Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2023-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. T-21-537/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-11
Bylos Nr.
T-21-537/2023
Teisminio proceso Nr.
1-04-4-00002-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Nuteistasis
J. K.
Kategorijos
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teikimas Nr. T-21-537/2023
Teisminio proceso Nr. 1-04-4-00002-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 2.5.14. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 11 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 81/04-1407 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam J. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka pirmą kartą, nusikalstamo elgesio rizika žema, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje be sargybos teisėmis, įsitraukė į resocializacijos procesą, dalyvavo jam rekomenduojamose pozityvaus užimtumo bei elgesio keitimo programose, savo elgesio nemenkina, kaltę pripažįsta, gauta pažyma apie galimybę apsigyventi, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, pateikė pažymą dėl įdarbinimo.

Atsiliepimas

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Nurodo, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteistajam, jau kurį laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys (statiniai – sunkėjantys nusikaltimai; nusikaltimų modelis; dinaminiai – finansiniai įsipareigojimai; gyvenimo stiliaus ypatumai; mąstymo lankstumo stoka). Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir išlieka žema, tačiau vėlesnių atliktų vertinimų metu pradėjo kisti didėjimo linkme. Tai teikia pagrindą išvadai, kad nuteistajam taikomos pataisos priemonės savo tikslų šiuo metu dar nepasiekė. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, anksčiau teistas (teistumas išnykęs), dabartinis nusikaltimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimo modelis dalis, nusikaltimai linkę sunkėti. Nuteistasis stokoja asmeninės motyvacijos dirbti, buvo labiau orientuotas į asmeninių poreikių tenkinimą, šiuo metu nedirba. Vertinimo metu kiek išryškėjo lengvabūdiškas požiūris į nusikalstamą elgesį lemiančias problemas, t. y., išeidamas iš darbo be svarios priežasties ir prarasdamas pajamų šaltinį, nuteistasis didina riziką pakartotinai nusikalsti ateityje. Nors nuteistasis pateikė darbo sutartį, kad jis bus įdarbintas, tačiau aptartos aplinkybės nesuteikia jokių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, šis nuteistasis gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis, kadangi nusikalstama veika, dėl kurios šiuo metu atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo padaryta siekiant finansinės naudos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog laisvėje nuteistasis nusikalto iš savanaudiškų paskatų, neteisėtais būdais siekdamas kuo didesnės materialinės naudos. Svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji neatlikta bausmės dalis vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad J. K. 2017-12-20 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 10 metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Bausmės pradžia – 2017-01-04, bausmės pabaiga – 2027-01-04. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 20 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją vietą, dirbs. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už apysunkio (BK 199 straipsnio 2 dalis) ir labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų padarymą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėtų nusikaltimų padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas du kartus, dabartinis nusikaltimas yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimo modelio dalis, nusikaltimai linkę sunkėti. Nuteistasis nuo 2022-09-07 pradėjo dirbti UAB „Veikta”, kur dirbo iki 2022-11-24. Remiantis pataisos namų 2022-11-30 pažyma, darbdavys telefonu informavo, kad nuteistasis stokoja asmeninės motyvacijos dirbti, buvo labiau orientuotas į asmeninių poreikių tenkinimą. Šiuo metu nedirba. Nuteistasis nurodė, kad likę apie 40 000 Eur įsiskolinimų. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog esama skola yra pakankamai reikšminga ir nors nuteistajam nėra būdingos finansinės problemos, tačiau išlieka svarbus nuteistojo teisėto pragyvenimo šaltinio užtikinimas po bausmės atlikimo ir tuo pačiu esamų finansinių įsipareigojimų vykdymas. Asmens byloje yra duomenys, jog jeigu asmuo nesugebės laisvėje atsisakyti jį galinčių destabilizuoti kriminogeninių veiksnių, tokių kaip bendravimas su netinkamais asmenimis, tai gali būti aktyvuojantis veiksnys, skatinantis pakartotinai nusikalsti. Visa tai, kas nurodyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą sprendžiantis teismas gali, bet neprivalo tokį sprendimą patvirtinti. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Nors pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka penki nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, iš kurių trys yra dinaminiai. Kaip statiniai kriminogeniniai veiksniai nustatoma: sunkėjantys nusikaltimai ir nusikaltimų modelis, kaip dinaminiai – finansiniai įsipareigojimai, gyvenimo stiliaus ypatumai, mąstymo lankstumo stoka. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Svarbu pažymėti ir tai, kad 2022-11-28 nustatyta padidėjusi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Rizikos balų skaitinė reikšmė padidėjo dėl to, kad nuteistasis be svarios priežasties išėjo iš darbo, prarado pajamų šaltinį, kuris labai svarbus finansinių įsipareigojimų dengime.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 20 dienų, paskirta – 10 metų laisvės atėmimo. Pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2022 m. gruodžio 15 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1407 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. K..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Raimundas Krušinys