Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą ir pareiškė šiuos reikalavimus (ieškinio dalykas):Priteisti iš atsakovės 1 477,49 EUR skolos.Priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.Priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, jog jam priklauso 27/29 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, arba 46,88 m² iš bendro 50,35 m² buto ploto. Atsakovei priklauso 2/29 buto arba 3,47 m² ploto. Bendrasavininkai faktiškai naudoja butą taip: P. K. – 13,75 m² ploto kambarį, atsakovė – 15,88 m² ploto kambarį. Bendrojo naudojimo patalpomis šalys naudojasi lygiomis dalimis, t. y. po 10,36 m². Laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 01 d. iki 2016 m. vasario 03 d. ieškovas už jam priklausančio buto dalį sumokėjo UAB „Vilniaus energija“ 3 631,57 EUR, o atsakovė sumokėjo 164,91 EUR, nors faktiškai naudojasi didesne buto dalimi. Atsižvelgiant į faktiškai naudojamą plotą, atsakovė yra skolinga ieškovui 1 477,49 EUR, kuriuos ir prašo priteisti. Ieškovas taip parašė priteisti įstatymo nustatytas procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė nurodė, jog ieškovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvena nuo 1993 metų. Atsakovė mokėjo už komunalines paslaugas pagal normą mokėtojo numeriu 3249878, o ieškovui 414-oji DNSB „Gabija“ suteikė naują mokėtojo numerį 346782. Bute UAB „Vilniaus energija“ įdiegė individualią šilumos reguliavimo ir apskaitos sistemą. Ieškovas savo buto dalimi (jam skirtu kambariu) nesinaudoja, tačiau ten palikęs atvirą langą, todėl bute nuolat skersvėjis, žiemą eina šaltis. Atsakovės teigimu ji visuomet pilnai apmokėdavo pagal skaitiklių rodmenis UAB „Vilniaus energija“. Tačiau ieškovui parašius pretenziją UAB „Vilniaus energija“, kuri suteikė ieškovui mokėtojo numerį 3249878, pagal kurį mokėdavo mokesčius atsakovė. Todėl atsakovė mano, kad ji nėra skolinga, kaip galvoja ieškovas. Atsakovė nurodo, jog santuoka su ieškovu nutraukta 1999 m., tačiau nuolat vyksta teisminiai ginčai. Ieškovas teikia melagingus ieškinius, šantažuoja ir terorizuoja atsakovę, prikuria dirbtinių įsiskolinimų. Vadovaudamasi nurodytomis aplinkybėmis, atsakovė prašo ieškovo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).Byloje nėra ginčo, kad ieškovas nuosavybės teise valdo 27/29 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovė valdo 2/29 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat byloje nėra ginčo, kad atsakovė naudojasi 15,88 m² ploto kambariu, ieškovas – 13,75 m² ploto kambariu, o bendro naudojimo patalpas šalys naudoja lygiomis dalimis, t. y. po 10,36 m².Byloje kilo ginčas dėl užmokesčio už suteiktas paslaugas priteisimo ieškovui iš atsakovės už jos faktišką naudojimąsi didesne buto dalimi, už kuriuos išlaikymą moka ieškovas. CPK 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal CPK 177 straipsnį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.CK 4.75 straipsnyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu (CK 4.75 str. 1 d.).Pažymėtina, kad pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Ieškovas, kaip bendraturtis, moka mokesčius už jo nuosavybėje esančio turto dalį, įskaitant ir šioje byloje nagrinėjamą mokestį už gautą šiluminę energiją. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, to neginčija ir atsakovė, jog atsakovė faktiškai naudojasi 22,77 m² didesniu plotu, nei jei priklauso pagal nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, ir už šiam plotui tenkančią šiluminę energiją moka ieškovas (b. l. 6 - 7). Nuomos sutarties sudaryti atsakovė nesutiko (b. l. 9, 10 – 11, 12). Konstatuotina, jog atsakovė naudojasi didesniu buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotu, tačiau nemoka už šiluminę energiją už tą buto dalį, kuria ji faktiškai naudojasi, t. y. faktiškai naudojasi šilumine energiją už kurią sumoka ieškovas.Ieškovas laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 3 d. už jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį (t.y. už 46,88 m²) sumokėjo UAB „Vilniaus energija“ už suteiktas šilumos tiekimo paslaugas 3 631,57 EUR (1 t., p. 14-15). Vieno kvadratinio metro vidutinė šilumos kaina už nurodytą laikotarpį sudaro 72,13 EUR.Teismui nustačius, kad atsakovė be teisinio pagrindo naudojasi ieškovui priklausančia 22,77 m² didesne buto dalimi, atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovui patirtus nuostolius, mokant už atsakovės faktiškai sunaudotą šiluminę energiją. Duomenų byloje, kad atsakovė iki teismo sprendimo priėmimo dienos atsiskaitė su ieškovu, nėra (CPK 178 str.), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1 477,49 EUR nuostolių, patirtų atsakovei naudojantis ieškovui nuosavybės teise priklausančia buto dalimi ir joje suvartojant šiluminę energiją (CK 6.249 str.). Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).Atsakovės atsikirtimai susiję su buto privatizavimo aplinkybėmis bei mokėtojo numerių suteikimu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neįtakoja teismo nustatytų aplinkybių, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės šalių ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas patenkino ieškovo reikalavimą, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 44 EUR žyminis mokestis priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 93 str.).Teismas patyrė 3,96 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovo ieškinys yra tenkintas visa apimtimi, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis). Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 477,49 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 49 euro centus) patirtų nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 1 477,49 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir 49 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2016 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 44 EUR (keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų

Priteisti iš atsakovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,96 EUR (tris eurus ir 96 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.