Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės L. K. 1 477,49 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad ieškovui priklauso 27/29 buto, esančio (duomenys neskelbtini), arba 46,88 m² iš bendro 50,35 m² buto ploto, atsakovei priklauso 2/29 buto arba 3,47 m² ploto. Bendrasavininkai faktiškai naudoja butą taip: P. K. – 13,75 m² ploto kambarį, atsakovė – 15,88 m² ploto kambarį. Bendrojo naudojimo patalpomis šalys naudojasi lygiomis dalimis, t. y. po 10,36 m². Laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 3 d. ieškovas už jam priklausančio buto dalį sumokėjo UAB „Vilniaus energija“ 3 631,57 Eur, o atsakovė sumokėjo 164,91 Eur, nors faktiškai naudojasi didesne buto dalimi. Atsižvelgiant į faktiškai naudojamą plotą, atsakovė yra skolinga ieškovui 1 477,49 Eur, kuriuos ir prašo priteisti.Atsakovė L. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, jog ieškovas bute negyvena nuo 1993 m. Atsakovė mokėjo už komunalines paslaugas pagal normą mokėtojo numeriu 3249878, o ieškovui 414-oji DNSB „Gabija“ suteikė naują mokėtojo numerį 346782. Bute UAB „Vilniaus energija“ įdiegė individualią šilumos reguliavimo ir apskaitos sistemą. Ieškovas savo buto dalimi (jam skirtu kambariu) nesinaudoja, tačiau ten palikęs atvirą langą, todėl bute nuolat skersvėjis, žiemą eina šaltis. Atsakovės visuomet pilnai apmokėdavo pagal skaitiklių rodmenis UAB „Vilniaus energija“, tačiau ieškovui parašius pretenziją UAB „Vilniaus energija“, kuri suteikė ieškovui mokėtojo numerį 3249878, pagal kurį mokėdavo mokesčius atsakovė. Šalių santuoka nutraukta 1999 m., tačiau nuolat vyksta teisminiai ginčai. Ieškovas teikia melagingus ieškinius, šantažuoja ir terorizuoja atsakovę, prikuria dirbtinių įsiskolinimų.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui P. K. iš atsakovės L. K. 1 477,49 Eur patirtų nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 477,49 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 44 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybės naudai iš atsakovės priteisė 3,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovas nuosavybės teise valdo 27/29 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovė valdo 2/29 dalis buto. Taip pat byloje nėra ginčo, kad atsakovė naudojasi 15,88 m² ploto kambariu, ieškovas – 13,75 m² ploto kambariu, o bendro naudojimo patalpas šalys naudoja lygiomis dalimis, t. y. po 10,36 m², tačiau ginčas kilo dėl užmokesčio už suteiktas paslaugas priteisimo ieškovui iš atsakovės už jos faktišką naudojimąsi didesne buto dalimi, už kuriuos išlaikymą moka ieškovas.Teismas taip pat nustatė, to neginčija ir atsakovė, jog ji faktiškai naudojasi 22,77 m² didesniu plotu, nei jei priklauso pagal nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, ir už šiam plotui tenkančią šiluminę energiją moka ieškovas. Nuomos sutarties sudaryti atsakovė nesutiko. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog atsakovė naudojasi didesniu buto plotu, tačiau nemoka už šiluminę energiją už tą buto dalį, kuria ji faktiškai naudojasi, t. y. faktiškai naudojasi šilumine energiją už kurią sumoka ieškovas. Ieškovas laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 3 d. už jam nuosavybės teise priklausančio buto dalį (t. y. už 46,88 m²) sumokėjo UAB „Vilniaus energija“ už suteiktas šilumos tiekimo paslaugas 3 631,57 Eur. Vieno kvadratinio metro vidutinė šilumos kaina už nurodytą laikotarpį sudaro 72,13 Eur.Teismui nustačius, kad atsakovė be teisinio pagrindo naudojasi ieškovui priklausančia 22,77 m2 didesne buto dalimi, atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovui patirtus nuostolius, mokant už atsakovės faktiškai sunaudotą šiluminę energiją. Duomenų byloje, kad atsakovė iki teismo sprendimo priėmimo dienos atsiskaitė su ieškovu, nėra (CPK 178 str.), todėl ieškovui iš atsakovės teismas priteisė 1 477,49 Eur nuostolių, patirtų atsakovei naudojantis ieškovui nuosavybės teise priklausančia buto dalimi ir joje suvartojant šiluminę energiją (CK 6.249 str.).Pagal CK 6.37 str. 1 d. skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl teismas iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).Teismo vertinimu, atsakovės atsikirtimai susiję su buto privatizavimo aplinkybėmis bei mokėtojo numerių suteikimu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neįtakoja teismo nustatytų aplinkybių, todėl plačiau dėl jų nepasisakė.Tenkinus ieškovo reikalavimą, teismas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 44 Eur žyminio mokesčio priteisė ieškovui iš atsakovės (CPK 93 str.).Teismas patyrė 3,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurias priteisė iš atsakovės (CPK 96 str.).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė L. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismas neįvertino, kad mokėjimai atlikti iš atsiskaitymo knygelės Nr. 3249878, kuri priklauso apeliantei. Teismas taip pat neįsigilino, kad ieškovas buvo įgijęs fiktyvią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. V000162, o tariamos knygelės Nr. 9899378 atsakovė nėra gavusi ir pagal ją niekada nevykdė jokių mokėjimų. Apeliantė per ginčo laikotarpį yra sumokėjusi 1054,86 Eur, o vykdomojoje byloje – 1066,39 Eur, todėl ginčijamu sprendimu ji yra pakartotinai apmokestinama. Teismas nesilaikė materialiųjų teisės normų, nes ieškovui priklauso 27/29 buto dalys, o atsakovei tik 2/29 dalių, todėl ieškovas turi pareigą mokėti mokesčius už jam priklausančią buto dalį.

Ieškovas P. K. atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui P. K. nuosavybės teise priklauso 27/29 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), o apeliantei L. K. - 2/29 dalys buto, tačiau byloje ginčo, kad atsakovė faktiškai naudojasi 15,88 m² ploto kambariu, ieškovas – 13,75 m² ploto kambariu, o bendro naudojimo patalpas šalys naudoja lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas po 10,36 m², nėra.Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl suteiktų komunalinių paslaugų apmokėjimo už atsakovės faktišką naudojimąsi didesne buto dalimi, už kurios išlaikymą moka ieškovas.Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, nes ieškovui priklauso 27/29 buto dalys, o atsakovei tik 2/29, todėl ieškovas turi pareigą mokėti mokesčius už jam priklausančią buto dalį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, bei padarė pagrįstas išvadas. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-88-684/2015, kt.).Pažymėtina, kad pagal CK 4.76 str. - kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kaip jau minėta, byloje ginčo dėl to, kad apeliantė faktiškai naudojasi 22,77 m² didesniu plotu, nei jei priklauso pagal nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, nėra. Šias aplinkybes taip pat patvirtina 2005 m. sausio 17 d. ieškovo siųstas pasiūlymas apeliantei sudaryti nuomos sutartį dėl jos faktiškai naudojamos buto dalies, tačiau nuomos sutartis sudaryta nebuvo. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad apeliantė be teisinio pagrindo naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančia 22,77 m² buto dalimi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantei kyla pareiga atlyginti ieškovui patirtus nuostolius, mokant už atsakovės faktiškai sunaudotą šiluminę energiją.Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad mokėjimai atlikti iš atsiskaitymo knygelės Nr. 3249878, kuri priklauso apeliantei, o tariamos knygelės Nr. 9899378 atsakovė nėra gavusi ir pagal ją niekada nevykdė jokių mokėjimų. Iš byloje esančios AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ mokėjimų už šilumą pagal atsiskaitymo knygelę Nr. 3249878 detalizacijos matyti, kad už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 3 d. būtent ieškovas P. K. už jam nuosavybės teise priklausančio buto dalį (46,88 m²) yra sumokėjęs 3631,57 Eur; tuo tarpu apeliantė sumokėjo tik 164,91 Eur. Taigi, ieškovas savo reikalavimus dėl patirtų bendrosios nuosavybės objekto išlaikymo išlaidų, grįsdamas CK 4.76 straipsnio nuostatomis, pateikė įrodymus, patvirtinančius savo patirtų išlaidų dydį, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau paminėtomis teisės normomis, pagrįstai tenkino ieškovo ieškinio reikalavimus. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės objekto išlaikymą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi apeliantei buvo atidėtas 44 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas, taip pat į bylos apeliacinėje instancijoje išnagrinėjimo rezultatą (atsakovės L. K. apeliacinis skundas atmestas), iš apeliantės L. K. valstybės naudai priteistina 44 Eur nesumokėto žyminio mokesčio už apeliacinė skundą (CPK 93 str.).

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. K. 44 Eur (keturiasdešimt keturis eurus) nesumokėto žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660).