Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Atsakovas Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka" Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015-10-21 nutartimi panaikinus Panevėžio apygardos teismo 2014-12-05 nutartį, kuria Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-17 sprendimas buvo paliktas nepakeistu ir grąžinus bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, pateikė rašytinius paaiškinimus bei papildomus rašytinius įrodymus (t.3, b.l. 45-97). Juose papildomai nurodė, kad ieškovės darbas pas atsakovą specialioj o ugdymo grupėse buvo būtinoji, o ne papildoma darbo sutarties sąlyga, nes ieškovė pradėjo dirbti įsteigtame logopediniame lopšelyje-darželyje, kuriame veikė tik specialiojo ugdymo grupės ir todėl nei įsakyme dėl priėmimo į darbą, nei darbo sutartyje nebuvo nurodyta, kad ieškovė priimta dirbti auklėtoja į specialiojo ugdymo grupes. Atsakovas, įrodinėdamas byloje darbo organizavimo pakeitimo, struktūrinių pertvarkymų faktą, pateikė įrodymus, kokia buvo įstaigos struktūra, darbo organizavimas iki pertvarkymų ir po jų. Tai, kad po struktūrinių pertvarkymų, kurie atlikti iš dalies pakeitus darbo organizavimą, dirba vaikų auklėtojai, nepaneigia ir negali paneigti įvykusių struktūrinių pertvarkymų fakto. Teigia, kad direktorės 2013 -09-02 įsakymas Nr. P-48, kuriuo pavirtintas pedagoginių darbuotojų etatų sąrašas 2013-2014 metams ir kuriame ieškovei numatytas sumažintas darbo krūvis, bei nurodyti laikinai neužimti pedagoginiai etatai: specialiojo pedagogo -1 etatas, logopedo - 0,5 etato, meninio ugdymo pedagogo - 0,25 etato, šios pareigos negalėjo būti pasiūlytos I. Č., nes jos išsilavinimas neatitinka išvardintų pareigybių kvalifikacinių reikalavimų. Pateikta buhalterinė pažyma įrodo, kad finansavimas skiriamas mažesnis, nei reikalinga ir lėšų trūkumas vis didėja. Metų pabaigoje nuolat fiksuojamos skolos, vien už 2013 m. įsiskolinimas darbo mokesčio darbuotojams sudarė 65.815 Lt. Šios aplinkybės pagrindžia objektyvią realiai egzistavusią būtinybę imtis veiklos ir darbo organizavimo pas atsakovą pakeitimų, dėl kurių buvo būtina keisti ieškovės (ir ne tik jos), kaip auklėtojos, darbo sutarties sąlygas. Darbo sąlygų keitimas 2013 metais palietė ne tik ieškovę, bet ir kitas auklėtojas, dirbusias specialaus ugdymo grupėse, kadangi buvo keičiamas tik šių grupių darbo laikas. Nesutikus dėl darbo sutarties sąlygų keitimo atleistos J. K., V. L.. Atsakovas 2013 m. sudarė darbo sutartis su K. Š. ir M. B., tačiau šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, kadangi jų pareigybių darbdavys negalėjo siūlyti ieškovei. K. Š. 2013-09-02 buvo priimta į darbą konkretaus projekto įgyvendinimui sudarant terminuotą darbo sutartį iki kol bus įvykdytas projektas, modeliui įgyvendinti reikėjo auklėtojos, turinčios specialiojo pedagogo išsilavinimą. Šių pareigybių ieškovei darbdavys negalėjo siūlyti, nes ieškovės išsilavinimas neatitiko šioms pareigybėms keliamų reikalavimų, tai buvo terminuota darbo sutartis, o ieškovei buvo siūlomos geresnės darbo sąlygos-sumažintas darbo krūvis, tačiau pagal neterminuotą darbo sutartį. Auklėtojai V. L. 2013­05-27 nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (atleista iš darbo 2013-08-28) 2013-06-03 direktorės įsakymu buvo sudaryta darbo sutartis su M. B. dirbti auklėtoja bendrojo ikimokyklinio ugdymo (lopšelio) grupėje nuo 2013-09-02, t.y. dar iki I. Č. įspėjimo dėl darbo sąlygų pakeitimo. Ieškovė niekada nereiškė noro dirbti bendrosios paskirties grupėse, atlyginimo koeficientas specialiosios paskirties grupėse yra aukštesnis, mokamas 5 % priedas, todėl tai būtų pakeitę jos darbo sąlygas dar labiau, dėl ieškovės nuolatinių nedarbingumų neįmanoma būtų suderinti jos kandidatūros su tėvais ir užtikrinti, kad j i galės dirbti šį darbą. Nors teismas pažymėjo, kad liko neįvertinti kitų auklėtojų darbo krūvio padidinimai, tačiau siekiama, kad grupėse dirbtų pastovūs pedagogai, vykstant darbo organizavimo ir struktūriniams pertvarkymams buvo nutarta, kad specialiosios paskirties grupėse dirbtų ne daugiau kaip du pedagogai, todėl nuspręsta 0,08 ar 0,09 etato dalis skirti tos grupės pedagogams. I. Č. negalėjo atsakovas siūlyti minėtų etatų dalelių, nes jai jau buvo pasiūlyta dirbti dviejose grupėse, o jei prisidėtų darbo krūviai dar keturiose grupėse -nebūtų įmanoma sudaryti darbo grafikų, nes tai paleistų 12 darželio pedagogų. Atsakovas siekė ginčą spręsti taikiai, 2013-10-23 įsakymu buvo panaikintas 2013-10-22 įsakymas Nr. P-61 dėl ieškovės atleidimo iš darbo, ieškovei šis faktas buvo žinomas, to ji neginčijo teismo procese. Ieškovės teisės buvo apgintos paties atsakovo minėtu įsakymu, tačiau teismas, gindamas tariamai pažeistas ieškovės teises, iškreipė civilinio proceso tikslus atkurti taiką tarp šalių, bylos nagrinėjimas užsitęsęs tuo pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Ieškovė buvo grąžinta į darbą, informuota apie tai, tačiau atsisakė tęsti darbinius santykius, ieškovė gauna pensiją, atsakovas siūlė realią taikos sutartį, išmokėjo ieškovei dideles sumas, procesas užtruko ne dėl atsakovo veiksmų, atsakovas yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, priteistos sumos yra didelė finansinė našta įstaigai, priteistos sumos yra neadekvačios, neproporcingos nustatytam pažeidimui.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė šalių 1989-05-03 sudarytos neterminuotos darbo sutarties pagrindu dirbo pas atsakovą auklėtoja (vyresn. auklėtoja) vieno etato darbo krūviu. Šios sutarties sąlygos, kaip ir kitos darbo sutarties sąlygos, darbo sutarties šalims buvo vienodai privalomos ir galėjo būti keičiamos tik įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose teiginį, kad ieškovės darbas pas atsakovą specialiojo ugdymo grupėse buvo būtinoji, o ne papildoma darbo sutarties sąlyga, grindžia tuo, kad darželis buvo įsteigtas kaip logopedinis lopšelis -darželis, kuriame veikė tik specialiojo ugdymo grupės ir būtent į tokį darželį priimta ieškovė ir todėl nei įsakyme dėl priėmimo į darbą, nei darbo sutartyje nenurodyta, kad ieškovė priimta dirbti auklėtoja į specialiojo ugdymo grupes, kadangi kitokio pobūdžio grupių lopšelyje-darželyje nebuvo. Pažymėtina tai, jog ieškovės darbo metu (1994 m.) šiame darželyje įvyko reorganizacija ir greta specialiojo ugdymo grupių darželyje pradėjo veikti bendro pobūdžio grupės. Tačiau darbo sutartis, kuria priimta ieškovė dirbti auklėtoja, nebuvo pakeista ir/ar papildyta nustatant, kad ieškovė priimta/perkelta dirbti auklėtoja į specialiojo ugdymo grupes. Be to, atsakovas 2013-08-28 įspėjime „Dėl darbo sutarties sąlygų keitimo" nurodė, kad darbo krūvis ieškovei bus mažinamas iki 0,62 etato (0,5 etato specialiojo ikimokyklinio ugdymo grupėje ir 0,12 etato bendrojo ikimokyklinio ugdymo grupėje) (t.l, b.1.76). Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovas ieškovės darbo funkcijų atlikimo vietos - specialiojo ugdymo grupėse - nelaikė būtinąja darbo sutarties sąlyga.

Atsakovas 2013-06-07 įspėjo ieškovę, jog nuo 2013-09-01 jos darbo krūvis bus sumažintas iki 0,42 etato, o ieškovė 2013-06-14 atsisakė dirbti pakeistomis sąlygomis. Atsakovas 2013-08-28 įteikė ieškovei įspėjimą apie darbo krūvio sumažinimą iki 0,62 etato. Nors atsakovas Panevėžio lopšelio-darželio „Pasaka" nesutinka su Teismo išvada, kad įspėjimo terminas atleidžiant ieškovę turėtų būti skaičiuojamas nuo 2013-06-07, o ne nuo 2013-08-28, kada ieškovei buvo įteiktas antras įspėjimas, su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. Pripažintina, kad Teismas pagrįstai sprendė, jog įspėjimuose nurodytos darbo sąlygos pakankami skiriasi ir kad įspėjamas darbuotojas galėtų sutikti su vienomis ir nesutikti su kitomis darbo sąlygomis, t.y. įspėjimai skirtingi ir gali sukelti skirtingas teisines pasekmes. Ieškovei sutikus dirbti pakeistomis sąlygomis, darbo santykiai tęstųsi, tačiau ji gautų skirtingą mėnesinį darbo užmokestį, skirtingas darbo laikas ir kt, priklausomai nuo to, su kurio įspėjimo sąlygomis ji sutiktų dirbti ( 0,42 arba 0,62 etato). Sutiktina su Teismo išvada, kad 2013-10-22 darbdavio įsakymo dėl ieškovės atleidimo iš darbo turinys (2013-10-22 nesutikimas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, t.y. jo atsakymas į 2013-08-28 įspėjimą- t.l, b.1.76,77) patvirtina, kad atleidimo pagrindu darbdavys laiko darbuotojo nesutikimą dirbti būtent 2013-08-28 įspėjime nurodytomis pakeistomis darbo sąlygomis, o ne 2013-06-07 įspėjime.

Iš atsakovo įteiktų įspėjimų dėl darbo sutarties sąlygų keitimo turinio matyti, kad darbo krūvio ieškovei mažinimą atsakovas grindė tuo, jog dėl mažėjančio vaikų skaičiaus, lėšų trūkumo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo modelių keitimo pas jį bus keičiamas darbo organizavimas, t. y trumpinamas specialiojo ugdymo grupių darbo laikas ir mažinamas darbo krūvis. Juose nurodyta, kad atsisakiusi dirbti mažesniu darbo krūviu ieškovė bus atleista iš darbo vadovaujantis DK 129 straipsnio 2 dalimi (dėl ekonominių ir kt. svarbių priežasčių).

Įstatymas numato, kad konkrečios ekonominės priežastys ir darbovietės struktūriniai pertvarkymai, gali būti priežastimis keisti darbo organizavimą ir lemti teisėtą darbo sutarties sąlygų - pavyzdžiui, darbo krūvio - keitimą (DK 120 str. 1 d.), taip pat gali būti teisėtu pagrindu nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių (DK 129 str. 1, 2 d.). Jeigu yra teisinis pagrindas tik keisti darbo sutarties sąlygas, tai darbdavys turi teisę jas keisti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau neturi teisės atleisti darbuotoją iš darbo, o pastarąją teisę įgyja, jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis (DK 120 str. 1 d.). Pastaruoju atveju svarbia darbo sutarties nutraukimo priežastimi laikomas darbuotojo nesutikimas dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, kai jų keitimas buvo pagrįstas ir teisėtas (DK 120 str. 1 d., 129 str. 2 d.). Dėl konkrečių ekonominių priežasčių ir darbovietės struktūrinių pertvarkymų galimų sukelti konkrečiai darbo sutarčiai teisėtų teisinių padarinių ir teisės taikymo šiuo aspektu spręstina atsižvelgiant į atitinkamų priežasčių bei konkrečios darbo sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, tų priežasčių įtaką galimybei ir pareigai vykdyti šią darbo sutartį, pagal konkrečios bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą įvertinant, ar atitinkamos priežastys sudarė teisinį pagrindą keisti darbo sutarties sąlygas, ar jos sudarė teisinį pagrindą nutraukti darbo sutartį, ar ne. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ne bet koks įmonės struktūrinis pertvarkymas gali būti vertinamas kaip svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes: a) tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba b) joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. P. v. UAB „Automobilių stovėjimo aikštelės", bylos Nr. 3K-3-311/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti būtina nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus A. V. pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005).

Šiai bylai išspręsti aktualiu laikotarpiu sutrumpėjo dalies specialiojo ugdymo grupių, kurių auklėtoja dirbo ieškovė, o ne viso darželio darbo laikas. Tačiau Teismas neįvertino, jog pagal šalių sudarytą neterminuotą darbo sutartį ieškovė dirbo pas atsakovą auklėtoja ir kaip buvo nustatyta, atsakovas jos darbo funkcijų atlikimo vietos - specialiojo ugdymo grupėse nelaikė šalių darbo sutarties sąlyga, nes 2013-08-28 įspėjime ieškovei nurodė, kad sumažinus jos darbo krūvį ji dirbtų 0,5 etato specialiojo ikimokyklinio ugdymo grupėje ir 0,12 etato bendrojo ikimokyklinio ugdymo grupėje. Darbo sutarties sąlygų - vieno etato darbo krūvio - keitimas (mažinimas) turėjo būti pagrindžiamas objektyvia realiai egzistavusia būtinybe imtis veiklos ir darbo organizavimo pas atsakovą pakeitimų, dėl kurių buvo būtina keisti ieškovės, kaip auklėtojos, darbo sutarties sąlygas. Teismas sprendė, kad ieškovės atleidimui darbdavys turėjo teisėtą priežastį, kadangi 2013-08-30 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-720 "Dėl Panevėžio miesto savivaldybės švietimo įstaigų pasirinktų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo modelių 2013-2014 mokslo metams tvirtinimo" patvirtino modelius, pagal kuriuos sutrumpėjo specialiojo ugdymo grupių, kurių auklėtoja dirbo ieškovė, darbo laikas (b.l. 1 t. 72-74). Teismas pripažino, kad tai susiję ir su atsakovo finansavimu, dėl ko pas atsakovą įvyko struktūriniai pertvarkymai, po kurių vietoje 17 auklėtojų, liko 16. Ši teismo išvada neteisinga, kadangi bylai išspręsti aktualiu laikotarpiu auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų etatų skaičius sumažėjo nuo 16,36 etato iki 15,71 etato (t. 2, b. 1. 72-74). Tai suponuoja išvadą, jog ieškovės atliekamos auklėtojos darbo funkcijos, nekalbant apie darbo krūvį, atsakovui buvo reikalingos.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-06-27 sprendimu Nr. 1-209 „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašo patvirtinimo" švietimo įstaigos vadovai buvo įpareigoti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą organizuoti pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus ikimokyklinius ir priešmokyklinius ugdymo organizavimo modelius. Darželio direktorės 2013-06-27 įsakymu dėl darbo organizavimo ir struktūrinių pertvarkymų nuo 2013­09-01 darželio tarybos 2013-05-09 posėdžio Nr. 2 nutarimo pagrindu, buvo pakeistas specialiojo ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių", „Katinėlių", „Ežiukų" grupių ir specialiojo priešmokyklinio ugdymo „Smalsučių" grupės darbo laikas, nustatant, kad šių grupių darbo laikas nuo 7.30 iki 17.30 vai., sutrumpėjus grupių darbo laikui jose atitinkamai keičiasi pedagoginių etatų dydžiai: „Žiogelių" grupėje vietoje 2,25 etato nustatomas 2,08 etato (susitaupo 0,17 etato), „Katinėlių" grupėje vietoje 2,25 etato nustatomas 2,09 etato (susitaupo 0,16 etato), „Ežiukų" grupėje vietoje 2,25 etato nustatomas 2,08 etato (susitaupo 0,17 etato), „Smalsučių" grupėje vietoje 2,25 etato nustatomas 2,08 etato (susitaupo 0,17 etato) (t.3, b.l. 62). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013-06­27 sprendimo Nr. 1-209 pagrindu atsakovas, įvertinęs vaikų skaičių grupėse, pirmiausia pasirinko sau naudingiausią ir tinkamiausią modelį ir pateikė Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui 2013-07-23 pažymą dėl pasirinktų modelių nuo 2013-09-01 suderinimo ir patvirtinimo. Joje nurodoma, jog ikimokykliniam ugdymui pasirinkta: 7 modelis - 1 (lopšelio) grupė 1,5 etato pedagogo tiesioginiam darbui su vaikais ir 0,12 etato pedagogo netiesioginiam darbui su vaikais; 5* modelis - 3 grupės po 2,09 etato pedagogo tiesioginiam darbui su vaikais, 7 modelis - 2 grupės po 1,5 etato pedagogo tiesioginiam darbui su vaikais ir po 0,12 etato pedagogo netiesioginiam darbui su vaikais, taip pat priešmokykliniam ugdymui: 5* modelis - 1 grupė 2,09 etato pedagogo tiesioginiam darbui su vaikais, 9* modelis - 1 grupė 2,5 etato pedagogo tiesioginiam darbui su vaikais, viso 15,34 pedagoginio personalo etatai, 0,37 etato netiesioginiam darbui su vaikais, viso 15,71 etato (t.l, b.l. 57), kurį suderino su savivaldybes administracijos finansų ir biudžeto, švietimo skyriumi, suderino ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo modelius 2013-2014 mokslo metams. Po šių atsakovo veiksmų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2013­08-30 įsakymą Nr. A-720 "Dėl Panevėžio miesto savivaldybės švietimo įstaigų pasirinktų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo modelių 2013-2014 mokslo metams tvirtinimo" (t. 1. b.l. 52-56). Juo patvirtino pritarimą atsakovo pasirinktam ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo modeliui ir jo įgyvendinimui atliekamiems būtiniems struktūriniams pertvarkymams. Darželio direktorė 2013-08-30 įsakymu patvirtino ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelius 2013-2014 metams (t.3, b.l. 63), pagal kuriuos nuo 2013-09-01 iš penkių specialiosios paskirties grupių keturiose sutrumpėjo darbo laikas nuo 10,8 vai. iki 10 vai. per dieną, atitinkamai nuo 2013-09-01 sumažėjo etatų skaičius, kaip minėta darželio direktorės 2013-06-27 įsakyme dėl darbo organizavimo ir struktūrinių pertvarkymų, taip sutaupant viso 0,66 etato (t.3, b.l. 63, 64).

Minėtos aplinkybės patvirtina struktūrinių pertvarkymų darželyje būtinybę bei vykdymą nesiekiant sumažinti darbuotojų skaičiaus, tačiau perskirstant darbo krūvius darbuotojams, nes, kaip minėta, etatų skaičius sumažėjo nepilnu etatu (0,66 et). Sutiktina su atsakovu, kad darželis turėjo rasti vidinių rezervų mažinti etatus ir buvo keičiami ugdymo organizavimo modeliai. Tačiau svarbu nustatyti, ar šios priežastys sudarė teisinį pagrindą keisti būtent ieškovės darbo sutarties sąlygas, ar jos sudarė teisinį pagrindą nutraukti darbo sutartį suja šiai nesutikus su sutarties pakeitimu. Tai, jog ieškovės atliekamos auklėtojos darbo funkcijos atsakovui buvo reikalingos, patvirtina atsakovo pasiūlymų turinys. Taip atsakovas siūlė ieškovei vietoje jos darbo 1 etatu specialiojo ugdymo grupėje - darbą mažesniu krūviu: 0,5 etato specialiojo ikimokyklinio ugdymo grupėje ir 0,12 etato bendrojo ikimokyklinio ugdymo grupėje (darbo valandų skaičius sumažintas nuo 26 iki 17,32) (t.l, b.1.76).Tačiau kitoms auklėtojoms, dirbusioms 1 etatu specialiojo ugdymo grupėse po 2013-09-01 atliktos reorganizacijos darbo krūvis šiose grupėse padidintas, atitinkamai: B. G. (Žiogelių grupė) iki 1,04 etato, J. J. (Katinėlių grupė) iki 1,04 etato, R. K. (Žiogelių grupė) iki 1,04 etato, auklėtojai D. S. atėmus jos turėtą darbą 0,12 etato bendrojo ikimokyklinio ugdymo grupėje (kuris pasiūlytas ieškovei), jai vietoje darbo 1 etatu specialiojo ugdymo grupėje šis krūvis padidintas iki 1,05 etato (Katinėlių grupėje) ir bendras darbo valandų skaičius sumažėjo nuo 30,32 iki 27,3 valandų. Z. Š. padidėjo darbas nuo 1 etato specialiojo ugdymo grupėje iki 1,09 etato specialiojo priešmokyklinio ugdymo grupėje (Smalsučių grupė), atitinkamai darbo valandų skaičius padidėjo nuo 26 iki 28,34 valandų. E. M. (Ežiukų grupė) padidėjo nuo 1 etato specialiojo ugdymo grupėje iki 1,04 etato, o darbo valandų skaičius padidėjo nuo 26 iki 27,04 valandų. J. D. (Ežiukų grupė) auklėtojos darbas 0,5 etato specialiojo ikimokyklinio ugdymo grupėje ir 0,5 etato logopedės iki 1,04 etato auklėtoja specialiojo ikimokyklinio ugdymo grupėje, darbo valandų skaičius padidėjo nuo 26,5 iki 27,04 valandų (t.2, b.l. 72, t.3, b.l. 65). Be to, auklėtoja J. K., dirbusi 1 etatu specialiojo ugdymo grupėje ir nesutikusi dirbti sumažintu krūviu ( 0,42 etato) 2013-09-24 buvo atleista iš darbo (t.l, b.l. 173). Priešmokyklinio ugdymo pedagogė V. L., dirbusi 1 etatu specialiojo priešmokyklinio ugdymo grupėje ir 2013-05-27 atsisakiusi 2013-05-10 siūlymo dirbti ankstyvojo amžiaus (lopšelio) grupėje 36 valandas, 2013-08-28 buvo atleista iš darbo (t.l, b.l. 166). J. K. atsisakius dirbti sumažintu krūviu -0,42 spec. ugdymo auklėtojos etato, jis buvo perskirstytas auklėtojoms, tarp kurių ir ieškovei buvo pasiūlyta dirbti didesniu (0,62 etato), nei pirmu įspėjimu siūlytu 0,42 etato krūviu. Lyginant ieškovei pasiūlytą darbo krūvį ir darbo valandas po reorganizacijos su kitomis auklėtojomis, matyti, kad daugumai jų tiek darbo valandų skaičius, tiek darbo krūvis yra ne sumažinti, bet padidėję, o ieškovei pasiūlytas darbo krūvis bei valandos yra akivaizdžiai mažesni. Pastebėtina, kad po reorganizacijos specialiojo ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių", „Katinėlių", „Ežiukų" grupių ir specialiojo priešmokyklinio ugdymo „Smalsučių" grupės likusių auklėtojų darbo krūviai padidinti iš viso 0,39 etato, kurie, nors atsakovas ir nurodo, kad dalimis negalėjo būti skiriami ieškovei dėl grafikų nesuderinamumo, teisėjų kolegijos nuomone, galėjo būti siūlomi ieškovei. Byloje nėra duomenų ir tokių atsakovas nepateikė, kodėl darbo krūvių sumažėjimą nukreipė būtent ieškovei.

Įstatymas numato, kad perkėlimo į kitą darbą garantija darbuotojams išlieka per visą įspėjimo laikotarpį, kai darbdavys jau apsisprendęs dėl atleistinų darbuotojų, ir darbuotojai apie tokį sprendimą informuojami. Esant ginčui, ar buvo tokių darbo vietų, į kurias realiai galėjo būti perkeltas darbuotojas, pareiga nustatyti, ar darbuotojas atitiko kvalifikacijos reikalavimus ir atitinkamai ar galėjo būti perkeltas į kitą darbą, tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką ši įstatymu darbuotojui suteikta garantija gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu pas darbdavį tuo metu apskritai yra arba įspėjimo laikotarpiu atsiranda laisvų darbo vietų; darbdavys turi pasiūlyti darbuotojui kitą darbą, atsižvelgdamas į jo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes. Jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siūlyti kurią nors iš esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo sugebėjimus; nelaikomi darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, reglamentuojančių teisės normų pažeidimu atvejai, kai darbdavys nepasiūlo atleidžiamam iš darbo darbuotojui laisvos darbo vietos, kuriai užimti darbuotojo profesija, specialybė, kvalifikacija, tam tikrais atvejais ir sveikatos būklė, netinkami ar jis neatitinka kitų laisvai darbo vietai keliamų reikalavimų; paprastai aukštesnės kvalifikacijos darbuotojas gali dirbti žemesnės kvalifikacijos darbą, jei tai nebus susiję su papildomais specifiniais kvalifikacijos reikalavimais; net ir aukštesnės kvalifikacijos darbą tam tikrais atvejais gali būti privalu pasiūlyti darbuotojui, su kuriuo numatoma aptariamu pagrindu nutraukti darbo sutartį, jeigu tam darbui reikalingą kvalifikaciją darbuotojas galėtų nesudėtingai ir operatyviai įgyti; perkėlimas galimas, jei darbuotojas išreiškia sutikimą būti perkeltas į kitą darbą pas tą patį darbdavį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414-248/2015).

Ieškovė būtent jos darbo sąlygų keitimą ir galiausiai atleidimą iš darbo sieja ir su savo senyvu amžiumi.

Teisė dirbti negali būti susiaurinama dėl darbuotojų amžiaus, lyties, tautybės ar kitų aplinkybių, nes tokiu atveju galima konstatuoti diskriminacijos darbo santykiuose požymius. Nagrinėjamu atveju matyti, kad įspėjimai dėl krūvių ženklaus sumažinimo buvo įteikiami vyresnio amžiaus auklėtojoms, tarp jų ieškovei, o likusios etatų dalys išdalinamos kitoms, jaunesnėms auklėtojoms, taip pat priimama į darbą 1987 m. gimusi M. B.. Tačiau šios aplinkybės nepakankamos išvadai, kad vykdant struktūrinius pertvarkymus atsakovas siekė atleisti vyresnio amžiaus auklėtojas, nes liko dirbti vyresnė už ieškovę darbuotoja.

Atsakovas negalėjimą siūlyti ieškovei dirbti ankstyvojo amžiaus (lopšelio) grupėje argumentuoja tuo, kad darbo sutartis su M. B. sudaryta iki ieškovės įspėjimo dienos.

Sutiktina, kad V. L. nesutikimą dirbti pakeistomis sąlygomis pareiškė 2013-05-27, o darbo sutartis su M. B. sudaryta 2013-06-02 nukeliant darbo pradžią į 2013-09-02. Ieškovei pirmasis įspėjimas įteiktas 2013-06-07, t.y. praėjus 10 dienų po to, kai atsakovui tapo žinoma, jog siūlomo darbo nedirbs V. L. ir praėjus 5 dienoms po to, kai buvo priimta nauja darbuotoja M. B.. Formaliai vertinant M. B. įdarbinimo aplinkybes būtų galima konstatuoti, kad perkėlimo į kitą darbą garantija ieškovei negalėjo būti taikoma, nes tuo metu jai dar nebuvo įteiktas įspėjimas. Tačiau, atsakovas apie numatytą ieškovės įspėjimą dėl darbo sąlygų pakeitimo žinojo jau įspėjimo V. L. metu, nes jis (atsakovas) vienu sprendimu (t.3, b.1.60- 2013-05-09 darželio tarybos posėdžio protokolas Nr.2) iš esmės nutaręs iš penkių specialiųjų grupių keturiose keisti darbo laiką trumpinant jį ir tuo pačiu nutarė kuriuos konkrečiai darbuotojus įspėti dėl darbo sąlygų pasikeitimo, tarp jų ieškovę ir minėtą V. L. (t.3, b.1.60), nors įsakymas dėl darbo organizavimo ir struktūrinių pertvarkymų priimtas tik 2013-06-27 (t.3, b.1.62). Tuo pačiu įvertintina, kad M. B. darbo pradžia nukelta į 2013-09-02, t.y. jau po ieškovei įteiktų įspėjimų. Darytina išvada, kad būtinumo priimti į darbą naują darbuotoją-nebuvo. Todėl atsakovo argumentas, kad jis negalėjo siūlyti šio darbo ieškovei, neišlaiko kritikos ir neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų. Todėl kyla pagrįstų abejonių, kad darbo sutartis sudaryta su nauja darbuotoja iki ieškovės įspėjimo siekiant išvengti pareigos pasiūlyti ieškovei dirbti šiuo etatu. Pirmiau minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas, prieš sudarydamas darbo sutartį su M. B., neturėjo svarstyti dėl auklėtojos ankstyvojo amžiaus (lopšelio) grupėje etato paskyrimo vienam ar keliems esamiems darbuotojams, atitinkamai perskirstyti kitus turimus etatus, taip siekiant išvengti jų esamos situacijos ženklaus pablogėjimo, ieškoti galimybių siekiant užtikrinti, jog esami darbuotojai net ir vykstant struktūriniams pertvarkymams dirbtų kuo panašesnėmis sąlygomis kaip iki reorganizacijos. Pabrėžtina, kad ieškovė buvo priimta dirbti auklėtoja. Tai, jog ji tinkama dirbti bendro pobūdžio grupėse, rodo atsakovo siūlymas keičiant darbo sąlygas be darbo 0,5 etato specialiojo ugdymo grupėje siūlant dirbti ir 0,12 etato bendrojo ikimokyklinio ugdymo grupėje. Vadinasi, jos kvalifikaciniai reikalavimai atitinka auklėtojos lopšelio grupėje reikalavimus, tačiau atsakovas nei pilno, nei dalies šio etato ieškovei nesiūlė.

Atsakovas įvardina ir kitas aplinkybes dėl kurių jis nepasiūlė ieškovei darbo ankstyvojo amžiaus (lopšelio) grupėje: ieškovė niekada nereiškė noro dirbti bendrosios paskirties grupėse; atlyginimo koeficientas specialiosios paskirties grupėse yra aukštesnis, nei bendrosios paskirties grupėse, nes mokamas 5 % priedas ir tai būtų dar labiau pakeitę (pabloginę) jos darbo sąlygas ; dėl ieškovės nuolatinių nedarbingumo laikotarpių neįmanoma būtų suderinti jos kandidatūros su tėvais ir užtikrinti, kad ji galės dirbti šį darbą.

Darbdavio pareiga yra siūlyti visus laisvus darbus, neviršijant darbuotojo kvalifikacijos, o darbuotojo teisė priimti siūlymą, ar atsisakyti. Atsakovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas, prieš sudarydamas darbo sutartį su M. B., neturėjo svarstyti dėl auklėtojos ankstyvojo amžiaus (lopšelio) grupėje etato paskyrimo vienam ar keliems esamiems darbuotojams, atitinkamai perskirstyti kitus turimus etatus, taip siekiant išvengti jų esamos situacijos ženklaus pablogėjimo, ieškoti galimybių siekiant užtikrinti, jog esami darbuotojai net ir vykstant struktūriniams pertvarkymams dirbtų kuo panašesnėmis sąlygomis kaip iki reorganizacijos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad V. L. 2013­05-27 nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis- dirbti auklėtoja ankstyvojo amžiaus (lopšelio) grupėje 1 etatu, atsakovas turėjo pareigą pasiūlyti ieškovei dirbti auklėtoja ankstyvojo amžiaus (lopšelio) grupėje pilnu etatu ar etato dalimi, o ne priimti naują darbuotoją.

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad Darželio direktorė 2013-09-02 įsakymu Nr. P-48 „Dėl pedagoginių darbuotojų etatų sąrašo tvirtinimo" , patvirtino pedagoginių darbuotojų etatų sąrašą 2013-2014 metams. Jame nurodytas ieškovei sumažintas darbo krūvis (0,62 etato) ir laikinai neužimti pedagoginiai etatai: specialiojo pedagogo -1 etatas, logopedo -0,5 etato, meninio ugdymo pedagogo - 0,25 etato(t.3, b.1.65). Atsakovas teigia ir minėto įsakymo 2015-11-25 paaiškinime nurodo , kad šių pareigų, tarp jų specialiojo pedagogo pareigų, I. Č. nesiūlė ir negalėjo siūlyti, nes jos išsilavinimas neatitinka pareigybių kvalifikacinių reikalavimų (aukštasis išsilavinimas ir specialiojo pedagogo (oligofrenopedagogo) profesinė kvalifikacija) (t.3, b.1.66), su kuo ieškovė nesutinka.

Ginčo dėl specialiajam pedagogui nustatytų kvalifikacinių reikalavimų: turėti aukštąjį išsilavinimą ir spec.pedagogo profesinę kvalifikaciją, nėra.

Pažymėtina, kad Modelio įgyvendinimui be kitų specialistų buvo reikalinga auklėtoja, turinti specialiojo pedagogo išsilavinimą (t.3, b.1.83). Tačiau pagal minėtos pareigybės pareiginius nuostatus auklėtoja privalėjo turėti aukštąjį išsilavinimą, pedagogo kvalifikaciją Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka ir specialiojo pedagogo profesinę kvalifikaciją (t.3, b.1.84). Šių reikalavimų ieškovė dėl išsilavinimo stokos neatitiko. Todėl darytina išvada, kad šios pareigos jai negalėjo būti siūlomos.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovei be teisėto pagrindo nebuvo pasiūlyta dirbti auklėtoja ankstyvojo amžiaus (lopšelio) grupėje 1 etatu(vietoj V. L.), o sudaryta darbo sutartis su nauja darbuotoja tuo užkertant kelią ieškovei pretenduoti į šį darbą. Taip pat specialiojo ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių", „Katinėlių", „Ežiukų" grupių ir specialiojo priešmokyklinio ugdymo „Smalsučių" grupės likusių auklėtojų darbo krūviai padidinti iš viso 0,39 etato, kuris galėjo būti siūlomas ieškovei, kadangi ji pagal darbo sutartį yra įdarbinta auklėtoja ir tai atitiktų jos iki tol turėtas darbo funkcijas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju siekiant išspręsti klausimus, susijusius su atsakovui skiriamu finansavimu, vaikų skaičiumi, buvo tikslinga darželyje atlikti struktūrinius pertvarkymus ir jie buvo atliekami. Tačiau ieškovės atleidimas nebuvo sąlygotas ekonominės būtinybės ar kintančio vaikų skaičiaus. Šiuo atveju pripažintina, kad atsakovas nutraukė darbo sutartį vykstant darbovietės struktūriniams pertvarkymams išimtinai specialiojo ugdymo grupėse ir šiose grupėse keičiant darbo organizavimą- sutrumpinant darbo valandas. Tačiau, įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes dėl ieškovei nepasiūlytų kitų pareigų, atitinkančių jos kvalifikaciją, atsakovo atliekami struktūriniai pertvarkymai negali būti laikomi svarbia priežastimi, dėl kurios būtų galima sutraukti darbo sutartį su ieškove DK 129 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad atsakovas pripažino, jog iš esmės pertvarkymas vyko tik dalyje (iš penkių- keturiose)specialiojo ugdymo grupių, kuriose buvo trumpinamas darbo laikas ir todėl buvo nutarta pakeisti tik šiose grupėse dirbančių auklėtojų darbo sutarties sąlygas nevertinant viso darželio atžvilgiu.

Spręsdamas šį ieškinio reikalavimo Teismas įvertino darbdavio padarytų darbo įstatymų pažeidimų mastą, darbdavio kaltę (tarp jų ir jo pastangas ištaisyti dalį pažeidimų), darbdavio turtinę padėtį, taip pat atsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė ilgą laiką būtent dėl darbdavio kaltės buvo netikrumo ir neapibrėžtumo būsenoje. Tuo pačiu vertinama tai, jog iš esmės ieškovės teisės yra apginamos šiuo teismo sprendimu (sureguliuojami šalių teisiniai santykiai, ieškovei priteisiamos kompensacijos ir kt. išmokos). Darytina išvada, kad Teismo nustatytas neturtinės žalos dydis (1000 Lt ) atitinka bylos aplinkybes ir neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (DK 250 str., CK 6.250 str.). Pagrindo keisti ar naikinti šią skundžiamo sprendimo dalį ieškovės ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Ieškovė skundžia sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti patirtą

turtinę žalą.

Apeliantė skundu prašo priteisti piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas laikotarpiu nuo 2013-10-23 iki 2013-12-21, t.y. už laikotarpį iki Teismo sprendimu nukeltos atleidimo iš darbo dienos. Kadangi teisėjų kolegija pripažino ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisė išmoką bei už priverstinės pravaikštos laiką, todėl šis skundo argumentas neturi reikšmės.