- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-18
- Bylos Nr.
- 2S-1176-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03220-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- G. R.
- Ieškovas
- J. R.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, R. G.
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
- 3.1.9.2Teismo nuobaudos skyrimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui G. R. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys: akcinė bendrovė „Swedbank“, R. G., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. R. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui G. R. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys: AB „Swedbank“, R. G., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė prašymą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio pagrindu skirti atsakovui 2 000 Eur baudą, 50 proc. jos skiriant ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies: skyrė atsakovui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad atsakovo dalyvavimas byloje pripažintas būtinu, atsakovas turėjo pareigą atvykti į iš anksto paskirtus bei jam žinomus teismo posėdžius, tačiau šios pareigos sistemingai nevykdė, ne vieną kartą teikė prašymus dėl jų atidėjimo, nepateikė teismui duomenų apie naujai pasirinktą atstovą byloje, atsakovo elgesį pripažino netinkamu. Teismas sprendė, kad atsakovas sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir civilinio proceso tikslus, todėl yra pagrindas skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė Marijampolės apylinkės teismui prašymą panaikinti atsakovui paskirtą baudą arba ją sumažinti. Atsakovas prašymą grindė tuo, kad ieškovė buvo iš anksto informuota dėl atsakovo nedalyvavimo 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. kovo 5 d. paskirtuose teismo posėdžiuose. Ieškovė neprieštaravo teismo posėdžio atidėjimui. GPS duomenys patvirtina, jog autovežis 2020 m. kovo 5 d. buvo ne Lietuvoje. Atsakovas nėra suinteresuotas piktavališkai vengti teismo posėdžių, bando klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, su ieškove spręsti tarpusavio sutarimu ir nesiekia vilkinti proceso. Atsakovas dalyvavo prieš tai vykusiame teismo posėdyje, prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo pateikė pirmą kartą. Atstovo turėjimas yra asmens teisė, o ne pareiga, todėl atsakovas negali būti baudžiamas už tai, kad nepateikė duomenų apie pasirinktą atstovą. Be to, atsakovas negali pateikti teismui duomenų, kurių jis neturi, kadangi atsakovas nėra sudaręs atstovavimo sutarties su advokatu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo.
6. Teismas nustatė, kad teisminis bylos nagrinėjimas vyksta nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. 2019 m. gruodžio 18 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovui atstovavusiam ir teismo posėdyje dalyvavusiam advokato padėjėjui L. R. negalint paaiškinti esminių bylos aplinkybių, atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, išaiškintos atsakovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, teismo posėdis paskirtas 2020 m. vasario 6 d., iš anksto bylos nagrinėjimui rezervuojant dvi teismo posėdžių datas 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. kovo 5 d. 2020 m. vasario 6 d. vykusio teismo posėdžio, kuriame dalyvavo pats atsakovas, metu atsakovui pasirašytinai pranešta apie 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. kovo 5 d. paskirtų teismo posėdžių laiką. 2020 m. vasario 20 d. teisme gautas atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, pastarajam laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. kovo 20 d. esant išvykus į užsienį darbo reikalais. Kartu atsakovas pateikė savo paties, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, 2020 m. vasario 19 d. pasirašytą pranešimą dėl jo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje ir 2020 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 2020/10, kuriuo atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. kovo 20 d., į kurį patenka dviejų paskirtų teismo posėdžių laikas, siunčia pats save į komandiruotę užsienyje. Teismas vertino, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines atsakovo procesinio elgesio aplinkybes, jo elgesį per visą bylos procesą, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas savo veiksmais sąmoningai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, akivaizdžiai netinkamai naudodamasis procesinėmis teisėmis, toks atsakovo procesinis elgesys nepatvirtina pastangų operatyviai užbaigti civilinės bylos nagrinėjimą. Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad bauda yra paskirta pagrįstai ir teisėtai, o paskirtos baudos dydis nelaikytinas per dideliu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirtą 500 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepagrįstai spręsta, kad atsakovas sistemingai piktnaudžiavo pareigomis, neatvykdamas į teismo posėdžius, ne vieną kartą teikė prašymus dėl teismo posėdžių atidėjimo. Atsakovas byloje yra pateikęs vienintelį 2020 m. vasario 20 d. prašymą dėl 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžių atidėjimo. Atsakovas nėra atlikęs kitų procesinių veiksmų, kuriuos būtų galima įvertinti kaip netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis ir/ar pareigomis, atsakovas nė karto nebuvo įspėtas dėl netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis ar netinkamo pareigų įgyvendinimo.
1.2. Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bendrovė užsiima transporto paslaugomis, bendrovėje dirba tik 7 darbuotojai, todėl, 2020 m. vasario 20 d. susirgus vienam iš bendrovės darbuotojų – vairuotojui G. S. ir siekiant užtikrinti bendrovės vykdomos veiklos tęstinumą, įvykdyti bendrovės prisiimtus išankstinius užsakymus dėl krovinių pervežimo, atsakovas turėjo pakeisti susirgusį darbuotoją ir vietoje jo atlikti krovinių pervežimo paslaugas. 2020 m. vasario 20 d. prašymo pateikimas buvo pagrįstas ne tikslu vilkinti procesą ar elgtis kaip nors nesąžiningai, o informuoti teismą apie staiga susidariusią situaciją, dėl kurios atsakovas negalės atvykti į iš anksto numatytus teismo posėdžius. Atsakovas apie tai informavo ir ieškovę. Atsakovui pateikus prašymą, ieškovės atstovas 2020 m. vasario 24 d. pateikė teismui pranešimą atidėti teismo posėdį, atsakovui nutraukus sutartį su atstovu. Taigi 2020 m. vasario 25 d. teismo posėdis atidėtas esant ir ieškovės atstovo prašymui.
1.3. Teismui manant, kad atsakovo nurodyta neatvykimo į teismo posėdį priežastis nėra svarbi, galėjo jo neatvykimą vertinti nebent CPK 246 straipsnio kontekste, t. y. teismas, spręsdamas dėl teismo pasėdžio atidėjimo ir įvertindamas atsakovo nurodytas neatvykimo priežastis, turėjo spręsti klausimą dėl baudos paskyrimo už neatvykimą į teismo posėdį. Teismas baudą atsakovui paskyrė tik 2020 m. balandžio 17 d., remdamasis ne CPK 246 straipsnio 3 dalimi, o motyvuodamas piktnaudžiavimu teise. Atsakovui pateikus teismui 2020 m. vasario 20 d. prašymą dėl teismo posėdžio datos perkėlimo, atsakovas iš teismo negavo pranešimo, kad jo prašymas būtų netenkintas, taip pat iš teismo negavo pranešimo dėl atsakovo įspėjimo ar išaiškinimo, kad už neatvykimą jam gali būti paskirta bauda.
1.4. Nepagrįstai kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis vertinta aplinkybė, kad atsakovas nepateikia teismui duomenų apie pasirinktą atstovą byloje. Atstovo turėjimas yra asmens teisė, o ne pareiga, todėl atsakovas negali būti baudžiamas už tai, kad nepateikia teismui duomenų apie pasirinktą advokatą. Be to, atsakovas negali teismui pateikti duomenų, kurių neturi, kadangi nėra sudaręs atstovavimo sutarties su advokatu. Nutraukęs atstovavimo sutartį su buvusiu atstovu, atsakovas ieškojo kito atstovo, tačiau dėl paskelbto karantino atsakovui nepavyko jo susirasti.
1.5. Neatsižvelgta, kad procesas užtruko ne tik dėl to, kad atsakovas 2020 m. vasario 20 d. pateikė prašymą dėl teismo posėdžių atidėjimo. Teismo posėdžiai taip pat buvo atidėti dėl ieškovo atstovo užimtumo kitose bylose ir teisėjos negalėjimo dalyvauti bylos nagrinėjime, todėl kaltinti išimtinai atsakovą nėra sąžininga ir teisinga.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovas atskirajame skunde nepasisako apie atmestą jo prašymą sumažinti arba panaikinti paskirtą baudą, o nagrinėja pirmosios instancijos teismo motyvus skirti baudą.
2.2. Atsakovas elgiasi ypatingai nesąžiningai ir galbūt tyčia vilkina procesą, neigiamai veikdamas ieškovės procesinę padėtį.
2.3. Civilinė byla yra nagrinėjama nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., o atsakovo dar nepavyko apklausti, nes jis sąmoningai to vengia ir nesąžiningai vilkina bylos nagrinėjimą. 2019 m. gruodžio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Minėto teismo posėdžio metu atsakovui atstovavo profesionalus teisininkas, kuris privalėjo išaiškinti atsakovui nedalyvavimo pasekmes.
2.4. Komandiruotė, dėl kurios atsakovas negalėjo dalyvauti iš anksto suplanuotuose teismo posėdžiuose, buvo paskirta tik 2020 m. vasario 19 d., t. y. likus kelioms dienoms iki 2020 m. vasario 25 d. teismo posėdžio, nors atsakovui buvo žinoma apie du iš anksto paskirtus teismo posėdžius. Be to, komandiruotė buvo paskirta paties atsakovo įsakymu. Tai yra sąmoningi atsakovo veiksmai, kuriais jis siekia vilkinti bylos nagrinėjimą ir sprendimo priėmimą, neigiamai veikdamas ieškovės finansinę ir psichologinę būseną, kadangi jai yra nemalonu vykti į teismo posėdžius, taip pat yra patiriamos papildomos išlaidos.
2.5. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prašymo pateikimo metu bendrovėje dirbo 11 darbuotojų, todėl atsakovas galėjo rasti kitą asmenį šiam darbui, tačiau į komandiruotę vykdyti tarptautinių krovinių pervežimo vyko pats bendrovės direktorius (atsakovas). Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad vienas iš darbuotojų susirgo 2020 m. vasario 2 d., todėl nėra aišku, kodėl atsakovas teismo ir bylos dalyvių iš karto neinformavo apie tokią padėtį, prašymą teismui jis pateikė tik 2020 m. vasario 20 d.
2.6. Atsakovas galbūt sąmoningai klaidina teismą, jog išvyko į komandiruotę, kadangi iš pateiktų nuotraukų matyti, kad autovežis, kuriuo 2020 m. vasario 21 d. atsakovas turėjo išvykti į komandiruotę (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) stovi (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovas galėjo dalyvauti 2020 m. vasario 25 d. teismo posėdyje.
2.7. Ieškovė neprašė atidėti 2020 m. vasario 25 d. teismo posėdžio, o tik pateikė neprieštaravimą, kad teismo posėdis nevyktų.
2.8. Atsakovo atskirasis skundas iš esmės nėra grindžiamas rašytiniais duomenimis. Aplinkybė, kad buvo registruotas darbuotojo nedarbingumas, nereiškia, kad atsakovas vykdė jo darbines funkcijas ir nebuvo kito darbuotojo, kuris galėtų jas atlikti.
9. Tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo dėl atsakovo atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra.
10. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui jo patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
15. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
16. CPK 107 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra – padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-310-1120/2020).
17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skyrė atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, šį procesinį sprendimą argumentuodamas tuo, kad atsakovas, kurio dalyvavimas byloje pripažintas būtinu, sistemingai nevykdė pareigos atvykti į teismo posėdžius, ne vieną kartą teikė prašymus dėl jų atidėjimo, nepateikė teismui duomenų apie naują atstovą. Netenkindamas atsakovo prašymo dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas savo veiksmais sąmoningai siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, akivaizdžiai netinkamai naudodamasis procesinėmis teisėmis. Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad jis nėra atlikęs jokio sisteminio pareigų pažeidimo, duomenų apie atstovą nepateikimo taip pat negalima vertinti kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
18. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, iš esmės pritaria atsakovui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo sistemingą atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes byloje nėra konkrečių duomenų patvirtinančių šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo procesinius veiksmus, nurodė, kad teisminis bylos nagrinėjimas vyksta nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. 2019 m. gruodžio 18 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, išaiškintos atsakovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmės, teismo posėdis, iš anksto bylos nagrinėjimui rezervuojant dvi teismo posėdžių datas 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. kovo 5 d., paskirtas 2020 m. vasario 6 d. 2020 m. vasario 6 d. vykusio teismo posėdžio, kuriame dalyvavo pats atsakovas, metu atsakovui pasirašytinai pranešta apie 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. kovo 5 d. paskirtų teismo posėdžių laiką. 2020 m. vasario 20 d. teisme gautas atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, pastarajam laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. kovo 20 d. esant išvykus į užsienį darbo reikalais. Kartu atsakovas pateikė savo paties, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, 2020 m. vasario 19 d. pasirašytą pranešimą dėl jo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje ir 2020 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 2020/10, kuriuo atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. kovo 20 d., į kurį patenka dviejų paskirtų teismo posėdžių laikas, siunčia pats save į komandiruotę užsienyje. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo akcentuotame atsakovo elgesyje, pateikiant prašymą atidėti 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžius, neįžvelgia nei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nei sąmoningo veikimo prieš greitą šios konkrečios bylos išnagrinėjimą. Akcentuotina tai, kad 2020 m. vasario 25 d. turėjęs vykti posėdis buvo vienintelis, kuris buvo atidėtas dėl atsakovo prašymo. Peržiūrėjus bylos medžiagą nustatyta, kad 2019 m. sausio 7 d. parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas dėl teisėjos nedarbingumo, 2019 m. sausio 28 d. parengiamasis teismo posėdis perskirtas 2019 m. vasario 4 d. dėl ieškovės atstovo užimtumo, 2019 m. vasario 4 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas dėl atsakovo atstovo ligos, 2019 m. kovo 13 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas dėl paskirtos mediacijos, po mediacijos paskirtas 2019 m. spalio 9 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas dėl teisėjos nedarbingumo, 2019 m. lapkričio 14 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas dėl teisėjos nedarbingumo. Atsakovo dalyvavimas pripažintas būtinu 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje, atsakovas dalyvavo 2020 m. vasario 6 d. teismo posėdyje, kuris buvo atidėtas 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. kovo 5 d. Iš ieškovės 2020 m. vasario 24 d. pranešimo nustatyta, kad ieškovė neprieštaravo, jog bylos nagrinėjimas būtų atidėtas vienam kartui ir 2020 m. vasario 25 d. teismo posėdis neįvyktų. Perklausius 2020 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo prašymą, ieškovės pranešimą, sprendė, jog atsakovo prašymas tenkintinas, teismo posėdis atidėtinas. Darytina išvada, kad atsakovo prašyme nurodytos teismo posėdžio atidėjimo priežastys buvo pripažintos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atidėti paskirtą teismo posėdį, tačiau vėliau tame pačiame prašyme nurodytos aplinkybės buvo pripažintos sudarančiomis pagrindą konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir vėliau netenkindamas atsakovo prašymo dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo, nenustatė, kad atsakovo prašyme atidėti teismo posėdį buvo nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės. Dėl šios priežasties negalima ir išvada, kad atsakovas prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo pareiškė nesąžiningai ir piktnaudžiaudamas teise, juo labiau, kad jis buvo pagrįstas konkrečiais dokumentais. Svarbu akcentuoti ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdis buvo atidėtas ne dėl atsakovo prašymo, o dėl teisėjos teisėto nebuvimo darbe.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, duomenų apie atsakovo atstovą nepateikimas taip pat nesudarė pagrindo konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, atstovo turėjimas yra asmens teisė, o ne pareiga (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad aptartu atveju atsakovui buvo nustatytas pirmosios instancijos teismo įpareigojimas iki tam tikro termino pateikti duomenis apie savo atstovą, taip pat byloje nėra duomenų, kad dėl šios priežasties buvo atidėtas teismo posėdis ar kilo kitokio pobūdžio pasekmės, dėl kurių būtų galima konstatuoti esant atsakovo netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, sąmoningą bylos nagrinėjimo vilkinimą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo konstatavimas, kad tokie atsakovo veiksmai laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nėra suderinamas su bendraisiais civilinio proceso principais.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra sunkus pažeidimas, o atsakovo veikimas nepasižymėjo sistemiškumu, kuris būtų nesuderinamas su CPK 7 straipsnio, 8 straipsnio, 42 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir/ar sudarytų pakankamą pagrindą taikyti CPK 95 straipsnyje reglamentuojamas sankcijas. Dėl to atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, panaikinant pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės: patenkinant atsakovo prašymą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi paskirtos 500 Eur baudos panaikinimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
21. Kadangi atsakovo atskirasis skundas patenkintas visiškai, ieškovės, kuri prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė jo išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Patenkinti atsakovo G. R. prašymą ir panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi atsakovui G. R. paskirtą 500 Eur baudą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.