Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. Č., jos atstovui advokato padėjėjui Ryčiui Kazilevičiui, atsakovo BĮ „Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka““ atstovams direktorei D. V., advokatui A. K., trečiojo asmens atsakovo pusėje, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovei D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Č. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir kitų su tuo susijusių reikalavimų atsakovui BĮ „Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka““, trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė reikalauja panaikinti atsakovo 2013 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. P-61 dėl jos atleidimo iš darbo, pripažinti darbo sutartį nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai, negrąžinti jos į ankstesnį darbą ir darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, panaikinti atsakovo 2013-10-23 priimtą įsakymą Nr. P-62 dėl įsakymo pripažinimo netekusiu galios, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. P-61 priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2013-10-22 iki pilno atsiskaitymo, priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisti 3000 Lt neturtinę ir 204,20 Lt turtinę žalą bei visas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas paaiškino, kad ieškovė dirbo pas atsakovą auklėtoja. Darbdavys 2013-06-07 įteikė jai pranešimą apie darbo sąlygų (darbo krūvio mažinimo iki 0,42 etato) keitimą. Dirbti pakeistomis darbo sąlygomis ji nesutiko. 2013-08-28 darbdavys įteikė jai dar vieną pranešimą apie darbo sąlygų (darbo krūvio mažinimo iki 0,62 etato) keitimą. Po ko ji susirgo ir nuo 2013-08-30 iki 2013-10-21 nėjo į darbą dėl ligos. 2013-10-22 jai atvykus į darbą ir nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, darbdavys, priimdamas ginčijamą įsakymą, ją atleido iš darbo. Su ja buvo atsiskaityta už darbą iki 2013-10-22 įskaitytinai, išmokėta ir nepanaudotų atostogų kompensacija, po ko į darbą ji nebėjo, pripažino, kad darbo santykiai nutrūkę. Vėliau ji sužinojo, kad darbdavys atšaukė įsakymą atleisti ją iš darbo ir, reikalaudamas atvykti į darbą, žymi pravaikštas. Atnaujinti darbo santykių ji niekada nesutiko, tokios valios darbdaviui niekaip neišreiškė. Darbdavys nepagrįstai atleido ją iš darbo, struktūriniai pertvarkymai pas darbdavį nevyko, jos etatas buvo išdalintas kitiems darbuotojams, be to buvo priimta ir naujų darbuotojų. Taip pat buvo pažeistas įspėjimo apie atleidimą iš darbo ir atleidimo terminas. Dėl šių darbdavio padarytų pažeidimų ji pergyveno, jai sutriko sveikata.

Tretysis asmuo atsakovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, prašo ieškinį atmesti. Procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu atstovė iš esmės pritarė visiems atsakovo argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pagal 1989-05-03 pagal tarp šalių sudarytą darbo sutartį ieškovė dirbo pas atsakovą auklėtoja (b.l. 1 t. 160-163). 2013-06-07 atsakovas įspėjo ieškovę, kad nuo 2013-09-01 bus sumažintas jos darbo krūvis iki 0,42 etato, pareikalavo jį informuoti, ar ieškovė sutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. 2013-06-14 ieškovė atsisakė dirbti pakeistomis sąlygomis (b.l. 1 t. 8, 75). 2013-08-28 darbdavys įteikė ieškovei dar vieną įspėjimą apie darbo krūvio sumažinimą jau iki 0,62 etato. Nuo 2013-08-30 iki 2013-10-21 ieškovė nėjo į darbą dėl ligos (b.l. 1 t. 109), po ko 2013-10-22, atvykusi į darbą, atsisakė dirbti pakeistomis sąlygomis (b.l. 76). 2013-10-22 darbdavys priėmė įsakymą Nr. P-61 dėl ieškovės atleidimo iš darbo, kuriame nurodoma, kad ieškovė atleidžiama, nes 2013-10-22 raštu informavo, kad nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (b.l. 1 t. 77), padarė įrašą apie darbo sutarties nutraukimą darbo sutartyje (b.l. 1 t. 160), galutinai atsiskaitė su ieškove, išmokėdamas jai darbo užmokestį ir kt. išmokas (b.l. 1 t. 78-80). 2013-10-23 atsakovas priėmė įsakymą Nr. P-62, kuriuo pripažino minėtą įsakymą dėl atleidimo iš darbo netekusiu galios (b.l. 1 t. 81). Ieškovė nuo 2013-10-23 į darbą nebeatvyko, nors darbdavys informavo ją, kad sutinka, kad darbo santykiai tęstųsi, žymėjo ieškovei pravaikštas, nepranešė VSDFV apie darbo santykių pasibaigimą (b.l. 1 t. 82-95).

Nors ieškovė teigia, kad ji iš darbo atleista nepagrįstai, tačiau teismas daro išvadą, kad ieškovės atleidimui darbdavys turėjo teisėtą priežastį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013-08-30 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A-720 “Dėl Panevėžio misto savivaldybės švietimo įstaigų pasirinktų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo modelių 2013-2014 mokslo metams tvirtinimo“ patvirtino modelius, pagal kuriuos sutrumpėjo specialiojo ugdymo grupių, kurių auklėtoja dirbo ieškovė, darbo laikas (b.l. 1 t. 72-74). Tai susiję ir su atsakovo finansavimu. Dėl ko pas atsakovą įvyko struktūriniai pertvarkymai, po kurių vietoje 17 auklėtojų, liko 16. Todėl teismas sutinka su atsakovo, trečiojo asmens argumentais, jog šios aplinkybės (svarbios ekonominės priežastys, darbovietės struktūriniai pertvarkymai) buvo pagrindas nutraukti darbo sutartis su tam tikrais atsakovo darbuotojais ir nesant darbuotojų kaltės (DK 129 str. 1, 2 d.).

Atsakovas, tretysis asmuo nepagrįstai teigia, kad darbo santykiai tarp šalių nenutrūko 2013-10-22, o tęsiasi. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013-10-22 darbdavys priėmė įsakymą Nr. P-61 dėl ieškovės atleidimo iš darbo, kuriame nurodoma, kad ieškovė atleidžiama, nes 2013-10-22 raštu informavo, kad nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (b.l. 1 t. 77). Taip pat darbdavys 2013-10-22 padarė įrašą apie darbo sutarties nutraukimą šalių sudarytoje darbo sutartyje (b.l. 1 t. 160). Be to jis 2013-10-22 galutinai atsiskaitė su ieškove, išmokėdamas jai darbo užmokestį ir kt. išmokas (b.l. 1 t. 78-80). Ieškovė su darbdavio įsakymu buvo supažindinta pasirašytinai. Taigi ieškovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad darbdavys iš tikrųjų nutraukė su ja anksčiau sudarytą darbo sutartį. Kad ieškovė pripažino minėtus darbdavio veiksmus kaip darbo sutarties nutraukimą, patvirtina ir jos vėlesni veiksmai - nuo 2013-10-23 ieškovė į darbą nebeatvyko. Į darbą ieškovė neatvyko ir po to, kai jai tapo žinoma, kad darbdavys pripažino įsakymą dėl jos atleidimo netekusiu galios, kviečia ją atvykti dirbti, žymi ieškovei pravaikštas, nepraneša apie darbo santykių pasibaigimą VSDFV. Šios faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, yra pakankamos konstatuoti, kad darbo santykiai tarp šalių nutrūko 2013-10-22 DK 129 str. 1 d. pagrindu. Nors darbdavys 2013-10-23 panaikino įsakymą dėl ieškovės atleidimo, informavo ją, kad sutinka, kad darbo santykiai tęstųsi, žymėjo ieškovei pravaikštas, nepranešė VSDFV apie darbo santykių pasibaigimą, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad darbo santykiai tarp šalių nenutrūko 2013-10-22 ar kad jie atsinaujino nuo 2013-10-23. Kadangi nurodyti veiksmai priklauso tik nuo darbdavio valios, o darbo santykiams sukurti ir egzistuoti būtina suderinta abiejų šalių valia (DK 93 str.), ieškovė gi, kaip patvirtino ir šalys bylos proceso metu, po 2013-10-22 niekaip neparodė, kad nepripažįsta darbo santykių nutrūkimo nuo 2013-10-22, niekaip neišreiškė savo valios atnaujinti nutrūkusius darbo santykius, visada pripažino, kad jie nutrūkę. Todėl pripažįstama, kad darbo santykiai tarp šalių nutrūko 2013-10-22 DK 129 str. 1 d. pagrindu, o darbdavio 2013-10-23 įsakymas dėl ankstesnio įsakymo dėl ieškovės atleidimo panaikinimo, pravaikštų ieškovei žymėjimas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Dėl to naikinti 2013-10-23 darbdavio įsakymo nėra teisinio pagrindo.

Įstatyme numatyta, kad darbdavys DK 129 str. 1 d. pagrindu darbo sutartį gali nutraukti raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius, įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos laikui (DK 130 str. 1, 4 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovė, įspėta 2013-08-28, iš darbo atleista 2013-10-22, t.y. nepraėjus dviejų mėnesių laikotarpiui, be to ir tada, kai laikotarpyje nuo 2013-08-30 iki 2013-10-21 (53 k. d.) sirgo, t.y. nepratęsus įspėjimo termino ligos laikui. Todėl konstatuojama, kad ieškovė iš darbo atleista nepasibaigus įspėjimo terminui, ir tai yra pagrindas perkelti jos atleidimo iš darbo datą iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas (DK 130 str. 5 d.) (2013-04-26 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-248/2013 ir kt.). Todėl nustatoma, kad darbo sutartis tarp šalių nutraukta DK 129 str. 1 d. pagrindu 2013-12-21. Už nurodytą laikotarpį (nuo 2013-10-23 iki 2013-12-21 įskaitytinai, 42 d. d.) ieškovei priteisiamas vidutinis darbo užmokestis 4 404,96 Lt (42 d. d. x 104,88 Lt).

2013-12-21 nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 str. 1 d., ieškovei iki 2014-06-22 įskaitytinai turėjo būti išmokėta šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka – 13 157,94 Lt (6 mėn. x 2 192,99 Lt) (DK 140 str. 1 d. 6 p., 2 d.). Ši išmoka neišmokėta, todėl priteisiama.

Ieškovė reikalauja priteisti jai ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Kaip nustatyta byloje, 2013-12-21 ieškovei turėjo būti išmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį iki nurodytos datos, kuris neišmokėtas (sprendimu priteisiama 4 404,96 Lt), t.p. nuo 2014-01-22 jai turėjo būti mokama ir išeitinė išmoka ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 22 d. po 2 192,99 Lt kas mėnesį šešis mėnesius, kuri turėjo būti baigta mokėti iki 2014-06-22. Išmoka nepradėta mokėti (sprendimu priteisiama 13 157,94 Lt). Tokiu būdu darbdavys uždelsė atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Todėl yra visos sąlygos taikyti DK 141 str. 3 d., kaip to ir reikalauja ieškovė. Taigi pagal įstatymą ieškovei už laikotarpį nuo 2013-12-22 iki 2014-07-17 (sprendimo priėmimo dienos) įskaitytinai turi būti priteisiamas 15 465,30 Lt ((6 mėn. x 2 192,99 Lt) + (22 d. d. x 104,88 Lt)) vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad DK 141 str. 3 d. numatyta sankcija turi būti proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas; šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas pažeistų ne tik išvardytus teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams (2010-09-28 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-365/2010 ir kt.). Byloje sprendžiant dėl ieškovės reikalaujamo priteisti vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti, atsižvelgiama į tai, kad darbo santykiai šalis siejo 23 metus, darbuotoja yra pensijinio amžiaus ir gauna pensiją, naujų darbo santykių nesukūrė, darbdavys, atleidęs darbuotoją, siekė pašalinti pažeidimą - siūlė tęsti darbo santykius iki struktūrinių pertvarkymų buvusiomis sąlygomis, t.p. įvertinama ir tai, kad darbdavys, sužinojęs darbuotojo valią nebeatnaujinti darbo santykių, jokių veiksmų, kad išspręsti susidariusią situaciją, nebesiėmė, žymėjo darbuotojai pravaikštas, palikdamas ją netikrumo ir neapibrėžtumo būsenoje keletui mėnesių iki ginčo išsprendimo teisme. Dėl šių aplinkybių viseto, teismo vertinimu, yra protinga, sąžininga ir teisinga ieškovo priteistiną vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti už laikotarpį nuo 2013-12-22 iki 2014-07-17 įskaitytinai (15 465,30 Lt) mažinti 50 proc. ir priteisti 7 732,65 Lt vidutinį užmokestį. Teismo nuomone, toks dydis yra adekvatus darbuotojo teisių pažeidimui, o priteisiama kompensacija, tuo pačiu ir sankcija darbdaviui, nesukels jam pernelyg sunkių ir neproporcingų teisių pažeidimui padarinių (DK 2 str. 2 d., 35 str. 1 d.). Taip pat ieškovei priteisiamas vidutinis darbo užmokestis po 104,88 Lt už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant penkių darbo dienų savaitę, už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2014-07-18 iki visų anksčiau nurodytų priteistų sumų - 25 295,55 Lt (4 404,96 Lt +13 157,94 Lt +7 732,65 Lt) visiško išmokėjimo (DK 141 str. 3 d.).

Sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (2 192,99 Lt) priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p.).

Ieškovė reikalauja priteisti iš darbdavio ir 204,20 Lt turtinę bei 3 000 Lt neturtinę žalą. Nurodo, kad dėl neteisėto atleidimo išgyveno, jai sutriko sveikata, dėl ko ji turėjo pirkti vaistus. Byloje nustatyta, kad darbdavys turėjo teisėtą priežastį atleisti darbuotoją, taigi priešingai nei teigia ieškovė - atleidimas pagrįstas. Tačiau darbdavys pažeidė įstatymą, o tuo pačiu padarė ieškovei ir neturtinę žalą, atleisdamas darbuotoją ne įstatyme numatytu terminu, o anksčiau, dėl to laiku neišmokėdamas priklausančių išmokų, t.p. po atleidimo laikydamas, kad darbo santykiai tęsiasi (t.y. reikalaudamas, kad ieškovė atvyktų į darbą ir dirbtų, žymėdamas jai pravaikštas, nepranešdamas apie atleidimą VSDFV, kas galėjo riboti ieškovės teises įsidarbinti kitur). Tokiu būdu byloje nustatytas darbdavio padarytų pažeidimų mastas yra gerokai mažesnis nei nurodo ieškovė. Tačiau be abejo ieškovė ir dėl šių darbdavio pažeidimų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, t.y. neturtinę žalą. Įvertinus nurodytą darbdavio padarytų darbo įstatymų pažeidimų mastą, darbdavio kaltę (tame tarpe ir jo pastangas ištaisyti dalį pažeidimų), darbdavio turtinę padėtį, t.p. į aplinkybę, jog ieškovė ilgą laiką būtent dėl darbdavio kaltės buvo netikrumo ir neapibrėžtumo būsenoje, į tai, kad iš esmės ieškovės teisės yra apginamos šiuo teismo sprendimu (sureguliuojami šalių teisiniai santykiai, ieškovei priteisiamos visos kompensacijos ir kt. išmokos, tame tarpe ir už uždelsimą atsiskaityti), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei priteisiama 1 000 Lt neturtinė žala (DK 250 str., CK 6.250 str.).

Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo atlyginti 204,20 Lt turtinę žalą dėl vaistų įsigijimo, teismas t.p. atsižvelgia į nustatytą aplinkybę apie mažesnį darbdavio padarytų teisės pažeidimų mastą nei nurodo ieškovė, į ieškovės amžių, į aplinkybę, jog sveikatos sutrikimai jai buvo diagnozuoti dar iki darbdavio veiksmų, šioje byloje pripažintų neteisėtais, atlikimo (b.l. 2 t. 59-60), ir daro išvadą, kad byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių, jog ieškovei jos nurodytus sveikatos sutrikimus sukėlė ne pats atleidimas, o būtent minėti darbdavio neteisėti veiksmai (atleidimo termino pažeidimas, nepagrįstas pripažinimas aplinkybės, jog darbo santykiai tęsiasi ir iš to sekantys veiksmai (neveikimas), priteisiamų išmokų neišmokėjimas laiku, pravaikštų žymėjimas ir kt.) (CPK 178, 185 str., CK 6.247 str.). Tokiu būdu, nenustačius priežastinio ryšio, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Taip pat atmetamas ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Darbo kodekse tokios palūkanos nenumatytos. Kompensacinė jų funkcija įgyvendinama priteisus ieškovei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Todėl palūkanų priteisimas iš atsakovo reikštų dvigubos atsakomybės jam taikymą.

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos : 975 Lt valstybei mokėtinas žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal sprendimu patenkintus reikalavimus (144 Lt už reikalavimą dėl šalių teisinių santykių nustatymo, 759 Lt už reikalavimą dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais priteisimo, 72 Lt už reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo), 52 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 2 108 Lt ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, sprendimu patenkinta 2/3 ieškinio reikalavimų (konstatuojami darbdavio padaryti pažeidimai, atleidžiant darbuotoją, priteisiamos ieškovės reikalautos išmokos, susijusios su darbo santykiais, dalis reikalautos žalos ir kt.). Todėl šalims šios išlaidos paskirstomos proporcingai (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Nustatyti, kad 1989-05-03 sudaryta darbo sutartis Nr. 42 tarp ieškovės (darbuotojos) I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo (darbdavio) savivaldybės biudžetinės įstaigos „Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka““, k. 190414482, nutraukta 2013 m. gruodžio 21 d. DK 129 str. 1 d. pagrindu.

Priteisti ieškovei I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo savivaldybės biudžetinės įstaigos „Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka““, k. 190414482, 25 295,55 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt penkis litus 55 centus) (neatskaičius mokesčių) su darbo santykiais susijusių išmokų, vidutinį darbo užmokestį po 104,88 Lt (vieną šimtą keturis litus 88 centus) (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant penkių darbo dienų savaitę, už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2014 m. liepos 18 d. iki visos priteistos sumos - 25 295,55 Lt - visiško išmokėjimo, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimą bei 1 405,33 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 17,33 Lt (septyniolika litų 33 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo savivaldybės biudžetinės įstaigos „Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka““, k. 190414482, 1 009,66 Lt (vieną tūkstantį devynis litus 66 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio - 2 192,99 Lt (dviejų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt dviejų litų 99 centų) (neatskaičius mokesčių) - priteisimo ieškovei I. Č. iš atsakovo savivaldybės biudžetinės įstaigos „Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka““.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.