- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- e2-25134-861/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18574-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. P.
- Advokatai
- Edmundas Budvytis, Neringa Krapikaitė
- Kategorijos
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Donatui Kilikevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. P. ir A. K. dėl administracinių teisės aktų panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties bei vėlesnių susitarimų dėl šios sutarties dalinio pakeitimo pripažinimo negaliojančiais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-07-24 Sprendimą Nr. I-1383 „Dėl sklypo (kadastro Nr. 0101/0161:218/) buvusiame Daniliškių kaime ir greta esančios teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-03-20 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-286 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0161:399) Vilniaus m. sav. Daniliškių k. išnuomojimo A. P. ir A. K.“, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir A. K. su A. P. sudarytą 2014-03-24 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-72, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2014-03-28 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-540 „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. 0101/0161:399, esančio Vilniaus m. sav. Daniliškių k. ir kadastro Nr. 0101/0161:2018, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Guobų g. Nr. 2, pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei servitutų nustatymo“, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-04-22 Įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-401 „Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0161:401) Vilniaus m. sav. Guobų g. Nr. 2 išnuomojimo fiziniams asmenims, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir A. P. 2014-04-24 susitarimą Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-103 „Dėl 2011-08-05 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49/2011-292 bei 2014-03-24 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-914.49.57.)-72 dalinio pakeitimo, pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir A. K. 2014-04-24 susitarimą Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-104 „Dėl 2011-08-05 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49/2011-293 bei 2014-03-24 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-914.49.57.)-72 dalinio pakeitimo“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2012-02-10 kreipėsi į tuometinį Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl ieškovei grąžintino natūra laisvo valstybinės žemės sklypo, esančio Guobų g. 2, Vilniaus mieste, projekto. Ieškovės turimos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą buvo patvirtintos 2004-10-08 Pažymos pagrindu. Ieškovė nurodo, kad buvo įtraukta į pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra Daniliškių k., Vilniaus mieste, sąrašą ir 2013-10-14 pirmojo I eilės pretendentų susirinkimo metu išsirinko laisvos valstybinės žemės sklypus Nr. 20 ir Nr. 27 minėtoje vietovėje. Vėliau sužinojo, kad Valstybinės žemės nuomos sutartimi žemės sklypą Daniliškių k., Vilniaus mieste, buvo išnuomavę atsakovai A. P. ir A. K., o 2013-07-24 Vilniaus miesto savivaldybės tarybai patvirtinus detalųjį planą, šis žemės sklypas buvo performuotas prijungus prie greta esančio 2,95 ha sklypo ir atsakovai įgijo į juos teises ilgalaikei nuomai, todėl žemės sklypų grąžinimas ieškovei natūra tapo negalimas. Ieškovė nurodo, kad ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su reikalavimu panaikinti sprendimus, susijusius su jai grąžintinų žemės sklypų perleidimu, ir kad pastaroji pripažino, jog žemės sklypas, kurio dalis turėjo būti grąžinta ieškovei, tretiesiems asmenims buvo išnuomotas neteisėtai bei šiuo klausimu kreipėsi į tesimą. Ieškovė nurodo, kad detaliojo plano pagrindu prie 1924 kv. m. žemės sklypo buvo siekiama prijungi 3135 kv. m. laisvos valstybinės žemės plotą, kuris nėra laikytinas įsiterpusiu, tai leido atsakovams A. P. ir A. K. šį sklypą išsinuomoti be aukciono, o pats žemės plotų sujungimas prieštarauja imperatyvioms normoms, nurodančioms, kad įsiterpusiame sklype turi būti negalima suformuoti atskirto žemės sklypo, tačiau 3706 kv. m. sklype ši galimybė yra. Kadangi detaliuoju planu buvo performuoti sklypai, tai lėmė paskesnių administracinių aktų priėmimą, kurie, ieškovės manymu, pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad ieškovė dėl ginčijamo detalaus plano kreipėsi tik po 3 metų, t. y. praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą. Teigia, kad detaliuoju planu buvo suformuoti žemės sklypai jau esamiems pastatams eksploatuoti, nes ginčo teritorijoje esanti žemė nelaikytina laisva, ji yra ir buvo užstatyta statiniais. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ginčytini klausimai jau buvo išspręsti teisminiu būdu 2016 m., todėl ieškovė negali reikši tų pačių reikalavimų.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu sutiko. Nurodo, kad nagrinėjo eilę ieškovės ginčijamų administracinių aktų ir kreipėsi į teismą dėl jų panaikinimo. Ieškinys buvo atmestas, apeliaciniu skundu sprendimas liko nepakeistas, tačiau atkreipia dėmesį, kad tai neturi prejudicinės reikšmės, nes nebuvo ginčijamas pats detalusis planas, be to, ieškovė nedalyvavo civilinėje byloje. Atsakovo nuomone, suformuotas 3706 kv. m. žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, nes yra didesnis negu nustatytas 0,04 ha, ir didesnis nei pagrindinis žemės sklypas, prie kurio buvo jungiamas. Remiantis išdėstytu, palaiko ieškovės ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovai A. P. ir A. K. su ieškiniu nesutiko. Teigia, kad naujai suformuotas 3706 kv. m. žemės sklypas vertintinas kaip negalintis savarankiškai funkcionuoti, todėl prijungtinas prie atsakovų nuomojamo 1923 kv. m. žemės sklypo. Nurodo, kad sklype įrengta aukštos įtampos elektros perdavimo oro linija, turinti savo apsaugos zoną, kurioje negalima jokių statinių statyba, bei esant statybos techninių reglamentų reikalavimams dėl naujai statomų statinių atstumų nuo jau esančių statinių, formuojant sklypą nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nebūtų įmanoma jo naudoti pagal bendrojo plano žemės paskirtį. Atkreipia dėmesį į ieškovės praleistą senaties terminą kreipiantis dėl administracinių aktų panaikinimo.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė reikalavimą palaikė ieškinyje nurodytais argumentais. Teigė, kad ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, nes šioje byloje vyrauja civiliniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai, todėl netaikytinas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas. Be to, ieškovė apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2017 metų balandžio mėnesį, kai iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sužinojo, kad pastarosios ieškinys atmestas ir jos teisės nebus atkuriamos dėl patvirtinto detaliojo plano.
Atsiliepimas
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas paaiškino, kad svarbu atsižvelgti į įterptinio žemės sklypo reikalavimus ir į tai, kad teisių į žemės sklypą atkūrimas yra svarbiau nei įterptinio žemės sklypo pardavimas ar nuoma. Pažymėjo, kad autoservisas nėra visuomeninės paskirties pastatas.
Atsakovų A. P. ir A. K. atstovas pažymėjo, kad ne 0,4 ha, o 0,5 ha dydžio sklypas gali būti laikomas įsiterpusiu, nes jo paskirtis – pramoninė statyba. Pažymėjo, kad nėra imperatyvių teisės aktų, todėl šiuo pagrindu negali būti tenkinti ieškovės reikalavimai. Kad sklypas yra įterptinis, jau yra nustatyta kitoje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė nurodė, kad teismas jau yra išnagrinėjęs, ar ginčo sklypas yra įterptinis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2001 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 508CV buvo nustatytos 1924 kv. m ploto žemės sklypo, esančio Daniliškių kaime, Vilniuje, ribos ir dydis. 2011 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis atsakovui A. P. buvo išnuomota 1283 kv. m šio žemės sklypo dalis, o atsakovui A. K. – likusi 641 kv. m dalis. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1-1383 patvirtino žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0161:218) buvusiame Daniliškių k., Panerių seniūnijoje ir greta esančios 2,95 ha teritorijos detalųjį planą ir jo sprendinius.
Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-385 “Dėl žemės sklypo, Daniliškių k., Vilniuje nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servitutų nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamo turto registre” suformuotas 3706 kv. m ploto žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo duomenys. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-286 “Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0161:399) Vilniaus m. sav. Daniliškių k. išnuomojimo A. P. ir A. K.” nuspręsta besiribojančio 1924 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo nuomininkams A. P. ir A. K. iki 2051 m. rugpjūčio 5 d. lygiomis dalimis ne aukciono tvarka išnuomoti 3706 kv. m ploto žemės sklypą.
Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėja ir A. P. bei A. K. 2014 m. kovo 24 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-72, kuria iki 2051 m. rugpjūčio 5 d. atsakovams lygiomis dalimis ne aukciono tvarka išnuomotas 3706 kv. m ploto žemės sklypas. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-540 “Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. 0101/0161:399, esančio Vilniaus m. sav. Daniliškių k. ir kadastro Nr. 0101/0161:218, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Guobų g. Nr. 2 pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei servitutų nustatymo” į vieną 5629 kv. m ploto žemės sklypą sujungti 3706 kv. m ploto žemės sklypas ir 1924 kv. m ploto žemės sklypas.
Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-401 “Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0161:401) Vilniaus m. sav. Guobų g. 2 išnuomojimo fiziniams asmenims” nuspręsta ne aukciono tvarka A. P. išnuomoti 3135 kv. m ploto, o A. K. 2494 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esančias 5629 kv. m. ploto žemės sklype. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir A. P. 2014 m. balandžio 24 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-103 atsakovui iki 2051 m. rugpjūčio 5 d. išnuomota 3135 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti 5629 kv. m ploto žemės sklype. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir A. K. 2014 m. balandžio 24 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-104 atsakovui iki 2051 m. rugpjūčio 5 d. išnuomota 2494 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti 5629 kv. m ploto žemės sklype.
Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-337-155/2016 jau nagrinėjo visų ieškovės prašomų panaikinti administracinių aktų ir susitarimų, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-07-24 Sprendimo Nr. I-1383 „Dėl sklypo (kadastro Nr. 0101/0161:218/) buvusiame Daniliškių kaime ir greta esančios teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“, teisėtumo klausimą. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1087-431/2017 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimą, todėl minėtoje byloje nustatytos aplinkybės turi būti laikomos prejudicinėmis nagrinėjamoje byloje.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dalyvavusiems byloje asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas, be to, dar turi res judicata (išspręstos bylos) galią ir prejudicinę reikšmę.
Teismo sprendimo prejudicija pasireiškia tuo, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Toks sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė reikšmė galioja taip pat ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas dėl prejudicinių faktų: 1) faktas turi būti nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 5) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakario transportas“ v. UAB „SEB VB Lizingas“, bylos Nr. 3K-3-125/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. 47-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-376/2009; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-441/2015; kt.).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-26 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-337-155/2016, paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017-03-07 nutartimi Nr. 2A-1087-431/2017, yra įsiteisėjęs, minėtoje byloje nustatytos aplinkybės reikšmingos nagrinėjant ir šią bylą. Nors nurodytoje byloje nedalyvavo ieškovė J. D., tačiau šiuo atveju teismas sprendžia, kad sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims, nes jame yra nustatytas ginčo sklypo statusas, jau yra išnagrinėtas ieškovės skundžiamų administracinių aktų bei susitarimų teisėtumo klausimas. Pažymėtina, kad teismas, iš naujo vertindamas ieškovės skundžiamus administracinius aktus bei susitarimus, pažeistų instancinę teismų sprendimų peržiūrėjimo tvarką, todėl aukščiau nurodytoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės turi būti laikomos prejudicinėmis nagrinėjamoje byloje.
Vilniaus miesto aplinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-337-155/2016 ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1087-431/2017 nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 20 d. įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-286 “Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0161:399) Vilniaus m. sav. Daniliškių km. išnuomojimo A. P. ir A. K.” yra teisėtas.
Nors pirmos instancijos teismas neanalizavo, ar papildomai suformuotas ir atsakovams išnuomotas 3706 kv. m. žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal patvirtintą Detalųjį planą, atsakovams suformuoto ir išnuomoto 1923 kv. m. sklypo dalis ribojosi su 3706 kv. m. sklypu, Guobų gatve, 1491 kv. m. žemės sklypu ir 5921 kv. m. žemės sklypu. Tuo tarpu 3706 kv. m. žemės sklypo ribas sudarė Guobų ir Jaunystės gatvių sankirta bei 1923 kv. m. ir 1491 kv. m. žemės sklypai. Pripažintina, kad pagal šį visos teritorijos savivaldybės patvirtintą detalųjį planą 3706 kv. m. ploto žemės sklypas yra įsiterpęs tarp ieškovams jau anksčiau suformuoto ir išnuomoto 1923 kv. m. ploto žemės sklypo, Jaunystės ir Guobų gatvių bei gretimo 1491 kv. m. žemės sklypo. Taigi, visi aplink 3706 kv. m. žemės sklypą esantys sklypai yra suformuoti. Teismas konstatavo, kad ginčo sklypas yra įterptinis. Pirmos instancijos teismas taip pat sprendė, kad yra suėjęs senaties terminas dėl šio administracinio akto apskundimo.
Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir A. K. su A. P. sudarytą 2014 m. kovo 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-72 teisėtumo teismas sprendė, kad šis reikalavimas yra išvestinis ir tiesiogiai susijęs su aukščiau aptartu reikalavimu panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-286 “Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0161:399) Vilniaus m. sav. Daniliškių km. išnuomojimo A. P. ir A. K.”. Kadangi pastarasis nebuvo panaikintas, šis reikalavimas taip pat nebuvo patenkintas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad nėra pagrindo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2014 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-540 “Dėl žemės sklypų kadastro Nr. 0101/0161:399, esančio Vilniaus m. sav. Daniliškių km. ir kadastro Nr. 0101/0161:218, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Guobų g. 2, pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei servitutų nustatymo”, nes byloje nėra jokių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų rodančių, kad šalys nesilaikė procedūrinių reikalavimų, kad jų elgesys buvo klaidinantis, apgaulingas, neteisingas ar nesąžiningas. Byloje nėra jokio pagrindo nustatyti, kad atsakovų neteisėti imperatyvioms normoms prieštaraujantys veiksmai lėmė ginčijamo sprendimo priėmimo faktą. Taip pat pažymėjo, kad yra suėjęs senaties terminas ginčyti šį sprendimą.
Vertinant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-401 “Dėl valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0161:401) Vilniaus m. sav. Guobų g. 2 išnuomojimo fiziniams asmenims” teisėtumo ir pagrįstumo klausimą nustatyta, kad įsakymas priimtas kompetetingo asmens, kad įsakymą sąlygojo kiti nepanaikinti, nepripažinti negaliojančiais tiek administraciniai aktai, tiek ir sandoriai. Taip pat yra suėjęs senaties terminas.
Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir A. P. 2014 m. balandžio 24 d. susitarimas Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-103 “Dėl 2011 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49/2011-292 bei 2014 m. kovo 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-914.49.57.)-72 dalinio pakeitimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos ir A. K. 2014 m. balandžio 24 d. susitarimas Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-104 “Dėl 2011 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49/2011-293 bei 2014 m. kovo 24 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-914.49.57.)-72 dalinio pakeitimo” yra teisėti, nes jie, kaip sandoriai, neturi jokių sandorio negaliojimo požymių, atitinka visus imperatyvius įstatymus. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad jie pažeidžia viešą interesą, nes nenustatyti kalti ar neatsargūs šį sandorį (ginčijamą susitarimą) sudariusių šalių veiksmai.
Ieškovė taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-07-24 Sprendimą Nr. I-1383 „Dėl sklypo (kadastro Nr. 0101/0161:218/) buvusiame Daniliškių kaime ir greta esančios teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“. Toks reikalavimas nebuvo nagrinėtas aukščiau nurodytoje byloje, todėl teismas dėl jo pasisako plačiau.
Ginčijamas sprendimas yra administracinis aktas. Vien tai, kad toks administracinis aktas yra ginčijamas civilinėje byloje, jis netampa kitokio pobūdžio aktu, netampa civiliniu sandoriu. Kasacinio teismo formuojama praktika dėl atvejų, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, o kiti administracinio teisinio pobūdžio, nurodo, kad jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 3K-3-380/2006; Nr. 3K-3-588/2008, Nr. 3K-3-533/2009). Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo skundžiamo akto paskelbimo dienos. Kitokios trukmės termino šiuo atveju taikyti pagrindo nėra. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė žinojo apie ginčo sprendimą, tačiau ji teigia nežinojusi, kad jis pažeidžia jos teises, be to, ji neturi pakankamai teisinių žinių, dėl ko ir nesužinojo anksčiau apie savo teisių pažeidimą. Vis dėlto, teismas sprendžia, kad teisinių žinių trūkumas nėra pakankama priežastis senaties termino atnaujinimui. Ginčijamas sprendimas priimtas ir paskelbtas 2013-07-24, o ieškinys teismui pateiktas tik 2017-05-09, t. y. įstatymu nustatytas terminas praleistas beveik keturis metus. Teismas sprendžia, kad ieškovė apie savo teisių pažeidimą galėjo ir turėjo sužinoti gerokai anksčiau, todėl praleistas senaties terminas neatnaujintinas.
Be to, ieškovė įrodinėja, kad ginčo sklypas nėra įterptinis, todėl ginčo Detaliuoju planu nebuvo galima jo prijungti prie kito žemės sklypo, ko pasekoje Detalusis planas yra neteisėtas, nors ginčo sklypo statusas taip pat buvo nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2017-03-07 sprendime, kuriame teismas pasisakė, jog „Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 24 d. sprendimu buvo nuspręsta patvirtinti sklypo (kadastro Nr. 0101/0161:218) buvusiame Daniliškių kaime, Panerių seniūnijoje, ir greta esančios apie 2,95 ha teritorijos detalųjį planą ir jo sprendinius. Pagal patvirtintą Detalųjį planą, atsakovams suformuoto ir išnuomoto 1923 kv. m. sklypo dalis ribojosi su 3706 kv. m .sklypu, Guobų gatve, 1491 kv. m. žemės sklypu ir 5921 kv. m. žemės sklypu. Tuo tarpu 3706 kv. m. žemės sklypo ribas sudarė Guobų ir Jaunystės gatvių sankirta bei 1923 kv. m. ir 1491 kv. m. žemės sklypai. Pripažintina, kad pagal šį visos teritorijos savivaldybės patvirtintą detalųjį planą 3706 kv. m. ploto žemės sklypas yra įsiterpęs tarp ieškovams jau anksčiau suformuoto ir išnuomoto 1923 kv. m. ploto žemės sklypo, Jaunystės ir Guobų gatvių bei gretimo 1491 kv. m. žemės sklypo. Taigi, visi aplink 3706 kv. m. žemės sklypą esantys sklypai yra suformuoti. Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentas, jog minėtas žemės sklypas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, yra nepagrįstas.“
Pažymėtina, kad pagal patvirtinto plano sprendinius naujai suformuotas 3706 kv. m. žemės sklypas vertintinas kaip negalintis savarankiškai funkcionuoti, todėl prijungtinas prie atsakovų nuomojamo sklypo 1923 kv. m. sklypo. Naujai suformuoto žemės klypos statusas nustatytas detaliojo planavimo procedūromis. Ieškovė iš esmės savo reikalavimais siekia suformuoti žemės sklypą, skirtą nuosavybės teisių atkūrimui ekvivalentine natūra, kuris pagal esamas sąlygas negali savarankiškai funkcionuoti pagal tos teritorijos bendrojo plano nustatytą žemės paskirtį. Šiame sklype yra aukštos įtampos elektros perdavimo oro linija, kuri turi savo apsaugos zoną ir joje negalima jokių statinių statyba. Į šią zoną patenka ir suplanuoti komunikacijų tinklai, kurie irgi turi savo apsaugos zonas. Sklypo dalis, kurioje negalima jokia statyba, išskyrus esamą elektros perdavimo oro liniją ir požeminius komunikacijų tinklus, yra 1820 kv. m.
Taigi, teismas sprendžia, jog ginčo sklypas laikytinas įterptiniu, be to, yra suėjęs 1 mėnesio senaties terminas, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas. Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškinys atmestinas.
CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai A. P. ir A. K. pateikė įrodymus, jog patyrė po 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovams iš ieškovės priteistina po 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.