Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-202-425/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-28
Bylos Nr.: e2A-202-425/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-02406-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Eigirdas Činka
Ieškovas: Ž. G.
Atsakovas: T. T. H. N.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui

Kategorijos

3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-202-425/2019.

teisėja Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02406-2017-5.

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20. (S) 2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1;

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. G. ir atsakovės T. T. H. N. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-502-589/2018 dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo pagal ieškovo Ž. G. ieškinį atsakovei T. T. H. N. ir atsakovės T. T. H. N. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucijai teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė nutraukti su atsakove sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo 2017 m. kovo 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat nustatyti, jog nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja ieškovas bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, kadangi ji buvo neištikima, turėjo santykių su kitais vyrais. 2017 m. vasario mėnesį jam tapo žinoma, jog atsakovė buvo neištikima. Paaiškėjus šiai aplinkybei, ieškovas 2017 metų vasario mėnesį išvyko iš Norvegijos kartu su sūnumi ir grįžo į Lietuvą. Mano, kad dėl santuokos iširimo yra kalta atsakovė. Ieškovas stengėsi padėti atsakovei integruotis Lietuvoje, dėjo visas pastangas jog šeima būtų aprūpinta materialiai. Atsakovė pripažino tą faktą, kad buvo neištikima. To pakanka konstatuoti, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, šiuo atveju tai yra atsakovės kaltė. Po santuokos nutraukimo prašė palikti iki santuokos turėtas pavardes. Nepilnamečio sūnaus, kuris nuo 2017 metų vasario mėnesio gyvena kartu su juo, gyvenamąją vietą prašė nustatyti taip pat su juo. Pažymėjo, kad geba auginti vaiką, turi tam visas sąlygas – turi jam nuosavybes teise priklausantį butą, dirba ir gauna pastovias pajamas. Be to manė, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su ieškovu, kadangi aplinka, kurioje vaikas auga, vaikui yra žinoma, yra susiformavę tam tikri įpročiai. Nepilnametis sūnus yra visapusiškai lavinamas ir jam sudaromos visos sąlygos augti harmoningoje aplinkoje. Šiuo atveju atsakovė gyvena nuomojame bute, be to, jai išduotas tik laikinas leidimas gyventi Norvegijoje, todėl yra didelė rizika, kad pasibaigus šio leidimo galiojimo laikui, gali keistis nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta, kas sukeltų vaikui nestabilumo ir nesaugumo jausmą. Atsakovė nuo to laiko kai ieškovas išvyko iš Norvegijos, iniciatyvos bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, nerodė, o pradėjo bendrauti su sūnumi tik prasidėjus teisminiam procesui. Atsakovė gera valia nepilnamečiui sūnui jokio išlaikymo neteikė, todėl tai atspindi jos požiūrį į nepilnamečio sūnaus išlaikymą.

3. Ieškiniu sūnaus išlaikymui prašė priteisti iš atsakovės po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu – priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti mažamečio šalių sūnaus nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus ir ieškovo bendravimo tvarką, priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors ieškovas akcentuoja, kad atsakovė buvo neištikima ir todėl iširo santuoka, tačiau šiuo atveju, vertinant santuokos iširimo priežastis, turėtų būti atsižvelgiama į visų aplinkybių visumą – materialinius sunkumus, nesudarymą atsakovei galimybių tinkamai lavinti kalbą. Įtampa šeimoje atsirado anksčiau ir šalys negyveno tuo metu kaip šeima, kai atsakovė susipažino su kitu vyru. Atsakovės ir jos atstovė nuomone, atsakovės priverstinis buvimas namuose nemokant kalbos ir neturint galimybių išmokti kalbą, kadangi ieškovas nesuteikė jokios finansinės paramos tam, kad atsakovė galėtų išmokti kalbą ir susirasti pragyvenimo šaltinį.

6. Atsakovė nurodė nesutinkanti, kad nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu. Šalys nesusitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas neteisėtai išsivežė vaiką iš jų gyvenamosios vietos Norvegijoje. Vaiko išvežimas turėtų būti vertinamas kaip didelis kito sutuoktinio teisių pažeidimas. Tokio amžiaus vaikui yra reikalingesnė mama nei tėtis. Šiuo metu vaikui yra būtinas fizinis kontaktas su mama, mamos buvimas šalia. Ieškovui, išvykus iš Norvegijos, atsakovė nepalūžo ir sugebėjo susirasti pragyvenimo šaltinį, išsilaikyti save. Nesutinka su ieškovo argumentais, kad vaikui būtų nesaugu gyventi su atsakove, kadangi nežinoma kokioje aplinkoje vaikas gyventų. Turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad Norvegija yra pakankamai civilizuota šalis, kurioje yra užtikrinamos vaiko teisės. Be to, atsakovės asmenybė, jos motyvacija, leisti užtikrinti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Šiuo atveju iš vaiko atimama teisė pažinti mamą, mokėti mamos kalbą ir su ja bendrauti. Be to, atsakovas geranoriškai nepasiūlė jokios bendravimo tvarkos su vaiku. Mano, kad ieškovas veikia priešingai vaiko interesams, ribodamas vaiko ir mamos bendravimą. Šalims gyvenant skyrium, bendravimo tvarka su vaiku, turėtų būti nustatoma lygybės principu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) H. C. M. mieste, (duomenys neskelbtini) Respublikoje, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, tarp Ž. G. ir T. T. H. N. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui Ž. G. paliko pavardę G., atsakovei – T. T. H. N. – N.; nustatė nepilnamečio sūnaus T. G. gyvenamąją vietą su tėvu Ž. G.; priteisė iš atsakovės T. T. H. N. nepilnamečio sūnaus T. G. išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017-03-23) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nustatė atsakovės T. T. H. N. ir nepilnamečio sūnaus T. G. bendravimo tvarką: atsakovė T. T. H. N. su nepilnamečiu sūnumi T. G. bendrauja nuotoliniu būdu kiekvieną dieną nuo 19.00 iki 20 val., įpareigojant ieškovą Ž. G. užtikrinti sąlygas bendravimui Skype ar naudojantis kitomis vaizdo priemonėmis; atsakovė T. T. H. N. su nepilnamečiu sūnumi T. G. metus laiko nuo teismo sprendimo priėmimo dienos bendrauja antrą mėnesio ir paskutinį mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio vakaro 18.00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje; ieškovas Ž. G. dalyvauja pirmus du kartus atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravime, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; nustatė, kad po metų laiko atsakovė T. T. H. N. su nepilnamečiu sūnumi T. G. bendrauja antrą mėnesio ir paskutinį mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio vakaro 18.00 val. Lietuvos Respublikos arba Norvegijos karalystės teritorijoje; išlaidas, kurios atsiras dėl bendravimo tvarkos vykdymo, moka abi šalys lygiomis dalimis. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti. Taip pat išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal byloje esančius duomenis abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko savitarpio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Šalių santuokos iširimo priežastimi teismas laikė skirtingus šalių požiūrius į atskirų problemų sprendimą, skirtingus charakterius ir nebegalėjimą ir nebenorėjimą šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad daugeliu atveju nesutapo ieškovo ir atsakovės požiūris į bendro ūkio kūrimą, šeimos biudžeto panaudojimą, jų tarpusavio santykius, liečiančius jų, kaip sutuoktinių, pareigą gerbti bei būti lojaliam kito sutuoktinio atžvilgiu, nesutarimai dėl sūnaus ir pan. Abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinio pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnis). Kartu teismas vertino esant pagrindą šalims palikti iki santuokos buvusias pareigas, nesant duomenų apie sutuoktinių tarpusavio išlaikymą šio klausimo nenagrinėjo, o taip pat nesprendė turto padalijimo klausimo, kadangi šalys santuokos metu nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo, kreditorių taip pat neturėjo.

9. Spręsdamas klausimą dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad abu tėvai negalėtų auginti savo nepilnamečio sūnaus. Teismo vertinimu, abu tėvai turi galimybes ir sąlygas auginti savo nepilnametį sūnų. Kadangi vaikas yra trejų metų amžiaus, todėl savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos išreikšti negalėjo. Šalių nepilnametis sūnus nuo 2017 metų vasario mėnesio gyvena kartu su ieškovu Lietuvoje, lanko darželį, lankosi pas gydytojus, bendrauja su ieškovo šeimos nariais, tai yra susiformavusi tam tikra aplinka ir gyvenimo sąlygos. Kadangi vaikas gyvena kartu su ieškovu nuo 2017 metų vasario mėnesio, tai yra nuo to momento kai jam dar nebuvo nė dviejų metų, todėl tikėtina, kad vaiko suvokimas apie gyvenamąją aplinką yra susiformavęs. Nors atsakovė ir jos atstovė vaiko gyvenamosios vietos nustatymą argumentavo tuo, kad tokio amžiaus vaikui yra būtina mama ir gyvenimas kartu su mama atitiktų geriau vaiko interesus, tačiau šiuo atveju, teismas vertino, kad prioritetas turėtų būti teikiamas vaiko aplinkos stabilumui. Neabejotinai, jog tokio amžiaus vaikui yra būtinas mamos dalyvavimas jo gyvenime, kaip ir tėvo, kadangi vaiko asmenybės formavimuisi yra svarbus abu tėvai. Nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, pasikeistų visa vaiko socialinė aplinka. Vaikas atsidurtų visiškai kitoje socialinėje aplinkoje, kurioje nebūtų jam jokių pažįstamų žmonių (išskyrus motiną), kitoje gyvenamojoje vietoje, kuri yra užsienio valstybėje, jo ugdymo procesas vyktų kita kalba, kurios jis šiuo metu nemoka. Šiuo atveju vaiko aplinkos stabilumo kriterijus yra pakankamai svarbus ir yra lemiantis sprendimą nekeisti vaiko gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo be aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su atsakove.

10. Nustatydamas bendravimo tvarką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad šalių sūnui yra trys metai keturi mėnesiai ir tokio amžiaus vaiko raidai yra labai svarbus mamos dalyvavimas jo gyvenime. Vaiko raidai yra reikšmingas nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl nustatyta bendravimo tvarka, kuria būtų užtikrinamas kuo intensyvesnis nepilnamečio ir jo mamos bendravimas. Nustatydamas bendravimo tvarką, teismas atsižvelgė ir į liudytojos L. S. – S. parodymus, kuri būdama vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, lankėsi darželyje, kurį lanko šalių nepilnametis sūnus, kad vaikui labai reikalinga mama, nes jis iš karto prisiglaudė, išsiskyrimas buvo sunkus. Vaikas dėl savo amžiaus negalėjo išreikšti savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas kiekvieną kartą susitikdamas su mama, ją apkabina ir jos nepaleidžia, kas leidžia daryti išvadą, kad vaikui labai trūksta mamos artumo, jos buvimo šalia, todėl yra nustatoma tokia bendravimo tvarka, kuri teismo nuomone, leistų mamai aktyviai dalyvauti nepilnamečio sūnaus gyvenime, sukurti dar artimesnį ryšį su juo.

11. Nustatydamas nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodyti vaiko poreikiai yra protingi, atitinkantys vaiko amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje ir nėra nepagrįstai padidintos. Tačiau, nors ieškovas prašė priteisti iš atsakovės po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, motyvuodamas tuo, kad jis prašo mažesnio išlaikymo dydžio, taip kompensuodamas atsakovės kelionės išlaidas, tačiau įvertinant tai, kad išlaikymas yra skiriamas nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui, o sūnaus poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį yra skiriama apie 300 Eur, todėl iš atsakovės priteistina po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017-03-23) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas Ž. G. prašo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, tai yra nustatyti tokią atsakovės T. T. H. N. ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką: atsakovė T. T. H. N. su nepilnamečiu sūnumi T. G. bendrauja nuotoliniu būdu kiekvieną pirmadienį, trečiadienį, penktadienį ir sekmadienį nuo 19.00 iki 20 val., įpareigojant ieškovą Ž. G. užtikrinti sąlygas bendravimui Skype ar naudojantis kitomis vaizdo priemonėmis. Atsakovė su nepilnamečiu sūnumi metus laiko nuo teismo sprendimo priėmimo dienos bendrauja antrą mėnesio ir paskutinį mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio vakaro 18.00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje. Bendravimui atsakovė vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos, o pasibaigus bendravimui, jį grąžina į vaiko gyvenamąją vietą. Ieškovas Ž. G. dalyvauja pirmus du kartus atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravime, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Po metų laiko atsakovė su nepilnamečiu sūnumi T. G. bendrauja antrą mėnesio ir paskutinį mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio vakaro 18.00 val. Lietuvos Respublikos arba Norvegijos karalystės teritorijoje. Tuo atveju, jei bendravimas su vaiku vyksta Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai tokiu atveju atsakovė bendravimui vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos, o pasibaigus bendravimui, jį grąžina į vaiko gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei bendravimas vyksta Norvegijos karalystėje, tai atsakovė vaiką pasiima iš vaiko buvimo vietos Norvegijos karalystėje, o pasibaigus bendravimui atsakovė vaiką grąžina tėvui, jo buvimo vietoje Norvegijos karalystėje. Išlaidas, kurios atsiras dėl bendravimo tvarkos vykdymo, moka abi šalys, tai yra Ž. G. atlygina 30 proc. šių išlaidų, o atsakovė T. T. H. N. atlygina 70 proc. šių išlaidų. Taip pat atitinkamai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirstytas bylinėjimosi išlaidas ir iš ieškovo Ž. G. atsakovei T. T. H. N. priteisti 22,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas taip pat prašo priteisti jo naudai apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Nurodo, neprieštaraujantis, kad atsakovė su nepilnamečiu sūnumi bendrautų nuotoliniu būdu naudojantis Skype ar kitomis vaizdo priemonėmis, tačiau mano kad numatytas kasdieninis bendravimas su vaiku nuotoliniu būdu šiuo atveju yra perteklinis ir pažeidžiantis ieškovo teises ir interesus, bei neatitinkantis protingumo kriterijų. Laikantis tokios bendravimo tvarkos apeliantas įpareigojamas kasdien būti tokioje vietoje, kur būtų galimybė užtikrinti atsakovės bendravimo su vaiku galimybę. Iš esmės tai būtų namai ir vykdant toki teismo sprendimą reikštų, kad ieškovas yra visiškai suvaržytas ir negali niekur išvažiuoti, laisvai lankytis renginiuose ar svečiuose ypač darbo dienomis, kai ieškovas pats dirba ir su vaiku gali pabūti tik po darbo valandų. Apeliantas teismo prašo nustatyti keturias dienas per savaitę, kuriomis atsakovė galėtų bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, naudojantys Skype ar kitomis vaizdo programomis.

Žemesnės instancijos teismas

14. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad atsakovė T. T. H. N. su nepilnamečiu sūnumi T. G. metus laiko nuo teismo sprendimo priėmimo dienos bendrauja antrą mėnesio ir paskutinį mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio vakaro 18.00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje. Apeliantas nesutinka tik su aplinkybe, jog nenustačius, kas turi pasiimti ir grąžinti vaiką po bendravimo, pirmosios instancijos teismas paliko ginčą šioje dalyje neišspręsta ir dėl to šalys gali konfliktuoti ir nesusitarti, todėl yra pagrindas nustatyti, kad atsakovė bendravimui vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos, o pasibaigus bendravimui, jį grąžina į vaiko gyvenamąją vietą.

15. Kartu apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra reikalinga nustatyti vaiko pasiėmimo ir grąžinimo tvarką, kad tuo atveju, jei bendravimas su vaiku vyksta Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai tokiu atveju atsakovė bendravimui vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos, o pasibaigus bendravimui, jį grąžina į vaiko gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei bendravimas vyksta Norvegijos karalystėje, tai atsakovė vaiką pasiima iš vaiko buvimo vietos Norvegijos karalystėje, o pasibaigus bendravimui atsakovė vaiką grąžina tėvui, jo buvimo vietoje Norvegijos karalystėje. Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimu nepagrįstai nustatė, kad išlaidas, kurios atsiras dėl bendravimo tvarkos vykdymo, moka abi šalys lygiomis dalimis, kadangi atsakovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovo, o be to apeliantui ir taip tenka didesnė kasdieninio vaiko išlaikymo dalis, nes apeliantas vienas rūpinasi vaiku.

Šalies argumentai

16. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovas nurodo ir tai, kad bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo paskirstytos netinkamai. Šiuo atveju gavosi, kad apeliantas Ž. G. laimėdamas bylą (pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad patenkinti net 83 proc. jo ieškinio reikalavimų) turi sumokėti atsakovei net 2181, 43 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, kai atsakovės priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti tik 33 proc. Analizuojant atsakovės pateiktas sąskaitas ir ataskaitas už suteiktas teisines paslaugas konstatuotina, kad advokatės honoraro valandinis įkainis 125 Eur viršija Rekomendacijose nustatytas maksimalias ribas. Be to, nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį nebuvo atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą (bylą nėra sudėtinga), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, byloje nebuvo keliami reikalavimai dėl turto padalijimo, nebuvo keliami reikalavimai dėl kreditorių. Teisinės paslaugos ieškovui buvo teikiamos nuo ieškinio parengimo, t.y. nuo 2017 metų vasario mėn., tuo tarpu atsakovei teisinės paslaugos šioje byloje buvo teikiamos tik nuo 2018 metų birželio mėn. Byloje nebuvo sprendžiami kokie nors teisės naujumo klausimai. Įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma turėtų būti 623,25 Eur, o atsakovei – 645,44 Eur. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 22,19 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų suma.

17. Apeliaciniu skundu atsakovė T. T. H. N. prašo paskirti byloje šalių nepilnamečio sūnaus psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o taip pat bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. Nurodo, kad kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu bei pabrėžia, kad teismo išvados, jog vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiausiai atitinka vos trejų metų sulaukusio mažamečio vaiko interesus, yra nevisapusiškos ir subjektyvios. Be to, skundžiamu sprendimu iš esmės buvo legalizuotas neteisėtas mažamečio vaiko išvežimas iš Norvegijos Karalystės, kurį įvykdė ieškovas.

19. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustačius aplinkybes dėl tėvų asmenybių ir jų gyvenimo lygiaverčių sąlygų, prioritetas privalėjo būti teikiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su motina, kas atitinka teismų praktiškos išaiškinimus ir visuotinai priimtas mūsų visuomenės gyvenimo normas. Atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes (sūnaus mažametystė, psichologinis išsivystymas) vaiko apklausti teismo posėdyje neįmanoma, tačiau iš teismui pateiktų duomenų yra pagrindas vertinti, kad teismas adekvačios informacijos apie šalių sūnaus psichologinę būklę negavo, nes juose analizuojama tik buities situacija vaiko gyvenamojoje vietoje, ko tikrai nepakanka sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyta gyvenamoji vieta labiausiai užtikrintų vaiko interesus šiuo metu. Be to, dokumentai surašyti praėjus vos dviem mėnesiams nuo neteisėto vaiko išvežimo iš Norvegijos Karalystės, o institucija, teikusi išvadą byloje, su atsakove tiesiogiai nebendravo, jos nuomonės ir paaiškinimų dėl bylos aplinkybių, jos gyvenimo sąlygų ir bendravimo su vaiku neprašė ir netyrė, tai yra labai atmestinai, subjektyviai ir vienareikšmiai vykdė savo pareigas. Apeliantės vertinimu, siekiant priimti vaiko interesus labiausiai atitinkantį sprendimą, ekspertai privalo patikrinti, ar vaiko emocinė gerovė šiuo atveju yra tikra, natūrali, ir ar tikrai vaikas neturi jokių paslėptų, emocinių ir psichologinių problemų, išgyvenimų gyvendamas su tėvu ir būdamas visiškoje jo valdžioje. Tokios esminės bylai teisingai išspręsti aplinkybės be specialistų pagalbos negali būti atpažintos bei profesionaliai įvertinta jų reikšmė sūnaus raidai ir jo psichologinei sveikatai ateityje. Abejones dėl sūnaus tariamo prisirišimo prie tėvo kyla dėl sūnaus buvimo tėvo įtakoje ir kontrolėje, kas atsispindi vaiko elgesyje.

20. Apeliantė pažymi, kad skundžiamu sprendimu nustatytas kasdienis bendravimas nuotolinėmis vaizdo priemonėmis, paviršutiniškai lyg ir atitiktų vaiko interesus, tačiau tuo pačiu jis labai problemiškas, nes tokio amžiaus vaikas siekia fizinio artumo, ramybės ir privatumo, o ne verbalinio ryšio su mama, kokybiško pokalbio palaikyti tokį ilgą laiką neįmanoma, tėvas yra nuolat vaiko aplinkoje ir nekorektiškai, užgauliai komentuoja, įžeidinėja apeliantę vaiko akivaizdoje, todėl joks privatumas apeliantei nėra užtikrinamas nei ilgalaikio, nei trumpalaikio bendravimo metu. Šiuo atveju byloje liko nenustatyta, kokio laipsnio yra vaiko kalbėjimo įgūdžiai apskritai, nors sprendime akcentuotas kalbos mokėjimo aspektas sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos. Apeliantė kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl vaiko kalbos įgūdžių, nes iš šeimos jis buvo išvežtas vos 1 metų ir 9 mėnesių amžiaus, o individualus vaiko kalbėjimo įgūdžių lygis konkrečiu atveju iš bylos medžiagos visai nežinomas. Taigi siekiant visapusiško ir mažamečio vaiko interesus labiausiai atitinkančio ginčo išsprendimo, byloje turi būti skirta psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, kuria pavestina atsakyti į klausimus, ar vaiko emociniai santykiai su ieškovu jo faktinėje gyvenamojoje vietoje nusistovėjo natūraliai, ar jose iš tikrųjų vaikas jaučiasi saugiai, ramiai ir emociškai stabiliai, o vaiko socialiniai ryšiai susiformavę tokie geri ir svarbūs, kurie turi prioritetą prieš vaiko teisę nuolat gyventi globojamam motinos.

21. Apeliantės vertinimu, geografinė buvimo vieta, išorinis socialinis saugumas vaikui šiuo atveju nėra svarbesni už vidinius vaiko emocinius bei vaiko asmenybę išpildančius socialinius poreikius, kurie byloje liko neatskleisti, nes niekas netyrė, kaip iš tikrųjų jaučiasi ir vystosi vaikas esamoje faktinėje situacijoje.

Atsiliepimas

22. Atsiliepimu ieškovas prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti, kadangi jis nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti atsižvelgiant į jo pateiktą apeliacinį skundą.

23. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, tinkamai įvertino bei išanalizavo vaiko poreikius, susiformavusią aplinką bei kitus reikšmingus duomenis. Atsakovo vertinimu, priešingai nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, jog jis būtų neskatinęs ar kažkaip ribojęs vaiko ir motinos bendravimą, šiuo atveju pati atsakovė nededa pakankamai pastangų ir nesiekia tinkamo bendravimo su vaiku. Be to, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamu sprendimu yra pažeidžiamos nacionaliniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos dėl vaiko išklausymo yra deklaratyvūs, juo labiau kad pati apeliantė pripažįsta, kad vaikas nekalba ir apklausti jo neįmanoma.

24. Atsiliepime ieškovas nurodo nesutinkantis su apeliantės prašymu skirti byloje psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, nes vaiko emocinę ir psichinę būseną, savijautą ir esminius psichologinius poreikius, jo emocinės aplinkos stabilumą, vidinius tikruosius ryšius su abiem tėvais ir socialine aplinka, kalbėjimo įgūdžius galima nustatyti iš byloje esančios medžiagos. Šiuo atveju vaiko socialinė aplinka yra stabili, vaikas gerai jaučiasi namuose, lankosi renginiuose, juose dalyvauja, gerai jaučiais būdamas su tėčiu, turi draugų tiek darželyje, tiek kieme, bendrauja su seneliais, todėl pagrindo abejoti vaiko emocine ir psichologine būsena nėra. Mano, kad tokį prašymą apeliantė galėjo teikti bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje, tačiau to nedarė ir šiuo metu nepateikė jokių tą paaiškinančių argumentų.

25. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundą.

26. Nurodo, kad palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytus reikalavimus. Vertina, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, vaiko interesais vertinant būtina nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, o be to ieškovas ne kartą veikė ir veikia priešingai vaiko interesais – jis neteisėtai išvežė sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos, iki teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visiškai neleido motinai bendrauti su sūnumi, o po to įmanomai vengia vykdyti teismo nutartį ir sprendimą. Kita vertus, ieškovas trukdo vaiko ir motinos privatų bendravimą, siekia kontroliuoti vykstančius pokalbius. Kartu atsakovė pažymi, jog nagrinėjamu atveju ir ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų pobūdis suponuoja būtinumą byloje ištirti realią vaiko psichologinę situaciją, būklę ir klausimą, ar kasdienis bendravimas su mama nuotoliniu būdu jam labiau kenkia, kaip teigia ieškovas, ar padeda jausti ryšį su mama, kas itin svarbu. Atsiliepime pabrėžiama ir tai, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su vaiko pasiėmimu iš konkrečios ieškovo nurodomos vietos bei jo grąžinimo į šią vietą, o taip pat kasdieninio bendravimo su atsakove keblumais ir susitikimo išlaidų perskirstymu, yra nepagrįsti bei patvirtina, kad ieškovas siekia asmeninio patogumo, o ne tinkamo vaiko ir motinos bendravimo užtikrinimo bei įgyvendinimo.

27. Atsiliepime atsakovė nurodo nesutinkanti, kad ieškovas laimėjo bylą, nes santuokos nutraukimui pritarė abi šalys byloje, ginčo dėl to nebuvo, o tenkintas tik vienas ieškinio reikalavimas dėl gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimas yra išvestinis. Kita vertus, byloje sprendžiamas nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nutraukiant santuoką, bet ne jos pakeitimo, klausimas, kas yra privalomas viešo intereso požiūriu ir teismui nusprendžiant dėl gyvenamosios vietos vadovaujantis vaiko interesais, nereiškia, kad tai yra ieškovo bylos laimėjimas. Be to, byla buvo sudėtinga ir atsakovei buvo teikiamos kompleksinės teisinės paslaugos, todėl bylinėjimosi išlaidos nebuvo pernelyg didelės ar neproporcingos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio keičiama, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų ir civilinę bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų

29. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos bei išlaidų, susidarančių dėl vykstančio bendravimo, o taip pat nurodo, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamus dydžius.

30. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei šalių išdėstytą poziciją, sprendžia, kad ieškovo Ž. G. apeliacinio skundo dalys, susijusios su konkrečios šalių nepilnamečio vaiko pasiėmimo bei grąžinimo vietos nustatymu, o taip pat bylinėjimosi išlaidų, priteistų atsakovei, sumažinimu, yra pagrįstos.

31. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

32. Skundžiamame sprendime patvirtintoje šalių nepilnamečio sūnaus ir atsakovės bendravimo tvarkoje nėra numatyta, iš kur ir į kur atsakovė pasiima bei grąžina šalių nepilnametį sūnų tuo metu, kada yra nustatyta jos ir sūnaus bendravimo tvarka tiek Lietuvos Respublikoje, tiek Norvegijos Karalystėje. Kaip pagrįstai nurodoma ieškovo apeliaciniame skunde, tokia situacija, t.y. nenustačius kas turi pasiimti ir grąžinti vaiką po bendravimo su juo, leidžia tarp šalių kilti naujiems konfliktams bei ginčams. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdžiai matyti, kad šiuo metu šalys tarpusavyje sunkiai randa kompromisą, šalių tarpusavio santykiai grįsti abipusiu nepasitikėjimu, geranoriškumo, bendravimo, kompromiso siekimo stoka, todėl tokia jautri tarpusavio santykių dalis, kaip bendravimo su sūnumi tvarkos faktinio įgyvendinimo aspektai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turėtų būti kuo detalesnė, išsamesnė, siekiant maksimaliai sumažinti šalių konfliktų, nesutarimų dėl bendravimo tvarkos galimybę.

33. Atsižvelgiant į tai, tenkinamas ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas ir nustatoma, kad atsakovė bendravimui vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos, o pasibaigus bendravimui, jį grąžina į vaiko gyvenamąją vietą, jei bendravimas vyksta Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tuo atveju, kai atsakovės bendravimas su sūnumi vyksta Norvegijos karalystėje, tai atsakovė vaiką pasiima iš vaiko buvimo vietos Norvegijos karalystėje ir į šią vietą jį grąžina pasibaigus bendravimui. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas dėl nepakankamai įvertintų ir taikytų materialinių teisės nuostatų, reglamentuojančių bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymą (CPK 329 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

34. Kartu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog atsakovės į bylą pateiktos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos suteikimu, yra pernelyg didelės.

35. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti 83 procentais, o atsakovės priešieškinio – 33 procentais, o apeliaciniu skundu ieškovas tokių proporcijų nustatymo neginčija. Tačiau apeliantas tvirtina, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 6843,75 Eur, yra neproporcingos, akivaizdžiai per didelės bei neatitinka Rekomendacijose numatytų dydžių.

36. Iš byloje esančių duomenų ir paties ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytos pozicijos matyti, kad ieškovas turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas – 31 Eur žyminio mokesčio įmoka bei 800 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas tenkino 83 procentus ieškinio reikalavimų, o byloje buvo pareikštas ir priešieškinis, į kurį ieškovas teikė atsiliepimą bei kuris buvo tenkintas 33 procentais, ieškovui iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti toks: 25,73 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinio padavimą, 332 Eur už teisinę pagalbą rengiant ieškinį bei 268 Eur už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į priešieškinį. Taigi ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma iš visos sudaro 625,73 Eur.

37. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 75 Eur žyminis mokestis už priešieškinį bei 6843,75 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teisinės paslaugos atsakovei buvo teikiamos 2018 m. birželio, liepos, rugsėjo bei spalio mėnesiais, dėl ko, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 884,80 Eur, 895,20 Eur bei 926,70 Eur. Priešieškinys pirmosios instancijos teisme gautas 2018-06-26, taigi nurodoma 1625 Eur suma už šio procesinio dokumento parengimą nėra pernelyg didelė ir neviršija Rekomendacijų nuostatų. Iš atsakovės advokatės pirmosios instancijos teismui pateiktos ataskaitos dėl suteiktų teisinių paslaugų matyti, kad, be priešieškinio parengimo laiko, advokatė atsakovei teikė teisines paslaugas, kurias apskaičiavo valandomis – 9,25 val. (, išskaičius priešieškinio rengimą, 2018 m. II ketvirtis, 3 valandos iš jų kelionė į/iš teismo), 31,5 val. (2018 m. III ketvirtis, 3 valandos iš jų kelionė į/iš teismo), 5,5 val. (2018 m. IV ketvirtis, 3 valandos iš jų kelionė į/iš teismo). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą bei į Rekomendacijų 3, 8.16, 8.17, 8.19 bei 9 punktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad maksimalus advokato išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra 5742,98 Eur. Pagrindo mažinti šią sumą apeliacinės instancijos teismas nenustatė, juo labiau kad nagrinėjamu atveju atsakovei teiktų teisinių paslaugų pobūdis, nors ir nebuvo itin išskirtinis ar specifinis, tačiau jų apimtis bei individualios bylos savybės neleidžia konstatuoti, kad tokia suma yra akivaizdžiai neteisinga.

38. Taigi, iš ieškovo atsakovei priteistinų išlaidų dydis yra toks: 24,75 Eur žyminio mokesčio, 536,25 Eur už priešieškinio parengimą bei 1358,93 Eur kitų atstovavimo išlaidų (iš viso 1919,93 Eur). Įskaičius atsakovės ieškovui mokėtinas išlaidas iš ieškovo priteistinų išlaidų dydis yra 1294,20 Eur.

39. Taigi, įvertinus skundžiamame sprendime išdėstytas aplinkybes, susijusias su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad priimdamas skundžiamą sprendimą šioje dalyje pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra keičiamas ir iš ieškovo atsakovei, atlikus įskaitymą, priteisima 1294,20 Eur suma pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

40. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės ir sūnaus bendravimo nuotoliniu būdu laiko sumažinimo ar dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo kylančių išlaidų perskirstymo ieškovui nustatant apmokėti tik 30 procentų šių išlaidų, yra pagrįsti.

41. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad šalių nepilnamečio sūnaus tinkamam vystymuisi yra ypatingai svarbi mama, ryšys bei bendravimas su ja. Šiuo atveju ieškovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog yra keblu ar nepatogu kas vakarą praleisti namuose siekiant užtikrinti sūnaus ir atsakovės bendravimą nuotoliniu būdu, negali būti pripažinti pakankama ar svarbia priežastimi, leidžiančia riboti šalių sūnaus ir atsakovės bendravimą. Pabrėžtina, kad šiuo atveju nustatyto nuotolinio bendravimo apimtis yra svarbi ir reikšminga siekiat kuo labiau užtikrinti mažamečio šalių sūnaus interesus bei visapusišką lavinimą. Taigi ieškovui kylantys nepatogumai negali būti pripažinti priežastimi, leidžiančia riboti ar keisti skundžiamu sprendimu nustatyto nuotolinio bendravimo tvarkos apimtį.

42. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos iširimą nagrinėjamu atveju sąlygojo abiejų šalių veiksmai ir elgesys. Tokią išvadą, kuri nėra skundžiama apeliaciniais skundais, padarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų galima pagrįstai manyti, jog abi šalys, dar gyvendamos santuokoje, išvyko į Norvegijos Karalystę, o vėliau ieškovas vienas kartu su sūnumi grįžo į Lietuvą. Taigi sutuoktinių tarpusavio santykių nutraukimas iš esmės buvo lemtas jų pačių valios, dėl ko jie abu privalo užtikrinti tinkamas šalių sūnaus bendravimo su abiem tėvais sąlygas. Negana to, nors pagal į bylą pateiktus duomenis atsakovės gaunamas darbo užmokestis yra išties didesnis, nei ieškovo, tačiau ieškovo turtinė padėtis, atsižvelgiant į jo nuosavybes teise turimą turtą, nėra gerokai prastesnė. Taigi spręsti, kad išlaidas, kurios atsiras dėl bendravimo tvarkos vykdymo, didesne dalimi turėtų padengti atsakovė, nėra pagrindo, dėl ko ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas perskirstyti šias išlaidas yra atmetamas, kaip nepagrįstas.

43. Papildomai pastebėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, todėl nustatant vaiko su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina tvarką turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Be to, vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų

44. Kaip matyti iš pateikto procesinio dokumento turinio, esminis atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas yra pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir nustatyti, jog nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta yra su atsakove. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į motinos tiesioginio kontakto būtinumą tokio nedidelio amžiaus vaikui, pernelyg sureikšmino vaiko aplinkos stabilumo kriterijų, o taip pat neįsigilino į vaiko emocinę būseną ir dėl to šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje nėra pakankamo pagrindo.

45. Pabrėžtina, kad vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

46. Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) vaiko norus ir pažiūras; 2) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; 3) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant: a) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių); b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus; c) tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi; d) tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų; f) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kitas aplinkybes); g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35. Teismų praktika. 2002, 17).

47. Spręsdamas dėl ieškovės apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vaiko aplinkos stabilumo reikalavimui suteikė prioritetą, teisėjų kolegija pažymi, kad tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija). Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Be to, ESTT yra nurodęs, kad mažamečio vaiko aplinka iš esmės yra šeiminė aplinka, kurią lemia referencinis asmuo ar asmenys, su kuriais vaikas gyvena ir kurie jį iš tiesų globoja ir juo rūpinasi (ESTT sprendimas byloje Nr. C-497/10 PPU, B. M. v. R. C., p. 54).

48. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių, jog abu tėvai gali auginti savo nepilnametį sūnų ir dėl to ginčas byloje nekyla. Kartu teismas sprendė, kad šalių nepilnametis sūnus nuo 2017 metų vasario mėnesio, t.y. kada jam dar nebuvo nė dviejų metų, gyvena kartu su ieškovu Lietuvoje, lanko darželį, lankosi pas gydytojus, bendrauja su ieškovo šeimos nariais, dėl ko nepilnamečiam vaikui yra susiformavusi tam tikra aplinka ir gyvenimo sąlygos. Kadangi vaikas gyvena kartu su ieškovu nuo to momento kai jam dar nebuvo nė dviejų metų, todėl tikėtina, kad vaiko suvokimas apie gyvenamąją aplinką yra susiformavęs būtent pagal šiuo metu esančias aplinkybes, o ieškovas yra pagrindinis asmuo, kuris užtikrina šalių sūnaus poreikių patenkinimą bei interesų užtikrinimą. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir konstatavo, jog tokio amžiaus vaikui itin reikalinga ir reikšminga nuolatos būti su mama, tačiau nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio asmens aplinkos stabilumui, kuri, pagal byloje esančius duomenis, vaikui netapo nesaugia, dėl ko vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu.

49. Taigi skundžiamu sprendimu teismas pagrįstai vertino, jog vaiko, kuriam šiuo metu yra beveik ketveri, ir kuris daugiau nei 2 metus su tėvu, socialinė aplinka yra stabili, o nustačius jo gyvenamąją vietą su atsakove, pasikeistų visa socialinė aplinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju vaikas, kuris nuo nepilnai dviejų metų amžiaus gyveno tik su tėvu, ir, tikėtina, mažai prisimena gyvenimą su motina, atsidurtų visiškai kitoje socialinėje aplinkoje, kurioje nebūtų jokių jam šiuo metu artimų žmonių, kitoje gyvenamojoje vietoje, kuri yra užsienio valstybėje, jo ugdymo procesas vyktų kita kalba, kurią jis savo aplinkoje girdėjo pakankamai trumpą laiką. Kita vertus, pagal į bylą pateiktus įrodymus – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus papildomą išvadą, šalių nepilnametis sūnus lopšelyje – darželyje charakterizuojamas, kaip draugiškas, aktyvus judrus, dalyvaujantis pokalbiuose bei geriau kalbantis lietuvių kalba. Tokie duomenys dar labiau sustiprina vertinimą, kad šalių sūnus šiuo metu esančioje aplinkoje jaučiasi pakankamai gerai bei nuolatos vystosi. Kardinalus gyvenamosios aplinkos pasikeitimas, kolegijos vertinimu, neabejotinai vaikui sukeltų itin didelį stresą, juo labiau kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji nuolatos bendravo ar siekė bendrauti su sūnumi ieškovui su juo išvykus iš Norvegijos; domėjosi vaiko ugdymo rezultatais, pasiekimais ugdymo įstaigoje, kas leistų bent iš dalies vertinti, kad tarp vaiko ir atsakovės susiformavęs neabejotinai itin stiprus ir tvirtas ryšys, kuris leistų bent iš dalies kompensuoti naujos ir nepažįstamos aplinkos sukeliamus neigiamus išgyvenimus.

50. Taigi, atsižvelgdama į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog sugebėtų užtikrinti vaikui sąlygas, kurios būtų labiau atitinkančios vaiko geriausius interesus nei jo gyvenimas kartu su ieškovu, o vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas nesukeltų neproporcingai didelių neigiamų pasekmių vaikui, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vaiko gyvenamąją vietą nustatydamas su ieškovu, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

51. Kitas esminis atsakovės apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje, siekiant visapusiškai ją išnagrinėti, yra būtina skirti vaiko psichiatrinę – psichologinę ekspertizę, kuri leistų išsiaiškinti tikrąją vaiko valią dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

52. Remiantis CPK 212 straipsnio 1 dalimi, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Tai reiškia, kad dėl ekspertizės skyrimo poreikio kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Europos Žmogaus Teisių T. D. kolegijos 2003 m. liepos 8 d. sprendime byloje Sommerfeld prieš Vokietiją, peticijos Nr. 31871/96, be kita ko, konstatuota, kad per drąsu teigti, kad nacionaliniai teismai visada privalo įtraukti psichologinę ekspertizę į bylose dėl vaiko globos tirtinų įrodymų sąrašą, bet šis klausimas turi būti sprendžiamas priklausomai nuo specifinių kiekvienos bylos aplinkybių, tinkamai įvertinus vaiko amžių ir brandos laipsnį.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovės nurodomos teismo ekspertizės skyrimo poreikis vaikui galėtų būti konstatuotas tik tuo atveju, jei teismui kiltų objektyviais duomenimis pagrįstų abejonių dėl ieškovo veiksmų žalingos įtakos vaiko formavimuisi, vystymuisi ir raidai. Tačiau, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, yra poreikis skirti atsakovės nurodomą ekspertizę. Pagal byloje esančius įrodymus nenustatyta, kad šalių sūnus akivaizdžiai blogai jaustųsi, ieškovo veiksmai dėl kasdieninės sūnaus priežiūros ar lavinimo tinkamumo keltų abejonių, o šiuo metu šalių nepilnamečio sūnaus aplinka būtų galimai nesaugi ar netinkama. Kita vertus, išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalių sūnui skirti atsakovės prašomą ekspertizę nėra teisinio pagrindo patvirtina ir tai, kad toks atsakovės prašymas yra pateiktas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, dėl ko kyla pagrįstų abejonių, kad šis prašymas yra sąlygotas ne byloje egzistuojančių duomenų, o atsakovei nepalankaus teismo sprendimo priėmimo.

54. Papildomai pažymėtina, kad nesant jokių objektyvių duomenų, ekspertizės skyrimas kaip tik gali turėti neigiamas pasekmes, kadangi ekspertizių bei specialistų tyrimų terminai bei eilės laukiant ekspertizių atlikimo yra pakankamai ilgi, laikinai, iki bylos išnagrinėjimo nustatomos priemonės, susijusios su bendravimo tvarka, gali lemti nusistovėjusios vaiko dienotvarkės pakeitimus ir taip sukelti papildomus neigiamus išgyvenimus, įtampą ar stresą. Pastebėtina, kad ekspertizę teismas skiria, jei yra tam pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos ir pan. žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės skyrimas yra tikslingas. Be to, CPK 212 straipsnio 1 dalis nustato teismo teisę, bet ne pareigą skirti ekspertizę. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esant pakankamai kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių glaudų emocinį nepilnamečio šalių sūnaus ryšį su ieškovu, nėra nustatyti įstatyme įtvirtinti pagrindai skirti byloje ekspertizę.

55. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos sprendimo dalies pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

56. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą dalyje dėl šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat nepadarė jokių esminių pažeidimų, leidžiančių naikinti ar keisti skundžiamą sprendimo dalį. Tam pagrindo nesudaro ir apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Procesiniai klausimai

57. Atsakovė apeliaciniu skundu bei papildomai pateiktu prašymu prašė skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme nurodydama, kad pateiktas pirmosios instancijos teismo sprendimo vertimas į vietnamiečių kalbą yra praktiškai nesuprantamas, dėl ko turi būti sudaryta galimybė tiesiogiai pasisakyti ir išdėstyti savo poziciją.

58. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, šalys turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą. Kita vertus, atsakovė betarpiškai dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ją atstovavo profesionali teisininkė advokatė, dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė galėjo nesuprasti kylančio ginčo esmės. Kita vertus, atsakovė pateikė tiek atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, tiek pati pateikė apeliacinį skundą, o procesiniuose dokumentuose yra išsamiai bei aiškiai išdėstyti argumentai, dėl byloje kilusio ginčo esminių aplinkybių, dėl ko nekyla abejonių, kad atsakovė galėjo nesuprasti pirmosios instancijos teismo sprendimo ar reiškiamų reikalavimų esmės. Taigi vertinti, kad tam tikros aplinkybės nėra aiškios ir siekiant tinkamai išnagrinėti šią civilinę bylą yra reikalinga betarpiškai išklausyti šalis, nėra teisinio pagrindo.

59. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė informaciją iš naujienų portalo bei su prašymu dėl tarpininkavimo skyrium gyvenančiai motinai užtikrinant pasimatymą su vaiku susijusius duomenis. Tačiau dalis pateiktų duomenų yra viešai prieinami, o dalis, susijusi su tarpininkavimu, tiesiogiai nėra susiję su apeliacinių skundų reikalavimais bei apeliacijos nagrinėjimo ribomis, todėl atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus dokumentus, kurie teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.

60. Paskirstydamas apeliacinės instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai: kad ieškovas apeliaciniu skundu iš esmės reiškė du reikalavimus – dėl bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; kad ieškovo apeliacinis skundas yra tenkinamas apie 40 proc.; kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas; kad ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidas sudaro 49 Eur žyminis mokestis, 400 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei 250 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą; kad pagal ieškovės atstovės advokatės ataskaitą atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimas sudarė 1062,50 Eur, kas neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio bei neprieštarauja suteiktų paslaugų kokybei. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinas išlaidas sudaro 19,60 Eur žyminis mokestis bei 160 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai už apeliacinio skundo parengimą. Iš ieškovo atsakovei priteistinų išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą, dydis yra 637,50 Eur, dėl ko, atsilikus įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteisiama 457,90 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad jos pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių,.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimo dalis dėl nepilnamečio šalių sūnaus pasiėmimo bei jo grąžinimo vietos, vykdant nustatytą bendravimo tvarką, o taip pat iš ieškovo Ž. G. atsakovei T. T. H. N. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pakeisti.

Nustatyti, kad atsakovei T. T. H. N. su nepilnamečiu sūnumi T. G. metus laiko nuo teismo sprendimo priėmimo dienos bendraujant antrą mėnesio ir paskutinį mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio vakaro 18.00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje atsakovė bendravimui vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos, o pasibaigus bendravimui, jį grąžina į vaiko gyvenamąją vietą.

Nustatyti, kad po metų laiko atsakovei T. T. H. N. su nepilnamečiu sūnumi T. G. bendraujant antrą mėnesio ir paskutinį mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio vakaro 18.00 val. Lietuvos Respublikos arba Norvegijos karalystės teritorijoje, atsakovė bendravimui vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos, o pasibaigus bendravimui, jį grąžina į vaiko gyvenamąją vietą jei bendravimas vyksta Lietuvos Respublikos teritorijoje, o taip pat atsakovė vaiką pasiima iš vaiko buvimo vietos Norvegijos karalystėje ir į vaiko buvimo vietą jį grąžina pasibaigus bendravimui, jei bendravimas vyksta Norvegijos Karalystėje.

Priteisti iš ieškovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei T. T. H. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1294,20 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei T. T. H. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 457,90 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ramunė ČeknienėEigirdas ČinkaLaimantas Misiūnas