- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2S-653-912/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23709-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- UAB „Cantus Delta“
- Kategorijos
- 3.3.2.3Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Irmanto Gaidelio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Cantus Delta“ skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis Irmantas Gaidelis, R. K. bei AS Danske bank Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė panaikinti antstolio 2020 m. liepos 20 d. patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, sumažinti paskaičiuotą antstolio atlyginimą nuo 57 517,29 Eur iki 10 000 Eur. Pareiškėja nurodė, kad išieškojimas pradėtas vykdyti tik 2020 metais, antstolis neatliko didelės apimties ir reikalaujančių didelių darbo sąnaudų vykdymo veiksmų, todėl antstolio paskaičiuotas 57 517,29 Eur atlyginimas nepagrįstai didelis ir turėtų būti mažintinas.
2. Antstolis patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad išieškomos skolos dydis – 1 411 995,01 Eur suma, 6 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2020 m. kovo 30 d. iki visiško įvykdymo, vykdomųjų įrašų atlikimo išlaidos – 310,36 Eur ir 326,91 Eur. Antstolis pažymėjo, kad, atlikdamas vykdymo veiksmus, priėmė ir surašė ne vieną procesinį dokumentą: 2020 m. birželio 3 d. patvarkymus priimti vykdyti vykdomuosius dokumentus, raginimus įvykdyti sprendimus, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, turto arešto aktus, patvarkymą dėl turto arešto. Be to, antstolis priėmė ir kitus procesinius dokumentus: patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymą dėl turto realizavimo ir ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo, kuriuo nutarta areštuotą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių, paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė. Šie procesiniai dokumentai skolininkei išsiųsti registruota pašto siunta, elektroniniu būdu bei per Antstolių informacinę sistemą. Raginimai įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą skolininkei paskelbti portale www.antstoliai.lt. Antstolis nurodė, kad, gavęs išieškotojo AS Danske bank Lietuvos filialo prašymą, patvarkymais sustabdė vykdomąsias bylas. Antstolis nurodė, jog skundžiamas antstolio atlygis šiai dienai neišieškotas, neaišku, ar bus išieškotas ateityje, kiek tęsis išieškojimo procesas ir kokius proceso veiksmus privalės atlikti, nes vykdomosios bylos šiuo metu sustabdytos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos skundą: panaikino antstolio I. Gaidelio 2020 m. liepos 20 d. patvarkymo „Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“ ir patvarkymo „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“, dalis, kuriomis nustatytas 57 517,29 Eur atlygis už antstolio atliktus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. Nr.0008/20/00757 ir 0008/20/00758, bei nustatė, kad atlyginimas antstoliui yra 28 758,65 Eur. Teismas atmetė kitą skundo dalį.
4. Teismas nustatė, kad antstolis priėmė vykdyti Vilniaus miesto 15–ojo notarų biuro notarės Dainoros Jievaitytės 2020 m. balandžio 30 d. išduotus vykdomuosius įrašus dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymus. Antstolis 2020 m. liepos 20 d. priėmė patvarkymus „Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“ ir „Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo“, kuriuose paskaičiuota antstolio atlyginimo suma – 57 517,29 Eur.
5. Teismas, ištyręs rašytinius įrodymus, vertino, kad antstolis, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkto 16 papunkčiu, apskaičiavo maksimaliai galimą išieškoti antstolio atlyginimo sumą, t. y. 57 517,29 Eur, atsižvelgdamas tik į išieškotinos sumos dydį (1 411 995,01 Eur skola; 6 proc. metinės palūkanos bei 310,36 Eur ir 326,91 Eur išlaidos pagal vykdomuosius įrašus). Teismas padarė išvadą, kad tik išieškotinos sumos suabsoliutinimas nėra tinkamas teisinis pagrindas maksimaliam antstolio atlygio už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą nustatymui.
6. Teismas nustatė, kad priverstiniai vykdymo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu pradėti vykdyti pareiškėjai praleidus raginime nustatytą terminą, todėl antstolis pagrįstai galėjo tikėtis, jog jo atlygis už priverstinių vykdymo veiksmų atlikimą bus išieškomas. Teismas padarė išvadą, kad, apskaičiuodamas jam tenkančio atlyginimo dydį, antstolis neatsižvelgė į išieškotinos sumos bei į realiai atliktų vykdymo veiksmų santykį, t. y. nors išieškotina suma labai didelė, vykdymo metu atlikti nesudėtingi bei nepareikalavę didelių laiko sąnaudų antstolio veiksmai: priimti patvarkymai vykdyti vykdomuosius dokumentus, parengti bei išsiųsti raginimai pareiškėjai įvykdyti sprendimą, priimti patvarkymai dėl turto arešto ir dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo bei vykdymo išlaidų išieškojimo, dėl turto realizavimo bei ekspertizės turto vertei nustatyti, paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė.
7. Teismas vertino kaip nepagrįstus antstolio argumentus, kad šioje proceso stadijoje apskritai nėra teisinio pagrindo mažinti antstolio apskaičiuoto atlygio dydžio, nes išieškotojo prašymu vykdomosios bylos sustabdytos, antstolio atlygis neišieškotas ir neaišku, ar bus išieškotas ateityje, kiek tęsis išieškojimo procesas, kokius proceso veiksmus antstolis privalės atlikti ir kokia bus jų apimtis. Teismas nurodė, jog vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai dar nepasibaigę, jie bus atliekami ateityje, todėl vykdymo veiksmų apimtis gali būti realiai prognozuojama.
8. Teismas padarė išvadą, kad yra visos sąlygos antstolio apskaičiuoto atlyginimo už vykdymo veiksmus sumažinti. Teismas atsižvelgė į pareiškėjos elgesį vykdymo proceso metu, t. y. jog pareiškėja neatsiskaitė su kreditoriumi gera valia iki jos atžvilgiu buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, į tai, kad pareiškėja su kreditoriumi neatsiskaitė ir per antstolio raginime nustatytą terminą, į antstolio atliktų vykdymo veiksmų apimtį išieškojimo metu. Teismas sprendė, kad pareiškėjos ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą atitiktų 28 758,65 Eur (t. y. 50 % ginčo sumos) dydžio atlygio antstoliui nustatymas, nes toks atlygio dydis atliks privalomą prevencinę funkciją ir patenkins antstolio ekonominius lūkesčius, susijusius su už jam pavestų funkcijų vykdymu bei atitiks teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Suinteresuotas asmuo antstolis I. Gaidelis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį ir atmesti pareiškėjos skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Sprendimų vykdymo instrukcija reglamentuoja vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydžius. Pagal antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą, išieškotina suma – 1 437 932,14 Eur. Pagal 2020 m. liepos 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, skolininkui paskaičiuota 58 017,61 Eur vykdymo išlaidų, iš jų 57 517,29 Eur atlygis antstoliui. Ši suma priklausytų antstoliui, jei visa skola būtų išieškota. Vykdymo išlaidų paskaičiavimas vykdomojoje byloje nereiškia, kad tokio dydžio atlyginimas bus išieškotas. Tik išieškojus skolą, galima vertinti atliktų veiksmų apimtį, skolininkės geranoriškumą, o ne skolos išieškojimo proceso pradžioje.
9.2. Vykdymo procesas prasidėjo 2020 m. birželio 3 d., skolininko skundžiamas patvarkymas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas surašytas 2020 m. liepos 20 d., t. y. pasibaigus raginime nustatytam terminui. Vykdomosios bylos sustabdytos 2020 m. liepos 28 d. patvarkymais.
9.3. Antstolis nurodo, kad šiuo metu antstolio veiksmų apimties priverstinio vykdymo metu nėra galimybių įvertinti, nes skola visiškai neišieškota, neaišku, kiek laiko bus vykdomas išieškojimas, ar turtą pavyks realizuoti pirmose varžytynėse, ar jo niekas nepirks, ar skolininkas aktyviai dalyvaus išieškojime, ar sudarys galimybes potencialiems pirkėjams apžiūrėti turtą, ar į patalpas teks patekti priverstine tvarka, ar skųs kiekvieną procesinį antstolio veiksmą ir pan. Pirmos instancijos teismas, neturėdamas galimybių įvertinti vykdymo veiksmų apimties, nepagrįstai sumažino antstolio atlygį, kuris šiuo metu yra tik numanomas ir net neaišku, ar priklausys, jei skola nebus išieškota. Bylą gali tekti vykdyti keletą metų, vykdomąjį dokumentą išieškotojas gali atsiimti ir pateikti vykdyti kitam antstoliui, gali būti išieškota tik maža dalis skolos ir proporcingai paskaičiuotas atlyginimas antstoliui. Tik išieškojus skolą ar jos dalį, atsiranda galimybė įvertinti antstolio darbų apimtį, nežinant darbų apimties, nėra pagrindo mažinti numanomą antstolio atlygį.
9.4. Antstolis teigia, kad iš nutarties neaišku, ar 28 758,65 Eur atlygis antstoliui priklauso dabar, kol skola dar neišieškota, ar toks atlyginimas priklausytų tik išieškojus 718 916,25 Eur skolos dalį (4 proc. nuo šios sumos kaip tik ir yra 28 758,65 Eur), o likusią pagal vykdomąjį dokumentą priklausančią sumą reiktų išieškoti nemokamai, nepriklausomai nuo atliekamų veiksmų apimties.
9.5. Antstolis nurodo, kad atlikti veiksmai vykdomojoje byloje atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, o numanomas antstolio atlygis visos skolos sumokėjimo atveju paskaičiuotas teisingai (4 proc. nuo 1 437 932,14 Eur yra 57 517,29 Eur) ir antstoliui priklausys tik tuo atveju, jei skola bus visiškai sumokėta, o skolą padengus iš dalies, priklausys tik dalis atlyginimo.
Atsiliepimas
10. Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti antstolio atskirojo skundo, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad antstoliui priteisiamas atlyginimas už darbą privalo būti pagrįstas ir siejamas su realiai atliktais vykdymo veiksmais. Todėl antstolio apskaičiuotas 57 517,29 Eur atlyginimo dydis nepagrįstas.
10.2. Apeliantas remiasi hipotetinėmis situacijomis (neaišku, kiek laiko bus vykdomas išieškojimas, ar turtą pavyks realizuoti pirmose varžytynėse, ar jo aplamai niekas nepirks, ar skolininkas aktyviai dalyvaus išieškojime, ar sudarys galimybes potencialiems pirkėjams apžiūrėti turtą, ar į patalpas teks patekti priverstine tvarka, ar skųs kiekvieną procesinį antstolio veiksmą). Teismas objektyviai įvertino, jog nors vykdomojoje byloje vykdymo veiksmai nepasibaigę, jie bus atliekami ateityje vadovaujantis išduotais vykdomaisiais įrašais iš hipoteka įkeisto turto, todėl vykdymo veiksmų apimtis gali būti objektyviai prognozuojama, nes išieškojimas vykdomas pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą pagal hipotekos kreditoriaus prašymą.
10.3. Atskiruoju skundu akcentuojama sprendimų vykdymo instrukcija, nustatanti antstolio atlyginimo dydžio ribojimus, bet nekreipiamas dėmesys į vykdomojo proceso tikslą.
10.4. Apelianto nuogąstavimai, jog skola gali būti neišieškota, nepagrįsti, nes vykdymo veiksmai bus atliekami iš hipoteka įkeisto turto. Sėkmingas skolos išieškojimas bei trukmė didžiąja dalimi priklauso nuo paties antstolio veiksmų.
10.5. Hipotetiškai vertinant, kiek antstoliui gali tekti vykdyti vykdomąjį dokumentą, pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog 28 758,65 Eur suma yra teisinga, protinga ir atitinkanti vykdymo veiksmų apimtį vykdymo byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2, 3 dalyse.
14. Atskirasis skundas netenkinamas dėl tokių priežasčių. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo.
15. Byloje nustatyta, kad antstolis I. Gaidelis vykdo skolos išieškojimą pagal notarės D. Jievaitytės 2020 m. balandžio 30 d. išduotus vykdomuosius įrašus dėl priverstinio 1 411 995,01 Eur skolos, 6 proc. metinės palūkanų, skaičiuojamos nuo 2020 m. kovo 30 d. iki visiško įvykdymo, vykdomųjų įrašų atlikimo išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Cantus Delta“ (subsidiarus skolininkas R. K.) išieškotojui (hipotekos kreditoriui) AS Danske Bank Lietuvos filialui (vykdomosios bylos Nr. 0008/20/00757, 0008/20/00758). Antstolis dviem 2020 m. liepos 20 d. patvarkymais paskaičiavo 57 517,29 Eur vykdymo išlaidas.
16. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 609 straipsnio 1 dalį, vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą (CPK 609 straipsnio 2 dalis).
17. Vykdymo išlaidų dydį, paskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – Instrukcija) CPK 609 straipsnio 3 dalis). Administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Instrukcijos 109 punkte (Instrukcijos 108 punktas). Kai išieškotina suma yra nuo 29 000 Eur, nustatyta 220 Eur administravimo išlaidų dydis ir 4 proc. nuo išieškotinos sumos, bet ne mažiau kaip 1 740 Eur (Instrukcijos 109.16 punktas).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007).
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, kuri reikšminga taip pat ir nagrinėjamoje byloje, pažymėta, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas. Siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt. Prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį visų pirma turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas paskaičiuojant atlyginimo dydį, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-1/2007 ir Nr. 3K-7-5/2007). Net ir pradėjus priverstinio vykdymo procesą, priklausomai nuo skolininko elgesio, skolininko patiriamų neigiamų padarinių mastas gali labai skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-184/2012).
20. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad, pasibaigus 2020 m. birželio 3 d. raginime įvykdyti sprendimą nustatytam 30 dienų terminui, skaičiuotinam nuo raginimo gavimo dienos, antstolis ginčijamu patvarkymu paskaičiavo vykdymo išlaidas. Antstolis, vadovaudamasis Instrukcijos 109.16 punktu, 2020 m. liepos 20 d. patvarkymu paskaičiavo maksimalias vykdymo išlaidas – 58 017,61 Eur, taip pat ir sudėtinę jų dalį – 57 517,29 Eur atlygį antstoliui. Antstolis teigia, kad nurodytas atlyginimas priklausytų antstoliui, jei visa skola būtų išieškota. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Instrukcijoje nustatytas antstolio atlyginimo dydis savaime nereiškia, kad, išieškojus visą skolą, antstoliui priklausytų būtent tokio dydžio atlygis. Antstolis teisingai nurodo, kad antstolio atlyginimo dydis proporcingai skaičiuotinas išieškotos skolos dydžiui ir tik išieškojus skolą, galima vertinti atliktų veiksmų apimtį, skolininkės geranoriškumą.
21. Iš vykdomųjų bylų matyti, kad antstolis priėmė patvarkymus vykdyti vykdomuosius dokumentus, raginimus įvykdyti sprendimus, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, turto arešto aktus, patvarkymą dėl turto arešto, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, patvarkymą dėl turto realizavimo ir ekspertizės turto vertei nustatyti paskyrimo, kuriuo nutarta areštuotą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių, paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę. Gavęs išieškotojo prašymą, patvarkymais sustabdė vykdomąsias bylas. Šie procesiniai dokumentai skolininkei išsiųsti registruota pašto siunta, elektroniniu būdu bei per Antstolių informacinę sistemą. Raginimai įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą skolininkei paskelbti portale www.antstoliai.lt. Sutiktina su antstolio argumentu, kad vykdymo proceso pradžioje sudėtinga įvertinti, kiek laiko truks vykdymo procesas ir kokius procesinius veiksmus turės atlikti antstolis. Šiuo atveju išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriui iš įkeisto turto, todėl galima preliminariai vertinti, jog skolos dalį pavyks išieškoti.
22. Antstolis teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nežinodamas antstolio darbų apimties, nepagrįstai sumažino vykdymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Instrukcijoje numatytas antstolio atlyginimo dydis yra orientacinis, kiek antstolis galėtų gauti už vykdomojo dokumento įvykdymą. Dėl to šioje vykdymo proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja neatsiskaitė su kreditoriumi gera valia iki jos atžvilgiu buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, taip pat per antstolio raginime nustatytą terminą, į antstolio atliktų vykdymo veiksmų apimtį išieškojimo metu ir sprendė, kad pareiškėjos ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą atitiktų 28 758,65 dydžio atlygis antstoliui. Atskirajame skunde antstolis nenurodė argumentų, pagrindžiančių, kad tokio dydžio atlygis nepatenkins antstolio ekonominių lūkesčių, susijusius su už jam pavestų funkcijų vykdymu, ar pažeistų skolininkės ir antstolio interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nurodyta vykdymo išlaidų suma atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei kasacinio teismo praktikoje nurodytus kriterijus. Be to, atlikus visus vykdymo veiksmus, vykdymo išlaidų dydis gali keistis.
23. Pažymėtina tai, kad vykdymo procese turi būti užtikrinti ne tik skolininkės, išieškotojo, bet ir antstolio interesai. Dėl to nustatyta vykdymo išlaidų suma nesuteikia teisės skolininkei piktnaudžiauti ar trukdyti antstoliui atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus. Vykdymo išlaidų dydis preliminarus, bet, esant sudėtingam, ilgam vykdymo procesui, jis gali būti peržiūrėtas.
24. Kiti proceso dalyvių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.
25. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Atmesti antstolio Irmanto Gaidelio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.