Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-03-07 · Civilinė byla Nr. e2A-87-278/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
e2A-87-278/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04188-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Atsakovas
I. Č.
Ieškovas
Panevėžio
Civilinė byla Nr. e2A-87-278/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04188-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8072-452/2018 pagal ieškovo Panevėžio lopšelio – darželio „Pasaka“ ieškinį atsakovei I. Č. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Panevėžio lopšelis – darželis „Pasaka“ prašė teismo priteisti iš atsakovės I. Č. be pagrindo įgytus 752,09 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog Panevėžio apygardos teismas, 2016-02-15 sprendimu pakeisdamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimo dalį dėl darbo sutarties su atsakove I. Č. nutraukimo, pripažino atsakovės atleidimą iš darbo neteisėtu, nustatė, kad darbo sutartis su atsakove nutraukiama nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2016-02-15) ir priteisė jos naudai 3810,80 Eur išeitinę išmoką (neatskaičius mokesčių), 7 621,61 Eur kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką (neatskaičius mokesčių), 262,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, vidutinį darbo užmokestį po 30,38 Eur (neatskaičius mokesčių), pradedant nuo 2016-02-15 nuo 7 621,61 Eur sumos iki visiško sprendimo įvykdymo. Sprendimo dalį dėl 289,62 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliko nepakeistą. Teigia, kad Panevėžio apygardos teismas 2016-04-20 nutartimi išaiškino, jog 7 621,61 Eur kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką sudaro: 1 755,77 Eur už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5 865,84 Eur už priverstinę pravaikštą. Nurodė, kad iki Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimo priėmimo, I. Č. buvo sumokėtos visos pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos sumos, todėl pakeitus sprendimą, peržiūrėjo sumokėtas sumas ir perskaičiavo mokėtinus mokesčius. Nurodė, kad pagal išduotą vykdomąjį raštą, nuo kompensacijos už priverstinę pravaikštą, kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką ir išeitinės išmokos atskaičiavus privalomus mokesčius, atsakovei I. Č. turėjo sumokėti 9 634,17 Eur, tačiau sumokėjo 10 386,26 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Pirmosios instancijos teismas 2018-08-24 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės I. Č. priteisė be pagrindo įgytus 488,72 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 11,00 Eur žyminį mokestį ieškovo bei 3,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

4. Teismas nustatė, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-07-17 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3788-828/2014, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis tarp I. Č. ir Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ nutraukta 2013-12-21 DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindu bei priteisė I. Č. iš Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ 7 326,10 Eur (25 295,55 Lt; neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų, vidutinį darbo užmokestį po 30,38 Eur (104,88 Lt; neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant penkių darbo dienų savaitę, už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2014-07-18 iki priteistos sumos – 7 326,10 Eur (25 295,55 Lt) visiško išmokėjimo, 289,62 Eur (1 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą bei 407,01 Eur (1 405,33 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2016-02-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-42-227/2016 panaikino 2014-07-17 sprendimo dalį dėl darbo sutarties nutraukimo ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino. Pripažino I. Č. atleidimą iš darbo 2013-10-22 neteisėtu ir nustatė, kad darbo sutartis nutraukiama nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2016-02-08); pakeitė sprendimo dalis dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais išmokėjimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nurodė, kad iš Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ I. Č. priteistina 3 810,80 Eur išeitinė išmoka (neatskaičius mokesčių); 7 621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką; 289,62 Eur neturtinė žala; vidutinis darbo užmokestį po 30,38 Eur (neatskaičius mokesčių) pradedant nuo 2016-02-08 nuo 7 621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos iki visiško įvykdymo ir 262,52 Eur bylinėjimosi išlaidos. Kita sprendimo dalis palikta nepakeista.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2016-02-18 nutartimi ištaisė 2016-02-15 sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodytas datas iš 2016-02-08 į 2016-02-15, o 2016-04-20 nutartimi išaiškino 2016-02-15 sprendimo dalį, kuria I. Č. priteista 7 621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką ir nurodė, kad priteistą sumą (7 621,61 Eur) sudaro: 1 755,77 Eur kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5 865,84 Eur už priverstinę pravaikštą.

6. Teismas nurodė, kad išnagrinėtoje byloje Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-06-14 išdavė vykdomąjį raštą dėl 3 810,80 Eur išeitinės išmokos (neatskaičius mokesčių), 7 621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką; 289,62 Eur neturtinės žalos; vidutinio darbo užmokesčio po 30,38 Eur (neatskaičius mokesčių) pradedant nuo 2016-02-15 nuo 7 621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos iki visiško įvykdymo ir 262,52 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo.

7. Konstatavo, kad iš ieškovo pateiktų mokėjimo nurodymų nustatyta, jog 2014-07-18 - 2015-01-09 laikotarpiu Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ I. Č. išmokėjo 10 386,26 Eur sumą (atskaičius mokesčius), t. y. ieškovas vykdė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimą ir nuo 2014-07-30 iki 2015-01-09 sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas, o 2014-07-18 - 2016-02-18 laikotarpiu - gyventojų pajamų mokestį nuo I. Č. teismo sprendimu priteistų sumų.

8. Atsižvelgęs į Panevėžio apygardos teismo 2016-04-20 nutartį, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau ir GPMĮ; 17 straipsnio 1 dalies 5, 49 punktai), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau ir VSDĮ; 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 8 straipsnio 1 dalies 8, 25 punktai) nuostatas, teismas sprendė, jog tik 1 755,77 Eur kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką atitinka delspinigių sąvoką, todėl laikytina delspinigiais. Nurodė, kad nuo 1 755,77 Eur kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką nėra mokami mokesčiai, o nuo 5 865,84 Eur už priverstinę pravaikštą mokesčiai yra mokami, nes ši suma, priešingai nei teigia atsakovė I. Č., delspinigiais nelaikytina.

9. Nustatė, jog ieškovas nuo 1 755,77 Eur kompensacijos sumokėjo 15 procentų gyventojų pajamų mokestį, iš viso 263,37 Eur ir atsakovei turėjo išmokėti 1 492,40 Eur (1 755,77 - 263,37). Tačiau ieškovas vykdė vėliau panaikintą Panevėžio apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimą ir faktiškai sumokėjo 2 100,00 Eur, todėl skaičiuoja 607,60 Eur kompensacijos permoką atsakovei. Konstatavo, jog 1 755,77 Eur kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką laikytina delspinigiais, nuo kurių gyventojų pajamų mokestis neturėjo būti mokamas, todėl I. Č. ieškovas turėjo išmokėti 1 755,77 Eur. Darė išvadą, jog kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką permoka atsakovei sudaro ne 607,60 Eur, o 344,23 Eur (2 100,00 - 1 755,77). Nurodė, kad ieškovas paskaičiavo, jog atsakovei permokėjo 752,09 Eur, kas sudaro 607,60 Eur už kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką ir 144,49 Eur apygardos teismo sumažintas bylinėjimosi išlaidas nuo 407,01 Eur iki 262,52 Eur. Konstatavo, jog ieškovo permoka atsakovei sudaro 488,72 Eur (344,23 + 144,49).

10. Nurodė, jog I. Č. ieškovas išmokėjo kompensaciją ir priteistas bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimu, kuris vėliau panaikintas aukštesnės instancijos teismo, t. y., vadovaujantis neegzistuojančiu teismo sprendimu. Darė išvadą, jog dėl ieškovo veiksmų atsakovė praturtėjo 488,72 Eur suma ir permokos atsakovė nėra grąžinusi. Nurodė, kad byloje nėra nustatyta kitų pagrindų, kuriais vadovaujantis ieškovas gali apginti savo pažeistą teisę. Konstatavo esant nustatytoms visoms nepagrįsto praturtėjimo prielaidoms, sudarančioms pagrindą ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovės 488,72 Eur sumą bei vadovaujantis CK 6.37 straipsnio, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11. Atsakovės argumentus, jog Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ jai liko skolingas 1 731,66 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti 57 darbo dienas, nes savalaikiai pilnai neįvykdė 2016-02-15 sprendimo ir tik 2016-05-10 sumokėjo nepriemoką VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei 2016-02-28 gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką VMI, atmetė. Pažymėjo, jog 2016-02-15 sprendimas priimtas I. Č. atžvilgiu, su ja Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ atsiskaitė dar iki sprendimo priėmimo, išmokėdamas kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nei VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nei VMI prie Finansų ministerijos nebuvo darbo byloje dalyvaujantys asmenys, jų atžvilgiu joks vykdytinas teismo sprendimas nebuvo priimtas. Gyventojų pajamų mokesčio ar valstybinio socialinio draudimo įmokų pavėluotas mokėjimas nepažeidžia atsakovės teisių ir interesų, todėl uždelstas sprendimo įvykdymo terminas nepagrįstai skaičiuojamas nuo atsiskaitymo su valstybinėmis institucijomis dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovė I. Č. prašo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai arba panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Tvirtina, jog teismas netinkamai tyrė byloje esančius įrodymus, taikė materialines teisės normas vertindamas byloje surinktus įrodymus bei išnagrinėjęs bylą rašytine tvarka netyrė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir neatskleidęs bylos esmės priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą.

14. Nurodo, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimu civilinėje byloje 2-3788-828/2014 jai iš Panevėžio lopšelio-darželio „Pasaka“ buvo priteista 25.295,55 Lt (7 326,10 Eur neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų, vidutinis darbo užmokestis po 104,88 Lt (30,38 Eur neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant penkių darbo dienų savaitę, nuo 2014-07-18 dienos iki priteistos sumos (25.295,55 Lt) visiško sumokėjimo, 1000 Lt (289,62 Eur) neturtinės žalos atlyginimas ir 1 405,33 Lt (407,01 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovė delsė mokėti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimu priteistas sumas, todėl papildomai turėjo sumokėti 3 584,29 Eur už delsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2014-07-18 iki 2015-01-06. Dėl šios priežasties ieškovo mokėtina suma pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimą sudarė 11 607,02 Eur.

15. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas 2016-02-15 sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-42- 227/2016, panaikino 2014-07-17 sprendimo civilinėje byloje 2-3788-828/2014 dalį ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pripažino jos atleidimą iš darbo 2013-10-22 Panevėžio lopšelis-darželis direktorės įsakymu Nr. P-61 neteisėtu ir nustatė, kad darbo sutartis nutraukiama nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2016-02-15). Be to, jai iš Panevėžio lopšelio-darželio „Pasaka“ priteisė 3 810,80 Eur išeitinę išmoką (neatskaičius mokesčių), 7 621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką, 289,62 Eur neturtinę žalą, 262,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, vidutinį darbo užmokestį po 30,38 Eur (neatskaičius mokesčių), pradedant nuo 2016-02-15 nuo 7 621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos iki visiško įvykdymo. Tvirtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimu nustatyta bendra ieškovo mokėtinų išmokų suma (neatskaičius mokesčių) sudarė 11 984,55 Eur.

16. Tvirtina, kad iš jai priteistos bendros 11 984,55 Eur sumos, ieškovas VMI privalėjo sumokėti 1 479,50 Eur gyventojų pajamų mokesčio, o VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos - 870,90 Eur privalomojo socialinio draudimo mokesčio. Kadangi iki 2015-01-09 pagal 2014-07-17 sprendimą iš bendros priteistos 11 607,02 Eur sumos Valstybinei mokesčių inspekcijai ieškovas jau buvo sumokėjęs 762,98 Eur gyventojų pajamų mokesčio, o VSDFV - 457,79 Eur privalomojo socialinio draudimo mokesčio, todėl po Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 priimto sprendimo ieškovas privalėjo apskaičiuoti ir sumokėti 716,52 Eur (1 479,50 -762,98 = 716,52 Eur) gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką bei 413,11 Eur (870,90 - 457,79 = 413,11) privalomojo socialinio draudimo mokesčio nepriemoką.

17. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimu jai buvo priteista 11 984,55 Eur suma neatskaičius mokesčių, kurią sudaro išeitinė išmoka, kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ir priverstinės pravaikštos laiką, todėl priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, pilnas ieškovo atsiskaitymas su ja pripažintinas ne tada, kai ieškovė sumokėjo dalį (10 386,26 Eur) priteistos sumos, atskaičius mokesčius, o tik tada, kai Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ pilnai sumokėjo visą teismo priteistą 11 984,55 Eur sumą, t.y. kai sumokėjo 10 386,26 Eur, atskaičius mokesčius, privalomas mokesčių sumas į VMI ir Sodros sąskaitas bei visas šių mokesčių nepriemokas, atsiradusias po Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimo. Kadangi privalomojo socialinio draudimo mokesčio nepriemoką VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovas sumokėjo tik 2016-05-10 pavedimu Nr.163, todėl nuo 2016-02-15 uždelsė su ja pilnai atsiskaityti 57 darbo dienas, tai yra, uždelsė pilnai įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimą ir todėl paskutinio savo mokėjimo dieną (2016-05-10) ieškovas privalėjo jai papildomai sumokėti 1 731,66 Eur (57 x 30,38 = 1 731,66 Eur) vidutinį darbo užmokestį už delsimą pilnai įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimą, tačiau nesumokėjo. Tvirtina, jog nėra jokios, ieškovo reikalaujamos sugrąžinti, kaip be pagrindo įgytos (752,09 Eur) sumos.

18. Be to, teigia, kad Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimu iš ieškovo buvo priteista 7 621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką, kurią, kaip išaiškinta Panevėžio apygardos teismo 2016-04-20 nutartimi, sudaro 1 755,77 Eur kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5 865,84 Eur už priverstinę pravaikštą. Tvirtina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, darytina išvada, jog priteista 1 755,77 Eur vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti laiką yra delspinigiai, o 5 865,84 Eur vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinę pravaikštą yra kompensacija dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, nuo kurių ieškovas neturėjo atskaityti nei gyventojų pajamų mokesčio, nei socialinio draudimo mokesčio. Kadangi ieškovas nuo priteistos 1755,77 Eur sumos nepagrįstai atskaitė 263,37 Eur gyventojų pajamų mokesčio sumą, o nuo 5865,84 Eur – 644,51 Eur gyventojų pajamų ir 527,91 Eur socialinio draudimo mokesčio, daro išvadą, jog nesumokėjus šių sumų ieškovas liko jai skolingas ir, vadovaujantis Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimu, už kiekvieną uždelsimo pilnai atsiskaityti dieną, privalo mokėti vidutinį darbo užmokestį po 30,38 Eur (neatskaičius mokesčių), pradedant nuo 2016-02-15, iki pilno atsiskaitymo.

19. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime jos argumentų dėl 5 865,84 Eur sumos už priverstinę pravaikštą vertinimo ne kaip ieškovo kompensacijos dėl darbo sutarties nutraukimo, o kaip kompensacijos dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, kuri, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, priskiriama prie neapmokestinamųjų pajamų, visiškai nevertino, dėl jų nepasisakė ir todėl neatskleidė bylos esmės bei priėmė neteisingą sprendimą.

20. Prašo priimti naujus įrodymus – Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir VMI) 2018-03-01 pažymą apie ieškovo VMI 2014-12-25 pateiktų duomenų apie I. Č. su darbo santykiais susijusias išmokas per 2013 metus ir VSDFV Panevėžio skyriaus 2018-03-06 pažymą Nr. KAPZl-1814. Nurodo, jog teismui 2018-08-08 nutartimi nusprendus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nebuvo sudarytos galimybės jai pateikti šiuos įrodymus, užduoti ieškovui klausimus ir gauti paaiškinimus, todėl byloje liko neišsiaiškintos jos faktiškai gauto darbo užmokesčio ir ieškovo deklaruoto VMI (15 803,63 Lt) bei VSDFV Panevėžio skyriui (16 929,17 Lt) sumų neatitikimo priežastys.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio lopšelio – darželio „Pasaka“ prašo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Nurodo, jog apeliantės skunde nurodomos mokesčių nepriemokų sumos gautos aritmetiškai iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktoje pažymoje „Dėl I. Č. permokėtos priteistos sumos“ nurodyto mokėtino gyventojų pajamų mokesčio (1 479,50 Eur) ir privalomojo socialinio draudimo įmokų (870,88 Eur) sumos atėmus jau į biudžetą sumokėtas sumas (atitinkamai 762,98 Eur ir 457,79 Eur). Tvirtina, jog toks apeliantės skaičiavimo būdas yra neteisingas ir neargumentuotas. Teigia, kad su ieškiniu pateiktoje pažymoje nurodė mokėtinas mokesčių sumas, kurios skaičiuojamos įstatymo numatyta tvarka nuo sumų, priteistų teismo, o ne nurodytos sumos, kurios papildomai turi būti sumokėtos į biudžetą, kaip suprato I. Č..

23. Pažymi, jog iki Panevėžio apygardos teismui priimant sprendimą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovas buvo sumokėjęs visas 2014-07-17 sprendimu priteistas pinigų sumas tiek atsakovei, tiek VMI ir VSDFV – iki 2016-02-15 ieškovas buvo sumokėjęs atsakovei 10 386,26 Eur ir į biudžetą sumokėjo 1 220,77 Eur privalomus mokėti mokesčius nuo išmokėtų sumų, visą pirmos instancijos teismo priteistą 11 607,02 Eur sumą. Galutiniu teismo sprendimu atsakovei priteista 11 432,41 Eur (3 810,80 + 7 621,61) kompensacijų nuo kurių turi būti išskaičiuoti mokesčiai bei 552,14 Eur suma (289,62 Eur neturtinė žala ir 262,52 Eur bylinėjimosi išlaidos), kuri jokiais mokesčiais neapmokestinama. Teigia, jog privalomojo socialinio draudimo įmokas moka į biudžetą taip kaip numato įstatymas, už visus darbuotojus bendrai iki kito mėnesio 15 dienos, todėl tik gavęs Panevėžio apygardos teismo 2016-04-20 nutartį, išaiškinančią priteistų 7621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijų pobūdį, galėjo apskaičiuoti ir 2016-05-10 bendru pavedimu Nr. 163 sumokėti trūkstamą privalomų įmokų sumą nuo atsakovei priteistos sumos už priverstinę pravaikštą. Tvirtina, kad kitokių įsiskolinimų Panevėžio lopšelis - darželis „Pasaka“ nei atsakovei, nei biudžetui neturi.

Žemesnės instancijos teismas

24. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog socialinio draudimo mokesčio nepriemoką sumokėjus tik 2016-05-10, buvo uždelsta pilnai įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimą, todėl papildomai jai turėjo sumokėti 1 731,66 Eur vidutinį darbo užmokestį už delsimą pilnai įvykdyti priimtą sprendimą. Nurodo, jog mokesčiai mokami ir deklaracijos apie jų sumokėjimą pateikiamos ne kada nori, o kada tokią pareigą numato įstatymas. Tvirtina, kad Panevėžio lopšelis – darželis „Pasaka“ visus privalomus sumokėti mokesčius yra sumokėjusi laiku, jokie delspinigiai už nesavalaikiai sumokėtus mokesčius nebuvo skaičiuojami. Be to, nurodo, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino ir atmetė kaip nepagrįstą šį atsakovės argumentą, nurodydamas, kad gyventojų pajamų mokesčio ar valstybinio socialinio draudimo įmokų pavėluotas mokėjimas nepažeidžia atsakovės teisių ir interesų.

25. Nesutinka ir su apeliantės argumentais, jog priteista 5 865,84 Eur kompensacija už priverstinę pravaikštą priskiriama prie neapmokestinamųjų pajamų, nes vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką yra priskiriamas pajamoms, apmokestinamoms Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio bei Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymuose nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

26. Prašomus priimti naujus įrodymus siūlo atmesti, kaip neturinčius ryšio su ieškinio dalyku, be to, dokumentai yra gauti 2018 m. kovo mėnesį, todėl apeliantė turėjo galimybę juos pateikti teismui teikdama atsiliepimą į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės I. Č. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

27. Apeliantė pateikė naujus įrodymus – Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-03-01 pažymą apie ieškovo VMI 2014-12-25 pateiktų duomenų apie I. Č. su darbo santykiais susijusias išmokas per 2013 metus ir VSDFV Panevėžio skyriaus 2018-03-06 pažymą Nr. KAPZl-1814, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, ji neteko galimybės pašalinti pirmiau nurodytuose dokumentuose esančių prieštaravimų tarp VMI ir VSDFV Panevėžio skyriui ieškovo deklaruotų sumų. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog nėra šalių prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat, jog ieškinio suma neviršija CPK 441 straipsnio 1 dalyje numatytos sumos, 2018-08-08 nutartimi nusprendė bylą skirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir apie tai informavo šalis. Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė teikė atsiliepimą į ieškinį (jos prašymu terminas atsiliepimui pateikti buvo pratęstas iki 30 dienų) bei savo teiginius pagrindžiančius įrodymus, o bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė turėjo galimybę pirmosios instancijos teismui pateikti visus turimus įrodymus, taip pat ir prašomus prijungti, kurie apeliantės žinioje buvo jau 2018 metų kovo mėnesį, kai, tuo tarpu, nagrinėjamas ieškinys teisme gautas tik 2018-06-25. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantė nepagrindė naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumo, nes prašomus prijungti dokumentus I. Č. turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, o jos nurodomi dokumentuose užfiksuoti prieštaravimai jai buvo žinomi dar iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Be to, apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, jog apeliantės prašomuose prijungti dokumentuose užfiksuota informacija nei patvirtina, nei paneigia ieškinio dalyką bei ieškovo pagal teismo sprendimą (ne)išmokėtų sumų dydį. Dėl paminėto, atsisakytina priimti teikiamus naujus įrodymus.

28. Apeliantė I. Č. tvirtina, jog ieškinys yra nepagrįstas, nes ieškovas Panevėžio lopšelis - darželis „Pasaka“ nuo 2016-02-15 (Panevėžio apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-42-227/2016 priėmimo dienos) uždelsė su ja atsiskaityti 57 darbo dienas, todėl privalėjo jai papildomai sumokėti 1 731,66 Eur vidutinį darbo užmokestį už delsimą pilnai įvykdyti 2016-02-15 sprendimą ir to nepadarė, todėl reikalaujamos sugrąžinti, kaip be pagrindo įgytos, sumos negali būti. Be to, nuo Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimu priteistos 7 621,61 Eur sumos (1 755,77 Eur kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5 865,84 Eur už priverstinę pravaikštą) ieškovas neturėjo atskaityti nei gyventojų pajamų, nei socialinio draudimo mokesčių, tačiau tai padaręs, liko skolingas jai, todėl privalo mokėti vidutinį darbo užmokestį po 30,38 Eur (neatskaičius mokesčių), pradedant nuo 2016-02-15 iki pilno atsiskaitymo. Minėti teiginiai leidžia konstatuoti, kad apeliantė I. Č. apeliaciniu skundu iš esmės tvirtina, jog ieškovas nėra su ja pilnai atsiskaitęs pagal Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-42-227/2016, todėl ieškovo nurodoma permoka yra nepagrįsta.

29. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-42-227/2016, buvo panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimo civilinėje byloje 2-3788-828/2014 dalis dėl darbo sutarties nutraukimo ir šioje dalyje priimtas naujas sprendimas, pripažįstant I. Č. 2013-10-22 atleidimą iš darbo Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ neteisėtu ir nustatant, kad darbo sutartis nutraukiama nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Be to, pakeista ir pirmosios instancijos teismo 2014-07-17 sprendimo dalis dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais išmokėjimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą. Nustatyta, kad I. Č. iš Panevėžio lopšelio-darželio „Pasaka“ priteista 3 810,80 Eur išeitinės išmoka (neatskaičius mokesčių), 7 621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką, 289,62 Eur neturtinė žala, 262,52 Eur bylinėjimosi išlaidos, vidutinis darbo užmokestis po 30,38 Eur (neatskaičius mokesčių), pradedant nuo 2016-02-15, nuo 7 621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) sumos, iki visiško įvykdymo. Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2016-04-20 nutartimi buvo išaiškinta 2016-02-15 sprendimo dalis, kuria I. Č. priteista 7 621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija, nurodant, jog ją sudaro 1 755,77 kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5 865,84 Eur už priverstinę pravaikštą.

30. Be to, nustatyta, ir dėl to ginčo nėra, kad ieškovas iki Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-42-227/2016 priėmimo, pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimą I. Č. buvo išmokėjęs 10 386,26 Eur. Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ ieškiniu nurodė, jog priėmus Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimą, perskaičiavo I. Č. mokėtinas sumas bei mokesčius valstybės biudžetui ir nustatė, jog ieškovei buvo sumokėta 752,09 Eur daugiau ir prašė šią sumą priteisti iš apeliantės.

31. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus bei šalių procesiniuose dokumentuose pateiktas pozicijas, sprendė, jog Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ nepagrįstai iš I. Č. priteistos 1 755,77 Eur kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką išskaičiavo 15 procentų gyventojų pajamų mokestį (263,37 Eur), nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, ši priteista suma neapmokestinama ir konstatavo, jog permoka I. Č. sudaro 488,72 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su teismo išvada dėl susidariusios permokos apeliantei.

32. Byloje nustatyta, kad ginčo dėl 3 810,80 Eur išeitinės išmokos (atskaičius mokesčius apeliantei išmokėta 2 896,21 Eur) išmokėjimo bei su ja susijusių mokestinių prievolių vykdymo nėra, priteistina suma tiek Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-17, tiek Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimuose išliko nepakitusi, kaip ir priteistas 289,62 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, kuris jokiais mokesčiais neapmokestinamas. Ginčo dėl susidariusios 144,49 Eur permokos, apeliacinės instancijos teismui sumažinus pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 407,01 Eur iki 262,52 Eur, byloje taip pat nėra. Ši skundžiamo sprendimo dalis nėra ginčijama ir apeliaciniu skundu, todėl šalių ginčas iš esmės kyla dėl 7 621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką ir už priverstinės pravaikštos laiką arba, kaip buvo išaiškinta Panevėžio apygardos teismo 2016-04-20 nutartimi, 1 755,77 Eur kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką ir 5 865,84 Eur už priverstinę pravaikštą, teisinio vertinimo.

33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 1 755,77 Eur suma, I. Č. priteista, kaip kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką, savo esme prilygsta delspinigiams, nuo kurių nei gyventojų pajamų mokestis (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 49 punktas), nei privalomojo socialinio draudimo įmokos (VSDĮ 8 straipsnio 1 dalies 8 punktas) nėra skaičiuojamos, taigi šioje dalyje Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ nepagrįstai išskaičiavo 263,37 Eur gyventojų pajamų mokestį (privalomojo socialinio draudimo įmoka išskaičiuota nebuvo). Sprendė, jog ši priteista suma turėjo būti išmokėta visa ir atsižvelgiant, jog iki Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimo priėmimo I. Č. buvo išmokėta 2 100 Eur, ieškovo permoka atsakovei šioje dalyje sudaro 344,23 Eur. Dėl šios, priteistos sumos apmokestinimo ginčo nėra, tai yra, apeliantė skundu tvirtina, jog 1 755,77 Eur suma priteista, kaip kompensacija už uždelstą atsiskaityti laiką, yra delspinigiai, kurie nėra apmokestinami, kas sutampa ir su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl, dėl mokestinių prievolių, susijusių su šia suma, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

34. Spręsdamas dėl I. Č. priteistos 5 865,84 Eur sumos už priverstinę pravaikštą, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ši suma pagal savo esmę nelaikytina delspinigiais (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas, VSDĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir ieškovas pagrįstai nuo šios sumos apskaičiavo bei sumokėjo tiek 15 procentų gyventojų pajamų mokestį, tiek 9 procentų privalomojo socialinio draudimo įmoką. Apeliantė nesutinka su minėta išvada ir tvirtina, jog ši išmoka yra teismo priteista kompensacija dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, kuri nėra apmokestinama nei gyventojų pajamų mokesčiu, nei privalomojo socialinio draudimo mokesčiu, o ieškovas iš šios sumos atskaitęs mokesčius, su ja pilnai neatsiskaitė. Savo teiginiams pagrįsti apeliantė nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-278-701/2016, suformuotą praktiką.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės I. Č. nurodomoje byloje faktinės aplinkybės nėra analogiškos arba labai panašios į nagrinėjamas šioje, todėl nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-13 nutartis byloje Nr. 3K-278-701/2016 nevertintina kaip teismo precedentas šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtoje byloje buvo keliamas klausimas dėl CPK 762 straipsnio 4 dalyje nustatyto sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimo teisinio reglamentavimo aiškinimo, tai yra, ar darbdavys skirtingais teismų sprendimais išmokėjęs buvusiam darbuotojui priteistą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, turi teisę atgręžti vėliau panaikinto teismo sprendimo dalį. Klausimas dėl minėtos išmokos apmokestinimo, kaip tai reglamentuoja GPMĮ ir VSDĮ nuostatos, sprendžiamas nebuvo, be to, iš minėtoje byloje buvusiam darbuotojui išmokėto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką privalomi mokesčiai valstybei – gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo mokestis, buvo išskaičiuoti.

36. Konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, nepasisakęs dėl 5 865,84 Eur už priverstinę pravaikštą vertinimo apeliantės nurodomu aspektu, neatskleidė bylos esmės, nėra pagrindo. Kaip ir minėta, teismas, įvertinęs ginčo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovas pagrįstai nuo I. Č. priteistos 5 865,84 Eur sumos už priverstinę pravaikštą išskaičiavo privalomus mokėti mokesčius ir nesutikti su šia išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

37. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, jog DK 141 straipsnio 3 dalyje (2002-06-04 įstatymu Nr. IX-926 patvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas) įtvirtinta sankcija nėra darbo užmokestis ir negali būti prilyginama darbo užmokesčiui, taigi šiuo pagrindu ir yra neapmokestinama, pažymėtina, jog apeliantė nepagrįstai tapatina DK 141 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 4 dalyje buvusias numatytas išmokas, nes šios išmokos skiriasi pagal savo paskirtį ir tai buvo išsamiai analizuota apeliacinio teismo. Apeliantei priteista 5 865,84 Eur suma už priverstinę pravaikštą buvo priteista DK 300 straipsnio 3 dalies pagrindu, todėl nėra laikoma kompensacija už darbdavio laiku neįvykdytą piniginę prievolę, kaip tai numatė DK 141 straipsnio 3 dalis.

38. Papildomai pažymėtina, jog ieškovas, apskaičiuodamas bei išmokėdamas apeliantei priteistą 5 865,84 Eur sumą už priverstinę pravaikštą, vadovavosi Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais išaiškinimais, jog minėta išmoka priskiriama prie apmokestinamųjų pajamų, taip pat ir įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, priimtomis nagrinėjamos bylos kontekste, o būtent Panevėžio apygardos teismo 2016-04-20 nutartimi išaiškinusia Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-42-227/2016.

39. Aplinkybė, jog ieškovas, Panevėžio apygardos teismui 2016-04-20 nutartimi išaiškinus 2016-02-15 sprendimą, perskaičiavo I. Č. mokėtinas sumas bei nuo jų valstybės biudžetui priklausančius sumokėti mokesčius ir juos sumokėjo vėliau, nereiškia, jog ieškovas neįvykdė teismo sprendimo bei jam turi būti taikomos tam tikros sankcijos, tai yra, apeliantės naudai skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis po 30,38 Eur (neatskaičius mokesčių), pradedant nuo 2016-02-15 iki visiško sprendimo įvykdymo. Kaip nustatyta bei aptarta aukščiau, ieškovas apeliantei priteistas sumas, atskaitęs mokėtinus mokesčius, jau buvo sumokėjęs iki Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimo priėmimo, nuo šių sumų sumokėjęs privalomus mokesčius – 2014-07-30 ir 2015-01-09 valstybinio socialinio draudimo įmokas, nuo 2014-07-18 iki 2016-02-18 - gyventojų pajamų mokestį.

40. Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismui 2014-07-17 priėmus sprendimą, ieškovas I. Č. išmokėjo 10 386,26 Eur (11 607,02 Eur suma atskaičius mokesčius), o Panevėžio apygardos teismui 2016-02-15 priėmus sprendimą, pagal ieškovo skaičiavimus, nuo priteistos bendros 11 984,53 Eur sumos atskaičius mokesčius, Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“ I. Č. privalėjo sumokėti 9 634,17 Eur. Be to, nustatyta, jog Panevėžio apygardos teismui priėmus 2016-04-20 nutartį, kuria išaiškinta Panevėžio apygardos teismo 2016-02-15 sprendimo dalis dėl apeliantei priteistos 7 621,61 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijos detalizacijos ir apmokestinimo, ieškovas 2016-02-18 bei 2016-05-10 įmokomis sumokėjo privalomuosius, perskaičiuotus mokesčius. Konstatuotina, jog Panevėžio lopšelio-darželio „Pasaka“ mokestinių prievolių įvykdymas biudžetui, šiuo atveju įmokų Sodrai sumokėjimas 2016-05-10, apeliantės teisių pagal pirmiau minėtą teismo sprendimą nepakeičia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nebuvo šios bylos šalys, jų atžvilgiu nebuvo priimta jokių sprendimų. Duomenų, jog ieškovas būtų neatsiskaitęs su kuria nors iš minėtų institucijų byloje nėra, priešingai byloje pateikti mokėjimų pavedimai patvirtina ieškovo įmokas į biudžetą, kurių dalis galėjo būti sumokėta tik po Panevėžio apygardos teismo 2016-04-20 nutarties priėmimo. Vadovaujantis GPMĮ 23 straipsnio, VSDĮ 9 straipsnio nuostatomis, teisės aktai numato terminus per kuriuos įstaigos, išskaičiuojančios minėtuose įstatymuose įtvirtintus mokesčius, turi juos sumokėti į biudžetą, o būtent privalomojo socialinio draudimo mokestis, kurio pavėluotą sumokėjimą akcentuoja apeliantė, turi būti sumokamas ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos (VSDĮ 9 straipsnio 2 dalis, akto redakcija galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2017-01-01), kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsiskaitymas su asmeniu bei nuo jam išmokėtų sumų priskaičiuotų mokesčių sumokėjimas biudžetui, gali skirtis laike ir tai nelaikytina asmens teisių pažeidimu, nes įstaigos prievolės asmeniui yra įgyvendinamos. Tuo labiau, kad byloje klausimas, jog ieškovas nėra sumokėjęs privalomųjų įmokų nuo apeliantei priteistų sumų, nebuvo keliamas.

41. Be to, teismas sprendime turi nurodyti priteisiamą sumą, iš kurios nėra išskaitytas fizinių asmenų pajamų mokestis, taip pat ir kiti mokesčiai, o vykdant teismo sprendimą, šiuos mokesčius apskaičiuoja ir išskaito darbdavys. Tai tik patvirtina, jog ieškovo mokestinių prievolių įvykdymo data, nagrinėjamu atveju, nėra susijusi su tiesiogiai apeliantei priklausančios pagal teismo sprendimą sumos išmokėjimu. Priešingas aiškinimas lemtų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų pažeidimą bei leistų apeliantei nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita, kai šalių darbo santykiai jau yra nutrūkę nuo 2016-02-15.

42. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai ir išsamiai pagal įrodymų vertinimo taisykles vertino byloje esančius įrodymus bei jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas. Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

44. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo Panevėžio lopšelis – darželis „Pasaka“ naudai iš apeliantės I. Č. priteistina 150 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, nes bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 8.11 punkto nuostatų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Panevėžio lopšelis – darželis „Pasaka“ (į.k. 190414482) naudai 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Birutė Valiulienė