Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-286 “Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo A. P. ir A. K.; 2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir A. K. su A. P. sudarytą 2014 m. kovo 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-72.; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-540 “Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei servitutų nustatymo”; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2)-401 “Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) išnuomojimo fiziniams asmenims; 5) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir A. P. 2014 m. balandžio 24 d. susitarimą Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-103 “Dėl 2011 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49/2011-292 bei 2014 m. kovo 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-914.49.57.)-72 dalinio pakeitimo; 6) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir A. K. 2014 m. balandžio 24 d. susitarimą Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-104 “Dėl 2011 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49/2011-293 bei 2014 m. kovo 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-914.49.57.)-72 dalinio pakeitimo”.

Ieškovė nurodė, kad ieškiniu gina viešąjį interesą. Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 22 d. sprendimu yra nustatytos 1924 kv.m. ploto žemės sklypo ribos ir dydis. Pagal šį sprendimą Vilniaus apskrities viršininkas 2001 m. birželio 4 d. įsakymu išnuomojo šį žemės sklypą UAB “Gajulika”. 2011 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi atsakovui A. P. išnuomota 1283 kv.m dalis iš 1924 kv.m ploto žemės sklypo. 2011 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi atsakovui A. K. išnuomota 641 kv.m dalis iš 1924 kv.m ploto žemės sklypo. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1-1383 patvirtino šio žemės sklypo ir greta esančios 2,95 ha teritorijos detalųjį planą ir jo sprendinius.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 4 d. sprendimu buvo suformuotas 3706 kv.m ploto žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo duomenys. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 20 d. įsakymu nuspręsta besiribojančio 1924 kv.m ploto valstybinės žemės sklypo nuomininkams, atsakovams A. P. ir A. K. iki 2051 m. rugpjūčio 5 d. lygiomis dalimis ne aukciono tvarka išnuomoti 3706 kv.m. ploto žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto vedėja ir atsakovai sudarė 2014 m. kovo 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią atsakovams iki 2051 m. rugpjūčio 5 d. lygiomis dalimis ne aukciono tvarka išnuomotas 3706 kv.m. ploto žemės sklypas.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 28 d. sprendimu į vieną 5629 kv.m ploto žemės sklypą buvo sujungti 3706 kv.m ploto žemės sklypas ir 1924 kv.m ploto žemės sklypas. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu nuspręsta ne aukciono tvarka A. P. išnuomoti 3135 kv.m ploto, o A. K. 2494 kv.m ploto žemės sklypo dalis, esančias 5629 kv.m ploto žemės sklype. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir A. P. 2014 m. balandžio 24 d. susitarimu atsakovui iki 2051 m. rugpjūčio 5 d. išnuomota 3135 kv.m ploto žemės sklypo dalis, esanti 5629 kv.m ploto žemės sklype. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir A. K. 2014 m. balandžio 24 d. susitarimu atsakovui iki 2051 m. rugpjūčio 5 d. išnuomota 2494 kv.m ploto žemės sklypo dalis, esanti 5629 kv.m ploto žemės sklype.

Minėta teritorija patenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. I-1304 priskirto Vilniaus miestui teritoriją. 2014 m. gegužės 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui buvo pateikta patikslinta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografinė medžiaga. Šios teritorijos šiaurinėje dalyje suformuoti žemės sklypai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu bus perduoti nuosavybės teisių į žemę atkūrimui. Ieškovė neginčija atsakovų teisės išsinuomoti 1924 kv.m ploto valstybinės žemės sklypą. Tačiau atsakovai be teisinio pagrindo įgijo teises į naujai suformuotą 3706 kv.m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punktą žemės sklypai, įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų sklypų, be aukciono gali būti išnuomojami šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punktas nustato, kad parduodami ar nuomojami gali būti tik tokie laisvi valstybinės žemės plotai, kuriuose nėra galimybės suformuoti naujų žemės sklypų, kurie galėtų funkcionuoti kaip atskiri žemės sklypai, įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu, nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Atsakovams negalėjo būti išnuomotas ne aukciono būdu 3706 kv.m ploto valstybinės žemės sklypas, nes jis negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu. Jame yra galimybė suformuoti atskirą žemės plotą piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini). Todėl 3706 kv.m ploto žemės sklypas negalėjo būti sujungtas su 1954 kv.m ploto žemės sklypu ir jų pagrindu negalėjo būti suformuotas bendras 5629 kv.m ploto žemės sklypas, todėl atitinkamas sprendimas turi būti naikinamas. Susitarimas su atsakovais prieštarauja imperatyvioms Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

Atsakovai nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad žemės sklypai suformuoti, vykdant 2012 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, gavus 2009 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštą dėl papildomo žemės ploto. Šiame rašte neprieštaraujama performuoti nuomojamą sklypą, padidinant jį 0,5 ha, parengus naują teritorijų planavimo dokumentą. Šio detalaus plano tikslas buvo, nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių ir žemės tikslinės paskirties, valstybinės žemės prijungimas prie žemės sklypo, naujų sklypų rėžimų ir statybos reglamentų nustatymas. Detalaus plano organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius. Detaliojo plano sprendinius 2013 m. liepos 24 d. Sprendimu Nr. 1-1383 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Šiuo detaliuoju planu buvo nustatytos atsakovo nuomojamo sklypo ribos.

Ginčijami administraciniai aktai yra išvestiniai iš patvirtinto, t.y. galiojančio ir nustatyta tvarka nenuginčyto detaliojo plano sprendinių. Nenuginčijus nustatyta tvarka detaliojo plano ar jo dalies, ginčijamų aktų panaikinimas nesukeltų teisinių pasekmių. Detaliojo planavimo sprendiniais laisvoje valstybinėje žemėje buvo suformuotas 1491 kv.m sklypas, detaliajame plane pažymėtas Nr. 2. Detaliojo planavimo sąlygose buvo numatyta, kad šis sklypas bus naudojamas kaip kompensacija asmenims, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Ginčo sklype stovi atsakovams nuosavybės teise priklausantis pastatas, kurio paskirtis –autoservisas. Tinkamam šio pastato eksploatavimui pagal paskirtį yra reikalingas atitinkamo dydžio žemės sklypas. Ginčo žemės sklypas negali funkcionuoti kaip savarankiškas ir dėl to, kad pro jį praeina aukštos įtampos elektros linija dėl kurios žemės naudojimas tampa specifiniu. Detaliojo planavimo metu ir buvo nustatyta, kokio dydžio sklypas gali užtikrinti pastato eksploatavimą pagal paskirtį. Tai buvo realizuota detaliojo plano sprendiniais ir atitinkamais administraciniais aktais, kurių pagrindu buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose žemė laikoma užimta jeigu ji reikalinga pastatams, statiniams ar įrenginiams, statomiems arba pastatytiems eksploatuoti. Ieškovė išsakė tik subjektyvią nuomonę apie žemės sklypo neatitikimą įsiterpusio žemės sklypo sąvokai. Šio sklypo klausimas jau yra išspręstas tiek galiojančiu detaliuoju planu, tiek ir pačios institucijos administraciniais aktais. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Ieškovė apie siekiamus panaikinti administracinius aktus žinojo tų aktų pasirašymo metu, t.y. 2014 m. balandžio mėnesį. Todėl yra praleistas senaties terminas kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo.

Trečiasis asmuo prašė teismo ieškinį išspręsti savo nuožiūra. Nurodė, jog Žemės įstatymo 9 straipsnį sprendimus išnuomoti valstybinę žemę priima Nacionalinė žemės tarnyba. Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 “Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai” 2.15 punkte įtvirtinta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu gali būti parduodami, nuomojami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų. Pagal šį teisinį reglamentavimą valstybinės žemės nuomos bei pirkimo-pardavimo sutartis pasirašo ieškovė, todėl trečiasis asmuo neturi įgaliojimų spręsti dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutarčių pasirašymo.

Teismas nenustatė, kad ginčijamu įsakymu yra pažeisti imperatyvūs įstatymu nustatyti reikalavimai (CK 1.80 straipsnis). Teismui nėra suteikta teisė priimti sprendimą įvertinantį žemės statusą, dėl kurio priėmimo kompetencija suteikta konkrečiai valstybės institucijai, šiuo atveju – ieškovei. Ginčijamą įsakymą priėmusios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos J. R. atžvilgiu nebuvo taikyta jokia atsakomybės forma, jokie pareigūnai ar atitinkamus įgalinimus kontroliuoti turinčios institucijos nenustatė, kad J. R., priėmusi ginčijamą įsakymą pažeidė viešą interesą, ar pažeidė imperatyvias teisės normas, kad savo pareigas atliko aplaidžiai, netinkamai, kad atlikdama pareigas padarė klaidas. Jai suteikta teisė pagal 1999 m. birželio 2 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 692 spręsti apie galimybę žemės plote suformuoti atskirą žemės sklypą, išspręsti ir įterptinės žemės statuso klausimą. Kompetetingo asmens, turinčio teisę spręsti tiek naujo sklypo, tiek ir įterptinės žemės klausimą išspręstą klausimą ginčijamu įsakymu realiai ginčija šį įsakymą priėmusio pareigūno pavaldinys.

Byloje susidarė situacija, kai centrinė administruojanti įstaiga – Nacionalinė žemės tarnyba – savo teises, numatytas CPK 42 straipsnyje, delegavo atlikti pavaldžios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyriausiems specialistams. Pagal šiuos įgaliojimus Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus specialistai įgijo teisę ginčyti savo tiesioginio vadovo – Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos priimtus sprendimus. Tokia padėtis sudaro sąlygas nestabiliems administraciniams santykiams kurti, atsiranda galimybė išeliminuoti administracinį aktą priėmusio pareigūno atsakomybės klausimą, pareigūnas, turėdamas realią galimybę veikti per sau pavaldžius darbuotojus, įgyja galimybę be jokios atsakomybės priimti nepagrįstus, tinkamai neapsvarstytus ir neįvertintus administracinius aktus, įgyja realią galimybę keisti savo nuomonę, išspręstą administracinį klausimą spręsti savo iniciatyva pakartotinai priimant priešingą sprendimą arba kaip šiuo atveju per sau pavaldžius darbuotojus inicijuoti teisme ginčą dėl priimto įsakymo teisėtumo. Nagrinėjamoje byloje civilinių teisių gynimo prašo institucija, kurios vardu ir yra priimtas ginčijamas įsakymas. Šiuo atveju ieškovė prašo ją ginti nuo jos atliktų veiksmų – priimto ginčijamo įsakymo.

Valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta 2014 m. kovo 24 d. Šios sutarties šalys: Lietuvos valstybę atstovaujanti Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovai. Ginčijamą sutartį sudarė šalys, turinčios teisę tokią sutartį sudaryti. Valios defektų sudarant sutartį nėra. Nepažeista sutarties sudarymo forma. Sutartis sudaryta dėl objekto – 3706 kv.m. ploto žemės sklypo nuomos, kuris sutarties sudarymo metu buvo suformuotas, realiai egzistavo. Ginčijama sutartis sprendimo priėmimo metu yra visiškai įvykdyta, jos galiojimas yra pasibaigęs dėl naujo turinio sudarytos sutarties ir naujai įforminto susitarimo dėl sutarties pakeitimo. Ieškovės reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms, o būtent dėl to, kad atsakovams negalėjo būti išnuomotas 3706 kv.m žemės plotas, yra tiesiogiai susijęs su aukščiau įvertintu administraciniu aktu – 2014 m. kovo 20 d. įsakymu – ir yra faktiškai išvestinis iš šio administracinio akto. Kadangi nurodomas įsakymas nepanaikintas, tai atitinkamai ir išvestinio reikalavimo, pripažinti prašomą sutartį negaliojančia, tenkinimui pagrindo nėra.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėja 2014 m. kovo 28 d. sprendimu pertvarkė ir sujungė du žemės sklypus į vieną 5 629 kv.m. žemės sklypą, patvirtino kadastro duomenis ir nustatė servitutus. Tai, kad atsakovai turėjo poreikį nuomoti didesnio dydžio žemės sklypą, ieškovė žinojo. Byloje nėra jokio pagrindo nustatyti, kad atsakovų neteisėti imperatyvioms normoms prieštaraujantys veiksmai lėmė ginčijamo sprendimo priėmimo faktą. Ginčijamo sprendimo objektas – ginčo žemės sklypas – negali būti pripažintas ypatingu viešo intereso objektu vien tik tam tikslui, kad būtų panaikintas kompetentingo, turinčio teisę spręsti ir atitinkamai vertinti ginčo objektą, valstybės pareigūno priimtas sprendimas. Sprendimo nuostatos yra įgyvendintos. Ta aplinkybė, kad išsprendus ginčo žemės sklypo klausimą, galimai atsirado kitoks poreikis šio žemės sklypo naudojimui, valdymui, neatleidžia ieškovės nuo atsakomybės už priimtą sprendimą. Šiuo atveju ne atsakovai, bet pati ieškovė galimai sukūrė situaciją, kurią siekia teismo keliu pakeisti. Tačiau toks siekis pagal ieškinio turinį negali būti įgyvendinamas, tam nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Be to, ieškovė yra praleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti 2014 m. kovo 28 d. sprendimą.

Ieškinys dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. balandžio 22 d. įsakymo panaikinimo teismui paduotas 2014 m. rugsėjo 10 d., t.y. suėjus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui. Ieškovė neprašo praleisto termino atnaujinti, o atsakovai prašo taikyti suėjusio termino pasekmes. Todėl, suėjus apskundimo terminui, pagrindo panaikinti ginčijamą įsakymą nėra. Įsakymas priimtas kompetentingo asmens, jį sąlygojo kiti, nepanaikinti, nepripažinti negaliojančiais tiek administraciniai aktai, tiek ir sandoriai. Atsakovams šiuo įsakymu yra išnuomotas žemės sklypas, kuris suformuotas naujai, kaip sujungtas sklypas. Galimybė atsirasti ginčijamam įsakymui yra atitinkamos žemės teritorijos planavimas. Detaliu planu suplanuota teritorija sudarė ieškovei galimybes ir visas sąlygas, o svarbiausia įpareigojo tinkamai, patikimai išspręsti jos naudojimo tvarką. Teismas privalo išspręsti kilusį ginčą, bet ne revizuoti ir vertinti išimtinai ieškovės kompetencijai priskirtus kriterijus - laisvos žemės, įterptinės žemės, galimybės teritorijoje suformuoti naują sklypą ir panašius kriterijus, kurių atsakovai byloje neginčija. Ieškovės nuomonė, kad jos priimtas įsakymas neatitinka ieškinyje nurodytų kriterijų rodo pasikeitusią ieškovės nuomonę, bet ne padarytą pažeidimą. Todėl teismas atmetė ir šį ieškovės reikalavimą.

Nacionalinės žemės tarnybos ir atsakovo A. P. 2014 m. balandžio 24 d. susitarimas atitinka formos ir turinio reikalavimus, yra pasirašytas susitarimą sudariusių šalių. Šiuo susitarimu atsakovui A. P. yra išnuomota 3135 kv.m žemės sklypo dalis, esanti bendrame 5629 kv.m žemės sklype. Susitarimas atitinka 2014 m. balandžio 22 d. įsakyme įvardytus kriterijus, išnuomoti žemę, išnuomoti ją dviem asmenims, išnuomoti atsakovui A. P. atitinkamą, taip kaip susitarime ir yra įforminta – 3135 kv.m žemę. Ginčijamas susitarimas kaip sandoris neturi jokių sandorio negaliojimo požymių. Jis atitinka visus imperatyvius įstatymus. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad jis pažeidžia viešą interesą, nes nenustatyti kalti ar neatsargūs šį sandorį (ginčijamą susitarimą) sudariusių šalių veiksmai. Ginčijamas susitarimas yra sudarytas dėl pasikeitusios, pačios ieškovės aktais sukurtos situacijos.

Nacionalinės žemės tarnybos ir atsakovo A. K. 2014 m. balandžio 24 d. susitarimas yra analogiškas aukščiau nagrinėtam susitarimui. Aukščiau įvertintu ginčijamu susitarimu yra susitarta dėl nuomos sutarties pakeitimo atsakovo A. P. atžvilgiu, tuo tarpu nagrinėjamu ginčijamu susitarimu yra susitarta dėl nuomos sutarties (jos pakeitimo) su kitu atsakovu A. K.. Šiame susitarime irgi nenustatyti jokie pagrindai dėl kurių jis turi būti pripažintas negaliojančiu. Kadangi yra išvestinis iš anksčiau priimtų administracinių aktų, bei sandorių, kurie yra galiojantys, todėl atitinkamai ir šis susitarimas įgyja teisinę galią, yra galiojantis. Todėl teismas atmetė ir šį ieškovės reikalavimą.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kilos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas) 2.15 punktą laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha - kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančiu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Įvertinus bei išnagrinėjus ginčijamo žemės sklypo išsidėstymą bei dydį, galima aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyti, kad valstybinė žemė negali būti laikoma įsiterpusiu žemės plotu, nes ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tai reiškia, kad toje vietoje galima suformuoti savarankiškai funkcionuojantį žemės sklypą, todėl jis negalėjo būti išnuomotas ne aukciono būdu. Kadangi žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos, vadovaujantis CK 1.80 ir 1.95 straipsnių nuostatomis, ginčijami susitarimai su atsakovais prieštarauja imperatyvioms Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatoms, ginčijami įsakymai pažeidžia imperatyvias Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkto ir Taisyklių 2.15 punkto nuostatas, todėl negali būti laikomi teisėtais ir sukeliančiais teisines pasekmes atsakovams. Svarbi aplinkybė, kad yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini) kaime, šis ginčijamas žemės sklypas gali būti grąžintas kaimo pretendentams.

Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.