Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant suinteresuotų asmenų I. P. ir I. S. atstovėms advokatei Evelinai Trukšinienei, advokato padėjėjai Rugilei Stumberevičiūtei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų S. P., R. S., K. S., M. S., J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims I. P., I. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai S. P., R. S., K. S., M. S., J. P. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai priėmė palikimą po V. P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Nors teismui iki teismo posėdžio pateiktas prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, pastebėtina, kad jis nėra pasirašytas originaliais pareiškėjų parašais. Nors priežastimis atidėti posėdį nurodoma tai, kad pareiškėja S. P. negavo teismo šaukimo, o pareiškėjai J. P. ir M. S. negali grįžti, nes dirba užsienyje, iš paties prašymo matyti, kad pareiškėjams apie teismo posėdį žinoma (jie visi pasirašė prašymą), nepateikė jokių patvirtinančių duomenų apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, neteikė teismui prašymų dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Užsienyje gyvenantiems pareiškėjams ši aplinkybė buvo žinoma ir kreipiantis į teismą, nebuvo pasinaudota galimybe pasirūpinti atstovavimu. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėja S. P. galimai negavo teismo šaukimo negali būti pagrindu teismo posėdį atidėti, nenurodžius kitų svarbių aplinkybių ir nepateikiant jas pagrindžiančių duomenų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Priimti palikimą įpėdinis turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ( CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti po palikėjo V. P. S. mirties baigėsi (duomenys neskelbtini) V. P. S. pirmoje santuokoje su sutuoktine S. - J. S. gimę vaikai: pareiškėjai S. P., gimusi (duomenys neskelbtini), K. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. S., gimusi (duomenys neskelbtini), A. S., miręs (duomenys neskelbtini) m. (A. S. vaikai: pareiškėjai M. S., J. P.). V. P. S. kitoje santuokoje su sutuoktine A. J. S., kuri byloje buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu, gimę vaikai: suinteresuotas asmuo I. P., gimusi (duomenys neskelbtini), D. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Po suinteresuoto asmens A. J. S. mirties (duomenys neskelbtini), jos teises ir pareigas perėmė I. S., kuri byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad V. P. S. priklausė nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, bendro ploto (duomenys neskelbtini) ha, esančio (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Byloje taip pat nustatyta, kad į notarų biurą dėl palikimo priėmimo likusio po V. S. S. mirties kreipėsi A. J. S. ir I. P.. (duomenys neskelbtini) rajono 2-ajame notarų biure (duomenys neskelbtini) priimtas nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir pareiškėjams S. P. ir K. S., išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, nes jie praleido įstatymo nustatytą terminą. (duomenys neskelbtini) rajono 2-ajame notarų biure išduotas (duomenys neskelbtini) liudijimas, kuriame nurodoma, kad dėl mirusiojo V. P. S. palikimo priėmimo kreipėsi tik A. J. S. ir I. P..

Aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-614-881/2017).

Nagrinėjamos bylos atveju faktą, kad po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėję valdyti turtą, pareiškėjai įrodinėjo rašytiniais paaiškinimais ir įrodymais. Pareiškėjai reikalavimą grindė savo veiksmais, kurie pasireiškė tuo, jog jie rūpinosi mirusiojo V. P. S. laidojimo organizavimu, jo paliktais žemės sklypais, jų išnuomavimu, pavasario trąšų supirkimu ir kitais buitiniais reikalais.

Pareiškėjai teigia, kad priėmė V. P. S. palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti, į bylą pateikdami (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderio kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais pareiškėjai grindžia trąšų pirkimą, V. P. S. priklausiusiems žemės sklypams. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad pažymima, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ su V. P. S. (duomenys neskelbtini) sudarė nuomos sutartį dėl (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo iki (duomenys neskelbtini), pažymoje nurodyta, kad nuomininkas žemę dirba savarankiškai ir iš nuomotojo jokių paslaugų ar produktų neperka. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad nurodytos trąšos buvo panaudotos būtent mirusiajam priklausiusiems žemės sklypams tręšti, be to, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad nuomininkas žemę dirbo savarankiškai ir iš nuomotojo jokių paslaugų ar produktų nepirko, šie pareiškėjų teikiami įrodymai nepagrindžia fakto, kad pareiškėjai rūpinosi palikėjo žemės sklypais, be to trąšos buvo pirktos (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus trijų mėnesių palikimo priėmimo terminui. Pareiškėjų byloje pateikti laidojimo kaštų čekiai (už laidojimo paslaugas, maistą ir alkoholį čekiai apmokėti (duomenys neskelbtini)), fotonuotrauka, įrodo, kad pareiškėjai bendravo, dalyvavo bendruose susiėjimuose su mirusiuoju, prisidėjo prie laidotuvių organizavimo, tačiau neįrodo, jog pareiškėjai priėmė palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti. Pastebėtina, kad net ir po notaro pranešimo, į notarą jau būdami praleidę terminą palikimui priimti kreipėsi tik S. P. ir K. S.. Be to, nenurodyta, kokius konkrečius palikimo priėmimo faktiniu valdymu veiksmus atliko kiekvienas iš pareiškėjų.

Kaip nurodė suinteresuotas asmuo I. P., kad ji ir A. J. S. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), priklausiusiame V. P. S. ir A. J. S., kartu gyveno su V. P. S. iki jo mirties, rūpinosi turtu ir liko tame name gyventi po jo mirties. Gyventojų registrų informacija patvirtina, kad I. P. ir A. J. S. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Suinteresuotų asmenų pateiktas mokėjimo dokumentas patvirtina, kad mokėjo palikėjo V. P. S. vardu žemės mokestį pagal žemės mokesčio apskaičiavimo deklaraciją už (duomenys neskelbtini) m. Šie duomenys leidžia spręsti, kad I. P. ir A. J. S. palikėjo V. P. S. turtą priėmė ne tik laiku kreipiantis į notarą, kaip pirmos eilės įpėdinė ir sutuoktinė, bet ir pradedant jį faktiškai valdyti. Apskritai pastebėtina, kad iš esmės visi pareiškėjų į bylą pateikti dokumentai yra vėlesni, nei įstatymo palikimui priimti nustatytas terminas.

Teismo vertinimu, pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, kad po palikėjo mirties aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises. Aplinkybė, jog buvo išreiškę tokį norą prašydami įtraukti į įpėdinių ratą, negali būti vertinama kaip faktinis palikimo priėmimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai dalyvaudami laidotuvėse, žinodami apie atsiradusį palikimą ir jį sudarantį turtą, nei iš karto po jo mirties, nei iki pranešimo iš notarės gavimo, nesidomėjo, nesirūpino galimai likusiu turtu, teismas vertina, kad ir vėlesni (praėjus terminui, skirtam palikimui priimti) pareiškėjų veiksmai, tiksliau – aktyvių veiksmų buvimas, nesuponuoja išvados, kad pareiškėjai nuosekliai siekė rūpintis po tėvo (senelio) mirties likusiu turtu tiek per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, tiek ir vėliau.

Aptartų duomenų pagrindu, teismas daro išvadą, kad byloje nebuvo įrodytas veiksmų faktas (turto perėmimas) ir pobūdis (aktyvūs veiksmai), iš kurių būtų galima nustatyti, kad pareiškėjai priėmė V. P. S. palikimą, pradėdami turtą faktiškai valdyti per įstatymo nustatytą terminą – tris mėnesius, todėl pareiškimas atmestinas.

Pastebėtina, kad pareiškėjams ir anksčiau kreipiantis į teismą teismo nutartimis buvo išaiškintos aplinkybės, įrodinėtinos nustatant palikimo priėmimo faktą, pasiūlyta pasirūpinti atstovavimu, apsvarstyti galimybes kreiptis į teismą prašant atnaujinti terminą palikimui priimti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuoti asmenys I. P. ir I. S. prašė priteisti iš pareiškėjų 1310,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų I. P. ir I. S. yra priešingas teisinis suinteresuotumas, todėl yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad už advokato suteiktas paslaugas, suinteresuoti asmenys I. P. ir I. S. viso turėjo 1310,17 Eur išlaidų, šias išlaidas patvirtina PVM sąskaitos faktūros Nr.: (duomenys neskelbtini) (paslaugos už procesinių dokumentų rengimą, atsiliepimo rengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje), bei atlikti mokėjimai. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.16. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismas sprendžia, kad suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl netenkinus pareiškėjų pareiškimo, ir esant priešingam suinteresuotumui, iš pareiškėjų lygiomis dalimis suinteresuotiems asmenims I. P. ir I. S. priteistina iš viso 1310,17 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis) (722,93 Eur ir 587,24 Eur).

Bylinėjimosi išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą byloje susidarė 38,36 Eur, tačiau kiekvienam pareiškėjui tenkanti dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl jos iš pareiškėjų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjų S. P., R. S., K. S., M. S., J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų S. P., R. S., K. S., M. S., J. P.:

- po 144,58 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas suinteresuotam asmeniui I. P.; ir

- po 117,44 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas suinteresuotam asmeniui I. S..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.