- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-20
- Bylos Nr.
- 2-309-855/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- J. Š.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Agnei Čižienei, J. F., vertėjaujant L. J., Alicijai Stančinskai, dalyvaujant ieškovui M. Š., atsakovei J. Š., atsakovės atstovui adv. S. G., išvadą teikiančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovams T. N., D. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei J. Š., išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. Š., išvadą teikianti institucija – Vilniaus r. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, prašydamas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-11 sprendimu c.b. Nr. 2-1986-494/2010 nustatytą nepilnamečių vaikų M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu; priteisti iš atsakovės J. Š. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Lt kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; nutraukti išlaikymo išieškojimą iš ieškovo M. Š.. Ieškovas nurodė, kad atsakovė, su kuria teismo sprendimu dėl jo ir atsakovės santuokos nutraukimo buvo nustatyta šalių nepilnamečių vaikų M. Š. ir A. Š. gyvenamoji vieta, netinkamai vykdė savo, kaip motinos pareigas, netinkamai rūpinosi vaikais, jų neprižiūrėjo, neauklėjo, nelavino, nesidomėjo mokslais ir jų nekontroliavo, dėl ko vaikai dažnai nelankė mokyklos, neretai pati juos varydavo iš namų, kartu su savo sugyventiniu ir draugais piktnaudžiavo ir iki šiol piktnaudžiauja alkoholiu, vaikų akivaizdoje keldavo konfliktus, muštynes, netgi vartojo prieš vaikus fizinį smurtą, ieškovo vaikams skiriamą išlaikymą naudojo ne vaikų, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl negali tinkamai vaikais pasirūpinti, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kelia pavojų vaikų sveikatai ir gyvybei, vaikai jos bijo. Nurodė, kad nuo 2011-11-11 iki šiol vaikai faktiškai gyvena su ieškovu, kur jiems užtikrintos tinkamos, saugios ir sveikos gyvenimo, vystimosi, auklėjimo, mokymosi sąlygos, o ieškovas pasiruošęs toliau jais tinkamai rūpintis, prižiūrėti, auklėti bei išlaikyti. Pažymėjo, kad patys nepilnamečiai vaikai išreikė norą likti gyventi su juo, nenori grįžti gyventi pas motiną.
Atsakovė J. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo kaltinimai dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirūpinimo nepilnamečiais vaikais yra melagingi ir nepagrįsti, atsakovė visą laiką rūpinosi ir prižiūrėjo vaikus, jie buvo viskuo aprūpinti, lankė mokyklą, būtent ieškovas dažnai būdavo neblaivus, sukeldavo konfliktus, nuteikinėdavo ir kurstė vaikus prieš motiną, neleisdavo pasiimti vaikų, po 2011-11-11 konflikto su ieškovu vaikai ir liko pas jį gyventi, su jais neįmanoma susiskambinti ir susitikti. Pabrėžė, kad ieškovas sąmoningai nuteikinėja vaikus prieš ją, paperka juos pinigais, dovanomis ir suteikiama neribojama laisve.
Išvadą teikianti institucija – Vilniau rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovo ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovas dar 2011 m. pavasarį kreipėsi dėl atsakovės netinkamo rūpinimosi vaikais, o 2011 m. lapkritį kreipėsi dėl pablogėjusios situacijos, nurodęs, jog atsakovė neprižiūri vaikų, piktnaudžiauja alkoholiu, nesudomi jų mokslais, dėl ko vaikai šiuo metu gyvena su ieškovu ir nori toliau likti su juo gyventi. Vaikų teisių apsaugos skyriaus iniciatyva 2011-11-22 skyriuje įvyko pokalbis su nepilnamečiais vaikais M. Š. ir A. Š., kurie nedalyvaujant ieškovui, paaiškino, jog namuose gyvendami su motina jaučiasi nesaugiai, bijo motinos, kadangi motina išgėrinėja, nustojo vaikais rūpintis, kartais pakelia prieš vaikus ranką, todėl vaikai norėtų gyventi su tėvu, kuris jais tinkamai rūpinasi ir prižiūri, tokį savo norą išreiškė ir raštu. Šis nepilnamečių vaikų, sugebančių išreikšti savo poziciją, noras neprieštarauja jų interesams, juo labiau, kad identišką nuomonę vaikai nuosekliai reiškė ir Avižienių seniūnijos soc. darbuotojui 2011-12-13 apsilankymo pas vaikus metu bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Maišiagalos policijos nuovadai, taip pat ir teismui. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų nuomonę, kuriai teiktinas prioritetas, skyrius palaikė ieškovo ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su ieškovu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-11 sprendimu c.b. Nr. 2-1986-494/2010 buvo nutraukta J. Š. ir M. Š. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini)Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje jie be kita ko, susitarė, kad nepilnamečių vaikų M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina J. Š. (b.l. 5-6). Ieškovas prašė pakeisti šiuo teismo sprendimu nustatytą vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu, kadangi po teismo sprendimo įsiteisėjimo pasikeitė faktinės aplinkybės - atsakovė nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, netinkamai elgiasi vaikų atžvilgiu, vaikai nori likti gyventi būtent su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
LR CK 3.169 str. 3 d. numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas pažymi, kad ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos turi būti sprendžiamas vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, bet į vaikų interesus, o būtent su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikai bus geriau prižiūrimi ir auklėjami, kurio pakankamai geros materialios sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jie galėtų deramai augti ir tobulėti. Spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo/pakeitimo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: 1) kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; 2) kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras; 4) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius; 5) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo ir kt. (LAT 2005 m. balandžio 6 d. nutartis c.b. R. A. v. A. A., byla Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis c.b. A. T. v. D. I., byla Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis c.b. K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis c.b. T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis c.b. A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis c.b. S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (LAT 2009 m. kovo 20 d. nutartis c.b. M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan.
Be to, vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, – kad ta aplinka neatitinka vaiko poreikių (LAT 2008 m. spalio 22 d. nutartis c.b. A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008). Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgtina į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, mokytis, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan.
Pagaliau, teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nors ieškovei ir atsakovui nutraukiant santuoką tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nekilo, ir jie susitarė, jog M. Š. ir A. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina (atsakove), tačiau kompleksiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, o taip pat pačių nepilnamečių vaikų M. Š. ir A. Š. nuomonę, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu (CK 3.3 str.) bei aukščiau nurodytomis teismų praktikoje suformuotomis nuostatomis, mano esant tikslinga pakeisti jų gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu, t.y. ieškovu, kadangi esant labai panašioms kiekvieno iš tėvų buitinėms – materialinėms gyvenimo sąlygoms, įvertinus kitas byloje nustatytas aplinkybes ir kriterijus, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad gyvendami su tėvu vaikai bus geriau prižiūrimi ir auklėjami, jiems bus sudarytos saugesnės, ramesnės ir geresnės sąlygos augti, vystytis, mokytis ir tobulėti, nei gyvenant su motina.
Nei viena iš ginčo šalių neneigė tos aplinkybės, kad po santuokos nutraukimo tiek tarp jų pačių, tiek tarp ieškovo bei atsakovės sugyventinio, kitų jų giminaičių nuolat kildavo tarpusavio konfliktai ir nesutarimai įvairiais klausimais, taip pat ir dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, jų auklėjimo, priežiūros ir pan., kurie neretai buvo sprendžiami teisėsaugos bei kitų institucijų pagalba, ką patvirtinto ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas.
Po vieno iš tokių konfliktų, o būtent 2011-11-11 nepilnamečiai vaikai apsigyveno ir iki šiol gyvena su tėvu M. Š.. Kaip paaiškino ieškovas, parodė teisme apklausti nepilnamečiai M. Š. ir A. Š., vaikų apsisprendimas išeiti iš motinos namų ir apsigyventi su tėvu buvo sąlygotas nesaugios ir netinkamos aplinkos atsakovės J. Š. namuose, kur neretai būdavo girtaujama, kildavo konfliktai, muštynės, vaikai jautė baimę, nerimą, įtampą, motina nepakankamai rūpinosi vaikais, jų mokslo rezultatais ir pan. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados 2011-11-23 rašto (b.l. 47), ieškovui M. Š. kreipusis dėl jo vaikų teisių pažeidimo bei apklausius pačius nepilnamečius vaikus jie tyrėjui paaiškino, kad bijo grįžti į savo namus pas motiną, kadangi anot nepilnamečio A. Š., kai motina yra girta, barasi, vadina jį „debilu“, dėl ko vaikas labai pergyvena, tuo tarpu nepilnametė M. Š. paaiškino, kad kai motina turi laisvą dieną, dažniausiai savaitgaliais, kartu su sugyventiniu vartoja alkoholinius gėrimus, mergaitė motinos bijo, nes būdama neblaivi, gali ją mušti, psichologiškai ją traumuoja, dėl ko ji yra nuolatinės baimės ir streso būsenoje, turi vartoti raminamuosius vaistus. Policijos pareigūnams ištyrus 2011-11-11 incidento aplinkybes, atsakovė J. Š. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal LR (duomenys neskelbtini)(3) str. 1 d., t.y. dėl vaikų teisių pažeidimo. Ieškovui M. Š. dėl vaikų teisių pažeidimo kreipusis ir į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių, nepilnamečiai vaikai M. Š. ir A. Š. skyriui 2011-11-22 raštu adresuotame prašyme nurodė, kad nori gyventi su tėvu, kadangi motina mėgsta išgerti (b.l. 9-10), o bendravimo su skyriaus darbuotoju metu paaiškino, kad jų motina pastaruoju metu kartu su savo sugyventiniu pradėjo vis dažniau vartoti alkoholinius gėrimus, išgėrusi darosi agresyvi, bara vaikus, išvaro juos iš namų, nuo 2011-11-11 įvykusio konflikto gyvena kartu su tėvu. Byloje esantys išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad nepilnamečiai M. Š. ir A. Š. 2011 m. lapkričio mėnesį po konflikto su motina J. Š. bei apsigyvenimo pas tėvą, lankėsi pas psichiatrą dėl patiriamo streso ir nemigos (b.l. 96-97), ką patvirtino ir apklausos teisme metu.
Nors atsakovė J. Š. nebuvo teista (b.l. 67), tačiau kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPM Vilniaus r. PK 2012-01-11 pažymos Nr. 10-57-S-1147 (b.l. 70) bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėnesio, kai buvo nutraukta šalių santuoka ir nepilnamečiai vaikai liko gyventi vien su atsakove, iki šiol ji buvo šešis kartus bausta administracine tvarka, įskaitant ir už savo nepilnamečių vaikų teisių pažeidimus: 2010-06-16 pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimas, viršijant greitį); 2010-09-07 pagal LR (duomenys neskelbtini) str. (savavaldžiavimas); 2010-12-23 pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 6 d. (kelių eismo taisyklių pažeidimas); 2011-06-02 pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. (tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams); 2011-08-31 pagal LR (duomenys neskelbtini) str. (nedidelis chuliganizmas); 2011-11-18 pagal LR (duomenys neskelbtini)(3) str. 1 d. (vaiko teisių pažeidimas). Be to, Vilniaus apskrities VPM Vilniaus r. PK atsakovė J. Š. 2011-01-21 buvo oficialiai įspėta, jog dėl įstatymų neleistino ir priešingo visuomenės interesams elgesio (viešosios tvarkos ar rimties pažeidimo) bus patraukta administracinėn atsakomybėms pagal LR (duomenys neskelbtini) str. (nedidelis chuliganizmas) ar 183 str. (viešosios rimties trikdymas) (b.l. 12).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bei prijungtos administracinės teisės pažeidimo bylos Nr. A2.9-1073-269/2011 medžiagos matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-06-02 nutarimu atsakovė J. Š. buvo pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., t.y. jog 2011-04-25 namuose, būdama girta, sukėlė konfliktą su savo motina, keikėsi savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, sukėlė vaikams baimę ir tokiu būdu panaudojo tėvišką valdžią priešingai vaikų interesams, atsakovė savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl savo elgesio (b.l. 15-16). Iš šios bylos medžiagos (b.l. 11-23) matyti, kad atsakovės J. Š. motina J. L. 2011-04-25 kreipėsi į Vilniaus apskrities VPM Vilniaus r. PK dėl to, kad atsakovė vartoja alkoholinius gėrimus ir neprižiūri savo nepilnamečių vaikų, juos palieka be priežiūros, laiką leidžia draugų kompanijoje, taip elgdamasi rodo netinkamą pavyzdį savo nepilnamečiams vaikams ir juos psichologiškai traumuoja. Tiriant šį pareiškimą apklaustas mažametis A. Š. policijos pareigūnams paaiškino, kad jo motina su draugu namuose dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, po to barasi, retai jam padeda ruošti pamokas, dažnai tik šaukia, tuo tarpu nepilnametė M. Š. paaiškino, kad 2011-04-25 jos motina, motinos sugyventinis ir draugai kieme vartojo alkoholinius gėrimus, dukra už tai barė motiną, tuo tarpu motina necenzūriniais žodžiais barė dukrą, girdint broliui, šaukė, iškoliojo senelę, taip pat nurodė, kad matyti neblaivią motiną jai nemalonu, tai ją neigiamai veikia psichologiškai. Tiriant įvykį apklausta Avižienių seniūnijos specialistė su socialinės rizikos šeimomis nurodė, kad J. Š. šeima yra seniai pažįstama, po santuokos nutraukimo ieškovas M. Š. dažnai kreipdavosi, pranešdamas, kad buvusi žmona J. Š. jam neleidžia matytis su vaikais, pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, tuo tarpu apklausta nepilnamečio A. Š. klasės auklėtoja T. R. paaiškino, kad vaikas jai pasakojo, jog motina girtuokliauja, po to neleidžia jo į mokyklą, vaikas nenori eiti į namus, nes jam geriau būti pas senelę, vaiko motina niekur nedirba, per mažai laiko skiria vaiko mokymui, auklėjimui ir priežiūrai, mokymosi rezultatams. Apklausta J. Š. neneigė, kad buvo neblaivi, tačiau teigė, kad nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, o juos vartoja tik švenčių dienomis, pripažino, kad iškoliojo motiną necenzūriniais žodžiais, girdint nepilnamečiams vaikams, savo netinkamu elgesiu vaikus traumavo, žadėjo skirti daugiau dėmesio vaikų mokymui ir auklėjimui. Pažymėtina, kad 2011-05-10 Avižienių seniūnijos vaikų teisių apsaugos specialistams apsilankius atsakovės šeimoje dėl to, kad buvo gauta informacija, jog J. Š. šeimoje girtaujama (dažniausiai penktadieniais ir savaitgaliais), ir dėl to tarp buvusių sutuoktinių kyla konfliktai, o jų nepilnametis sūnus A. Š. prašosi, kad jį pasiimtų tėvas, atsakovei buvo rekomenduota leisti sūnui pagyventi su tėvu.
LR CPK 194 str. 3 d. nustatyta tvarka teisme apklausta nepilnametė M. Š. parodė, kad iš pradžių gyvenimas ir santykiai su motina J. Š. buvo geri, mergaitė buvo prie jos prisirišusi, jas siejo glaudūs ir nuoširdūs pasitikėjimo santykiai, tačiau maždaug praėjus pusei metų nuo tėvų santuokos nutraukimo motina pasikeitė, su savo sugyventiniu ir draugais pradėjo vis dažniau gerti alkoholinius gėrimus (per šventes, savaitgaliais), dėl ko šeimoje kildavo konfliktai, nesutarimai, muštynės, vaikų žeminimai, įtampa, motina nereaguodavo į dukters prašymus nustoti gerti, per savo gimtadienį 2010-12-11, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, rėkė ant dukters, griebė už plaukų, sudavė į nosį, vėliau ne kartą reiškė nepagrįstus priekaištus dukteriai, kai motina išgerdavo, M. Š. bijodavo su ja likti namuose. Nepilnametis A. Š. parodė, kad gyventi su motina buvo blogai, po santuokos nutraukimo ji pradėjo dažniau vartoti alkoholinius gėrimus su savo sugyventiniu ir draugais, kartą mušė seserį M., būdama neblaivi kartą vairavo automobilį, jis bijo motinos, kadangi ir jį gali mušti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, prijungtoje Vilniaus rajono apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.9-1073-269/2011 esančio Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Avižienių seniūnijos 2011-05-10 Moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akto Nr. 15-30(6.4.), kaip paaiškino ieškovas ir patvirtino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovai, kai nepilnametis A. Š. gyveno su motina, vaikas būdavo neišmokęs skaityti, neparašęs raidžių, t.y. neparuošęs pamokų, tuo tarpu jam būnant pas tėvą, jis geriau mokosi ir būna geriau pasiruošęs namų darbus, vaikai, gyvendami pas tėvą, reguliariai lanko mokyklą, tėvas aktyviai domisi vaikų mokslo rezultatais, pažymiais, pasiekimais, bendrauja su klasės auklėtojais, dalyvauja tėvų susirinkimuose (b.l. 46, 91-92). Kaip matyti iš mokinių M. Š. ir A. Š. charakteristikų, nors pastaruoju metu mokykloje lankosi ir vaikų motina, tačiau į jos pasirodymą nepilnametis A. Š. reaguoja emocionaliai, atsisako su ja kalbėtis, tyli, žiūri pro langą, sutiko susitikti su motina tik tuo atveju, jeigu mokytoja bus šalia (b.l. 13-14, 91-92).
Nors ieškovas nurodė, kad atsakovė vaikams skirtą išlaikymą naudojo ne pagal paskirtį, t.y. ne vaikų poreikiams tenkinti, o alkoholiniams gėrimams ar asmeniniams poreikiams, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje nėra, taip pat nėra įrodymų dėl fizinio smurto prieš nepilnamečius vaikus vartojimo.
Kita vertus, aukščiau nurodytos aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, apibūdinantys atsakovės J. Š. aplinkos sąlygas, elgesį, jos požiūrį į vaikų auklėjimą, priežiūrą, jos asmenybės bruožus ir charakteristikas, vis dėlto kelia teismui pagrįstų abejonių dėl saugių, ramių, stabilių nepilnamečių vaikų gyvenimo, vystimosi, mokymosi sąlygų su motina užtikrinimo ir iš dalies paneigia atsakovės J. Š. duotus paaiškinimus apie tai, kad visos ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės yra melagingos, kad atsakovė tinkamai rūpinosi vaikais, juos prižiūrėjo, nepiktnaudžiavo alkoholiu, nekonfliktuodavo ir pan., o tuo pačiu ir jos iniciatyva apklaustų liudytojų T. S., O. P. bei sugyventinio T. S. parodymus apie tai, kad atsakovė nėra konfliktiška, visada tinkamai rūpinosi vaikais, juos prižiūrėjo, sudarė jiems tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, tuo tarpu būtent ieškovas netinkamai įgyvendina savo valdžią vaikų atžvilgiu.
Nors ieškovas M. Š., kaip matyti iš bylos medžiagos, taip pat nevengia konfliktų kėlimo tiek su atsakove, tiek su jos sugyventiniu, dar gyvendamas santuokoje su atsakove, o būtent 1999-11-22 buvo teistas pagal LR BK 310 str. 6 d., t.y. už techninio etilo alkoholio laikymą (b.l. 66), taip pat buvo baustas už administracinės teises pažeidimus (paskutinį kartą - Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-06-18 nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9-1272-577/2010 ieškovas M. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., t.y. jog 2010-04-17 namuose panaudojo tėvišką valdžią priešingai vaikų interesams, t.y. savo nepilnametės dukros M. Š. akivaizdoje demonstravo psichologinį smurtą: tyčia dukros akivaizdoje keikė necenzūriniais žodžiais motiną, ją žemino, nuteikinėjo vaikus prieš ją, šmeižė, taip paveikdamas dukros psichiką ir sukeldamas jai baimę, savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl savo elgesio (b.l. 37-39), tačiau po santuokos su atsakove nutraukimo nei teistas, nei baustas administracine tvarka nebuvo (b.l. 70), nuo 2011-11-11 nepilnamečiai vaikai gyvena su juo, nei teismas, nei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius jokių duomenų apie netinkamą ieškovo elgesį nepilnamečių vaikų atžvilgiu, vaikų teisių pažeidimus ir pan., neturi. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas tinkamai rūpinasi su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, užtikrina jiems tinkamas, sveikas gyvenimo, mokymosi, vystimosi sąlygas, domisi jų mokslo pasiekimais ir rezultatais, tinkamai įgyvendina savo, kaip tėvo valdžią, ką patvirtino ir patys teisme apklausti nepilnamečiai vaikai.
Pažymėtina, kad vaikai faktiškai nuo 2011-11-11 gyvena kartu su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, t.y. dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur, kaip matyti iš 2011-12-13 Avižienių seniūnijos Moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akto, jiems suteiktos saugios, sveikos ir tinkamos gyvenimo, mokymosi, auklėjimo sąlygos: namuose tvarkinga, M. Š. gyvena atskirame kambaryje, o A. Š. gyvena kartu su tėvu, vaikai turi pakankamai vietos pamokų ruošai, žaidimams. Tokiu būdu vaikams gyvenant su tėvu yra sudarytos ne blogesnės, negu gyvenus su motina buvusios buitinės gyvenimo sąlygos, kadangi ankščiau vaikai gyveno su motina taip pat dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Abiejų tėvų turtinė padėtis, kaip ir buitinės gyvenimo sąlygos, šiuo atveju vertintina kaip apylygė ir nesudaro pagrindo pagal šį kriterijų teikti prioritetą vienai ar kitai iš ginčo šalių: atsakovė J. Š. nuo 2011-07-28 dirba (duomenys neskelbtini), kur gauna apie (duomenys neskelbtini)darbo užmokestį, atskaičius mokesčius (b.l. 28-29, 51-52), jai nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas su rūsiu bei dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 32-5), 2008 m. gamybos transporto priemonė (b.l. 36), kitų išlaikytinių, išskyrus nepilnamečius vaikus, ji neturi; ieškovas M. Š. VSDFV duomenimis nedirba (22-23) ir nuo 2009-11-23 yra įregistruotas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje (b.l. 72), tačiau paaiškino ir iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ūkininkauja jam nuosavybės teise priklausančiuose (duomenys neskelbtini). (b.l. 24-25) (užsiima žemdirbyste ir gyvulininkyste, sėja grūdus ir deklaruoja pasėlius), lėšas pragyvenimui uždirba iš ūkinės veiklos, nuo 2004 m. yra įregistravęs ūkininko ūkį (b.l. 73, 75-78), per mėnesį iš ūkinės veiklos uždirba apie 1500 Lt, du kartus per metus gauna Europos Sąjungos paramą, jam nuosavybės teise priklauso dvi transporto priemonės (b.l. 27), kitų išlaikytinių, išskyrus nepilnamečius vaikus, neturi.
Tokiu būdu matyti, kad nors abiejų tėvų – ieškovo ir atsakovės – buitinės – materialinės ir aplinkos sąlygos, kuriomis vaikams tektų gyventi, o taip pat galimybės užtikrinti pagrindinių teisių ir pareigų įgyvendinimą iš esmės yra labai panašios, tačiau kiekvieno iš tėvų pastangos, dorovinės ir kitokios asmenybės bruožai, elgesys vaikų atžvilgiu, požiūris į vaikų auklėjimą, kiek skiriasi, todėl sprendžiant dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir to, su kuriuo iš tėvų vaikams būtų užtikrintos geresnės gyvenimo, auklėjimo, mokymosi, vystimosi sąlygos, šiuo atveju lemiama reikšmė teiktina pačių nepilnamečių vaikų norams, pažiūroms bei prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų laipsniui, santykiams su kiekvienu iš tėvų, vaikų savijautai.
Pagal CK 3.174 str. 2 d. teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. CK 3.164 str. 1 d., 3.177 str. numato, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 str. teismas taip pat įpareigojamas, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Tai reiškia, kad ir sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų ir kitas aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą.
Nagrinėjamu atveju teismo apklausti nepilnamečiai vaikai M. Š. bei A. Š. laikėsi nuoseklios bei stabilios pozicijos, ir tiek žodžiu, tiek raštu išreiškė norą gyventi kartu su tėvu M. Š.. Šį norą mažametis A. Š. išsakė dar Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Avižienių seniūnijos specialistams darbui su socialinės rizikos šeimomis 2011 m. gegužės mėnesį, kai buvo atliekamas tyrimas atsakovės J. Š. administracinės teisės pažeidimo byloje. Norą apsigyventi su tėvu abu nepilnamečiai vaikai išsakė bei raštu išdėstė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui 2011-11-22 betarpiškai pabendravus su kiekvienu iš vaikų asmeniškai, nedalyvaujant nei ieškovui, nei atsakovei, nei jokiems pašaliniams asmenims (tą patvirtino teismo posėdyje atstovas, pažymėjęs, kad pokalbis su vaikais vyko būtent Vaikų teisių apsaugos skyriaus, o ne šalių, iniciatyva). Noras likti gyventi su tėvu buvo vaikų išsakytas 2011-12-13 Avižienių seniūnijos darbuotojui darbui su soc. rizikos šeimomis bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados tyrėjams. Pagaliau, norą ir toliau likti gyventi su tėvu abu nepilnamečiai išsakė teisme 2012-02-29 apklausius juos CPK 194 str. 4 d. nustatyta tvarka (nedalyvaujant ieškovui ir atsakovei). Nepilnametė M. Š. parodė, kad nori likti gyventi su tėvu, kadangi nusibodo kentėti motinos namuose, kur jaučiama psichologinė įtampa, nuolatiniai nesutarimai, konfliktai, vartojami alkoholiniai gėrimai ir pan., su tėvu gerai sutaria, tėvas ja rūpinasi, prižiūri, auklėja, domisi mokslo rezultatais ir juos kontroliuoja, gyventi su tėvu ramu, jauku ir saugu, skirtingai nuo gyvenimo su motina, kur buvo nuolatinis stresas, įtampa, konfliktai, nerimas. Nepilnametis A. Š. parodė, kad nori likti gyventi su tėvu, kadangi pas tėvą yra šilta, ramu. Abu vaikai parodė, kad norėtų bendrauti su motina, jeigu ji pakeistų savo elgesį ir požiūrį į vaikus, tėvas nedraudžia jiems bendrauti su motina.
Duomenų, kad šis nepilnamečių vaikų noras būtų priešingas jų interesams, dėl ko į jį nereikėtų atsižvelgti, teismas neturi. Kaip jau buvo minėta, tiek vaikų teisių apsaugos darbuotojams, tiek teismui nepilnamečiai M. Š. ir A. Š. nurodė, kad gyvendami su tėvu jaučiasi saugiai, ramiai, tėvas nevartoja alkoholio, juos išklauso, nedraudžia bendrauti su motina. Vaikų duoti paaiškinimai šiuo atveju buvo nuoseklūs, vienareikšmiai, rodantys tvirtą bei argumentuotą jų nuomonę, su kuriuo iš tėvų jie nori gyventi. Teismas neturi pagrindo teigti, kad vaikų išreikštas noras apie tai, kodėl jie pageidauja gyventi su tėvu, būtų nelogiškas ar keltų abejonių dėl vaikų atskleistų tikrųjų norų. Nors atsakovė J. Š. bei liudytojai T. S., O. P., T. S. parodė, kad tokia vaikų nuomonė susiformavo dėl to, kad ieškovas yra jiems nuolaidesnis, mažiau reiklus, suteikia vaikams laisvę, juos papirkinėja daiktais, dovanomis, pažadais, nuteikinėja prieš motiną, verčia rašyti nepagrįstus raštus ir pan., tačiau jokių objektyvių šias aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų byloje nėra, ir bylos duomenys neleidžia teigti, kad vaikų įvairioms institucijoms, įskaitant teismą, išsakyta nuomonė būtų nesavarankiška. Šią aplinkybę patvirtino ir 2011 m. lapkričio mėnesį betarpiškai su kiekvienu iš nepilnamečių vaikų atskirai (nedalyvaujant jokiems kitiems asmenims) bendravęs Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas D. C., nurodęs, kad jam bendraujant su vaikais nekilo jokių abejonių ar įspūdžio, kai vaikų žodžiu ir raštu išreikštas noras gyventi su tėvu būtų nesavarankiškas, paveiktas, neatitinkantis tikrosios jų vidinės valios. Raštu vaikų surašyti prašymai likti gyventi su tėvu (b.l. 9-10) buvo surašyti būtent Vaikų teisių apsaugos skyriuje, minėtam atstovui betarpiškai bendraujant su kiekvienu iš vaikų atskirai, o ne vaikų paruošti ir atnešti iš anksto. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų ir įrodymų, kad ieškovas iš tikrųjų draudė, sudarė kliūtis atsakovei bendrauti su vaikais, sąmoningai juos nuteikinėjo prieš atsakovę. Abu nepilnamečiai vaikai parodė, kad tėvas jų nenuteikinėja prieš motiną, nedraudžia su motina bendrauti, leidžia patiems vaikams apsispręsti, jų noras likti gyventi su tėvu susiformavo patiems vaikams matant tas sąlygas ir aplinką, kurioje jie gyveno su motina, nepilnametė M. Š. parodė, kad tėvas yra labiau reiklus mokslo atžvilgiu, vaikai, gyvendami su tėvu, niekada nepraleidžia pamokų, tėvas domisi ir kontroliuoja mokymąsi, nuolat tikrina rezultatus, lankosi mokykloje, bendrauja su mokytojais. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktų dokumentų tai pat matyti, kad vaikų teisių apsaugos specialistams vaikai buvo nurodę, kad turi galimybę nuvažiuoti pas motiną, gali laisvai jai skambinti telefonu, tačiau to kol kas daryti nenori (b.l. 46).
Teismo vertinimu, bylos duomenų visuma neteikia pagrindo išvadai, kad vaikų gyvenimas pas tėvą, be kita ko, prasidėjęs iki šios bylos teisminio nagrinėjimo ir besitęsiantis iki šiol, taigi – iš esmės stabilizavęsis, užtikrinantis vaikų pagrindinius ir būtinus poreikius patenkinančią aplinką, suteikiantis vaikams emocinį saugumą ir stabilų jų ryšį su tėvu, prieštarautų vaikų interesams. Priešingai, bylos faktinių duomenų ir joje nustatytų bei aptartų aplinkybių visetas patvirtina, kad šalių vaikų jau beveik pusę metų besitęsiantis gyvenimas su tėvu šiuo konkrečiu laikotarpiu labiausiai atitinka vaikų interesus bei poreikius. Teismų praktikoje yra nustatyti tokie kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. (LAT 2006 m. gegužės 10 d. nutartis c.b. A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006). Nagrinėjamu atveju visos šios aplinkybės egzistuoja ir sudaro pagrindą nekeisti šiuo metu susiformavusios ir nusistovėjusios vaikų aplinkos, jiems gyvenant su tėvu.
Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, vaikai šiuo metu iš tikrųjų yra labiau prisirišę prie tėvo, juo pasitiki, su juo jaučiasi ramūs, saugūs. Emocinė vaikų būsena, bendraujant su kiekvienu reikšmingu jiems asmeniu – tėvu, motina – skiriasi. Tiek bendraudami su tėvu, tiek apie jį kalbėdami vaikai būna atsipalaidavę, ramūs, jaučiasi saugūs, kas skatina laisvą emocijų reiškimą, natūralų elgesį, tuo tarpu kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip paaiškino vaikai teisme, bendraudami su motina jaučia įtampą, nerimą, baimę, stresą ir pan.
Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes bei argumentus, darytina išvada, kad nors nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-11 sprendimo c.b. Nr. 2-1986-494/2010, kuriuo vaikų gyvenamoji vieta buvo šalių susitarimu nustatyta su motina J. Š., praėjo pakankamai nedidelis laiko tarpas, ir tuo metu toks šalių susitarimas neprieštaravo jų nepilnamečių vaikų interesams, tačiau esant byloje duomenims apie pasikeitusią faktinę situaciją, t.y. tiek ieškovo, tiek pačių nepilnamečių vaikų pareiškimams bei nusiskundimams įvairioms institucijoms dėl netinkamo atsakovės J. Š. elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu (b.l. 9-12, 16, 43-47) - motinos valdžios galimo netinkamo panaudojimo, piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirūpinimo vaikais, konfliktų sukėlimo, vartojant necenzūrinius žodžius vaikų akivaizdoje, baimės vaikams sukėlimo ir pan., taip pat esant byloje rašytiniams įrodymams dėl atsakovės padarytų teisės pažeidimų tiek apskritai, tiek nepilnamečių vaikų atžvilgiu, pagaliau – įvertintus šeimą ilgesnį laiką stebėjusio Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, o svarbiausia – pačių nepilnamečių vaikų išreikštą nuomonę bei norą, būtinumas užtikrinti nepilnamečiams vaikams maksimaliai tinkamas, saugias, sveikas gyvenimo sąlygas, sudaro pagrindą teismui pakeisti nustatytą vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu, nes pagal esamą situaciją sprendimo priėmimo metu vaikų interesus labiau atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu. Tokiu būdu būtų sudaryta galimybė vaikus išimti iš mažiau tinkamos, mažiau saugios, neretai konfliktinės ir nesveikos, vaikus psichologiškai traumuojančios gyvenimo, augimo, auklėjimo ir vystimosi aplinkos.
Kita vertus, teismas pabrėžia, kad nustačius vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, šiuo atveju – ieškovu, negyvenančiai kartu motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaikais, dalyvauti juos auklėjant, o tėvas, su kuriuo vaikai gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas, su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai - sunkiausia - užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Nagrinėjamu atveju abiem nepilnamečiams vaikams išreiškus norą bendrauti su motina, yra pagrindas numatyti, jog geri vaikų ir motinos santykiai gali būti atsakovės puoselėjami remiantis bendravimo teise, ir šiuo atveju abu tėvai turi sugebėti nepaisant tarpusavio ginčų ir konfliktų dėl jų valdžios vaikams, sudaryti galimybę vaikams įgyvendinti teisę matytis, bendrauti su motina, būti jos auklėjami, prižiūrimi ir pan.
Nustačius nepilnamečių M. Š. ir A. Š. gyvenamąją vietą su ieškovu, spręstinas išlaikymo vaikams priteisimo iš atskirai gyvenančios atsakovės klausimas. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (LR CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaiką) turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovės ginčo dėl būtino nepilnamečių vaikams išlaikymo formos ir dydžio nekilo: tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažino, kad kiekvieno iš vaikų išlaikymui per mėnesį būtina skirti apie 600 Lt, kurie yra pakankami būtiniems vaikų poreikiams užtikrinti, ir prie šios pareigos vykdymo abu tėvai privalo prisidėti lygiomis dalimis, būtent todėl ir sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė būtent dėl 300 Lt dydžio išlaikymo per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų teikimo. Nustačius, kad nepilnamečiai vaikai nuo 2011-11-11 gyvena su ieškovu, teismo sprendimu pakeitus vaikų gyvenamąją vietą ir ją toliau nustačius su ieškovu, šalims nekvestionuojant tos aplinkybės, kad iš esmės nuo 2011-11-11 vaikai buvo išlaikomi vien ieškovo, o atsakovė neteikė vaikams jokio išlaikymo (nei pinigais, nei daiktais, nei kita forma), siekiant užtikrinti vaikų interesus, iš atsakovės J. Š. kiekvienam iš nepilnamečių vaikų priteistina po 300 Lt išlaikymo periodinėmis išmokomis, mokamomis kas menėsį, skaičiuojant nuo faktinio vaikų apsigyvenimo su ieškovu dienos, t.y. 2011-11-11 iki vaikų pilnametystės. Tuo pačiu nuo nurodytos datos nutrauktinas išlaikymo išieškojimas iš ieškovo pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-05-11 sprendimą c.b. Nr. 2-1986-494/2010, nes kaip matyti iš tos bylos medžiagos (b.l. 31-33), J. Š. 2011-12-02 kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, jai 2012-12-05 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui R. V..
Nors ieškovo ieškinys tenkintinas pilnai, tačiau pagal LR CPK 83 str. 1 d. 2 p. ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio bylose dėl išlaikymo priteisimo, tuo tarpu ieškovo sumokėtas už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo 139 Lt žyminis mokestis iš atsakovės, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šiuo atveju nepriteistinas, kadangi priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovas neprašė, jo sumokėtas žyminis mokestis nėra didelis, atsakovė privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir būtent šios turtinės pareigos vykdymui teiktinas prioritetas prieš turtinių pareigų valstybei ir/ar ieškovui vykdymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 96, 259, 263, 265, 307 straipsniais
nusprendė:
Ieškovo M. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovei J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)), išvadą teikianti instituciją – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius tenkinti.
Pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1986-494/2010 patvirtintoje sutartyje dėl M. Š. ir J. Š. santuokos nutraukimo pasekmių šalių susitarimu nustatytą nepilnamečių vaikų M. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu M. Š..
Priteisti iš atsakovės J. Š. nepilnamečių vaikų M. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 300 Lt (tris šimtus litų) kiekvienam periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki vaikų pilnametystės.
Nutraukti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1986-494/2010 pagrindu vykdomą išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)) išieškojimą iš ieškovo M. Š. nuo 2011 m. lapkričio 11 d.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.