Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė panaikinti atsakovo 2013-10-22 įsakymą Nr. P-61 „Dėl I. Č. atleidimo iš darbo“, pripažinti darbo sutartį nutraukta nepagrįstai ir neteisėtai, negrąžinti jos į ankstesnį darbą ir darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu nuo sprendimu įsiteisėjimo dienos; pripažinti neteisėtu, klaidinančiu ir panaikinti atsakovo 2013-10-23 priimtą įsakymą Nr. P-62 „Dėl 2013 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. P-61 „Dėl I. Č. atleidimo iš darbo“ pripažinimo netekusiu galios“ ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 201-10-22 įsakymo Nr. P-61 priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką; priteisti vidutinį darbo užmokestį už atsakovo uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2013-10-22 iki pilno atsiskaitymo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti 3000 Lt neturtinei ir 204,20 Lt turtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 102-107). Nurodė, kad pas atsakovą auklėtoja dirbo nuo 1990-05-03. 2013-10-22 ginčijamu įsakymu Nr. P-61 buvo atleista iš darbo pagal DK 129 str. 2 d. Atleidimą iš darbo vertina kaip nepagrįstą ir neteisėtą, nes 2013-06-07 ir 2013-08-28 įspėjimuose nurodytas darbo sąlygų keitimo pagrindas (vaikų skaičiaus mažėjimas ir lėšų trūkumas) neatitiko tikrovės, nurodytu laikotarpiu vaikų skaičius buvo stabilus, savivaldybės darželiui pervedamos lėšos didėjo, o darbuotojų skaičius padidėjo nuo 51 iki 54. Atsakovas pažeidė darbo santykių subjektų lygybės principą. 2013-06-07 įspėjimas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo Nr. 2 buvo be parašo, todėl negalėjo būti laikomas juridinį faktą patvirtinančiu dokumentu, sukūrusiu jai juridines pasekmes. Pagal 2013-08-28 įspėjimą Nr. 4 apie sutikimą ar nesutikimą dirbti pasikeitusiomis sąlygomis turėjo informuoti atsakovą iki 2013-09-01, tačiau dėl ligos iki 2013-10-22 to padaryti negalėjo. Nežiūrint to, atsakovas su ja nuo 2013-10-22 nutraukė darbo sutartį nepratęsęs įspėjimo termino ligos laikui, tuo pažeidė DK 130 str. 4 d. Atsakovas pažeidė DK 129 str. 1 d., 130 str., nes neinformavo apie darbo sutarties nutraukimą prieš du mėnesius, nesuteikė laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. 2013-10-22 atsakovo įsakymą Nr. P-62 ir tuo pagrindu nuo 2013-10-23 darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose fiksuojamas pravaikštas laiko klaidinančiu atsakovo elgesiu jos atžvilgiu. Atsakovas nesudaręs su ja naujos sutarties vienašališkai 2013-10-23 panaikino įsakymą dėl jos atleidimo iš darbo ir pripažįsta ją darbuotoja, tačiau fiksuoja pravaikštas ir nemoka atlyginimo. Atsakovas pažeidė DK 141 str. 1 d., nes nesudaręs sutarties dėl vėlesnio atsiskaitymo iki šiol jai nesumokėjo darbo užmokesčio už 2013-10-22 dieną dirbas 1,7 valandos, 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžių išeitinės kompensacijos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Kadangi uždelsta atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, atsakovas DK 141 str. 3 d. pagrindu turi sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sutriko sveikata, sirgo, sumažėjo darbingumo lygis, išgyveno nervinę įtampą, emocinę depresiją, vartoja medikamentus. Todėl patyrė neturtinę žalą. Atsakovas nesilaikė DK 35 str. 12 d. pareigų, todėl DK 1 str. 1 d., 248 str., 250 str., CK 1.1 str., 6.250 str. pagrindais jai turi atlyginti 3000 Lt neturtinę ir 204,20 Lt turtinę žalą už pirktus vaistus. Kadangi darbo sutartis nutraukta, darbo ginčas sprendžiamas tiesiogiai teisme (DK 295 str. 2 d. 5 p.).