- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- e2A-799-372/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18574-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- J. D.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-25134-861/2017 pagal ieškovės J. D. ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. P. ir A. K. dėl administracinių teisės aktų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties bei vėlesnių susitarimų dėl šios sutarties dalinio pakeitimo pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-07-24 Sprendimą Nr. I-1383 „Dėl sklypo (kadastro duomenys neskelbtini) buvusiame duomenys neskelbtini kaime ir greta esančios teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-03-20 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-286 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) duomenys neskelbtini išnuomojimo A. P. ir A. K.“; 3) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir A. K. su A. P. sudarytą 2014-03-24 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-72; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2014-03-28 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-540 „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. 0101/0161:399, esančio duomenys neskelbtini ir kadastro Nr. duomenys neskelbtini, esančio duomenys neskelbtini, pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei servitutų nustatymo“; 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-04-22 Įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-401 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. duomenys neskelbtini) duomenys neskelbtini išnuomojimo fiziniams asmenims“; 6) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir A. P. 2014-04-24 susitarimą Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-103 „Dėl 2011-08-05 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49/2011-292 bei 2014-03-24 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-914.49.57.)-72 dalinio pakeitimo“; 7) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir A. K. 2014-04-24 susitarimą Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-104 „Dėl 2011-08-05 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49/2011-293 bei 2014-03-24 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-914.49.57.)-72 dalinio pakeitimo“; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus jas pagrindžiančius dokumentus.
2. Ieškovė nurodė, kad 2012 m. vasario 10 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suprojektuoti ieškovei grąžintiną natūra laisvą valstybinės žemės sklypą, esantį adresu duomenys neskelbtini, kurio nuosavybės teisės ieškovei buvo patvirtintos 2004 m. spalio 8 d. Pažymos pagrindu. Pažymėjo, jog ji buvo įtraukta į piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra (duomenys neskelbtini) kaime sąrašą, ir 2013 m. spalio 14 d. vykusiame I eilės pretendentų susirinkime iš pateiktų laisvos valstybinės žemės sklypų sąrašo išsirinko toje vietovėje esančius laisvos valstybinės žemės sklypus Nr. 20 ir Nr. 27. Ieškovė nurodė, kad nuo 2011 m. žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini, dalį Valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu nuomojosi atsakovai A. P. ir A. K..
3. Ieškovė akcentavo, kad 2013 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino sklypo buvusiame duomenys neskelbtini kaime ir greta esančios teritorijos detalųjį planą; įgyvendinant šio plano sprendinius, buvo nuspręsta atsakovams A. P. ir A. K. (kaip besiribojančio žemės sklypo nuomininkams) ne aukciono tvarka išnuomoti atitinkamas naujai suformuoto žemės sklypo dalis. Dėl šios priežasties ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), grąžinimas natūra tapo neįmanomas. Ieškovė pažymėjo, jog ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos ir kitas kompetentingas institucijas su skundais, reikalaudama kuo skubiau nutraukti jos teises pažeidžiančius veiksmus (panaikinti sprendimus, susijusius su jai grąžintino žemės sklypo perleidimu); jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos konstatavo, kad atsakovams žemė buvo išnuomota neteisėtai; jog ši institucija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. P. ir A. K. dėl atitinkamų administracinių aktų ir turto perleidimo sandorių panaikinimo, tačiau jos ieškinys buvo atmestas, o apeliacinės instancijos teismas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (2017 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1087-431/2017).
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, jog susipažinus su minėtu procesiniu sprendimu, jai tapo žinoma, kad jos interesų ir turimų teisių į žemės sklypą, esančio adresu (duomenys neskelbtini), susigrąžinimo natūra pažeidimą lėmė būtent Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 24 d. sprendimu atliktas atitinkamų Detaliojo plano sprendinių patvirtinimas. Ieškovės teigimu iki atitinkamų sprendinių patvirtinimo buvęs 3706 m² ploto žemės sklypas galėjo ir turėjo būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, į kurį galėjo būti atkuriamos ieškovės turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šis 3706 m² valstybinės žemės sklypas (kuris neatitiko įterptinio valstybinės žemės ploto statuso) buvo prijungtas prie 1924 m² žemės sklypo ir tokiu būdu suformuotas naujas 5629 m² valstybinės žemės sklypas, kuris vėliau buvo išnuomotas tretiesiems asmenims.
5. Ieškovė akcentavo, jog, sužinojusi apie detaliojo planavimo procedūros metu atliktus pažeidimus bei siekdama savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kreipiasi į teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 24 d. sprendimo (kuriuo buvo atliktas atitinkamų Detaliojo plano sprendinių patvirtinimas) ir šio Detaliojo plano pagrindu atliktų bei ieškovės teises pažeidžiančių vėlesnių administracinių aktų panaikinimo bei civilinių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pažymėjo, jog kadangi Detalusis planas jau yra patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 24 Sprendimu, o valstybinės žemės sklypai šio Detaliojo plano sprendinių pagrindų yra suformuoti ir sujungti į vieną bendrą visumą, tai šio Detaliojo plano pagrindu priimti vėlesni administraciniai aktai ir atitinkami civilinio pobūdžio sandoriai yra pripažintini negaliojančiais.
6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsiliepdama į ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė jau 2014 m. sužinojo (ar turėjo žinoti) apie šioje byloje skundžiamą detalųjį planą, nes jai buvo žinoma bei prieinama vieša informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas, esmę, detaliojo plano brėžinį ir kt. Atsakovė pažymėjo, jog tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl detaliojo plano tik praėjus beveik 3 metams, sudaro pagrindą ieškinį atmesti, kaip pateiktą praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad ieškovės argumentai, jog žemės sklypas neatitiko įsiterpusio sklypo sąvokos, yra visiškai nepagrįsti. Pažymėjo, kad ginčo teritorijoje esanti žemė nelaikytina laisva, nes ji yra ir buvo užstatyta statiniais; kad detaliuoju planu buvo suformuoti žemės sklypai jau esamiems pastatams eksploatuoti, taip pat buvo tikslinamos, koreguojamos sklypo ribos bei suformuotas naujas sklypas. Atsakovė akcentavo, jog teisme jau buvo išnagrinėta byla ieškovės keliamais klausimais, teismas nenustatė pagrindų naikinti ginčo sutartis bei administracinius aktus, kurie yra ir šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šioje byloje skundžiamos sutartys (susitarimai) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimai ir įsakymai laikytini teisėtais ir pagrįstais.
8. Atsakovai A. P. ir A. K., atsiliepdami į ieškinį, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad pagal patvirtinto ir galiojančio plano sprendinius naujai suformuotas žemės sklypas vertintinas kaip negalintis savarankiškai funkcionuoti, todėl prijungtinas prie atsakovų nuomojamo sklypo; kad sklypas pagal esamas sąlygas negali savarankiškai funkcionuoti pagal tos teritorijos bendrojo plano nustatytą žemės paskirtį; sklype yra aukštos įtampos elektros perdavimo oro linija, kuri turi savo apsaugos zoną ir joje negalima jokių statinių statyba, į šią zoną patenka ir suplanuoti komunikacijų tinklai, kurie irgi turi savo apsaugos zonas. Atsakovai taip pat nurodė, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą senaties terminą kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo.
Šalies argumentai
9. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepdama į ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl ieškovės nurodomų ir ginčijamų administracinių aktų, tačiau jos ieškinys buvo atmestas; kartu pažymėjo, jog teismo sprendimas atmesti jos ieškinį res judicata reikšmės nagrinėjamai bylai neturi, kadangi išnagrinėtoje byloje pats detalusis planas nebuvo ginčijamas ir ieškovė toje byloje nedalyvavo. Atsakovė taip pat nurodė, kad suformuotas 3706 m² ploto žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų (jis ribojasi su nesuformuotu valstybinės žemės plotu, yra didesnis negu nustatytas 0,04 ha, jo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, yra didesnis nei pagrindinis žemės sklypas prie kurio buvo jungiamas valstybinės žemės plotas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-337-155/2016 jau nagrinėjo visų ieškovės prašomų panaikinti administracinių aktų ir susitarimų, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 24 d. Sprendimo Nr. I-1383 „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime ir greta esančios teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“, teisėtumo klausimą. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1087-431/2017 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimą, todėl minėtoje byloje nustatytos aplinkybės turi būti laikomos prejudicinėmis nagrinėjamoje byloje. Teismas pažymėjo, jog minėtoje byloje nustatytos aplinkybės reikšmingos nagrinėjant ir šią bylą. Nors nurodytoje byloje nedalyvavo ieškovė J. D., tačiau šiuo atveju teismas sprendė, kad sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims, nes jame yra nustatytas ginčo sklypo statusas, jau yra išnagrinėtas ieškovės skundžiamų administracinių aktų bei susitarimų teisėtumo klausimas. Teismas akcentavo, kad iš naujo vertindamas ieškovės skundžiamus administracinius aktus bei susitarimus, pažeistų instancinę teismų sprendimų peržiūrėjimo tvarką.
11. Dėl 2013 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo Nr. I-1383 teismas pasisakė, kad nėra ginčo dėl to, jog ieškovė žinojo apie šį sprendimą, tačiau ieškovė teigia nežinojusi, kad jis pažeidžia jos teises, be to, ji neturi pakankamai teisinių žinių, dėl ko ir nesužinojo anksčiau apie savo teisių pažeidimą. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendė, kad teisinių žinių trūkumas nėra pakankama priežastis senaties termino atnaujinimui. Ginčijamas sprendimas priimtas ir paskelbtas 2013 m. liepos 24 d., o ieškinys teismui pateiktas tik 2017 m. gegužės 9 d., t. y. įstatymu nustatytas terminas praleistas beveik keturis metus. Teismas vertino, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą galėjo ir turėjo sužinoti gerokai anksčiau, todėl praleistas senaties terminas neatnaujintinas.
12. Teismas nurodė, kad ginčo sklypo statusas buvo nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendime. Pažymėjo, jog pagal patvirtinto plano sprendinius naujai suformuotas 3706 m² žemės sklypas vertintinas kaip negalintis savarankiškai funkcionuoti, todėl prijungtinas prie atsakovų nuomojamo sklypo. Teismo vertinimu, ieškovė iš esmės savo reikalavimais siekia suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisių atkūrimui ekvivalentine natūra, kuris pagal esamas sąlygas negali savarankiškai funkcionuoti pagal tos teritorijos bendrojo plano nustatytą žemės paskirtį; sklype yra aukštos įtampos elektros perdavimo oro linija, kuri turi savo apsaugos zoną ir joje negalima jokių statinių statyba; į šią zoną patenka ir suplanuoti komunikacijų tinklai, kurie irgi turi savo apsaugos zonas. Taigi teismas sprendė, kad ginčo sklypas yra laikytinas įterptiniu, be to, yra suėjęs 1 mėnesio senaties terminas, todėl ieškovės ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
13. Skųsdama pirmosios instancijos sprendimą ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą civilinėje byloje ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-07-24 Sprendimą Nr. I-1383 „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime ir greta esančios teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-03-20 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-286 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo A. P. ir A. K.“; 3) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir A. K. su A. P. sudarytą 2014-03-24 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-72; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2014-03-28 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-540 „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei servitutų nustatymo“; 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-04-22 Įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-401 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo fiziniams asmenims“; 6) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir A. P. 2014-04-24 susitarimą Nr. 49SŽN- (14.49.57.)-103 „Dėl 2011-08-05 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49/2011-292 bei 2014-0324 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-914.49.57.)-72 dalinio pakeitimo“; 7) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir A. K. 2014-04-24 susitarimą Nr. 49SŽN- (14.49.57.)-104 „Dėl 2011-08-05 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49/2011-293 bei 2014-0324 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-914.49.57.)-72 dalinio pakeitimo“; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus jas pagrindžiančius dokumentus. Ieškovės (apeliantės) vertinimu, priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeistos tiek procesinės teisės normos, tiek materialinės teisės normos, tai sudarė pagrindą neteisingai išspręsti bylą.
14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Su sprendime išdėstyta pirmosios instancijos teismo pozicija dėl teismų procesinių sprendimų prejudicinės reikšmės, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, nėra pagrindo sutikti. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma negali būti taikoma, kai bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja skirtingi asmenys bei tarpusavyje skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas. Ankstesnių teismų priimti procesiniai sprendimai neturi prejudicinės reikšmės sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, kadangi ieškovė toje civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas 2016 m. vasario 26 d. sprendimas ir 2017 m. kovo 7 d. sprendimas, nedalyvavo jokiu procesiniu statusu. Įvertinus ankstesnėje teismo nagrinėtoje civilinėje byloje ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos suformuluoto ieškinio dalyką ir ribas, akivaizdu, kad šioje byloje apskritai nebuvo nagrinėjami klausimai, susiję su 2013 m liepos 24 d. Sprendimo, kurio pagrindu buvo patvirtintas Detalusis planas, teisėtumo vertinimu. Šioje byloje pareikštu ieškiniu reikalaujama panaikinti Sprendimą, kurio pagrindu buvo patvirtintas Detalusis planas, kaip neteisėtą ir šio neteisėto Sprendimo pagrindu priimtus išvestinius administracinius teisės aktus bei sandorius, iš esmės vadovaujantis bendruoju teisės principu, kad iš akivaizdžios neteisės teisė neatsiranda (lot. exinjuria jus nonoritur).
14.2. Nesutiktina su skundžiamame sprendime pateikiamu žemės sklypo statuso, kaip įterptinio sklypo, ir Detaliojo plano sprendinių teisėtumo vertinimu, kadangi šios pirmosios instancijos teismo išvados yra paremtos netinkamu 2013 m. liepos 24 d. Sprendimo motyvuojamosios dalies turinio aiškinimu. Pareikštu ieškiniu ieškovė reikalauja panaikinti 2013 m. liepos 24 d. Sprendimą dėl Detaliojo plano patvirtinimo iš esmės remdamasi tuo pagrindu, kad šio Detaliojo plano sprendiniais žemės sklypui nepagrįstai buvo nustatytas įsiterpusio žemės sklypo statusas. Byloje pripažinus, kad Detaliojo plano sprendiniai, kurių pagrindu žemės sklypas yra laikytinas įsiterpusiu, atsirastų pagrindas naikinti ir šiuo Detaliuoju planu nustatytą žemės sklypo, kaip įterptinio sklypo, teisinį statusą.
14.3. Byloje ieškovė pareiškė administracinio ir civilinio pobūdžio reikalavimus. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė yra praleidusi įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl 2013 m. liepos 24 d. Sprendimo nuginčijimo, tačiau šią išvadą paneigia bylos medžiaga ir kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovė 2012 m. vasario 1 d. pateikė prašymą suprojektuoti ieškovei grąžintiną natūra laisvą valstybinės žemės sklypą; šio žemėtvarkos projekto derinimo stadijos metu ieškovei tapo žinoma, kad jai suformuoti ir grąžinti natūra žemės sklypai yra išnuomoti tretiesiems asmenims. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos savo siųstuose raštuose nurodė, jog imasi visų įmanomų teisinių priemonių, kad būtų panaikinti jos neteisėti sprendimai, susiję su žemės sklypų išnuomojimu tretiesiems asmenims. Toks kompetetingų institucijų oficialių atsakymų turinys leido ieškovei ilgą laiką pagrįstai tikėtis, kad susidariusi situacija dėl jai priklausančios žemės sklypo dalies grąžinimo artimiausiu metu bus išspręsta. Ieškovė apie savo teisių pažeidimą ir apie tai, jai nebus atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, sužinojo ne iš karto, bet kai jai buvo įteiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 6 d. raštas, kuriuo ieškovė buvo informuota apie priimtą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą, todėl laikytina, kad procesinis terminas 2013 m. liepos 24 d. administracinio sprendimo nuginčijimui nėra praleistas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat pagrindžia, kad ieškovė yra pateikusi prašymą, kuriame nurodė, jog tuo atveju, jei teismas vertintų, kad ieškovė vis dėlto yra praleidusi 2013 m. liepos 24 d. Sprendimo ir šio teisės akto pagrindu priimtų vėlesnių administracinių aktų apskundimo terminą, prašo praleistą terminą atnaujinti. Teismas atsisakė atnaujinti šį terminą visiškai nepagrįstai.
14.4. Teismas, neįsigilinęs į bylos esmę, sprendime padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypas vertintinas kaip negalintis savarankiškai funkcionuoti, todėl prijungtinas prie atsakovų nuomojamo žemės sklypo, kadangi toks 3706 m² žemės sklypo statusas nustatytas Detaliuoju planu, jame yra aukštos įtampos elektros perdavimo oro linija, kuri turi savo apsaugos zoną, joje negalima jokių statinių statyba. Teismas, vertindamas žemės sklypo statusą jo savarankiškumo aspektu ir spręsdamas dėl Detaliojo plano sprendinių teisėtumo, neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis tuo pačiu Detaliuoju planu, dėl kurio patvirtinimo teisėtumo ir nagrinėjamas šis ginčas. Pirmosios instancijos teismo išvadas dėl tariamo žemės sklypo nesavarankiškumo paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai.
14.5. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusiu su tuo, kokia žemės sklypo dalis yra reikalinga atsakovams A. K. ir A. P. nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui. Bylos medžiaga pagrindžia, kad Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nurodytame 3706 m² žemės plote, kuris buvo išnuomotas atsakovams, apskritai nėra jokių jiems nuosavybės teise priklausančių statinių. Klausimas dėl atsakovų pastatytiems statiniams eksploatuoti reikalingo žemės ploto ir dėl to jiems nuomoti suteikto žemės sklypo dydžio šioje byloje apskritai nebuvo išspręstas. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nevertino ieškovės, kaip pretendentės atkurti nuosavybės teises į 3706 m² žemės sklypo dalį, galimo interesų pažeidimo ir tokiu būdu sudarė sąlygas visiškai netinkamam šio teisinio ginčo išsprendimui.
14.6. Pirmosios instancijos teismas priteisė per didelę bylinėjimosi išlaidų sumą iš ieškovės. Skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta priteisti iš ieškovės atsakovų A. P. ir A. K. naudai po 1500 Eur (iš viso 3000 Eur) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Su tokiu skundžiamame sprendime pateikiamu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nėra jokio teisinio pagrindo sutikti. Skundžiamu sprendimu priteista 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytus dydžius. Be to, teisės aktai nenustato teismui pareigos kiekvienu atveju taikyti maksimalius bylinėjimosi išlaidų dydžius, numatytus šiose Rekomendacijose. Atsakovų interesus atstovavo vienas bendras jų atstovas, atsakovų A. P. ir A. K. teisinė pozicija byloje sutapo, todėl buvo rengiamas ir teikiamas vienas bendras ir trumpo pobūdžio atsakovų atsiliepimas į pareikšto ieškinio reikalavimus. Todėl, atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus bei bylos aplinkybes, priteistina 3000 Eur suma už vieno bendro atsiliepimo parengimą ir atsakovų atstovo atstovavimą 2 teismo posėdžiuose byloje pirmosios instancijos teismo turėjo būti sumažinta. Bylos negalima priskirti sudėtingų bylų kategorijai, reikalaujančiai specialių žinių, ši byla negali būti laikoma ir išimtine, kadangi joje buvo taikomi teisės aktai, dėl kurių yra suformuota atitinkama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Bylos nagrinėjimas posėdyje užtruko vos kelias valandas, o pasirengimas posėdžiui galimai nebuvo net tikslingas, kadangi posėdžio metu nebuvo paminėta nei viena nauja aplinkybė, kuri nebūtų paminėta bylos šalių teiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl skundžiamu sprendimu priteistas net 3000 Eur bylinėjimosi išlaidų realumas yra akivaizdžiai abejotinas. Tokio dydžio teisinės pagalbos išlaidos negalėjo būti priteistos iš ieškovės ir tokiu būdu skundžiamu sprendimu buvo padarytas akivaizdus CPK 98 straipsnio 2 dalies pažeidimas.
15. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1087-431/2017 neturi res judicata reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai dalyje, kurioje sprendimas grindžiamas minėtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentu. Būtent šis neteisėtas teritorijų planavimo dokumentas sąlygojo visų ginčijamų išvestinių sprendimų priėmimą. Pritarė ieškovės (apeliantės) pozicijai, kad nagrinėjamu atveju CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma negali būti taikoma, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja skirtingi asmenys bei tarpusavyje skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas. Atsakovė pažymėjo, jog teismo sprendime konstatuota, kad ginčo žemės sklypas atitiko įterptinio žemės sklypo sąvokai keliamus reikalavimus, o jo gretimybėse visi žemės sklypai suformuoti. Atsakovė nurodė, kad tokia informacija neatitinka tikrovės, nes įsiterpęs žemės sklypas tiek dabar, tiek ginčijamų sprendimų priėmimo metu ribojosi su laisva valstybine žeme; kad suformuotas 3706 m² ploto žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
16. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsiliepdama į apeliacinį skundą, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sprendimas išnagrinėtoje byloje sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims, nes jame yra nustatytas ginčo sklypo statusas, jau yra išnagrinėtas ieškovės skundžiamų administracinių aktų bei susitarimų teisėtumo klausimas. Taigi, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Atsakovė akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra praleistas senaties terminas ir vien tik tai sudaro pagrindą ieškovės ieškinį atmesti, kaip pateiktą praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą; kad ginčo sklypas laikytinas įterptiniu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas.
17. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar atsakovai A. P. ir A. K. turėjo teisę išsinuomoti žemės sklypus be aukciono, kai į tą pačią žemę ieškovė (apeliantė) pretenduoja kaip pirmos eilės pretendentė, kuriai nuosavybės teisės buvo patvirtintos 2004-10-08 Pažymos pagrindu.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
19. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. vasario 10 d. ieškovė (apeliantė) J. D. pateikė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą suprojektuoti jai grąžintina natūra laisvą valstybinės žemės sklypą, esantį šalia buvusių (duomenys neskelbtini) fermų, adresu (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1404 nuo 2013 m. spalio 1 d. buvo nustatyta žemėtvarkos projekto rengimo pradžia. 2013 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-2030 ieškovė buvo įtraukta į pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra (duomenys neskelbtini). 2013 m. spalio 14 d. įvykusio pirmojo 1 eilės pretendentų susirinkimo metu ieškovė išsirinko žemės sklypus N. 20 ir Nr. 27.
20. Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 22 d. sprendimu buvo nustatytos 1924 m² ploto žemės sklypo (toliau – žemės sklypas/1) ribos ir dydis. 2011 m. rugpjūčio 5 d. buvo sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutartys, kuriomis buvo išnuomota A. K. 641 m², o A. P. 1285 m² Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. I-1383 „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime ir greta esančios teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino Žemės sklypo/1 ir greta esančios apie 2,95 ha teritorijos planą ir jo sprendinius. Jame numatytas prie 1924 m² valstybinės Žemės/1 prijungimas prie 3704 m², suformuojant naują 5629 m² valstybinės žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-401 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo fiziniams asmenims“ A. P. išnuomota 3135 m², o A. K. – 2494 m² ploto žemės sklypo/3 be aukciono.
Dėl praleisto termino administraciniam aktui ginčyti
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.). Taigi ieškovės (apeliantės) reikalavimams nagrinėti taikytini skirtingi apskundimo terminai – dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-07-24 Sprendimo Nr. I-1383 „Dėl sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime ir greta esančios teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“ taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, o ginčijant valstybinės žemės nuomos sutartis – CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas.
22. Kolegija pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus dėl 21 punkte nurodyto sprendimo apskundimo termino praleidimo. Vieno mėnesio terminas apskųsti administracinį aktą yra praleistas nepateisinamai ilgai. Kolegija pažymi, kad ieškovė (apeliantė) jau žinojo apie teisminius ginčus ir net ėmėsi veiksmų įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareikšdama savarankiškus reikalavimus. Tai nustatyta Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendime Nr.2-337-155/2016.
Dėl sprendimo prejudicinės reikšmės
23. Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Konkretaus asmens atžvilgiu priimto teismo sprendimo vykdymą garantuoja valstybė (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas).
24. Teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normos. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013 ir kt.).
26. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).
27. Kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. sprendime Nr.2-337-155/2016 bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 7 d. nutartyje Nr.2A-1087-431/2017 pripažintos aplinkybės negali būti vertinamos kitaip, nei yra šiuose įsiteisėjusiuose dokumentuose. Kolegija sprendžia, jog negali susiklostyti situacija, kai dviejose bylose būtų priimami kardinaliai skirtingi sprendimai, išanalizavus tas pačias aplinkybes.
Dėl įterpto sklypo išnuomojimo
28. Ieškovė (apeliantė) nurodė, kad atsakovams išnuomotas 3706 m² žemės sklypas nėra įsiterpęs į atsakovams A. K. ir A. P. išnuomotus sklypus ir dėl šios priežasties nebuvo pagrindo atsakovei išnuomoti ginčo sklypą, vadovaujantis ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 4 punktu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nutarimo 2.15 papunktyje detalizuojama, kokie laisvi valstybinės žemės plotai laikomi įsiterpusiais. Nustatyta, kad tai laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (ploto), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jei šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
29. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu, nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Nustatyta, jog jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinė žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.
30. Ieškovės (apeliantės) argumentas, kad teismas nesiaiškino, kokio dydžio sklypas turėjo būti išnuomotas atsakovams A. K. ir A. P. jų turimų pastatų eksploatacijai, atmestinas. Teismui buvo pateiktas 0,5629 m² žemės sklypo aprašas. Iš jo matyti, kad vien užstatyta teritorija sudaro 0,2777 ha. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovas A. K. dar 2009 m. gruodžio mėnesį prašė padidinti žemės sklypą, tuo metu sudariusį 0,1924 m² iki 0,5 ha. 2011 m. rugpjūčio 22 d. atsakovai pateikė prašymą dėl detaliojo plano ruošimo.
31. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai pripažintini nesudarančiais pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to šis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pirmosios instancijos teisme
32. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.
33. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
34. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų A. P. ir A. K. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neviršijo Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 2.9. ir 8.2 punktuose nustatytų maksimalių atlygintinų paslaugų dydžių, todėl jų prašymas priteisti atstovavimo išlaidas buvo pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
35. Advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismui pateiktas pinigų sumokėjimo kvitas patvirtina, kad atsakovai A. P. ir A. K. advokatui sumokėjo už paslaugas 2018 m. lapkričio 14 d., kai tuo tarpu apeliacinis skundas buvo nagrinėtas 2018 m. lapkričio 13 d. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo priteisti iš ieškovės (apeliantės) šių atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atmesti atsakovų A. P. ir A. K. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.