- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-461-883/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02267-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- M. A.
- Atsakovas
- K. A.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikų rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-130-721/2019 pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei K. A. ir atsakovės K. A. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo; išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. A. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. A. (toliau – atsakovė), kurį patikslino, prašydamas: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokos metu turėtas pavardes; 3) ieškovo ir atsakovės nepilnametės dukros E. A. gyvenamąją vietą po šalių santuokos nutraukimo nustatyti su atsakove (motina) jos gyvenamojoje vietoje; 4) nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo bei auklėjimo po santuokos nutraukimo tvarką (ieškovo siūloma tvarka); 5) priteisti iš ieškovo materialinį išlaikymą vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; atsižvelgiant į infliaciją); 6) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti vaiko motiną (atsakovę); 7) bylos šalių santuokos metu įregistruotą individualią įmonę (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui.
2. Atsakovė K. A. pateikė teismui priešieškinį, prašydama: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – „A.“; 3) vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove (motina) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; 4) nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo teismui dienos priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; 5) vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; 6) nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką (atsakovės siūloma tvarka); 7) po santuokos nutraukimo IĮ (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovui; 8) priteisti iš ieškovo 3 500 Eur skolą atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikų rūmai 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje; pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ieškovui M. A. – „A.“, atsakovei K. A. – „A.“, pavardes; nustatė bylos šalių vaiko gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo su atsakove (motina); nustatė ieškovo bendravimo su vaiku tvarką; priteisė iš ieškovo vaiko išlaikymą po 200 Eur (nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės; kas mėnesį periodinėmis išmokomis; išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; atsižvelgiant į infliaciją); pavedė vaiko išlaikymui priteistomis lėšomis išskirtinai nepilnamečio vaiko interesais disponuoti uzufrukto teise atsakovei (motinai); priteisė ieškovui IĮ (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovo atsakovei 3 500 Eur skolos; priteisė iš ieškovo 105,75 Eur žyminio mokesčio valstybei; priteisė iš atsakovės 1 033,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai bei 27 Eur žyminio mokesčio valstybei.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė kartu nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini); neveda bendro ūkio; nebegyvena sutuoktinių gyvenimo. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas konstatavo, kad bylos šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas (šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai).
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė nereiškė prieštaravimų dėl santuokoje įregistruotos ieškovo įmonės priteisimo, taip pat neprašė iš ieškovo kompensacijos bei visiškai sutiko su ieškinyje pareikštu ieškovo reikalavimu. Teismas esant šioms aplinkybėms, ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį dėl ieškovo ir atsakovės santuokos metu įregistruotos ieškovo įmonės tenkino ir priteisė ieškovui jo įmonę (duomenys neskelbtini).
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos šalių ir liudytojos paaiškinimų bei į bylą pateiktos sutarties kopijos pakanka išvadai dėl paskolos teisinių santykių nustatymo tarp atsakovės ir ieškovo įmonės egzistavimo. Remiantis (duomenys neskelbtini) Sutartimi (toliau – paskolos sutartis) teismas sprendė, jog sutartyje aiškiai nurodytas paskolos sudarymo laikas, suma, terminas iki kada paskola turi būti grąžinta, nors ir nebuvo fiksuotas paskolos dalyko perdavimo faktas. Tačiau ieškovas neginčijo, o liudytoja patvirtino, kad ginčijama pinigų suma iš tiesų pateko į ieškovo įmonės banko sąskaitą. Pagal minėtą paskolos sutartį teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovei 3 500 Eur paskola iki (duomenys neskelbtini) būtų buvusi grąžinta, taip pat byloje nėra duomenų apie paskolos sutarties termino pratęsimą. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė prievolės įvykdymo fakto, todėl vadovaudamasis paskolos sutartimi, teisingumo ir sąžiningumo principais, tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 3 500 Eur skolos priteisimo.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju atsakovė su vaikais (nepilnametėmis dukromis) gyvena tėvų nuosavame gyvenamajame name, todėl vaiko gyvenamąją vietą nustatė su atsakove (motina).
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog vaiko išlaikymui iš tiesų reikalinga 590 Eur suma per mėnesį, todėl teismas vadovaujantis CK 3.192 straipsniu ir CK 3.201 straipsniu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies ir iš ieškovo kas mėnesį priteisė vaiko išlaikymui po 200 Eur mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės.
9. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, spręsdamas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas nuolat kartu su dukra negyvena pakankamai neilgą laikotarpį; nors su vaiku susitinka ir bendrauja, todėl vaikas yra pripratęs prie tėvo ir jų ryšys yra glaudus, tačiau vaiko pasilikimui su tėvu ilgesniam laikui yra reikalingas pereinamasis laikotarpis. Teismas darė išvadą, kad vaikui būtina nuolatinė suaugusiųjų (motinos) priežiūra, įprasto dienos režimo laikymasis, stabilios namų aplinkos užtikrinimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) M. A. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš esmės tenkintas atsakovės priešieškinis ir nustatyta atsakovės prašoma nustatyti apelianto bendravimo su vaiku tvarka ir iš apelianto atsakovei priteista 3 500 Eur skola. Apeliantas prašė priimti minėtoje dalyje naują sprendimą – atsakovės priešieškinį šioje dalyje atmesti ir tenkinti apelianto ieškinį arba, pasitvirtinus absoliutiems sprendimo nagrinėjamoje byloje negaliojimo pagrindams, perduoti bylą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams nagrinėti bylą iš naujo; taip pat, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo sprendimas yra priimtas teismui netinkamai taikius CK 3.170 straipsnio, reglamentuojančio skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant normas; taip pat netinkamai taikius CK 3.175 straipsnio 2 dalies normas, reglamentuojančias skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą; teismo nustatyta apelianto bendravimo su vaiku tvarka nėra konkreti, racionali ir geriausiai atitinkanti vaiko interesus; nustatyta tvarka nepagrįstai riboja skyrium gyvenančio apelianto teisę maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, bet ir vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nepriklausomai nuo to, kur tėvai gyvena.
10.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vaikai dėl juos siejančių ypač stiprių emocinių ryšių yra labiau prisirišę prie motinos.
10.3. Teismas nenurodė įrodymų, kurių vertinimo pagrindu grindė savo padarytas išvadas (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
10.4. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė perdavė apeliantui 3 500 Eur (asmeninių lėšų) įnešimui į ieškovo įmonės banko sąskaitą. Tuo tarpu į bylą pateikti įrodymai visiškai nepatvirtina, jog tarp atsakovės bei įmonės ir/arba apelianto buvo sudaryta paskolos sutartis. Taip pat nepatvirtina, kad ieškovo įmonė ir/arba apeliantas buvo įsipareigoję atsakovei minėtą pinigų sumą sugrąžinti. Teismui pateikta paskolos sutartis, kuri sudariusių bylos šalių nepasirašyta ir nepatvirtinta notariškai, nors suma viršija 3 000 Eur (CK 6.871 straipsnio 4 dalis); ginčijama pinigų sumą buvo naudojama bylos šalių šeimos poreikiams (perkamas maistas ir kita); šalys visiškai nesirūpino dėl faktinio pinigų sugrąžinimo.
10.5. Apeliantas 2018 m. gruodžio 28 d. teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo bei kartu pateikė: 1(duomenys neskelbtini) paprastąjį vekselį, pagal kurį apeliantas R. T. iki (duomenys neskelbtini) įsipareigojęs sumokėti 2 100 Eur; 2) Z. A. banko sąskaitos išrašo fragmentą iš kurio matyti, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ieškovo įmonės naudai buvo paskolinta viso 2 070,85 Eur sumą. Taip pat, (duomenys neskelbtini) apeliantas teismui buvo pateikęs kitą prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo bei kartu pateikė Z. A. banko sąskaitos išrašo fragmentą iš kurio matyti, jog laikotarpiu (duomenys neskelbtini) apelianto naudai sumokėta bei jam paskolinta viso 7 395,71 Eur sumą. Teismui nagrinėjamu atveju buvo pateikta informacija apie apeliantui žinomus bylos šalių kreditorius, tačiau teismas neįtraukė nurodytų kreditorių į bylą trečiaisiais asmenimis, dėl to nepagrįstai bei neteisėtai nusprendė dėl jų materialiųjų teisių ir pareigų.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė K. A. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nesiderina su vaiko poreikiais, gyvenimo stabilumu, be to nulemtų naujus bylos šalių konfliktus, neigiamai veikiančius ir vaiką.
Atsiliepimas
11.2. Atsakovė prieštarauja apelianto teiginiams, kad jis maksimaliai siekia bendrauti su vaiku, todėl apeliantui turėtų būti leidžiama pasiimti vaiką iš gyvenamosios vietos su nakvyne. Vaikas yra per mažas ilgesnį laiką būtų pas ieškovą. Atsakovė pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog skyrium gyvenančio ieškovo bendravimas yra neatimama teisė, tačiau bendravimas su vaiku turi vykti tokiu būdu, jog būtų užtikrinta vaiko gerovė ir interesai. Atsakovės nuomone, tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ir/ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į vaiko amžių, gyvenimo būdą, įpročius bei norus.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas leistinomis priemonėmis neįrodinėjo paskolos grąžinimo faktą ir neginčijo paskolos sutarties. Teismas konstatavo, jog nebuvo grąžinti pinigai atsakovei nors ir buvo išrašyti jų grąžinimo atsakovei patvirtinantys dokumentai ieškovo įmonėje. Duomenų apie ieškovo įmonės veiklą bei gaunamas pajamas ieškovas santuokos metu neteikė, todėl atsakovei nėra žinoma, kiek lėšų (gautų iš įmonės veiklos) ieškovas panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, ir kiek lėšų ieškovas skyrė šeimos poreikiams. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad apeliantas patvirtino pinigų skolinimosi faktą; teismo posėdžio metu apeliantas teigė, jog pinigai buvo grąžinti atsakovei, tačiau negalėjo pateikti patvirtinančių buhalterinių dokumentų.
Atsiliepimas
11.4. Atsakovė nesutinka, jog apeliantas pirmosios instancijos teismą tinkamai informavo apie turimus kreditorius, tačiau teismas neįtraukė minėtų kreditorių į bylą trečiaisiais asmenimis. Atsakovė nėra skolinga nei vienam iš apeliaciniame skunde nurodytų kreditorių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
13. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl bylos šalių santuokos nutraukimo, šalių vaiko gyvenamosios vietos po santuokos nutraukimo nustatymo, kasmėnesinio išlaikymo vaikui priteisimo, šalių santuokos metu įregistruotos ieškovo įmonės padalijimo nutraukiant santuoką neginčija. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria: 1) iš esmės tenkintas atsakovės priešieškinis ir nustatyta atsakovės prašoma nustatyti apelianto bendravimo su vaiku tvarka; 2) iš apelianto atsakovei priteista 3 500 Eur skola, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos faktinės aplinkybės
14. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad bylos šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos. Šalių dukra gimė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu įregistruota ieškovo M. A. individuali įmonė (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) šalys gyvena atskirai. Santuokos metu šalys bendrosios nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo.
Dėl kreditorių įtraukimo į bylos nagrinėjimą
15. Ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti pateikiami duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Tokio reikalavimo įtvirtinimas užtikrina kreditorių teisę žinoti apie pradėtą sutuoktinių turto padalijimo procesą teisme ir leidžia kreditoriams veiksmingai ginti savo turtines teises, įstojant į šį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-363/2012; 2013 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2013). Sutuoktinių (vieno jų) kreditoriai į santuokos nutraukimo bylą gali būti įtraukiami teismo arba pačių kreditorių iniciatyva trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), arba, jiems ginčijant sutuoktinių prievolės pobūdį, skolos dydį ir kita, trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis, CK 3.126 straipsnio 1 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškinyje nenurodė žinomų bendrų sutuoktinių kreditorių, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad prašymais dėl papildomų įrodymų prijungimo iš esmės tinkamai pirmosios instancijos teismą informavo apie kreditorius (nutarties 10.5 p.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog minėtais prašymas apeliantas, vadovaudamasis CPK 178 straipsniu, prašė pirmosios instancijos teismą prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus, tačiau prašymo įtraukti kreditorius į bylą trečiaisiais asmenimis ir spręsti prievolių padalinimo klausimą nepareiškė.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai yra suėję, iš sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, CPK 266, 383 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą pažymėjo, kad būtų prieštaravusi kreditorių įtraukimui į bylą, nes neturi įsiskolinimų minėtiems kreditoriams. Be to, ieškovas neįvykdė pareigos informuoti kreditorius apie šios bylos nagrinėjimą.
18. Apeliantas teigia, kad teismas turėjo veikti aktyviai, įtraukti į bylos nagrinėjimą ieškovo nurodytus kreditorius trečiaisiais asmenimis ir spręsti dėl sutuoktinių skolų padalijimo. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
19. Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. CK 3.118 straipsnyje vartojama turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK3.118 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr.3K-P-186/2010). Procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).
20. Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje yra įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 yra išaiškinusi, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Proceso teisės normomis teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010).
21. Byloje sprendžiamas sutuoktinių tarpusavio turtinis ginčas, todėl būtent ieškovo pareiga buvo pateikti teismui duomenis apie šalių turimą turtą, turtines prievoles, o negalint to padaryti – prašyti teismo tokius duomenis išreikalauti. Tokiu atveju pripažintina, kad ieškovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, reikalavimo padalinti prievoles nepareiškė. Kadangi sprendžiant turtinius sutuoktinių klausimus teismas neturi pareigos veikti aktyviai, o ieškovas tik pateikė duomenis dėl galimai esančių prievolių, kurių padalinti neprašė, negalima spręsti, kad teismas netinkamai nustatė dalintino turto visumą. Ieškovas ieškinyje nereiškė jokių reikalavimų dėl tam tikrų prievolių pripažinimo asmeninėmis prievolėmis, nepasisakė, kaip turėtų būti sprendžiama dėl sutuoktinių atsakomybės pagal šias prievoles. Esant tokioms aplinkybėms nenustatyta teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju turėtų būti daroma procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principų (CPK 6, 12, 13 straipsniai) išimtis. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas sprendė šalių turto padalijimo klausimą tinkamai įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinių turto.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
22. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl apelianto teisės maksimaliai bendrauti su vaiku bei vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais.
23. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir panašiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
24. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
25. Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir panašiai, ir norus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
26. Apelianto nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo galimybę vaikui likti nakvoti apelianto gyvenamojoje vietoje. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas, siekdamas puoselėti su vaiku šeiminius santykius ir tėvo bei vaiko emocinį ryšį, dažnai ateidavo susitikti su vaiku į darželį, nes kitokios galimybės bendrauti neturėjo.
27. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas turėtų bendrauti su vaiku įprastoje aplinkoje ir be nakvynės. Pirmosios instancijos teismo nuomone, vaikui gali būti per didelė trauma staiga išvažiuoti pas ieškovą ar likti kelioms dienoms su nakvynėmis svetimoje (neįprastoje) vaikui aplinkoje (nors galimai ir bute, kuriame vaikas iki bylos šalių santuokos iširimo gyveno, bet atsižvelgiant į vaiko amžių tikėtina tos aplinkos neprisimena), t. y. atsakovo gyvenamojoje vietoje. Staigus išsiskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui (net vienai dienai), kelionės pas ieškovą į vaikui nežinomą aplinką gali sukelti neigiamas emocijas, psichologinį nestabilumą, nesaugumo jausmą.
28. Apeliaciniame skunde ieškovas akcentuoja, kad teismas netiksliai nurodė dukters amžių ir bendravimo tvarką nustatė tokią, tarsi dukrai būtų dveji metai, kai tuo tarpu dukrai yra daugiau negu treji metai. Vaiko amžius nuo dviejų iki šešių metų (kai kuriuose šaltinuose nurodoma 2-4 metai) priskiriamas ankstyvajai vaikystei, tai reiškia, kad tokio amžiaus vaikams būdingi bendri šio amžiaus tarpsnio ypatumai, todėl netikslus šalių dukters amžiaus nurodymas nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės.
29. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nevertino dalies byloje esančių įrodymų (lopšelio – darželio pažymos, liudytojo gydytojo psichiatro paaiškinimų), nenurodė įrodymų, kuriais teismas grindė padarytas išvadas. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai ir neaptarė kiekvieno įrodymo, tačiau tai nereiškia, jog teismas jų neanalizavo. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
30. Nagrinėjamoje byloje Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, teikdamas išvadą byloje dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nurodė, kad reikalavimas nustatyti nepertraukiamą bendravimą, vaikui pasiliekant nakčiai tėvo gyvenamojoje vietoje neatitinka vaiko interesų, todėl tikslinga nustatyti tėvo M. A. ir dukters E. A. bendravimo tvarką laiku rytas – vakaras, nakvynę užtikrinant vaiko gyvenamojoje vietoje (el. b. 3 t. 176-181 b. l.).
31. Teisėjų kolegija, remdamasi minėtomis teisės normomis ir atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl minėtų normų taikymo nurodo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes ir netinkamai įvertino vaiko interesus.
32. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Taigi apeliantas turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią laiko, vietos, būdo prasme bendravimo su vaikais tvarką nei šiuo metu nustatyta.
Dėl skolos priteisimo
33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bylos šalių santuokos metu buvo įregistruota ieškovo įmonė (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė K. A. minėtai įmonei (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties pagrindu paskolino 3500 Eur. Teismas taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų apie paskolos grąžinimą, todėl priteisė atsakovei 3500 Eur skolos. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties tekstu, šalių paaiškinimais, liudytojos S. Š. parodymais.
34. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai).
35. Nors apeliantas neginčija, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) perdavė jam savo turėtus asmeninius 3500 Eur įnešimui į individualios įmonės sąskaitą, tačiau neigia, kad buvo sudaryta paskolos sutartis. Ieškovo teigimu, minėta pinigų sumą nebuvo suteikta kaip paskola, nes ieškovas neįsipareigojo jos atsakovei grąžinti, t. y. nėra vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), akcentuoja, kad pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas, kaip įmonės savininkas, iš atsakovės gautą sumą priėmė ir ja disponavo, teisėjų kolegija sprendžia, kad protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas ir jas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą.
36. Byloje esanti atsakovės ir įmonės (duomenys neskelbtini) sudaryta paskolos sutartis nėra šalių pasirašyta (el. b. 1 t. 54 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme. Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais (CK 1.93 straipsnio 6 dalis). Paskolos sudarymo faktą nagrinėjamu atveju patvirtina ir ieškovo pateiktos įmonės 2016-2017 metų metinės pelno mokesčio deklaracijos, kuriose pats ieškovas deklaravo, jog įmonė iš K. A. laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini) buvo gavusi 3 500 Eur paskolą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp atsakovės ir ieškovo individualios įmonės buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti kitaip.
37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų apie paskolos grąžinimą, taip pat nėra duomenų apie paskolos termino pratęsimą. Pažymėtina, kad pats apeliantas, aiškindamas paskolos grąžinimo aplinkybes, teikia vienas kitam prieštaraujančius įrodymus. Ieškovas nurodo, kad paskolos grąžinti jis iš viso nebuvo įsipareigojęs, nes pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui, tačiau pajamų deklaracijose nurodo, kad paskola yra grąžinta (e. b. 1 t. 96-105 b. l.). Be to, įmonėje vedamoje buhalterijoje kliento būklės suvestinėje (el. b. 1 t. 55 b. l.) nurodoma, kad K. A. grąžinta visa paskola. Teismui taip pat pateikti kasos išlaidų orderiai (e. b. 2 t. 4-10 b. l.), kurie turėtų patvirtinti paskolos grąžinimą, tačiau liudytoja apklausta buhalterė S. Š. paaiškino, kad kasos išlaidų orderiai buvo išrašyti ieškovo motinos nurodymu, buhalterijos dokumentuose apskaityti kaip pasirašyti, o pinigų išmokėjimo atsakovei fakto ji nėra mačiusi. Tiek pajamų deklaracijos, tiek kliento būklės suvestinės nėra pirminiai buhalteriniai dokumentai, o kitokių įrodymų, patvirtinančių paskolos grąžinimą byloje nepateikta.
38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas (ieškovas) neįrodė prievolės įvykdymo fakto. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįrodė, kad 3 500 Eur paskola iki 2018 m. gruodžio 31 d. būtų buvusi atsakovei grąžinta (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
Dėl bylos procesinės pabaigos
39. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes bei tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei procesinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atlyginimo. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.14 punktu, sprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas atitinka nustatytus reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.