- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-530-883/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11460-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė, Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- S. J., S. B., G. B., V. T.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovams S. J., S. B., G. B., V. T. dėl iškeldinimo iš nekilnojamojo turto ir atsakovės S. J. priešieškinį ieškovei A. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iškeldinti atsakovę S. J. su nepilnamečiais vaikais G. B., V. T. su visais atsakovei S. J., jos nepilnamečiams vaikams G. B., V. T. priklausančiais daiktais, taip pat iškeldinti atsakovę S. B. su visais atsakovei S. B. priklausančiais daiktais iš pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 0,2095 ha ploto, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos ir priteisti solidariai iš atsakovės S. J. ir atsakovės S. B. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji paveldėjo savo seneliui R. J. priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Ieškovė yra nekilnojamojo savininkė, turinti teisę savo nuožiūra disponuoti šiuo nekilnojamuoju turtu, įgyvendinti visas savo, kaip savininkės, teises šio nekilnojamojo turto atžvilgiu, tačiau prieš ieškovės valią nekilnojamame turte apsigyveno ir iki šiol ją užima atsakovė S. J. su nepilnamečiais vaikais G. B. ir V. T., taip pat atsakovės S. J. pilnametė dukra S. B.
Atsiliepimas
3. Atsakovė S. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad maždaug nuo 2014 metų gyvena gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o šiame name pradėjo gyventi, kai susipažino ir pradėjo draugauti su tuometiniu gyvenamojo namo savininku R. J.. Atsakovė S. J. ir R. J. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure sudarė santuoką. Po santuokos sudarymo sutuoktiniai ir toliau gyveno gyvenamajame name. R. J. gyvenamąjį namą 2016 m. vasario 2 d. prašymu įregistravo kaip šeimos turtą.
4. Atsakovė taip pat nurodė, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-20799-748/2016 atsakovės S. J. ir R. J. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atsakovė pažymėjo, kad sutuoktiniai nusprendė nutraukti santuoką fiktyviai, R. J. iniciatyva, kad R. J. galėtų gauti kompensaciją už mokamus komunalinius mokesčius, tačiau nutraukus santuoką, atsakovė S. J. ir R. J. toliau gyveno gyvenamajame name. Kad institucijoms nekiltų įtarimų dėl tolimesnio atsakovės S. J. gyvenimo gyvenamajame name ir nebūtų sudarytas įspūdis, kad santuoka buvo nutraukta fiktyviai, R. J. atsakovės S. J. tolimesnį gyvenimą gyvenamajame name įformino nuomos sutartimis. Po santuokos nutraukimo, šalims ir toliau vedant bendrą gyvenimą, toliau buvo gerinamas gyvenamasis namas bei kitas nekilnojamasis turtas.
Šalies argumentai
5. Atsakovė S. J. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad atsakovė S. J. ir R. J. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) vedė bendrą sugyventinių gyvenimą ir sudarė susitarimą dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę atsakovės S. J. ir R. J. nuosavybę į šį turtą: gyvenamąjį namą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlį (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinius (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti atsakovei S. J. teisę į 1/2 dalį šio turto: gyvenamojo namo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kimo rūsio (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančiu 2020 m. gruodžio 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 1/2 dalies šio turto: gyvenamojo namo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlio (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsio (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 4) priteisti iš ieškovės atsakovės S. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovė S. J. ir R. J. vedė bendrą gyvenimą ir ūkį po santuokos nutraukimo, bendro gyvenimo metu reikšmingai pagerino gyvenamąjį namą ir turtą, to kryptingai siekė bendrais veiksmais, todėl gyvenamasis namas ir turtas pripažintini atsakovės S. J. ir ieškovės, kaip R. J. teisių perėmėjos, bendrąja daline nuosavybe ir atsakovei S. J. priteistina 1/2 dalis gyvenamojo namo ir turto.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė atmesti S. J. priešieškinį kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė ir nusprendė iškeldinti atsakovę S. B., atsakovę S. J. su nepilnamečiais vaikais G. B. ir V. T. su visais atsakovėms bei nepilnamečiams vaikams priklausančiais daiktais iš pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 0,2095 ha ploto, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; nustatė atsakovėms S. B. ir S. J. trijų mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimui dėl iškeldinimo įvykdyti; priteisė iš atsakovių S. B. ir S. J. ieškovei A. B. iš kiekvienos po 1 647,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovės S. B. 17,50 Eur, iš atsakovės S. J. 17,51 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
9. Teismas sprendė, kad aplinkybę, jog atsakovė ir R. J. po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) ir toliau palaikė tam tikrus santykius bei kartu gyveno, pakankamai patikimai įrodo bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų R. S., A. F., R. P., V. B. bei A. I. parodymai, taip pat rašytinai įrodymai: 2018 m. lapkričio 16 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai dėl vaikų laikinosios globos (R. J. paskirtas atsakovės vaikų globėju bei rūpintoju), 2017 m. birželio 17 d. Krikšto sakramento pažymėjimas (R. J. nurodytas V. T. tėvu), VšĮ „Respublikinė Kauno ligoninė“ 2020 m. kovo 26 d. raštas (nurodytas R. J. 2019 m. gruodžio 29 d. lydėjęs asmuo – „žmona). Tačiau teismas darė išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių tai, kad nurodytu laikotarpiu atsakovė bei R. J. tvarkė bendrą ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu kūrė bendrą turtą, buvo susitarę siekti tam tikro tikslo.
10. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta atsakovės ir R. J. santuoka jų bendru sutikimu, ir šioje byloje teismas, remdamasis šalių patikslintu prašymu ir posėdžio metu pateiktais pareiškėjų bei jų atstovo paaiškinimais, nustatė, kad sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio daugiau nei vienerius metus. Taip pat buvo nustatyta, kad ginčo nekilnojamasis turtas R. J. paveldėjimo būdu įgytas iki santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo byloje abiejų sutuoktinių buvo laikomas jo asmenine nuosavybe, nebuvo dalijamas, o teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių abu sutuoktiniai susitarė, jog jie neturi ir nereiškia vienas kitam jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su asmenine kito sutuoktinio nuosavybe priklausančiu turtu, įskaitant reikalavimus pripažinti asmeninę nuosavybę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsakovė nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. gyvenamajame name gyveno su R. J. sudarytos rašytinės panaudos sutarties pagrindu, o nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. – rašytinės nuomos sutarties pagrindu. Teismas sprendė, kad pateikti atsakovės sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2020 m. patvirtina, jog atsakovė periodiškai pervesdavo R. J. įvairias pinigų sumas, mokėjimo paskirtyse nurodydama „VYRAS“, „Papildymas“, „Skola“ ir pan. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys patvirtina, jog atsakovė bei R. J., nors po santuokos nutraukimo ir gyveno kartu, tačiau kiekvienas turėjo savo asmeninį turtą, kurį tvarkė atskirai vienas nuo kito, o jų sutartiniai tarpusavio santykiai buvo atlygintiniai.
11. Teismas darė išvadą, kad atsakovės teikiami rašytiniai įrodymai bei paaiškinimai patvirtina, jog per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) ginčo turtas buvo gerinamas, tačiau teismui nepateikta įrodymų, kad atsakovė per šį laikotarpį būtų finansiškai ar savo darbu prisidėjusi prie šių pagerinimų. Pati atsakovė savo priešieškinyje nurodė, jog ji mokėjo už gyvenamojo namo remontą ir kitus pagerinimus tik nuo 2020 m. vasario 13 d. iki 2021 m. spalio 11 d., iš viso sumokėjo 857,86 Eur. Teismas nurodė, kad kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, per nurodytą laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) buvo atlikta tik dalis priešieškinyje nurodytų turto pagerinimo darbų (baigti išorinių sienų apšiltinimo ir apkalimo dailylentėmis darbai bei pradėta statyti lauko virtuvė), o didžioji pagerinimų dalis (pastatytas priestatas, terasa, baigta statyti lauko virtuvė, sumontuoti langai, inžinerinė įranga ir pan.) buvo atlikta ne per šį laikotarpį, negali būti laikoma sugyventinių jungtinės veiklos rezultatu ir atsakovės nuosavybės teisėms jokios įtakos nedaro (tą patvirtina pačios atsakovės paaiškinimai apie darbų atlikimo laikotarpius, teismo ekspertizės aktas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada bei kartu su ja pateikti įrodymai, pagrindžiantys statybos darbų vykdymo laikotarpius). Be to, teismas sprendė, kad aplinkybė, kad turtas buvo pagerintas, pati savaime nėra pakankama, atsakovė privalo įrodyti, jog turtas buvo pagerintas iš esmės, t. y. , jog esminį turto vertės pokytį nulėmė per bendro gyvenimo laikotarpį atlikti pagerinimai, o ne padėtis rinkoje.
12. Atsižvelgdamas į tai, priešieškinio reikalavimą pripažinti buvus atsakovės ir R. J. susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę į nurodytą nekilnojamąjį turtą, taip pat reikalavimą pripažinti jai nuosavybės teisę į dalį šio turto, teismas atmetė.
13. Teismas taip pat sprendė, kad priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2020 m. gruodžio 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl ½ dalies nurodyto turto yra išvestinis ir grindžiamas tuo pačiu faktiniu pagrindu, kaip ir kiti priešieškinio reikalavimai, t. y. tuo, kad atsakovė ir R. J. jungtinės veiklos pagrindu kūrė bendrą dalinę nuosavybę. Teismas darė išvadą, jog minėta aplinkybė byloje neįrodyta, todėl reikalavimas pripažinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą negaliojančiu taip pat negali būti tenkinamas.
14. Spręsdamas dėl ieškovės ieškinio, teismas nustatė, kad ieškovei 2020 m. gruodžio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Nors 2021 m. spalio 8 d. tarp ieškovės A. B. ir atsakovės S. J. buvo sudaryta šio turto dovanojimo sutartis, Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-44-615/2023 šią sutartį pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikė vienašalę restituciją natūra. Taip pat teismas nustatė, kad abi atsakovės bei atsakovės S. J. nepilnamečiai vaikai G. B. bei V. T. faktiškai gyvena ieškovei priklausančiame gyvenamajame name, atsisako savo noru iš jo išsikelti.
15. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, jog su atsakove S. J. 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta gyvenamojo namo nuomos sutartis, kurios terminas – iki 2022 m. rugsėjo 19 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tai, jog šios nuomos sutarties terminas ieškovės būtų pratęstas, be to, byloje nėra duomenų apie su atsakove S. B. sudarytą nuomos ar panaudos sutartį. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Teismas darė išvadą, jog atsakovai naudojasi ieškovei priklausančiu turtu nesant tam teisinio pagrindo ir prieš turto savininkės (ieškovės) valią, taip pažeisdami pastarosios nuosavybės teises.
16. Teismas sprendė, jog ieškovė įrodė abi negatorinio ieškinio sąlygas – ji yra turto savininkė ir jos teisės yra pažeistos, todėl ieškinio reikalavimą iškeldinti atsakovus teismas tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Atsakovė S. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-377-959/2025 ir atsakovės S. J. priešieškinį ieškovei A. B. dėl turto pripažinimo bendrąja nuosavybe tenkinti visiškai, ieškovės A. B. ieškinį atsakovams S. J., S. B., G. B. ir V. T. dėl iškeldinimo iš nekilnojamojo turto atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors apeliantė bei R. J. po santuokos nutraukimo ir gyveno kartu, tačiau kiekvienas turėjo savo asmeninį turtą, kurį tvarkė atskirai vienas nuo kito, o jų sutartiniai tarpusavio santykiai buvo atlygintiniai. Tačiau byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad apeliantė ir R. J. turtą tvarkė ne atskirai, o bendrai, o jų santykiai nebuvo atlyginiai.
17.2. Pati ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai pripažino aplinkybę, kad apeliantė ir R. J. turėjo bendras pajamas – apeliantė gautas pajamas perduodavo disponuoti R. J.. Kad apeliantės ir R. J. pajamos buvo bendros, o turtas buvo gerinamas bendromis lėšomis ir bendru darbu patvirtino liudytojai R. S., A. F., R. P. ir V. B.. Pavyzdžiui, liudytoja R. P. nurodė, kad apeliantė prie turto pagerinimo prisidėjo ne tik piniginėmis lėšomis, bet ir darbu.
17.3. Apeliantės banko sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2020 m. patvirtina, jog ji periodiškai pervesdavo R. J. įvairias pinigų sumas, mokėjimo paskirtyse nurodydama „VYRAS“, „Papildymas“, „Skola“ ir pan. Šie bankinių pavedimų išrašai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad apeliantė visas gautas pajamas pervesdavo R. J., kuris disponuodavo bendromis sugyventinių pajamomis (turtu).
17.4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šie pavedimai ir esančio nuomos sutartys patvirtina, kad sugyventinių santykiai buvo atlygintini, tačiau tai prieštarauja pačiai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė ir R. J. vedė bendrą gyvenimą. Apeliantė pažymėjo, kad bendro gyvenimo vedimas negali būti paremtas atlygintiniais santykiais. Sugyventiniams gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, nuomos mokesčio mokėjimas nėra logiškas.
Šalies argumentai
17.5. Apeliantės teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina ne tik tai, kad sugyventiniai po santuokos nutraukimo gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, bet ir netiesiogiai patvirtina, kad sugyventiniai turėjo bendras pajamas ir turtą: 1) R. J., jo prašymu, buvo paskirtas atsakovės S. J. nepilnamečių vaikų laikinuoju globėju; 2) R. J. 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarė priešmokyklinio ugdymo sutartį; 3) dar iki R. J. paskyrimo nepilnamečių vaikų globėju, t. y. 2017 m. birželio 17 d. krikštijant atsakovės S. J. dukrą K. V. T., R. J. buvo nurodytas kaip jos tėvas; 4) R. J. gyvenamąjį namą dar 2016 m. vasario 2 d. prašymu buvo įregistravęs kaip šeimos turtą; 5) apeliantė nuo 2017 m. vasario 6 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą gyvenamajame name; 6) iki pat mirties R. J. gyveno kartu su apeliante, tai patvirtina VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2020 m. kovo 26 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini); 7) po R. J. mirties apeliantė ėmė mokėti kredito įmokas pagal jo sudarytą kredito sutartį, ką patvirtina ir kartu su priešieškiniu teikiami jau aprašyti banko sąskaitos išrašai; 8) apeliantė padengė laidotuvių išlaidas, sutvarkė R. J. kapą.
17.6. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo daryti išvadą, kad prie turto pagerinimų apeliantė neprisidėjo. Apeliantė nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad ir pats R. J. būtų mokėjęs už turto pagerinimus. Nepaisant to, byloje esantys įrodymai, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina, kad apeliantė prisidėjo prie turto pagerinimų. Be to, pati ieškovė pripažino, kad apeliantė prie turto pagerinimų prisidėjo 8 000 Eur suma. Šios išlaidos buvo patirtos atliekant turto pagerinimus bendrai su R. J.. Ieškovė netgi pripažino, kad šią 8 000 Eur sumą būtų sąžininga apeliantei kompensuoti.
17.7. Apeliantė pažymėjo, kad dalį turto ji pagerino po R. J. mirties. Ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina, kad apeliantei su R. J. gyvenant kartu turto pagerinimo (rekonstrukcijos) darbų iniciatorė taip pat, tikėtina, buvo apeliantė, nes R. J. buvo senyvo amžiaus ir nebuvo pajėgus savo darbu prisidėti prie turto pagerinimo darbų.
17.8. Apeliantė nurodė, kad jos banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad ji kiekvieną mėnesį pervesdavo pakankamai nemažas sumas (po maždaug 1 000 Eur) R. J.. Ieškovė pripažino aplinkybę, kad apeliantė visas savo gaunamas pajamas pervesdavo R. J., kuris disponuodavo bendromis sugyventinių pinginėmis lėšomis. Iš šių bendrų piniginių lėšų R. J. vėliau atsiskaitydavo už turto pagerinimo darbus.
17.9. Kad apeliantė turėjo pajamų patvirtina tiek jau minėtas banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad apeliantė R. J. pervesdavo nemažas pinigines lėšas. Apeliantė 2016 m. vasario 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir gavo už jį 2 500 Eur sumą grynaisiais pinigais. Liudytoja R. P. patvirtino, kad apeliantė buvo atvykusi į Angliją, kur apeliantė dirbo, ėmė paskolą, tai buvo iki R. J. mirties, prieš kokius 5-6 metus. Apeliantės darbą J. K. netiesiogiai patvirtina ir vėlesniu laikotarpiu gauti algalapiai.
17.10. Apeliantė nurodė, kad gyvenamojo namo sienų renovaciją vykdė 2015 – 2016 metais, kai nutraukė santuoką su R. J.. Iki santuokos nutraukimo buvo atlikta pusė darbų, susijusių su gyvenamojo namo sienų renovacija, o kita pusė – po santuokos nutraukimo. lauko virtuvė statyta 2019 metais (pradėta gegužės – birželio mėnesiais), baigta 2020 metais lauko virtuvei pastatyti iki R. J. mirties buvo išleista didžioji dalis išlaidų; priestatas buvo pradėtas 2020 metais, o baigtas 2021 metais; terasa pradėta 2020, baigta 2024 metais.
17.11. Apeliantė akcentavo, kad byloje pateiktas R. J. rašytas 2017 m. liepos 31 d. pranešimas dėl sutarties nutraukimo. Jame nurodoma, kad „2016-11-04 d. sudariau rangos sutartį su Jūsų įmone <...> Įsipareigojo atlikti mano namo adresu (duomenys neskelbtini), apšiltinimo bei tvoros tvėrimo darbus už 8900 Eur plius PVM 21 proc., perdaviau Jums 5000 Eur avansą grynais pinigais, pinigų perdavimą patvirtina R. B. parašas rangos sutartyje po tekstu „Duotas avansas 5000 Eur“. Tai rodo, kad dėl gyvenamojo namo sienų šiltinimo ir tvoros tvėrimo buvo susitarta jau po apeliantės ir R. J. santuokos nutraukimo, t. y. bylai aktualiu laikotarpiu. Taip pat byloje yra 2017 m. kovo 30 d. atliktų darbų aktas. Jame nurodomas atliktų darbų pobūdis: „Sienų apšiltinimas apkalant dailylentėmis su medžiagomis, atlikta: 107 m2 x 55,00 €, t. y. 5 885 Eur“. Akte yra dvi fotonuotraukos ir šalių parašai. Be to, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialisto 2025 m. vasario 11 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 2 lape nurodyta: „2019-05 – 2021-05 laikotarpiu rūsio antžeminės dalies laikančiosios rastų sienos perstatytos į keraminių blokelių mūro sienas, įstatyti langai, durys, įrengta medinė stogo konstrukcija uždengta skardos danga“.
Žemesnės instancijos teismas
17.12. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje surinktus įrodymus ir tik abstrakčiai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) būtų atlikti turto pagerinimai. Teismas neanalizavo, koks turtas ir kada konkrečiai buvo pagerintas, t. y. nenustatinėjo laikotarpių, kada turtas buvo pagerintas ir nenustatė, kad turtas būtų pagerintas kitu, nei bylai aktualiu laikotarpiu (nuo (duomenys neskelbtini)). Apeliantė pripažino, kad dalis turto buvo pagerinta ne bylai aktualiu laikotarpiu (priestatas, terasa), tačiau byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad gyvenamojo namo ir lauko virtuvės pagerinimų darbai (visi ar dalis jų) buvo atlikti laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kad lėmė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas dėl turto pagerinimo darbų atlikimo laikotarpio.
17.13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė neįrodė, kad turtas buvo pagerintas iš esmės, tačiau teismas net neanalizavo turto pagerinimo masto.
17.14. Byloje nebuvo nustatinėjama nei gyvenamojo namo, nei turto vidutinė rinkos vertė skundžiamo sprendimo priėmimo dieną, todėl vertę įmanoma nustatyti vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, iš kurių matyti, kad gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė sudaro – 7 500 Eur, sandėlio – 55 Eur, tvarto – 78 Eur, daržinės – 177 Eur, kiemo rūsio – 8 Eur, pagalbinio ūkinio – 13 Eur, kiemo statinių – 14 Eur, iš viso – 7 845 Eur. Gyvenamojo namo sienų šiltinimo darbų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) galėjo būti atlikta nuo 50 iki 100 procentų, o lauko virtuvės statybos darbų – 100 procentų.
Šalies argumentai
17.15. Apeliantė nurodė, kad gyvenamojo namo sienų apšiltinimo darbų kaina sudarė 8 628,75 Eur, o lauko virtuvės darbų kaina – 5 283,79 Eur. Taigi, bylai aktualiu laikotarpiu gyvenamojo namo sienų apšiltinimo darbų buvo atlikta už 4 314,38 – 8 628,75 Eur sumą (50 – 100 procentų), o lauko virtuvės darbų – už 5 283,79 Eur. Bendra atliktų darbų vertė bylai aktualiu laikotarpiu sudaro nuo 9 598,17 iki 13 912,54 Eur. Atsižvelgiant į viso turto bendrą vertę Registrų centro duomenimis, apeliantės ir R. J. atliktų turto pagerinimų vertė netgi viršijo turto vertę, todėl priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, atlikti darbai reikšmingai (iš esmės) pagerino turto būklę ir ženkliai padidino turto vertę.
17.16. Apeliantė pažymėjo, kad tenkinus jos skundą ir priteisus apeliantei dalį gyvenamojo namo, minėtos aplinkybės, būtinos negatoriniam ieškiniui tenkinti nebūtų tenkinamos, kadangi apeliantė būtų gyvenamojo namo bendraturtė, todėl ieškovės teisės niekaip nebūtų pažeidžiamos. Todėl panaikinus skundžiamą sprendimą ir tenkinus apeliantės priešieškinį, apeliantė prašo ieškovės ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
2. Ieškovė A. B. atsiliepimu į atsakovės S. J. apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-377-959/2025 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-20799-748/2016, kurioje buvo sprendžiamas S. J. ir R. J. santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu klausimas, remdamasis šalių patikslintu prašymu ir posėdžio metu pateiktais pareiškėjų bei jų atstovo paaiškinimais, nustatė, kad sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio daugiau nei vienerius metus. Šioje civilinėje byloje Kauno apylinkės teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių S. J. ir R. J. susitarė, jog jie neturi ir nereiškia vienas kitam jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su asmenine kito sutuoktinio nuosavybe priklausančiu turtu, įskaitant reikalavimus pripažinti asmeninę nuosavybę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
18.2. S. J. po santuokos nutraukimo su R. J. liko gyventi sodyboje ir joje gyvena iki šios dienos. S. J. savo gyvenamąją vietą gyvenamojo namo adresu deklaravo 2017 m. vasario 6 d. R. J. savo gyvenamąją vietą iki 2017 m. sausio 25 d. buvo deklaravęs gyvenamajame name, o nuo 2017 m. vasario 3 d. iki mirties – adresu (duomenys neskelbtini). Tad nuo 2017 metų pradžios S. J. ir R. J. deklaruotos gyvenamosios vietos buvo skirtingais adresais.
Šalies argumentai
18.3. Ieškovė nurodė, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti tokie juridiniai faktai: 2016 m. spalio 4 d. panaudos sutartis (ja susitarta dėl naudojimosi Gyvenamojo namo patalpomis nuo 1-1 iki 1-4), ši panaudos sutartis nutraukta 2018 m. rugpjūčio 31 d. susitarimu; 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudaryta nuomos sutartis (ja susitarta dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis 1-1, 1-2, 1-3), sudaryti vėlesni 2019 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. susitarimai, galioję iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Todėl S. J. statusas pradžioje buvo panaudos gavėja, o vėliau – nuomininkė. Be to, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo S. J., jos pačios į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ji mokėjo R. J. nuomos mokestį.
18.4. Kauno apylinkės teismas sprendime, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad per nurodytą laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) buvo atlikta tik dalis priešieškinyje nurodytų turto pagerinimo darbų (baigti išorinių sienų apšiltinimo ir apkalimo dailylentėmis darbai bei pradėta statyti lauko virtuvė), o didžioji pagerinimų dalis (pastatytas priestatas, terasa, baigta statyti lauko virtuvė, sumontuoti langai, inžinerinė įranga ir pan.) buvo atlikta ne per šį laikotarpį. Tai negali būti laikoma sugyventinių jungtinės veiklos rezultatu ir atsakovės nuosavybės teisėms jokios įtakos nedaro (tą patvirtina pačios S. J. paaiškinimai apie darbų atlikimo laikotarpius, teismo ekspertizės aktas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada bei kartu su ja pateikti įrodymai, pagrindžiantys statybos darbų vykdymo laikotarpius).
18.5. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė 2016 m. vasario 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir gavo už jį 2 500 Eur sumą grynaisiais, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad šią sumą S. J. būtų panaudojusi sodybos ar atskirų jos dalių gerinimui po (duomenys neskelbtini). Be to, nors S. J. nurodo, kad ji dirbo, o jos darbą J. K. netiesiogiai patvirtina ir vėlesniu laikotarpiu gauti algalapiai, jokių duomenų apie S. J. darbą, jo pobūdį, gautas pajamas aktualiu bylai laikotarpiu nebuvo pateikta. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad iš S. J. pateikto jos sąskaitos išrašo matyti, kad pagrindiniai S. J. pajamų šaltiniai buvo: išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, šildymo išlaidų kompensacijos, būsto nuomos mokesčio kompensacijos, sumos mokinio reikmenims, vienkartinės pašalpos, tikslinės kompensacijos. Taip pat S. J. turėjo išlaikyti ne tik save, bet ir savo nepilnamečius vaikus – tai viena priežastis, dėl kurios mažai tikėtina, jog iš nurodytų gautų sumų S. J. būtų galėjusi skirti vieno ar kito dydžio lėšas R. J. sodybai ar jos dalims gerinti.
18.6. Tik tai, kad po santuokos nutraukimo S. J. ir R. J. galimai vedė artimą šeimyniniam gyvenimui būdą, nesudaro savarankiško pagrindo priešieškinį tenkinti, kadangi be pirmiau nurodytų aplinkybių būtina įrodyti ir tai, kad šalys turėjo siekį, t. y., kad buvo susitarusios visą ar konkretų joms gyvenant kartu įgytą turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ši aplinkybė byloje nebuvo įrodyta. Be to, S. J. taip pat nenurodė ir neįrodinėjo turtinio įnašo į sodybą dydžio, galimos jo vertės, taip pat neįrodinėjo, kaip jos įnašas pakeitė gyvenamojo namo ir/ar kitų sodybą sudarančių statinių vertę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
4. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (stoginė, lauko tualetas, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. balandžio 26 d. priklausė R. J., įregistravimo pagrindas 2005 m. balandžio 6 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
6. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) sudaryta S. J. ir R. J. santuoka, kuri buvo nutraukta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu.
7. 2016 m. spalio 4 d. su S. J. buvo sudaryta Panaudos sutartis dėl naudojimosi minėto turto patalpomis nuo 1-1 iki 1-4, įrašas VĮ Registrų centre galiojo nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d.
8. 2018 m. rugpjūčio 31 d. su S. J. buvo sudaryta nuomos sutartis šiais laikotarpiais: nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimu terminas pratęstas iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.; 2019 m. rugsėjo 19 d. Susitarimu terminas nustatytas iki 2022 m. rugsėjo 19 d.
9. R. J. mirė (duomenys neskelbtini).
10. 2020 m. gruodžio 17 d. ieškovei A. B. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo patvirtinta, kad A. B. paveldi turtą, kurio savininkas yra palikėjas R. J.. Paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, be kita ko, sudaro: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (stoginė, lauko tualetas, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
11. 2021 m. spalio 8 d. tarp A. B., atstovaujamos I. G. (dovanotojos), ir S. J. (apdovanotosios) buvo sudaryta dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią A. B., atstovaujama I. G., padovanojo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
12. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-44-615/2023 pagal A. B. ieškinį, 2023 m. kovo 9 d. sprendimu pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento Dovanojimo sutartį, taikyti vienašalę restituciją natūra ir grąžinti A. B. nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
Dėl ginčo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe
13. Apeliantė skunde nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantė bei R. J. po santuokos nutraukimo gyveno kartu, tačiau sprendė, jog kiekvienas turėjo savo asmeninį turtą, kurį tvarkė atskirai vienas nuo kito, o jų sutartiniai tarpusavio santykiai buvo atlygintiniai; apeliantės teigimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtino, kad ji ir R. J. turtą tvarkė ne atskirai, o bendrai, o jų santykiai nebuvo atlyginiai.
14. CK trečiosios knygos nuostatos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius, tačiau šios normos nereglamentuoja bendrai gyvenančių, santuokos nesudariusių asmenų (sugyventinių), turtinių santykių. Tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).
15. Vis dėlto Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tokiu atveju kylančius ginčus, laikosi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
16. Kasacinio teismo praktikoje dėl nesusituokusių asmenų jungtinės veiklos santykių ir jų pagrindu įgyto turto teisinio statuso nustatymo pabrėžiama, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).
17. Be to, sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, nepakanka nustatyti vien nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo drauge ar ūkio tvarkymo kartu faktą, turi būti nustatytas bendro turto sukūrimas asmeninėmis lėšomis ar bendru jų pačių darbu, be to, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo. Taigi, spręsdamas tokį klausimą, teismas turi sistemiškai vertinti visus byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
18. Aptarta kasacinio teismo praktika lemia išvadą, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y., net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali būti nesusitarta. Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog net sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyme nustatytas teisinis režimas, įstatymų nurodytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma, nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016).
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje svarbu išskirti šiuos laikotarpius: 1) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) S. J. ir R. J. buvo sudarę santuoką; 2) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) atsakovė nurodė vedusi bendrą ūkį su R. J. jiems nesusituokus; 3) laikotarpis nuo R. J. mirties po (duomenys neskelbtini).
20. Kaip byloje nustatyta, atsakovė S. J. įrodinėjo, kad nutraukus santuoką su R. J. ji vedė bendrą ūkį ir atitinkamai prisidėjo prie R. J. turto pagerinimo, tuo sukurdama bendrąją dalinę nuosavybę. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl nesusituokusių asmenų turtinių santykių, pirmiausia vertintina, ar šiuo atveju gali būti konstatuotas teisiškai reikšmingas S. J. gyvenimas kartu ir bendro ūkio vedimas su R. J.. Teisiškai reikšmingu bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimui yra laikomas toks civilinių partnerių gyvenimas kartu, kuris yra pakankamai intensyvus ir kuriuo siekiama sukurti bendrąją nuosavybę.
21. Atsakovė nurodė, kad nutraukus santuoką, R. J. buvo paskirtas atsakovės S. J. nepilnamečių vaikų laikinuoju globėju, R. J. 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarė priešmokyklinio ugdymo sutartį, dar iki R. J. paskyrimo nepilnamečių vaikų globėju, 2017 m. birželio 17 d. krikštijant atsakovės S. J. dukrą K. V. T., R. J. buvo nurodytas kaip jos tėvas, apeliantė nuo 2017 m. vasario 6 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą buvusio sutuoktinio gyvenamajame name, iki mirties R. J. gyveno kartu su apeliante, lydėjo jį į ligoninę, po R. J. mirties S. J. ėmė mokėti kredito įmokas pagal jo sudarytą kredito sutartį, apeliantė padengė laidotuvių išlaidas, sutvarkė R. J. kapą. Apeliantės nurodomos aplinkybės apie bendrą gyvenimą kartu su R. J. nėra paneigtos ir liudytojų paaiškinimais, be to, ir pati ieškovė iš esmės neneigė, kad atsakovė su R. J. vedė gyvenimą artimą šeiminiam, kas neabejotinai patvirtina, kad šalys kartu gyveno, vedė bendrą buitį, tačiau tam, kad konkretus sukurtas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, šios apeliantės nurodomos aplinkybės nėra pakankamos. Kaip nurodyta anksčiau, turi būti nustatytas bendras tikslas sukurti tam tikrą turtą. Tačiau teisėjų kolegija toliau nurodomų motyvų pagrindu kaip nepagrįstus vertina apeliantės teiginius, kad S. J. ir R. J. bendri veiksmai buvo nukreipti siekiant sukurti bendrą turtą.
22. Nagrinėjamu atveju, nors bylai aktualus laikotarpis yra (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė įrodinėja buvusią jos ir R. J. bendrąją jungtinę veiklą, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau taip pat svarbu įvertinti laikotarpį iki S. J. ir R. J. santuokos nutraukimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta S. J. ir R. J. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Šiuo sprendimu taip pat buvo patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 4 punkte buvo nustatyta turtas sutuoktiniams priklausantis asmeninės nuosavybės teise. Šiame punkte sutuoktiniai sutarė, jog neturi ir nereiškia vienas kitam jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su asmenine kito sutuoktinio nuosavybe priklausančiu turtu, įskaitant reikalavimus pripažinti asmeninę sutuoktinio nuosavybę bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad santuoka buvo nutraukta fiktyviai, siekiant gauti didesnes išmokas iš valstybės, tačiau apeliantės ir R. J. santuokos nutraukimas nėra pripažintas fiktyviu, todėl nėra paneigtos aplinkybės nurodytos Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime dėl santuokos nutraukimo. Svarbu pažymėti, kad S. J. ir R. J. apsisprendimas nutraukti santuoką rodo sutuoktinių valią prisiimti tam tikras su santuokos nutraukimu susijusias pasekmes, t. y. nagrinėjamu atveju susitarti, kad jokių pretenzijų sutuoktiniai nutraukus santuoką į vienas kito asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą nereikš. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės argumentai apie santuokos nutraukimo fiktyvumą reiškia, kad apeliantė siekdama tam tikrų naudų iš valstybės, sutiko su galimomis neigiamomis turtinėmis santuokos nutraukimo pasekmėmis ir jas įvertino.
23. Pažymėtina, kad atsakovė pateiktame priešieškinyje nurodė, kad esmingai gerino gyvenamąjį namą ir kitą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. namo plotas buvo padidintas pastačius prie jo priestatą, kuris buvo apmūrytas blokeliais iš lauko pusės, taip pat pastatyta mansarda, pastatyta lauko virtuvė, gyvenamajame name buvo įstatyti nauji plastikiniai langai, viduje įrengtas dušas, tualetas, kriauklė, vandentiekis, rūsys taip pat išmūrytas plytomis, renovuotas kluonas, jį padengus šiferine danga, gyvenamasis namas buvo apšiltintas, iškasta lauko nuotekų sistema, įleistos dvi vonios. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad didžioji dalis pagerinimų buvo ne per laikotarpį nuo S. J. ir R. J. santuokos nutraukimo iki R. J. mirties, be to, apeliantė išimtinai akcentavo gyvenamojo namo sienų renovacijos ir lauko virtuvės statybos darbus. Analizuojant atsakovės nurodomus pagerinimus, atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus.
24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. 2016 m. lapkričio 4 d. su UAB „Rolminda“ sudarė rangos sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apšiltinimo bei tvoros tvėrimo darbų už 8900 Eur plius PVM. R. J. perdavė 5000 Eur avansą grynaisiais pinigais. Atitinkamai 2017 m. kovo 30 d. atliktų darbų akte nurodyta, kad buvo atliktas sienų apšiltinimas apkalant dailylentėmis su medžiagomis (107 m²) už bendrą 5885 Eur sumą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė akcentavo, kad gyvenamojo namo sienų renovacija buvo vykdyta 2015 – 2016 metais, t. y. prieš santuokos nutraukimą, o minėti sienų apšiltinimo darbai buvo atlikti jau po santuokos nutraukimo. Vertindama atliktų darbų apimtis, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, R. J. pinigus už gyvenamojo namo sienų apšiltinimą perdavė 2016 m. lapkričio 4 d. t. y. tuo metu, kuomet Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas dėl S. J. ir R. J. santuokos nutraukimo dar buvo neįsiteisėjęs, kas iš esmės rodo R. J. valią išimtinai savo lėšomis tvarkyti savo turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad S. J. skunde taip pat nurodė, kad gyvenamojo namo sienų apšiltinimo darbų po santuokos nutraukimo galėjo būti atlikta nuo 50 iki 100 procentų, tačiau jokių konkrečių duomenų, kokia dalimi konkrečiai ji prisidėjo prie namo apšiltinimo, nenurodė. Be to, pažymėtina, kad apeliantė, akcentuodama gyvenamojo namo sienų remonto išlaidas rėmėsi išimtinai teismo eksperto J. G. parengtu statybos remonto darbų ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad gyvenamojo namo sienų remonto darbų tiesioginės išlaidos sudarė 6 396,41 Eur, netiesioginės – 734,79 Eur, iš viso 7 131,20 Eur be PVM ir 8 628,75 Eur su PVM, tačiau pati apeliantė konkrečių savo išleistų piniginių lėšų nepagrindė. Priešingai, kaip nurodyta, būtent R. J. sudaryta sutartis rodo jo asmeninę valią gerinti savo turtą.
25. Apeliantė, grįsdama lauko virtuvės įrengimo aplinkybes, nurodė, kad ji statyta 2019 metais (pradėta gegužės – birželio mėnesiais), baigta 2020 metais. Atitinkamai 2024 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio metu atsakovė S. J. paaiškino, kad lauko virtuvė pradėta statyti 2019 m. vasarą, baigta 2021 m. Esant šiems nevienodiems paaiškinimams, atsižvelgtina į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento parengtą 2025 m. vasario 11 d. specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad 2019-05 – 2021-05 laikotarpiu rūsio antžeminės dalies laikančiosios rastų sienos perstatytos į keraminių blokelių mūro sienas, įstatyti langai, durys, įrengta medinė stogo konstrukcija uždengta skardos danga. Taigi, dalis lauko virtuvės statymo darbų buvo atlikti iki R. J., dalis – po jo mirties. Svarbu pažymėti, kad atsakovė savo galimai patirtas lauko virtuvės įrengimo išlaidas grindė teismo ekspertizės akte nurodytomis lauko virtuvės įrengimo išlaidomis, tačiau pati konkrečiai taip pat neišskyrė, kokią dalį jos išlaidų sudarė iki R. J. mirties atliktos investicijos, be to, atsakovė neįrodė, kad didžioji dalis lauko virtuvės įrengimo darbų buvo atlikta išimtinai iki (duomenys neskelbtini), o ne nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. gegužės mėn.
26. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodė nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, jog ji laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būtų finansiškai prisidėjusi prie R. J. turto pagerinimo. Pažymėtina, kad apeliantė savo finansines galimybes įrodinėjo banko sąskaitos išrašais, iš jos asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo gautomis lėšomis, darbu ir gautomis pajamomis J. K..
27. Argumentuodama dėl pateiktų banko sąskaitų išrašų, apeliantė nurodė, kad ji R. J. pervesdavo nemažas sumas (apie 1 000 Eur kas mėnesį), o iš šių pinigų R. J. atsiskaitydavo už jo turto pagerinimo darbus. Įvertinus apeliantės pateiktus banko išrašus matyti, kad apeliantė išties pervesdavo R. J. pinigines lėšas, pervedamos sumos kiekvieną mėnesį svyruodavo – tam tikrais mėnesiais S. J. pervesdavo ~600, 400, 300 Eur sumas, kitais mėnesiais nebūdavo pervedama jokių sumų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nurodė, jog šių lėšų pervedimai įrodo, jog jos pajamos su R. J. buvo bendros ir tai, kad iš šių pajamų ji iš esmės pagerino buvusio sutuoktinio turtą, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
28. Nesutikdama su apeliantės argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad nors tam tikrose pavedimų paskirtyse buvo nurodyta „VYRAS“, tačiau toks pavedimo pavadinimas neįrodo, kad S. J. ir R. J. buvo susitarę po santuokos nutraukimo savo pajamas tvarkyti bendrai ir skirti S. J. dalį piniginių lėšų turtui gerinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. S. J. su R. J. buvo sudariusi nuomos sutartį, o mokėjimo pavedimai nurodomi kaip „nuoma“, „buto nuoma“, „skolos dengimas“. Taigi, apibendrinant galima teigti, jog S. J. pavedimai R. J. buvo skirti dengti kasdienio gyvenimo išlaidas, tokias kaip būstas ir pan., tačiau neturint tikslo skirti minėtus pinigus R. J. būstui pagerinti.
29. Pažymėtina, kad apeliantė savo stabiliai gaunamų pajamų kiekį grindė ir darbo J. K. aplinkybėmis, tačiau pastebėtina, kad apeliantės pateikti darbo užmokestį patvirtinantys išrašai yra ne ginčo laikotarpio ir neįrodantys, kad būtent nuo santuokos su R. J. nutraukimo iki jo mirties, S. J. ne tik gavo, bet ir skyrė minėtus pinigus R. J. turtui pagerinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė nurodė, kad 2016 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą už 2 500 Eur sumą, tačiau pastebėtina, kad šis turto pardavimo sandoris įvyko dar prieš santuokos su R. J. nutraukimą ir nėra duomenų, ar S. J. minėtas lėšas skyrė buvusio sutuoktinio turtui pagerinti išskirtinai po santuokos nutraukimo.
30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad R. J. 2015 m. vasario 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 10 136,70 Eur, 2016 m. spalio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 1500 Eur, kas leidžia spręsti, kad R. J. turėjo pajamų gyvenamojo namo remontui.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjant bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo faktą svarbu nustatyti ne vien gyvenimo kartu faktą, tačiau ir tokiu gyvenimu siekiamų tikslų, esančių susitarimų. Susipažinusi su byloje esančių įrodymų visuma teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje neįrodytas atsakovės ir R. J. susitarimas siekti bendro tikslo – bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo ar jos esminio pagerinimo. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir tokie apeliantės skundo argumentai, kad R. J. patekus į ligoninę būtent atsakovė juo rūpinosi, o R. J. mirus, atsakovė rūpinosi jo laidotuvėmis, kapaviete, kas, kaip minėta, įrodo buvusius artimus santykius tarp atsakovės ir R. J., tačiau vien rūpinimasis asmeniu ar vienas kitu nepakankamas apeliantės įnašui bendrojoje dalinėje nuosavybėje identifikuoti.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė A. B. pateikė įrodymus, kad patyrė 700 Eur išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kurios, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteistinos ieškovei iš atsakovės S. J..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.