirtą AB „Rytų skirstomieji tinklai“, įrašydamas eilutėse „Asmens kodas, paso Nr., gyvenanti( s) “ rankraštinius įrašus „(duomenys neskelbtini), eilutėje „vardas, pavardė, parašas“ rankraštinį įrašą „J. P.“ bei pasirašė J. P. vardu. Minėtą, žinomai suklastotą pareiškimą 2008 metais, pateikė IĮ savininkui V. V., kuris rengė elektros tiekimo linijos projektą ir kuris pridėjo jį prie 2008 m. elektros tiekimo linijos projekto Nr.: 08/2. 2008m. V. D. elektros tiekimo linijos projektą Nr.: 08/2, kuriame buvo 2008 m. datuotas, žinomai suklastotas „Pareiškimas dėl žemės naudojimo sąlygų“, pateikė suderinimui AB „Rytų skirstomieji tinklai“, (šiuo metu AB „Lesto“) ir 2012-10-23 V. D. su AB “Lesto“ remiantis šiuo elektros tiekimo linijos projektu Nr.: 08/2 sudarė prijungimo paslaugos sutartį Nr.41140-12-1471. Kaltinime taip pat nurodyta, kad tokiu būdu V. D. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo 2008 m. pateikdamas IĮ savininkui V. V. į elektros tiekimo linijos projektą Nr.: 08/2 bei 2012-10-23 sudarydamas su AB „Lesto“ prijungimo paslaugos sutartį.

Nukentėjusiosios nuomone, neatitinka tikrovės teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama, ar elektros linijos tiesimo darbai atlikti laikantis projektinės dokumentacijos, nes V. D. nebuvo informuotas apie darbų pradžią ir pabaigą. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja Nacionalinės žemės agentūros Trakų skyriui pavedė atlikti geodezinius matavimus tikslu nustatyti tikslią stulpų buvimo vietą. Tyrimo metu buvo konstatuota, kad visi elektros linijos stulpai yra pastatyti jai priklausančioje žemėje. Apklausta liudytoja L. K. patvirtino, kad šalia nukentėjusiajai priklausančio žemės sklypo jokios valstybinės žemės nėra. Jos žemės sklypą nuo priešpriešiais kitoje kelio pusėje esančio kitam savininkui žemės sklypo skiria tik kelias. Buvo konstatuota, kad elektros perdavimo linija yra suprojektuota ir pastatyta ne valstybinėje, o privačioje žemėje. V. V. teiginys neva jis elektros perdavimo liniją projektavo valstybinėje žemėje yra visiškas melas. Elektros perdavimo linijos buvimo vietą lemia ne nubrėžta linija brėžinyje (projekte), bet stulpų buvimo koordinatės.

Nukentėjusiosios teigimu, nepagrįstas teismo motyvas dėl to, kad nėra ginčo dėl nutiestos elektros perdavimo linijos. Faktiškai ginčas vyksta nuo to momento, kai buvo aptikta nutiesta elektros perdavimo linija. Pradžioje buvo siūlymai V. D. ir V. V. geranoriškai pataisyti projektą ir elektros perdavimo liniją iškelti iš jai priklausančios žemės, tik vėliau kreiptasi į teisėsaugos institucijas.

Nukentėjusioji įsitikinusi, kad baudžiamosios bylos medžiagai prieštarauja motyvas apie tai, kad V. D. nesuklastojo tikrojo dokumento, nes jo nepasirašė. Nukentėjusioji analizuoja apklaustų liudytojų parodymus, jos anketinių duomenų gavimo seką, vertina, kad V. D. nepavykus įkalbėti jos sūnaus pasirašyti jo pateiktame pareiškime, jis, pasiėmęs turėtą „Pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų“ išėjo ir daugiau dėl pareiškimo pasirašymo į nieką nesikreipė. Maždaug spalio mėnesį V. D. skambino jos sūnui į namus prašydamas leisti statyti stulpus jos žemėje, tačiau gavo neigiamą atsakymą ir daugiau jis su jais nebendravo. V. D. ikiteisminio tyrimo metu neigė netgi savo ranka į „Pareiškimo dėl žemės naudojimo sąlygų“ blanką įrašęs nukentėjusiosios anketinius duomenis bei kitus rankraštinius įrašus, bandė visą kaltę suversti sūnui Č. P., tačiau ši jo versija buvo paneigta atlikus rašysenos tyrimą. Specialisto išvadoje konstatuota, kad visus rankraštinius įrašus į dokumentą V. D. įrašė savo ranka, parašas ties nukentėjusiosios pavarde ne jos ir ne jos sūnaus, tačiau nenustatyta kas pasirašė ties jos pavarde. Tik po rašysenos ekspertizės atlikimo V. D. pripažino užpildęs nurodytą pareiškimą, tačiau toliau neigė pasirašęs jame. Ir tik apklausiant teisme kaltinamuoju V. D. pripažino, kad ant pareiškimo yra jo parašas, tačiau kodėl jis pasirašė teigė neprisimenąs. V. D. buvo būtinas nukentėjusiosios sutikimas dėl elektros linijos tiesimo per jos žemę, be šio sutikimo, V. V. nebūtų daręs jokio projekto. Todėl V. D., gavęs iš V. V. „Pareiškimo dėl žemės naudojimo sąlygų“ blanką, ėmėsi priemonių bet kokiu būdu gauti jos sutikimą. Jis gerai žinojo, kad kol nebus pateiktas elektros perdavimo linijos projektas, jokio sutikimo iš jos negaus. Jis tokį sutikimą bandė gauti iš sūnaus, tačiau ir šis atsisakė pasirašyti vietoj nukentėjusiosios, nors anketinius duomenis davė. V. D. įrašęs anketinius nukentėjusiosios duomenis į V. V. pateiktą pareiškimo blanką faktiškai išreiškė nukentėjusiosios valią. Todėl kaltė dėl oficialaus dokumento suklastojimo yra visiškai įrodyta. Net jeigu pareiškime būtų pasirašęs ne jis, o nukentėjusiosios sūnus, dokumentas vis tiek būtų suklastotas, nes V. D. būtų klastojimo organizatorius – jam šis pareiškimas buvo reikalingas, jame jis įrašė visus jos duomenis ir organizavo jo suklastojimą, pateikdamas jį pasirašyti ne jai, o kitam asmeniui.

Teismo išvada, kad V. D. suklastoto dokumento nepanaudojo, nes nežinojo, kad „Pareiškimo dėl žemės naudojimo sąlygų“ yra suklastotas yra iš viso nesuprantama. Nukentėjusioji nurodo, kad negali suprasti, kaip galima nežinoti, kad dokumentas suklastotas, jeigu V. D. pats užpildė šį dokumentą, jo pasirašyti žemės savininkui neteikė, o ieškojo kitų asmenų, kurie galėtų pasirašyti pareiškimą, o šiems nepasirašius, pats pasirašė ir jau parašytą pateikė projektą darančiam V. V., po to AB „Rytų skirstomieji tinklai“ bei 2012 m. pateikdamas AB „Lesto“ sudarydamas sutartį dėl elektros linijos tiesimo.

Prokurorė laiko nepagrįstomis teismo nuosprendyje padarytas išvadas, kad nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių faktą, jog nukentėjusios J. P. parašą pareiškime dėl žemės naudojimo sąlygų suklastojo V. D., o nepasitvirtinus šiai aplinkybei, nėra pagrindo teigti, kad jis pateikė žinomai suklastotą dokumentą AB „Rytų skirstomieji tinklai“. Nurodo, kad 2014-03-31 specialisto išvada Nr. 11-3147 (13) nustatyta, kad 2008 m. J. P. pareiškime dėl žemės naudojimo sąlygų AB „Rytų skirstomiesiems tinklams“ rankraštinius įrašus ,, (duomenys neskelbtini)“ ir eilutėje ,,(vardas, pavardė, parašas)“, šalia rankraštinio įrašo „J. P.“ parašė V. D.. Šių aplinkybių neginčijo ir pats išteisintasis. Išvadoje taip pat nurodyta, kad 2008 m. J. P. pareiškime dėl žemės naudojimo sąlygų AB Rytų skirstomiesiems tinklams, eilutėje ,,(vardas, pavarde, parašas)“, šalia rankraštinio įrašo „J. P.“ pasirašė ne J. P.. Specialisto išvada buvo nustatyta, kad pareiškime dėl žemės naudojimo sąlygų AB Rytų skirstomiesiems tinklams, eilutėje ,,(vardas, pavardė, parašas)“, šalia rankraštinio įrašo „J. P.“ pasirašė ne J. P., tačiau išvadoje nebuvo nustatyta, kad pasirašė ne V. D.. Kitaip tariant, specialistų išvada nepaneigia, jog vietoj J. P. pasirašė V. D.. Prokurorė skunde taip pat pažymi, kad teismas, vertindamas įrodymus, vertino juos ne visumoje, tačiau atskirai vienas nuo kito ir išimtinai tik išteisintojo naudai. Toks įrodymų vertinimas laikytinas pažeidžiančiu teisingumo principą. Nors V. D. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio tyrimo metu ištirtais įrodymais. V. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi, todėl vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Buvo neabejotinai nustatyta, kad norėdamas, jog į jo sklypą būtų nutiesta elektros linija, V. D. kreipėsi į V. V. dėl projekto. V. V. davė V. D. sąrašą projektui paruošti reikalingų dokumentų, tarp jų buvo ir kompiuteriu atspausdintas pareiškimas dėl žemės naudojimo sąlygų. Projektui reikėjo kito sklypo savininkės J. P. sutikimo. V. D. keturis kartus buvo nuėjęs pas J. P. sūnų Č. P., kuris nesutiko pasirašyti už motiną, tik davė V. D. motinos asmens duomenis, kuriuos V. D. pats ranka įrašė į pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų. Tai nustatyta specialisto išvadoje. V. D. į J. P. dėl sutikimo niekada nesikreipė. Tą paliudijo J. P.. Visus projektui reikalingus dokumentus, taip pat ir pareiškimą su suklastotu I. P. parašu, V. D. atidavė V. V., kuris parengė projektą, kuriuo remiantis J. P. sklype buvo pastatyti elektros stulpai. Apklausti AB „Lesto“ darbuotojai patvirtino, kad projektą ir kitus reikalingus dokumentus visuomet pateikia pats vartotojas.

Skunde prokurorė teigia, kad teismas nepagrįstai teigia, jog nėra įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad V. D. pateikė pareiškimą AB „Rytų skirstomieji tinklai“, žinodamas, kad J. P. parašas yra suklastotas. Prokurorė pabrėžia, kad šis faktas išteisintajam buvo žinomas, kadangi jis su J. P. susitikęs nebuvo, neprašė jos artimųjų, kad dokumentą perduotų pastarajai pasirašyti. Be to, neabejotinai nustatyta ir tai, kad šį žinomai suklastotą dokumentą V. D. pateikė V. V., o vėliau visus projekto dokumentus, kartu su suklastotu J. P. sutikimu pateikė AB „Rytų skirstomieji tinklai“. Būtent V. D. buvo vienintelis suinteresuotas asmuo, kuriam būtinai reikėjo J. P. sutikimo, nes būtent jos sutikimas buvo būtina sąlyga elektros linijai į V. D. sklypą nutiesti. Ir būtent dėl tokios V. D. nusikalstamos veikos atsirado neigiamos pasekmės nukentėjusiajai J. P. - statiniai jos sklype.

Kaltinimo dalyje dėl neva tai dokumento suklastojimo 2008 metais prašoma taikyti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminą. Pažymima, kad visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Jokiais įrodymais nepasitvirtinus tai aplinkybei, kad V. D. suklastojo J. P. parašą, teismas pagrįstai sprendė ir tai, kad, jog tvirtinti, kad jis pateikė AB „Rytų skirstomieji tinklai“ žinomai suklastotą dokumentą taip pat nėra jokio pagrindo. Prokurorės tvirtinimu, būtent dėl nusikalstamos V. D. veikos atsirado neigiamos pasekmės nukentėjusiajai J. P. – statiniai jos sklype. Nors sudėtis BK 300 str. 1 d. formali, tačiau pagal teismų praktiką asmuo pripažįstamas kaltu tik esant padarytai žalai, kurios nukentėjusioji teisme net nenurodė, išsakė tik norinti, kad būtų nukelti stulpai.

Atsižvelgiant į pačios nukentėjusiosios apeliaciniame skunde patvirtinimą, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą buvo jai atstatytos 1997 m. gruodžio mėn., o žemės sklypo ribos buvo užfiksuotos atlikus tik preliminarius matavimus, atmestini ir nukentėjusiosios argumentai, kad Nacionalinės žemės agentūros Trakų skyriaus geodezininkė L. K. konstatavo, kad visi elektros linijos stulpai yra pastatyti nukentėjusiajai priklausančioje žemėje, nes elektros tiekimo linija buvo projektuojama tik valstybinėje žemėje ir ne jokioje privačioje valdoje, todėl jokio J. P. sutikimo iš viso nereikėjo.

Nepatikimi Č. P. parodymai apie savo motinos duomenų davimą. Neatmestina, kad už motiną pasirašė Č. P. tik specialistai to negalėjo nustatyti, tuo tarpu V. D. parodymai viską sustato į vietas, kad požeminės kabelinės linijos tiesimui sutikimas buvo duotas, o kai buvo pakeistos sąlygos ir nuspręsta tiesti oro kabelinę liniją, jis iš ankstesnio kabelinei linijai duoto sutikimo perrašė J. P. duomenis ir už ją nepasirašęs tokį pareiškimą, jeigu reikia dar vienam derinimui, perdavė projektuotojui V. V., todėl atmestini ir nukentėjusiosios J. P. skundo argumentai, pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog J. P. parašą suklastojo V. D. ir kad žinomai suklastotą panaudojo.

Teismo posėdžio metu išteisintasis ir jo gynėjas prašė atmesti prokurorės ir nukentėjusiosios J. P. apeliacinius skundus, palikti galioti Trakų rajono 2016 m. sausio 6 d. nuosprendį nepakeistą.

Prokurorė ir nukentėjusioji prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios J. P. ir prokurorės apeliaciniai skundai tenkintini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikrintus įrodymus, kitus byloje esančius duomenis, atlikusi byloje papildomą įrodymų tyrimą ir įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, byloje esančius įrodymus vertino atsietai ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad V. D. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-57/2014).

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad V. D. panaudojo žinomai suklastotą dokumentą. Taip, V. D., 2008 metais, siekdamas nutiesti elektros tiekimo liniją iki jam priklausančio žemės sklypo ir tuo tikslu gauti AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (šiuo metu AB „Lesto“) leidimą pastatyti elektros stulpus gretimo sklypo savininkei J. P. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio gavimui buvo būtinas savininkės J. P. sutikimas, į 2008 m. datuotą „Pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų“, skirtą AB „Rytų skirstomieji tinklai“, įrašė eilutėse „Asmens kodas, paso Nr., gyvenanti( s) “ rankraštinius įrašus „(duomenys neskelbtini)“, eilutėje „vardas, pavardė, parašas“ rankraštinį įrašą „J. P.“, tačiau negavęs J. P. parašo ir žinodamas, kad ne J. P. minėtą dokumentą pasirašė, žinomai suklastotą pareiškimą 2008 metais, pateikė IĮ savininkui V. V., kuris rengė elektros tiekimo linijos projektą Nr.: 08/2. 2008 m. V. D. elektros tiekimo linijos projektą Nr.: 08/2, kuriame buvo 2008 m. datuotas, žinomai suklastotas „Pareiškimas dėl žemės naudojimo sąlygų“, pateikė suderinimui AB „Rytų skirstomieji tinklai“, (šiuo metu AB „Lesto“), o 2012-10-23 V. D. su AB „Lesto“ remiantis šiuo elektros tiekimo linijos projektu Nr.: 08/2 sudarė prijungimo paslaugos sutartį Nr. 41140-12-1471 (t. 3, b. l. 5-15).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dokumente, 2008 m. J. P. pareiškime „Dėl žemės naudojimo sąlygų“ skirto AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (t. 1, b. l. 102) šalia rankraštinio įrašo „J. P.“ pasirašė ne J. P.. Tai nustatyta remiantis 2014 m. kovo 31 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvada Nr. 11-3147 (13), (1 t., b.l. 58-61). Tiek pirmosios, tiek Apeliacinės instancijos teisme J. P. patvirtino, jog dokumento (sutikimo) ji nepasirašė (t. 3, b. l. 67-68, 124). Pats V. D. nurodė, kad močiutės (J. P.) jis nematė, bendravo tik su Č. (t. 3, b. l. 68). Teismo posėdyje V. D. nurodė, kad ant dokumento pasirašė Č. P. (t. 2, b. l. 152, t. 3, b. l. 123). Liudytojas Č. P. patvirtino, kad Pareiškimo, kuriame turėjo pasirašyti nukentėjusioji, savo motinai J. P. nuvežęs nebuvo, šį pareiškimą užpildė, t.y. pastarojo motinos anketinius duomenis į Pareiškimą įrašė pats V. D., šio dokumento jam nebuvo palikęs.

V. D. kaltė dalyje dėl dokumento suklastojimo nėra įrodyta. Paminėtina, kad bylai aktualus dokumentas, teisiškai reikšmingas tapo tik jį pasirašius. Byloje nėra duomenų, kad būtent V. D. pasirašė už J. P.. Vien tai, kad pats V. D. į paminėtą dokumentą įrašė tam tikrus duomenis, neįgalina teigti, kad jis dalyvavo dokumento klastojime, nes tuos duomenis jam pateikė nukentėjusiosios sūnus Č. P. ir kaip jau buvo minėta, tik pasirašytas dokumentas tapo teisiškai reikšmingu. Dokumento pasirašymo aplinkybės liko nenustatytos ir to nebeįmanoma padaryti. Vertinant specialisto išvadą, byloje apklaustų asmenų parodymus teigtina, jog nėra surinkta abejonių nekeliančių duomenų, kas pasirašė ant pareiškimo greta J. P. pavardės dėl ko sutiktina su Apylinkės teismo išvada, jog negali būti pripažintas V. D. kaltu dalyje dėl dokumento klastojimo, tačiau ne dėl to, kad nepadarė šios veikos (nesuklastojo dokumento), o kitu pagrindu, t. y., kad neįrodyta, jog jis padarė šią nusikalstamą veiką. Nesurinkus pakankamai duomenų, jog būtent V. D. pasirašė vietoj J. P., teismas šalina iš V. D. pateikto kaltinimo aplinkybę, jog pastarasis suklastojo tikrą dokumentą.

Akivaizdu, kad būtent V. D. buvo suinteresuotas gauti J. P. parašą. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad V. D. gerai žinojo (suvokė), jog dokumente įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys faktai (kad J. P. nedavė jam reikalingo sutikimo), dokumentą pateikė projektuotojui IĮ savininkui V. V., o pastarasis to nežinodamas parengė elektros tiekimo linijos projektą ir pridėjo jį prie 2008 m. elektros tiekimo linijos projekto. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra byloje įrodymų, patvirtinančių, jog V. D. žinodamas, kad J. P. parašas yra suklastotas jį 2008 m. pateikė IĮ savininkui V. V.. Priešingai, V. D. žinojo, kad dokumentas (sutikimas) suklastotas. Nors V. D. parodymus keitė atsižvelgiant į apklaustų liudytojų parodymus, gautą specialisto išvadą (1 t., b.l. 58-61), tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 29), pirmosios instancijos teisme (t. 2, b. l. 152), apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad sutikimą pasirašė pats Č. P. (t. 3, b. l. 123). Iš šių nustatytų aplinkybių seka loginė išvada, kad išteisintasis, pateikdamas minimą užpildytą Pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų projektuotojui V. V., kad šis galėtų rengti projektą su tikslu pateikti šį tuometinei AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ bendrovei, visgi žinojo, kad šis dokumentas yra pasirašytas ne žemės sklypo savininkės J. P., o kito žmogaus. Taigi išteisintasis suvokė, kad Pareiškimas yra suklastotas ir tokį dokumentą jis pateikė projektuotojui V. V.. Tai akivaizdžiai rodo, kad V. D. pateikdamas (panaudodamas) projektuotojui netikrą dokumentą - „Pareiškimą dėl žemės naudojimo sąlygų“, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad taip veikdamas gali sukelti neigiamas teisines pasekmes ir taip norėjo veikti. Šiame dokumente įtvirtintas tikrovės neatitinkantis faktas (J. P. sutikimo tiesti nei požeminę, nei antžeminę oro elektros tiekimo liniją nedavė) turi teisinę reikšmę, nes sukėlė teisinius padarinius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net jeigu J. P. sutikimas (pareiškimas) būtų buvęs nereikalingas (perteklinis), pvz. apsaugos zonos dalis nebūtų patekusi į J. P. sklypą), baudžiamosios atsakomybės V. D. nepašalina, nes jis panaudodamas žinomai suklastotą dokumentą atliko visus nuo jo valios priklausančius veiksmus ir tikėjosi, jog jų pakanka, kad dokumentas būtų panaudotas siekiant norimo rezultato (elektros linijos nutiesimo). BK 300 straipsnio 1 dalies sudėtis yra formali ir pasekmių nereikalauja, pakanka to, kad panaudojus suklastotą dokumentą galėjo atsirasti žalingų padarinių. V. D. panaudodamas žinomai suklastotą dokumentą kėsinosi į nustatytą valdymo tvarką, o šiuo konkrečiu atveju atsirado teisiškai reikšmingi padariniai, susiję su J. P. nuosavybės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių pažeidimu.

Iš byloje pateikto V. V. parengto projekto matyti, kad šis, rengdamas elektros tiekimo linijos projektą, vadovavosi ir minimu suklastotu pareiškimu dėl žemės naudojimo sąlygų, kuris, kaip buvo konstatuota Specialisto išvadoje, surašytas V. D., tačiau pasirašytas ne J. P.. V. V. parengtas projektas Nr. 08/21 buvo pateiktas derinimui tuometiniams AB „Rytų skirstomiesiems tinklams“ ir jo pagrindu buvo sudaryta prijungimo paslaugos sutartis Nr. 41140-12-1471. AB Lesto 2015 m. kovo 25 d. rašte, pateiktame teismui, patvirtinta, jog Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis Nr. 41140-12-1471 sudaryta 2012 m. spalio 23 d. su V. D. ūkininko sodybos su priklausiniais elektros įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini). Prijungimui prie Bendrovės skirstomųjų tinklų. Rašte pažymėta, kad sutartis yra įvykdyta (2 t., b.l. 84).

Atmestinas išteisintojo gynėjo argumentas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad V. D. pirmą kartą žinomai suklastotą dokumentą pateikė 2008 m. Patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už tokios veikos (BK 300 str. 1 d.) padarymą senatis būtų suėjusi 2013 m., tačiau nustatyta, kad tą patį dokumentą jis pateikė ir 2012-10-23 sudarydamas su AB „Lesto“ prijungimo paslaugos sutartį. Dėl šios priežasties senaties dėl veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., eiga nutrūko ir nėra teisinio pagrindo taikyti BK 95 straipsnyje numatytas nuostatas.

Tokia aplinkybė neginčytinai nustatyta ir teismo posėdyje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklaustos liudytojos A. D. parodymais, kuri kategoriškai nurodė, jog be Č. P. sutikimo sutartis dėl elektros tiekimo linijos su V. D. nebūtų pasirašyta ir elektros linija nebūtų nutiesta. Ši liudytoja nurodė, kad pagal V. V. parengtą projektą (2 b. t. pabaigoje prisegtas, projekto 20 lapas), gretimo sklypo savininkės, J. P. sutikimas buvo reikalingas, nėra jokio skirtumo ar tiesiama požeminė, ar antžeminė linija. Pastaroji liudytoja nurodė, jog jeigu nebūtų pateiktas su V. V. projektu kaimynės (J. P.) sutikimas, projektas nebūtų derinamas, kadangi iš pateikto projekto akivaizdu, kad apsaugos zona patenka į žemės sklypą. Liudytoja atkreipė dėmesį į tai, kad Pareiškime dėl žemės naudojimo sąlygų (t. 1 b. l. 102) sutikimas duotas požeminei ir oro linijai (tinka abiems).

Šios liudytojos parodymus patvirtina ir Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 6 dalies nuostatos bei Civilinio kodekso nuostatos, įtvirtinančios nuosavybės neliečiamybės teisę.

Nors teigiama, kad projektas buvo daromas valstybinėje žemėje, įtakos V. D. veiksmų teisiniam vertinimui neturi. Kaip nurodė pats išteisintasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, jis V. V., vykdžiusiam elektros tinklų projektavimo veiklą, pateikė tokius dokumentus, kokių pastarasis reikalavo, be to, pats išteisintajam davė pareiškimo formą, kurią V. D. ir užpildė. Taigi akivaizdu, jog 2008 m., V. D. nusprendus tiesti elektros tiekimo liniją į savo sodybą, jis nežinojo, jog sklypų ribos yra galimai valstybinėje žemėje, todėl buvo įsitikinęs, kad yra reikalingas žemės sklypo, kuriame stovės elektros stulpai, savininko sutikimas. Juolab, kad ir pats išteisintasis šios aplinkybės neneigė.

Nukentėjusiosios J. P. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl elektros linijos tiesimo darbų atlikimą laikantis projektinės dokumentacijas, taip pat argumentai dėl ginčo dėl šios elektros linijos apskritai, yra nesusiję su bylos esme, kadangi, šiuo atveju, yra sprendžiamas V. D. kaltės klausimas dėl suklastoto dokumento panaudojimo, todėl teisėjų kolegijų dėl jų nepasisako.

Skiriant bausmę V. D. atsižvelgiama į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje neteistas, dirba, išteisintojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių kolegija nenustatė. Įvertinus aptartas aplinkybes bei padaryto nusikaltimo pobūdį, kategoriją, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (neteisėtu būdu nutiesti elektros liniją į savo žemę, pažeidžiant kitų asmenų teises), jam skirtina prokurorės siūloma bausmė bauda, siekiant nepabloginti išteisintojo padėties, baudos dydis paliekamas toks, kokį pasiūlė prokurorė.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - V. V. IĮ 2008 m. elektros tiekimo linijos projektavimo darbų dokumentų žurnalas (projektas Nr. 08/21), kuriame yra J. P. pareiškimas AB „Rytų skirstomiesiems tinklams“ dėl žemės naudojimo sąlygų (žurnalo 12 lapas), 2 bylos tomo gale paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Žanos Sokolovskos ir nukentėjusiosios J. P. apeliacinius skundus tenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendį, kuriuo V. D. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimties) MGL dydžio, t.y. 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 centų) baudą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - V. V. IĮ 2008 m. elektros tiekimo linijos projektavimo darbų dokumentų žurnalą (projektas Nr. 08/21), kuriame yra J. P. pareiškimas AB Rytų skirstomiesiems tinklams dėl žemės naudojimo sąlygų (žurnalo 12 lapas), palikti saugoti byloje.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos ir yra neskundžiamas.