- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-914-1051/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17673-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Pareiškėjas
- L. V., R. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. V. ir R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-29668-1077/2025 pagal pareiškėjų L. V. ir R. V. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Virginija Meškauskienė, uždaroji akcinė bendrovė „Teisinė sfera“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai L. V. ir R. V. pateikė antstolei Virginijai Meškauskienei 2025 m. birželio 15 d. skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2025 m. kovo 18 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šalies pakeitimo ir 2025 m. kovo 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekspertizės ir realizavimo, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti išieškotojui atsisakius reikalavimo teisės.
2. Nurodė, kad reikalavimo teisių perleidimo 2025 m. kovo 5 d. sutartis, kurios pagrindu antstolė pakeitė išieškotoją į UAB „Teisinė sfera“, kelia abejonių. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo G. A., pasirašydamas reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatytas funkcijas ir antstolė Virginija Meškauskienė privalėjo išsiaiškinti ir priimti atitinkamą sprendimą.
3. Antstolei buvo pateikti įrodymai apie turto įkeitimo sutarties, kredito prašymo bei notarės G. S. surašytų draudimų klastojimą bei šių dokumentų neatliktos teisinės registracijos. 2020 m. balandžio 29 d. raštu buvo paprašyta suteikti informaciją apie vykdymo eigą, atkreiptas antstolės dėmesys į tai, kad pagal esamą situaciją be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimo teisę ir buvo prašoma informuoti apie reikalavimo teisės perleidimą. Gavus antstolės 2025 m. kovo 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame išieškotoja paminėta UAB „Teisinė sfera“, 2025 m. gegužės 12 d. registruotu laišku pareiškėjai pareikalavo pateikti paštu visus procesinius dokumentus, kurių pagrindu buvo perleista reikalavimo teisė. Tačiau antstolė jokio atsakymo bei reikalaujamų dokumentų nepateikė.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjai pažymėjo, kad dėl suklastotos įkeitimo sutarties bei kredito prašymo buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo atliktos ekspertizės, surinkti kiti įrodymai ir įrodyta, kad buvusio AB Ūkio banko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. A. ir kiti banko darbuotojai padarė nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio l dalį, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės terminui. Antstolei buvo pateikti ne tik prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, bet ir baudžiamojoje byloje atliktų ekspertizių išvados, kuriose konstatuoti banke surašytų dokumentų klastojimai.
5. Byloje esančios 1993 m. lapkričio 23 d. įkeitimo sutarties įregistravimo terminas nebuvo atnaujintas, todėl ši sutartis ir šiuo pagrindu yra negaliojanti ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.102 straipsnio 1 dalį draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas.
6. Pareiškėjų vertinimu, AB Ūkio banko bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo G. A. atsisakė reikalavimo teisės, todėl vykdomoji byla turėtų būti nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629 straipsnio 1 dalies 1 (jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo) ir 6 (reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas) punktų pagrindu.
7. Antstolė Virginija Meškauskienė 2025 m. birželio 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)atsisakė patenkinti pareiškėjų skundą.
8. Patvarkyme antstolė nurodė, kad pareiškėjų skundžiamas 2025 m. kovo 18 d. patvarkymas dėl šalies pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta, adresu (duomenys neskelbtini). Registruotoji pašto siunta grįžo neįteikta. Skundžiamas 2025 m. kovo 28 d. patvarkymas dėl ekspertizės ir realizavimo Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei įteiktas pasirašytinai 2025 m. balandžio 8 d.. 2025 m. birželio 2 d. Pranešimas dėl prašymo su priedu (patvarkymu dėl šalies pakeitimo) pareiškėjams buvo išsiųstas registruotąja pašto siunta, adresu (duomenys neskelbtini). Registruotoji pašto siunta grįžo neįteikta. Pareiškėjai nenurodė, dėl kokių priežasčių neatsiėmė registruotos pašto siuntos.
9. Vykdomas teismo išduotas 1998 m. vasario 6 d. vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nei panaikintas, nei nuginčytas, jo vykdymas nėra sustabdytas, dėl to vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis ir vykdytinas. Skunde dėstomi teiginiai apie ikiteisminius procesus savaime nepaneigia vykdomojo dokumento galiojimo, jo privalomumo ir vykdytinumo.
10. Vykdomoji byla nuo 2020 m. tvarkoma elektronine forma. Skolininkė savo iniciatyva bet kada gali prisijungusi prie Antstolių informacinės sistemos ir susipažinti su vykdomosios bylos elektronine medžiaga. 2025 m. birželio 2 d. pranešime dėl prašymo Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, jog vykdomosios bylos dokumentų popierinės kopijos yra teikiamos tik pageidaujančiai gauti vykdomosios bylos dokumentų kopijas šaliai apmokėjus kopijų parengimo išlaidas. Iš skundo priedų matyti, kad naujas išieškotojas ne tik registruotąja pašto siunta, bet ir elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjams pranešimą dėl reikalavimo teisės perleidimo, reikalavimų perleidimo sutartį.
11. Skolininkės sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jos teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jos teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjų L. V. ir R. V. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmetė.
13. Teismas nustatė, kad apie reikalavimo perleidimą naujoji kreditorė UAB „Teisinė sfera“ informavo 2025 m. kovo 10 d. pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo, taip pat 2025 m. birželio 10 d. elektroniniu laišku , pastarąjį pareiškėjai pripažįsta gavę. Taip pat iš suinteresuoto asmens UAB „Teisinė sfera“ pateikto atsiliepimo į skundą matyti, kad pareiškėjai ir jų sūnus dar 2025 m. kovo pradžioje bendravo su naujuoju kreditoriumi, atliko mokėjimą į naujojo kreditoriaus banko sąskaitą, ko neneigia ir patys pareiškėjai. Teismas vertino, jog tai įrodo, kad pareiškėjai buvo informuoti tinkamai apie kreditoriaus pasikeitimą, kaip tai numato CK 6.109 straipsnio 1 dalis.
14. Teismas nurodė, kad naujoji kreditorė, prašydama pakeisti išieškotoją, antstolei Virginijai Meškauskienei pateikė 2025 m. kovo 5 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį, taip pat priedą Nr. (duomenys neskelbtini) prie šios sutarties (perleidžiamų reikalavimo teisių sąrašą). Šio sąrašo 33 punkte nurodyta, kad, be kitų reikalavimų, yra perleistas BAB Ūkio banko reikalavimas į skolininkę L. V., skolos likutis – 231 824,95 Eur. Taigi, antstolė, gavusi šiuos duomenis, patvirtinančius įvykusį reikalavimo teisės perleidimą, neturėjo jokio pagrindo atsisakyti pakeisti šalį vykdymo procese.
15. Teismas pažymėjo, kad nei išieškojimą vykdančiai antstolei, nei teismui nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad paminėta reikalavimo teisių perleidimo sutartis būtų buvusi nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Antstolė pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nėra duomenų, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išduotas 1998 m. vasario 6 d. vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo užvesta ginčo vykdomoji byla, būtų panaikintas. Antstolis neturi teisės peržiūrėti ar tikrinti teismo sprendimo pagrįstumo. Vien pareiškėjų vertinimas, jog kreditorius jiems turi esminės reikšmės, šio fakto nepagrindžia, byloje nesant jokių objektyvių aplinkybių, kad kreditoriaus asmuo skolininkui turėtų esminės reikšmės ir dėl to reikalavimo teisės perleidimui būtų buvęs reikalingas skolininko sutikimas.
16. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju dėl sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties skolininkės teisės niekaip nepasikeitė, nebuvo suvaržytos, nebuvo labiau išplėsta prievolė.
17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai skundžia antstolės 2025 m. kovo 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekspertizės ir realizavimo, tačiau jokių atskirų argumentų, pagrindžiančių šio patvarkymo neteisėtumą ir nepagrįstumą, nenurodė. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, pripažinus nepagrįstais pareiškėjų argumentus dėl skundžiamo patvarkymo dėl šalies pakeitimo, konstatuotina, kad nėra jokio pagrindo naikinti ir kitą 2025 m. kovo 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekspertizės ir realizavimo.
18. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad pradinė kreditorė kuriuo nors metu būtų atsisakiusi reikalavimo teisės, todėl šie pareiškėjų teiginiai laikytini neįrodytais. Teismui nebuvo pateikta ir jokių duomenų, kad ginčo vykdomojoje byloje skola būtų išieškota ar kad jos dydis būtų mažesnis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti išieškotojui atsisakius reikalavimo teisės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
19. Atskiruoju skundu pareiškėjai L. V. ir R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
19.1. Teismas apsiribojo vien tik išieškotojo pakeitimo klausimu ir kitais skunde nurodytais klausimais visiškai nepasisakė, jų nevertino.
19.2. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie kredito prašymo, įkeitimo sutarties bei notarės G. S. surašytų draudimų suklastojimą ir neatliktos jų teisinės registracijos, todėl šie dokumentai laikytini niekiniais ir negaliojančiais. Niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ir savo iniciatyva, t. y. nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi. Tačiau teismas šių dokumentų nevertino, nors jie yra tiesiogiai susiję su ginčo klausimu.
19.3. Nei pradinis kreditorius, nei naujasis bei antstolė reikalavimo perleidimo sutarties neįteikė, o teismo nutartyje nurodyti teiginiai, kad dokumentai pareiškėjams buvo įteikti ar siunčiami ir nepriimti, yra atmestini, kadangi pareiškėjai patys reikalavo šių dokumentų ir buvo suinteresuoti juos gauti. Naujasis kreditorius pareiškėjų sūnui A. V. elektroniniu paštu perdavė dokumentus jau tuomet, kai buvo ruošiamas skundas dėl antstolės veiksmų.
19.4. Antstolės 2025 m. kovo 18 d. patvarkymas prieštaravo CPK 605 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta, o elektroninių ryšių priemonėmis procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą.
19.5. Kaip matyti iš reikalavimo teisės perleidimo sutarties, joje jokių duomenų apie teisių perleidimo sąlygas nėra, todėl teismo buvo prašoma įpareigoti UAB „Teisinė sfera“ pateikti papildomus dokumentus, kadangi pati sutartis duoda pagrindą įtarti nesąžiningai ir be pagrindo praturtėti. Tačiau teismas šį prašymą 2025 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė. Teismo sprendimas prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, jog spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-1-199/2008, nutartis Nr. 3K-3-591/2009, nutartis Nr. 3K-3-469/2010).
19.6. Kaip matyti iš 1993 m. lapkričio 23. kredito prašymo, už paskolą įkeičiamas turtas, t. y. šis banko dokumentas yra tiesiogiai susijęs su įkeitimo sutartimi ir jie abu vertintini kaip pradinio kreditoriaus ir paskolos gavėjo (skolininko) sutartimi ir prievolės įvykdymo sąlygomis, todėl naujasis kreditorius saistomas šiomis sąlygomis ir negali pretenduoti į kitą turtą, kadangi bus pažeistos skolininko teisės ir labiau suvaržyta jo prievolė. Teismas šių aplinkybių nevertino.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė Virginija Meškauskienė prašo pareiškėjų atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai:
20.1. Pareiškėjų argumentai negali būti teisiškai reikšmingi, sprendžiant antstolės ginčijamus atliktus vykdymo veiksmus bei reikalavimus detaliai atsakyti į pareiškėjų argumentus, nesusijusius su vykdymo procesu.
20.2. Vykdomas vykdomasis raštas nepanaikintas ir nenuginčytas, jo vykdymas nėra sustabdytas. Taigi, vykdomasis raštas yra galiojantis ir vykdytinas.
20.3. Pareiškėjai nenurodo, kokius įstatymo reikalavimus pažeidė antstolė, atliekant priverstinius vykdymo veiksmus. Antstolė, priimdama ginčijamus patvarkymus, veikė savo kompetencijos ribose įvertinusi įstatymo nuostatas.
20.4. Vien tai, kad teismas priėmė pareiškėjams nepalankia nutartį, tokia nutartis pareiškėjų netenkina, jie su ja nesutinka, nereiškia, jog jau savaime egzistuoja pagrindas tokios nutarties panaikinimui. Tuo tarpu pareiškėjų atskirasis skundas grindžiamas su vykdymo veiksmais nesusijusiais teiginiais.
21. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „Teisinė sfera“ prašo pareiškėjų atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai:
21.1. Antstolės Virginijos Meškauskienės kontoroje vykdomas dar 1997 m. vasario 6 d. priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-300 dėl 256003,24 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjų. Vykdymo proceso metu (kuris vyksta dešimtmečius) iš pareiškėjų bendrai buvo išieškota apie 26893,53 Eur skolos. Iš pareiškėjos gaunamos pensijos kas mėnesį atliekamos išskaitos skolos dengimui. 2025 m. balandžio 11 d. A. V. įmokėjo į UAB „Teisinė sfera“ banko sąskaitą 2500 Eur, paskirtis – skola už L. V.. Nėra aišku, kuo remiantis pareiškėjai teigia, kad turi būti nutrauktas skolos išieškojimas.
Šalies argumentai
21.2. Pareiškėjų teiginiai, kad reikalavimo teisės perleidimas neteisėtas ar jog netinkamai buvo informuoti, visiškai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai.
21.3. Pareiškėjai atskirąjį skunda grindžia įvairiais su byla nesusijusiais motyvais bei savo nuomone ir įsitikinimais, kurių pagrindu teismo nutartis negali būti keičiama.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl atskirojo skundo argumentų
23. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas apsiribojo vien tik išieškotojo pakeitimo klausimu ir kitais skunde nurodytais klausimais visiškai nepasisakė, jų nevertino.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ribas apibrėžia skunde reiškiami reikalavimai (skundo dalykas) ir nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas). Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje išnagrinėjo skundą dėl antstolio veiksmų pagal pareiškėjų skunde dėl antstolio veiksmų suformuluotą reikalavimą (skundo dalyką) – panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2025 m. kovo 18 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl šalies pakeitimo ir 2025 m. kovo 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekspertizės ir realizavimo, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)nutraukti išieškotojui atsisakius reikalavimo teisės, ir nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), t. y. neperžengdamas pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ribų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai teisiniais argumentais nepagrindė, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir įrodymus. Tai, jog, nagrinėdamas apeliantų skundą dėl antstolės veiksmų, pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantams nepalankią nutartį ir vertino ne visus apeliantų skunde nurodytus argumentus, ar vertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų vertinimo. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys apeliantų skundo dėl antstolės veiksmų argumentus, teismo nebuvo įvertinti.
25. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie kredito prašymo, įkeitimo sutarties bei notarės G. S. surašytų draudimų suklastojimą ir neatliktos jų teisinės registracijos, todėl šie dokumentai laikytini niekiniais ir negaliojančiais. Niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ir savo iniciatyva, tačiau pirmosios instancijos teismas šių dokumentų nevertino, nors jie yra tiesiogiai susiję su ginčo klausimu.
26. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šiuos atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012, yra išaiškinęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Kasacinis teismas savo praktikoje yra taip pat pažymėjęs, kad jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-252/2009).
27. Nagrinėjamu atveju, apeliantai nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad apeliantų nurodyti sandoriai yra akivaizdžiai niekiniai, todėl pirmosios instancijos teismas, taip pat ir apeliacinės instancijos teismas, neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva spręsti sandorių pripažinimo negaliojančiais klausimo. Be to, šioje nagrinėjamojoje byloje negali būti reiškiami ir nagrinėjami reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nes tokio pobūdžio ginčai nėra nagrinėjami CPK XXXI (duomenys neskelbtini) (bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų) nustatyta tvarka.
28. Teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantų argumentus, kad apie reikalavimo teisių perleidimą jiems nebuvo tinkamai pranešta.
29. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.
30. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų (duomenys neskelbtini) išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl asmenų pasikeitimo prievolėje apžvalga Nr. AC-54-1. Teismų praktika. 2021, 54, p. 712-749).
31. Nagrinėjamu atveju, apeliantai atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad apie 2025 m. kovo 5 d. reikalavimo perleidimą naujoji kreditorė UAB „Teisinė sfera“ pareiškėjus informavo 2025 m. kovo 10 d. pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo, taip pat 2025 m. birželio 10 d. elektroniniu laišku, pastarąjį pareiškėjai pripažino gavę, be to, pareiškėjai ir jų sūnus dar 2025 m. kovo pradžioje bendravo su naująja kreditore, atliko mokėjimą į jos banko sąskaitą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apie reikalavimo teisių perleidimą naujajai kreditorei apeliantams yra žinoma, pranešimo turinys taip pat yra žinomas. Kartu pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantai, tiek CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostatos, tiek aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika nenumato, kad kartu su pranešimu apie reikalavimo perleidimą skolininkams turi būti įteikiama ir pati reikalavimo teisių perleidimo sutartis.
32. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantais, kad antstolės Virginijos Meškauskienės 2025 m. kovo 18 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl šalies pakeitimo prieštaravo CPK 605 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, kuri numato, kad antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Apeliantai atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad skolininkei L. V. registruotąja pašto siunta, adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstas antstolės Virginijos Meškauskienės 2025 m. kovo 18 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šalies pakeitimo sugrįžo neįteiktas. Skolininko prašymu, antstolė 2025 m. birželio 2 d. pranešimu dėl prašymo išsiuntė pareiškėjui R. V. 2025 m. kovo 18 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)registruotąja pašto siunta, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šis pranešimas taip pat grįžo neįteiktas. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad CPK 644 straipsnyje tarp įtvirtintų skolininko pareigų vykdymo procese yra numatyta ir skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Apeliantai nei skunde dėl antstolės veiksmų, nei atskirajame skunde nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių priimti pašto siuntą. Dėl procesinių dokumentų vykdymo procese įteikimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009). Nagrinėjamu atveju, aplinkybę, kad apie šalies pakeitimą vykdymo procese pareiškėjams faktiškai buvo žinoma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina tai, kad, kaip jau minėta, dar 2025 m. kovo pradžioje jie bendravo su naujuoju kreditoriumi, atliko mokėjimą į naujojo kreditoriaus banko sąskaitą. Be to, tai, kad apie antstolės priimtą 2025 m. kovo 18 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl šalies pakeitimo pareiškėjams buvo žinoma, patvirtina ir jų naudojimasis teise skųsti antstolės veiksmus vykdymo procese.
33. Apeliantai atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismo buvo prašoma įpareigoti UAB „Teisinė sfera“ pateikti papildomus dokumentus, kadangi pati sutartis duoda pagrindą įtarti nesąžiningai ir be pagrindo praturtėti. Tačiau teismas šį prašymą 2025 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė, o toks teismo procesinis sprendimas, apeliantų vertinimu, prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, jog spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė.
34. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju buvo nagrinėjamas skundas dėl antstolės veiksmų, o ne ginčas dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės teisėtumo, todėl apeliantų nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualus. Dar daugiau, svarbu pažymėti, kad kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjų L. V. ir R. V. prašymą išreikalauti rašytinius įrodymus, nes pareiškėjų prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai – duomenys apie pradinės kreditorės ir naujosios kreditorės susitarimą dėl ginčo reikalavimo teisės perleidimo kainos – išeina už nagrinėjamoje byloje sprendžiamų klausimų ribų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 199 straipsnyje, reglamentuojančiame rašytinių įrodymų išreikalavimą ir kitose proceso normose nėra įtvirtinta šalių teisė joms nepalankų rezultatą, susijusį su rašytinių įrodymų išreikalavimu, apskųsti atskiruoju skundu. Šiuo atveju, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 31 d. nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, kas reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, skundą dėl antstolės veiksmų išsprendė tinkamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjant pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų pakako įrodymų bylos aplinkybėms nustatyti ir jas įvertinti. Taigi, aukščiau nurodyti apeliantų argumentai dėl papildomus dokumentų (ne)pateikimo vertintini kaip nesusiję su apeliacijos objektu ir apeliacinės instancijos teismas su šiuo aspektu plačiau nepasisako.
35. Akcentuotina, kad procesinis teisų perėmimas yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, todėl jos turi būti perimamos vadovaujantis CPK, o ne materialiosios teisės normomis. Prašymo pakeisti išieškotoją vykdymo procese nagrinėjimo dalyką sudaro formalus pateiktų dokumentų vertinimas ir nustatymas, ar perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės naujajam kreditoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-408-178/2016). Taigi, antstolis, gavęs informaciją ir įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, turi teisę savo iniciatyva svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, nes perimant materialiąsias civilines subjektyvines teises perimamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Šiuo metu 2025 m. kovo 5 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra galiojanti, įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, apie pradinio kreditoriaus reikalavimo teisių perleidimą naujajam kreditoriui apeliantams yra žinoma. Apeliantai atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad dėl sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties jų teisės niekaip nepasikeitė, nebuvo suvaržytos, nebuvo labiau išplėsta prievolė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2025 m. kovo 18 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šalies pakeitimo.
36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą, atskirajame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama ne pakartotinai iš esmės, o neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-26/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Apeliacinio (atskirojo) skundo argumentai turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
37. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantai skundžia 2025 m. liepos 31 d. nutartį pilna apimtimi, tačiau apeliantai atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria buvo nagrinėti skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimai panaikinti 2025 m. kovo 28 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekspertizės ir realizavimo ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti išieškotojui atsisakius reikalavimo teisės. Įvertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl minėtų reikalavimų, nes apeliantai šioje dalyje tinkamai nenurodė atskirojo skundo pagrindo, dėl kurio turi pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su antstolio veiksmais vykdymo procese, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.