- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- 1-130-445/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38084-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Gintaras Česnulevičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirbantis – registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. 2024-09-28 apie 20 val. 05 min. Varėnos m., Vytauto g. ties Lakštingalų slėnio g. įvažiavimu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę, priklausančią jam, t. y. automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. nustatytas 1,90 promilės neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. savo kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus bei neprašė, kad kiti įrodymai būtų tiriami, su tuo sutiko prokurorė ir gynėjas, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis R. K. paaiškino, kad sutinka su viskuo, kaip nurodyta kaltinime. 2024-09-28 važiavo ir padarė avariją, vairavo VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Važiavo iš (duomenys neskelbtini), į Varėnos miestą. Buvo vartojęs alkoholį, su kaimynu išgėrė butelį degtinės 40%, 0.5 l. Jautėsi normaliai, pagalvojo, kad nuvažiuos į Varėną susitikti su draugais. Važiuojant atsitrenkė į mašiną, apgadino užpakalinį sparną, kairę pusę. Norėjo prasukti pro kairę pusę, per staigiai sustojo, tada atsitrenkė šonu dar ir į kitą mašiną. Buvo nustatytas 1.90 promilių neblaivumas. Sutiko su nustatytu neblaivumu. Žalą atlygino. VW Passat automobilis nuosavybės teises priklauso jam. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1989 metų, turi “B”, “C” kategorijas. Išgerdinėjo namuose, buvo šeštadienio vakaras. Sutuoktinė tuo metu buvo išvažiavusi. Sutuoktinei viską pasakė, kai policija jį parvežė į namus. Sutuoktinės reakcija buvo neigiama. Labai gailisi, stipriai pergyvena dėl įvykio. Kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, neatsimena, kaip elgėsi. Sumokėjo 90 Eur baudą už pareigūnų įžeidimą.
Šalies argumentai
Liudytoja L. K., pateikusi prašymą dėl laidavimo, parodė, kad santykiai su sutuoktiniu labai geri. Tuo metu jos nebuvo namuose, kai įvyko tas įvykis. Viską sužinojo vėliau iš sutuoktinio, papasakojo, kad blogai padarė - sėdo už vairo išgėręs, labai pergyveno, labai gailėjosi. Kartu gyvena santuokoje 30 metų, turi du sūnus ir dukrą, vaikai pilnamečiai, dukrai - (duomenys neskelbtini) metų. Šeimoje viską sprendžia kartu, kalbasi, ko norėtų vienas, ko norėtų kitas, sutuoktinis įsiklauso į jos nuomonę. Gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name. Ką tik įsigijo vairuotojo pažymėjimą, aplinkybės privertė vairuoti automobilį. Dirba (duomenys neskelbtini). Prieš tai dirbo 7 metus (duomenys neskelbtini). Stengsis su sutuoktiniu daugiau praleisti laiko kartu, kad tokių minčių jam daugiau nekiltų. Blogai vertina vyro veiksmus, tai buvo vienetinis atvejis. Anksčiau gal vieną kartą baudą sumokėjo už greičio viršijimą. Žino, kaip elgėsi pareigūnų atžvilgiu, kai buvo sustabdytas. Pasisakė, kad negražiai kalbėjo. Mano, kad vyras pasitaisys, šis atvejis jam daug ką pasakė, po įvykio labai sušlubavo sveikata, šiuo metu nedirba. Prašo taikyti laidavimą be užstato. Jeigu būtų buvusi namuose, būtų neleidusi vyrui vairuoti. Vakarais eina pasivaikščioti, vasarą važiuoja prie jūros, daro savo jėgomis remontus, žiūri gerus filmus, kalba apie vaikus, apie jos tėvuką, kuris sirguliuoja. Vos ne kasdien kalba apie įvykį, vyras labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
2024-09-28 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Daliaus Sorakos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-09-28 apie 20:05 val. Varėnos m., Vytauto g. ties Lakštingalų slėnio g. įvažiavimu R. K., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (toliau - v/n) (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti trys automobiliai. Jam alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARRF-0020, patikros Nr. 2069386, galioja nuo 2024-05-08 iki 2024-11-05, 2024-09-28 2010 val. pirmuoju tikrinimu buvo nustatyta 1,90 promilės neblaivumas, o antruoju tikrinimu 20:26 val. nustatyta 2,01 promilės neblaivumas. (b.l. 9-11)
2024-09-28 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra kelias 127, Babriškės - Varėna - Eišiškės 11 km 21 m (Varėnos m., Vytauto g.). Įvykio vieta yra kelyje Babriškės - Varėna - Eišiškės 11 km, kuris yra Varėnos m., Vytauto g. šalia įsukimo į Lakštingalų slėnio g. Šioje vietoje kairėje pusėje nuo Varėnos m. yra įrengtas gatvės apšvietimas, kur dega kas antras žibintas. Žiūrint nuo Varėnos m. pusės dešiniame kelkraštyje matyti nuvažiavęs lengvasis automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos universalas, priekine dalimi į Varėnos m. pusę. Jam iš galo priekine dalimi stovi tarnybinis automobilis VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini) kuris yra su atpažinimo ženklais ir su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais. Apžiūrint minėtą lengvąjį automobilį VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini) matyti, jog yra stipriai sugadintas dešinės pusės priekinis sparnas, išdaužtas priekinis dešinys posūkio žibintas, taip pat į kelio sankasą įvažiavęs priekinis kairys ratas, kuris yra pasistūmėjęs į automobilio salono vidaus pusę. Stipriai sugadintas ir sulankstytas kairys priekinis sparnas, kuris taip pat pasislinkęs į automobilio centro pusė bei prispaudęs priekines vairuotojo dureles, kurios neatsidaro. Išdaužtas ir kairės pusės posūkio žibintas. Apgadintas variklio dangtis, sulaužytas priekinis bamperis, iššokusios jame esančios dešinės pusės grotelės. Priekiniai žibintai nesudaužyti. Automobilio priekinis stiklas yra suskaldytas vairuotojo pusėje daugiau viršutinėje dalyje ir nuo kairės statramsčio pusės. Valytuvai yra užstrigę ties viduriu stiklo. Apžiūrėjus visą automobilį, matyti daug ir smulkesnių įbrėžimų. Galinė automobilio dalis neapgadinta, matyti, jog yra įrengtas kablys. Bagažinė ir variklio dangtis neatsidaro. Apžiūrėjus automobilio saloną, priekyje matyti iššovusios dvi oro pagalvės, esančios vaire ir virš priekyje įrengtos dėtuvės. Bėgių perjungimo svirtis yra laisvo bėgio pozicijoje. Užvedimo raktelis yra automobilio užvedimo spynelėje. Apžiūrint automobilio saloną, jokių butelių nuo alkoholinių ar kitų gėrimų nėra, gale ant kairės pusės kilimėlio guli plastikinė talpa, bagažinėje, jokių daiktų nesimato. Įvykio vietoje stebėjimo kamerų nėra, tačiau jos yra įrengtos (duomenys neskelbtini), iš kur minėtas automobilis ir važiavo. Kitų pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos ištyrimui nėra. Automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) po apžiūros užplombuotas plombomis nuo 118468 iki 118473 ir 118169 plombomis bei išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Santaikos 31D, Alytus. (b.l. 12-23)
2024-09-29 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Daliaus Sorakos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-09-28 apie 20 val. dirbant kartu su to paties skyriaus vyriausiąja patrule Aiste Miškinyte, (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas mėlynos spalvos lengvasis automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas sukėlė įtarimą, todėl buvo nuspręsta jį patikrinti. Apsisukus ir pradėjus važiuoti link Varėnos m. bei įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą, iš galo pradėjo važiuoti link nuvažiuojančio automobilio. Pravažiavus pro Merkio tiltą, akivaizdžiai buvo matyti, jog minėtas automobilis mėtosi po visą kelią ir į jų signalus sustoti nereaguoja, tačiau sustojus priekyje automobiliui Skoda Octavia, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamam E. L., jis trenkėsi į jį, o vėliau, išvažiavęs į kitą eismo juostą, atsitrenkė ir į priešpriešais atvažiuojantį automobilį BMW X5, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. P.. Po susidūrimo automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į kairės pusės kelkraštį ir sustojo. Pribėgus prie vairuotojo, buvo pastebėta, jog vairuotojas, kaip vėliau nustatyta - R. K., gim. (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, tik buvo apgadinti automobiliai. Eismo įvykis užregistruotas eismo įvykių registre ROIK: 07-24-9630535. (b.l. 24-25)
2024-08-28 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija - pėda po pėdos: negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs, užsimerkęs): negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo - 2024-09-28 apie 17 valandą gėrė sidrą, atliktas tikrinimas prietaisu, Alcotest 7510 Nr. ARRF-0020, patikros Nr. 2069386, galioja nuo 2024-05-08 iki 2024-11-05. Pirmuoju tikrinimu 2024-09-28 20:10 val. nustatyta 1,90 promil. neblaivumas, antruoju tikrinimu 2024-09-28 20:26 val. nustatyta 2,01 promil. neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais R. K. sutiko. (b.l. 26, 27)
2024-10-02 liudytojas Dalius Soraka parodė, kad dirba Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėju. 2024-09-28 apie 20:00 val., dirbant kartu su to paties skyriaus vyriausiąja patrule Aiste Miškinyte, važiuojant pro (duomenys neskelbtini) gatve, buvo pastebėtas mėlynos spalvos lengvasis automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) kuris važiavo priešpriešais jų tarnybinį automobilį. Automobilio vairuotojas sukėlė įtarimą, nes važiavo netolygiai, mėtėsi po kelią, todėl buvo nuspręsta jį patikrinti. Apsisukus ir pradėjus važiuoti link Varėnos m. bei įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, iš galo pradėjo važiuoti link nuvažiuojančio automobilio. Pravažiavus tiltą per Merkio upę ir važiuojant paskui automobilį VW Passat, matė, kad prieš jį sustoja jų praleisti kitas automobilis Skoda Octavia, v/n (duomenys neskelbtini) Automobilis VW Passat trenkėsi į automobilį Skoda Octavia, tada išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir trenkėsi į priešpriešais važiuojantį automobilį BMW X5, v/n (duomenys neskelbtini) Jie sustojo, jis pats iš karto nubėgo prie automobilio VW Passat, pažiūrėti, ar vairuotojas nesužalotas. Už vairo sėdėjo R. K., kitų asmenų automobilyje nebuvo. Buvo išsiskleidę automobilio VW Passat oro pagalvės. Matėsi, kad R. K. neblaivus, jautėsi iš burnos alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. Alkotesteriu pirmu tikrinimu 2024-09-28 20:10 val. R. K. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 20:26 val. nustatytas 2,01 promilės neblaivumas. R. K. pripažino, kad vairavo pavartojęs alkoholinių gėrimų. Eismo įvykis įvyko Vytauto gatvėje tarp įsukimo į Lakštingalų gatvę ir tarp įsukimo į Lakštingalų slėnio gatvę, 11 kilometre, kelyje Babriškės - Varėna - Eišiškės. (b.l. 31-34)
2024-10-03 liudytojas E. L. parodė, kad 2024-09-28 apie 20:00 val. jis su savo automobiliu Skoda Oktavia, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini). Pravažiavus tiltą per Merkio upę, iš galo jam važiavo kažkoks lengvasis automobilis, o už jo pamatė mirksint policijos automobilio švyturėlius. Jis lėtino greitį ir parodęs dešiniojo posūkio signalą planavo sustoti dešiniame kelkraštyje. Jam nespėjus sustoti, pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį, suprato, kad iš paskos važiavęs automobilis atsitrenkė į jo automobilį. Matė, kad tas automobilis atsitrenkęs išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir trenkėsi į kitą priešpriešais gretima eismo juosta važiavusį automobilį. Matė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 37-40)
2024-10-04 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos veiklos skyriaus tyrėjo Modesto Zubkaičio tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įrašų nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-38084-24, buvo gautas vaizdo įrašas iš policijos tarnybiniame automobilyje esančios filmavimo įrangos ir policijos pareigūno naudotos "Body'' kameros, filmuota 2024-09-28 įvykio vietoje. Įrašuose esantys duomenys turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti, todėl įkelti prie šio tarnybinio pranešimo į IBPS kaip priedai ir įrašyti į kompaktinį diską, kuris saugomas prie bylos. (b.l. 41)
2024-10-07 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrimas vaizdo įrašas iš policijos tarnybinio automobilio vaizdo kameros, įrašo pavadinimas "(duomenys neskelbtini)A4064_1_20240928200000_20240928201500.mp4", trukmė 15 min. 18 s. Įrašo pradžia 2024-09-28 19:59:41 val. Įrašo pradžioje matoma, kad tarnybinis automobilis važiuoja gatve, praėjus nuo įrašo pradžios apsisukama ir važiuojama paskui priekyje važiuojantį automobilį. Nuo pradžios praėjus 2 min. 30 s., matoma, kaip susiduria trys automobiliai. Pareigūnas nubėga prie priekyje stovinčio automobilio, per dešinės pusės dureles išlaipinamas vyriškis, jis atvedamas prie tarnybinio automobilio. Į įvykio vietą privažiuoja kitas policijos ekipažas. Matyti, kad pareigūnai reguliuoja eismą. Peržiūrimas vaizdo įrašas iš policijos naudotos vaizdo kameros "body". Įrašo pavadinimas "PSS- 20240928-200210UTC+0300.mp4", trukmė 23 min. Pradžia 20:02:10 val. Matyti, kad pareigūnas nubėga prie sustojusio automobilio, išlaipina automobilyje esantį vyriškį, kurį nusiveda ir pasodina į tarnybinį automobilį. Nuo įrašo pradžios praėjus 4 min. 40 s., alkotesteriu tikrinamas vyriškio neblaivumas, nustatomas 1,90 promilių neblaivumas. Pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Nuo įrašo pradžios praėjus 21 min., alkotesteriu vyriškiui nustatomas 2,01 promilių neblaivumas. (b.l. 42-44)
Pagal VĮ "Regitra" duomenis automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) registruotas R. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. (b.l. 45)
VšĮ "Emprekis" duomenų bazėje automobilio VW Passat (1999 m.) vidutinė kaina be PVM - 797,90 Eur, kaina su PVM - 1010,00 Eur. (b.l. 46)?
Vairuotojų registro įrašo peržiūros duomenimis R. K., gim. (duomenys neskelbtini), turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2023-03-23, galioja iki 2033-03-23. (b.l. 80)???
Teismas konstatuoja:
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo R. K. parodymai, liudytojų Daliaus Sorakos, E. L. parodymai, 2024-09-28 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Daliaus Sorakos tarnybinis pranešimas, 2024-09-28 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai, 2024-08-28 neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys bei teismo ištirti rašytiniai patvirtina, kad R. K. 2024-09-28 apie 20 val. 05 min. Varėnos m., Vytauto g. ties Lakštingalų slėnio g. įvažiavimu, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę, priklausančią jam, t.y. automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, t.y. nustatytas 1,90 promilės neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).
Kelių eismo taisyklių 14 punkte nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir pan.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visetu, kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.
Kaltinamasis R. K. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis neteistas, baustas už administracinius nusižengimus 2022 metais transporto srityje, paskirtas baudas sumokėjęs. Nėra duomenų, kad jis įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą. Bylos duomenimis kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje. Pagal byloje pateiktas charakteristiką iš gyvenamosios vietos, kaltinamasis teigiamai apibūdinamas.
Byloje gautas kaltinamojo R. K. prašymas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamosios bylos nutraukimo.
Byloje gautas kaltinamojo sutuoktinės L. K. prašymas dėl kaltinamojo R. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant ją laiduotoja be užstato.
Prokurorė neprieštarauja kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje.
BK 40 straipsnio pakeitimai nuo 2025-02-01 (KEISTA: 2024 04 25 įstatymu Nr. XIV-2573 (nuo 2025 02 01 – remiantis 2024 10 15 įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr. 2024-18357)) (TAR, 2024, Nr. 2024-08214), nagrinėjamu atveju nėra aktualūs kaltinamojo R. K. atžvilgiu, kadangi jis anksčiau neteistas, nebuvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Tai, kad nusikalstamo veikos padarymo metu buvo padaryta turtinė žala, kuri nėra susijusi su inkriminuota veika. Be to kaltinamasis yra pilnai atlyginęs padarytą turtinę žalą draudimo bendrovei (t.2, b.l. 8-9, 10-11).
R. K. anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra:
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos duomenų matyti, tai, kad R. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo visiškai pripažino, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo veiksmais žala nebuvo padaryta, be to, byloje yra gautas sutuoktinės L. K. prašymas perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą.
Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos iš aptartų sąlygų, BK 40 straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimas netenka prasmės (Kasacinė byla baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais, gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. K. visiškai kaltę pripažino, kritiškai vertina savo požiūrį į buvusį elgesį, pergyvena dėl padarytos veikos. Jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje yra nuoseklūs ir savo esme yra vienodi. Kaltinamojo savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, išgyvena dėl padarytos veikos, ją neigiamai vertina. Todėl nustatyta pirmoji sąlyga dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kadangi kaltinamajam R. K. inkriminuota veika nebuvo padaryta žala, todėl nespręstina dėl antrosios sąlygos ( bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti ) (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nežiūrint aplinkybių, kad jis padarytą turtinę žalą (dėl techninio eismo įvykio) pilnai atlygino.
Trečioji sąlyga dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kai yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kaip jau ir minėta, kaltinamajam inkriminuota veika nebuvo padaryta žala, todėl nespręstina dėl šių aplinkybių.
Būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo <...> laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
R. K. praeityje neteistas, pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus už 3 metus duomenimis, yra baustas 2022 metais penkis kartus už nusižengimus, numatytus ANK 417 str.3 d., 416 str. 3 ir 5 d., t. y. nėra nesusiję alkoholio vartojimu.
Kaltinamasis praeityje neteistas, t. y. byloje nėra duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip R. K. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą.
Pagal gyvenamąją vietą kaltinamasi R. K. charakterizuojamas teigiamai. Todėl teismo išvada šiuo aspektu pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas padeda į tai atsakyti. Nurodyti faktai, liudijantys, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė. Byloje nėra jokių neaiškumų ar abejonių, kad kaltinamasis pagal elgesį tiek praeityje, tiek ateityje, galėtų nesilaikyti įstatymų ar bendro gyvenimo nuostatų.
Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti R. K. pasitikėjimą.
Vertinant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo galimybę, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis BK 40 straipsnio 4 dalimi ( KEISTA 2024 04 25 įstatymu Nr. XIV-2573 (nuo 2025 02 01 – remiantis 2024 10 15 įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr. 2024-18357)) (TAR, 2024, Nr. 2024-08214), laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Apklausta L. K. parodė, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė, jų tarpusavio santykiai yra labai geri. Nuolatos bendrauja, sprendžia bendrus šeimyninius reikalus, išklauso vienas kito nuomonę, tik po to priima sprendimus. Šeimoje turi bendrų vaikų. Po įvykio pasikalbėjo su R. K., kuris labai išgyvena, kritiškai vertina savo neatsakingą poelgį. Sutuoktinis reaguoja ir įsiklauso į jos nuomonę, jos patarimus bei sprendimus.
Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką.
Nustatytos aplinkybės, kad L. K. su kaltinamuoju palaiko nuolatinius, glaudžius ryšius (yra sutuoktinė ir gyvena kartu). Ji nėra teista, nebausta už administracinius nusižengimus, dirba ir teigiamai charakterizuojama. Nagrinėjamu atveju laiduotoja L. K. gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, atsižvelgiant į tai, kad nuolatos kartu gyvena ir artimai bendrauja, veda bendrą ūkį ir turi bendrą šeimą, ir kaip nurodė laiduotoja, kaltinamasis atsižvelgia į jos nuomonę, išklauso ir tik tada priima sprendimus.
BK 40 straipsnio 5 dalyje (KEISTA 2024 04 25 įstatymu Nr. XIV-2573 (nuo 2025 02 01 – remiantis 2024 10 15 įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr. 2024-18357)) (TAR, 2024, Nr. 2024-08214) numatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Nagrinėjamu atveju laidavimo terminas nustatytinas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. pakankamas terminas laidavimo instituto tikslams pasiekti, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes.
Laidavimas taikytinas be užstato. Teismo nuomone laidavimo tikslai bus pasiekti ir netaikant užstato.
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – nuo vienerių iki penkerių metų, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir yra nustatytos, kadangi R. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1.90 promilių neblaivumo laipsnis. Pagal teismų praktiką vien už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje būna daugiau nei 1,51 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnio baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su apribojimu naudotis specialiąja teise.
Nors R. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, tačiau svarbu įvertinti tai, kad jis padarė itin šiurkštų tyčinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.90 promilių girtumas. Paminėtina ir tai, kad R. K. sėdo už transporto priemonės vairo neblaivus, nesant jokios būtinybės vairuoti transporto priemonę. Visos aptartos aplinkybės rodo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens didelį neatsakingumą, lengvabūdiškumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant jo teisinės atsakomybės klausimą.
Individualizuojant R. K. skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, taigi, tame tarpe ir sprendžiant kokiam laikotarpiui, jam turėtų būti uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, svarbu įvertinti ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis – praeityje neteistas, baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, bet bauda yra sumokėjęs, šiuo metu nedirba ir pragyvenimo šaltinis yra būtinybė vairuoti transporto priemones, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į išdėstytą, R. K. uždraustina naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Pabrėžtina ir tai, kad tam tikri nepatogumai negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011 ir kt.). Visi šiuo metu patiriami nepatogumai yra neišvengiamos paties R. K. veiksmų pasekmės, kurias jis privalėjo numatyti prieš darydamas nusikalstamą veiką, o jo laikinai patiriami nepatogumai yra dėsningas ir adekvatus jo neteisėto elgesio rezultatas.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Taigi turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022).
Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis.
BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius. Ji pagal šio straipsnio 3 dalį kaip kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Tačiau, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, turi būti vertinamas ir tokio konfiskavimo tikslingumas ir proporcingumas.
Aiškinant turto konfiskavimo netikslingumo nuostatą, visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-107-976/2021, 2K-208-511/2024). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad turto konfiskavimas, kaip ir bet kuri kita baudžiamojo poveikio priemonė, gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, tačiau vien tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui.
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad automobilis – VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė su PVM - 1010,00 Eur, buvo panaudotas R. K. inkriminuoto nusikaltimo padarymui, visiškai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, BK 72 straipsnio prasme. R. K. būdamas neblaivus (nustatytas neblaivumas 1.90 promilių), vairavo minėtą transporto priemonę. Be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas būtų neįmanomas, todėl įvykio metu R. K. vairuotas automobilis laikytinas konfiskuotinu turtu, numatytu BK 72 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutiniškai apsvaigęs, vairavo miesto gatvėmis, kuriose bet kuriuo metu galėjo būti ne tik kitų transporto priemonių, bet ir pėsčiųjų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kasacinis teismas yra suformavęs poziciją, jog jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020).
Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine, o ne nubaudimo paskirtimi. Apibendrinus, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimas yra pakankamas garantas užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimą ateityje, jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, šioje byloje nenustatyta.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
R. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikytas nebuvo.
Kaltinamajam 2024-09-30 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2024-10-04 nutarimo pagrindu R. K. grąžintas automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais saugoma prie bylos.
Kaltinamasis savanoriškai apmokėjo transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 292,35 Eur (t.1, b.l. 63).
2024-10-01 Nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, terminas - nuo 2024-10-01 iki 2024-12-30, apribojimas taikytas keleiviniam automobiliui VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) Laikinasis nuosavybės teisės apribojimas baigėsi 2024-12-30.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 3 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,
nutaria:
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti vienerių (1) metų ir šešių (6) mėnesių laidavimo terminą. Laiduotoja paskirti L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), netaikant užstato.
Paskirti R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – vieneriems (1) metams ir šešiems (6) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymą skaičiuoti nuo 2024-09-30 (nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą).
Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. K. uždraudimą vieneriems (1) metams ir šešiems (6) mėnesiams.
Konfiskuoti valstybės nuosavybėn transporto priemonę – automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1010 eurų vertės, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą R. K., adresu: (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti R. K. konfiskavimą valstybės nuosavybėn vykdančiai institucijai perduoti nurodytą transporto priemonę ir užvedimo raktelį, transporto priemonės registracijos liudijimą.
R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, o kardomąją priemonę - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą – panaikinti, pradėjus vykdyti nuosprendį.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais saugoti prie bylos.
jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).