Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje ieškovas M. A. ir jo atstovas paaiškino, kad ieškovo ir atsakovės K. A. santuoka nutrauktina dėl sutuoktinės kaltės, nes atsakovės elgesys yra neprognozuojamas, ji labai spontaniškai, susiginčijant naudojo jo atžvilgiu net fizinį smurtą. Be to, atsakovė dažnai vartoja alkoholį ir dėl to šalių santykiai pablogėjo. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi jų dukra yra mažametė, ieškovas supranta ir pripažįsta bei tikrai nepretenduoja į dukros gyvenamos vietos nustatymą su juo, todėl neprieštarauja, kad mažametės E. A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Ieškovas mano, kad jam turi būti sudaryta galimybė maksimaliai bendrauti su vaiku, kad jis kiekvieną vakarą dukrą galėtų pasiimti ir pabūtų su ja, nes šalys nebegyvens santuokoje ir vaikas nebebus su abiem tėvais. Tokia bendravimo su dukra tvarka turi būti nustatyta tam, kad būtų išlaikytas tėvo ir dukros ryšys ir užtikrinti vaiko interesai turėti ir bendrauti kiek įmanoma maksimaliai su abiem tėvais. Kadangi tai yra jo vienintelis vaikas, jis mano, kad jo toks prašymas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra logiškas, teisingas ir pagrįstas. Nemato jokių objektyvių kliūčių, kad ieškovas negalėtų maksimaliai bendrauti su vaiku. Atsakovės priešieškinyje siūloma jo bendravimo su dukra tvarka yra numatoma labai ribota. Jis sutinka mokėti dukros išlaikymui po 150 Eur kasmėnesinėmis išmokomis. Atsakovės prašoma 400 Eur vaiko išlaikymui jis tikrai neturės galimybių mokėti, kita vertus, paanalizavus prašymą, nėra aišku kokiu pagrindu yra prašoma priteisti būtent tokia suma, t. y. kodėl būtent ieškovas vienas pats turi dukrą išlaikyti. Jo individualios įmonės pajamos yra labai mažos, užsakymų ir darbų realiai atliekama nedaug, todėl prašymas priteisti išlaikymą dukrai po 400 Eur kas mėnesį prasilenkia su jo galimybėmis, o prašyti didesnio išlaikymo ar įsipareigoti mokėti, tai tiesiog reikštų, kad tos pareigos ieškovas negalės įvykdyti.

Liudytoju teisme apklaustas S. N. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir tiek su ieškovu, tiek su jo būsima žmona (atsakove) jis susipažino 2014 m. rudenį, kai ieškovas atvažiavo su motina dėl sveikatos problemų, tuo metu jam buvo buvo diagnozuota manija, todėl dėl gydymo kreipėsi į jį. Kelis kartus M. A. buvo atvykęs ne tik su mama, bet ir su būsima žmona, tada atrodė, jog tarp jų yra didelė meilė, bet iš ieškovo pusės tokie dalykai būdingi jo ligai, jam buvo diagnozuotas dipolinis nuotaikos sutrikimas, manijos fazė tuo metu. Tai pasireiškia tuo, kad viskas atrodo labai gražiai, visi mieli, viską aš galiu. Jis tuo metu K. klausė, ar ji supranta ką ji daro, nes įsimylėjo žmogų, kuris yra psichozėje. Jai tada paaiškino, kad, išėjęs iš psichozės, Marius gali būti visiškai kitoks. Tada jo išsakyti argumentai K. neįtikino gerai pamastyti apie santykius su M., jie susituokė. Maždaug metus M. būklė pagerėjo, o po metų jis kreipėsi dėl tos pačios ligos kitos fazės, tai daugiau depresinė nuotaika, kai nieko nesinori daryti, nieko nesinori dirbti. Pastoviai jis kartas nuo karto pas jį atvažiuoja vaistų išsirašyti. Dėl ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo gali pasakyti, kad reikėjo tikėtis, jog nieko gero iš tos santuokos nebus. Buvo laikas, jog ieškovas išgėrinėjo, žolę rūkė, kiek jis supranta, atsakovė viską toleravo, kartu eidavo į klubus, po audringai aikindavosi santykius, ir smurto emocinio, gal ir fizinio protūkiai buvo šioje šeimoje. M. A. visada dėl savo šeimyninio gyvenimo dejuodavo, kai gimė vaikas sakė, kad žmona nesirūpina vaiku, nesirūpina ir savo vyresne dukra iš kitos santuokos. Ieškovas visą laiką šnekėdavo, kad nieko gero neišeis, kad reikia skirtis, bet po tų tokių abipusių konfliktų jie vėl susitaikydavo, bet tai, kad ši santuoka neilgai tvers buvo savaime aišku. Ieškovas pas jį vieną kartą buvo atvykęs apibraižytas, sakė, kad konflikto metu nagais žmona apibraižė. Kad jie smurtavo vienas prieš kitą, tai ir ieškovas neslėpdavo. Tas smurtavimas, kaip jis supranta buvo abipusis, tiek fizinis, tiek psichologinis, ko gero emocijų buvo daugiau negu fizinio smurto. Ieškovas lankydavosi pas jį ne dėl narkotinių medžiagų vartojimo, o dėl dipolinio sutrikimo, o šis dalykas eina kaip gretutinis dalykas. Šiuo metu M. A. daugiau negu pusę metų lanko psichoterapiją, važiuoja pas psichoterapeutą, ten tyriamas jo šlapimas dėl narkotinių medžiagų ir kažkurį laiką žolės jis nevartoja, dėl alkoholio jis nežino, bet, kad M. stengiasi, bando tvarkyti gyvenimą, gali patvirtinti. M. vartoja vaistus ir kartais būna dirglesnis, bet vaistais jo būsena stabilizuojasi, bet tokią maniją nuo 2014 m. jam tikrai nebūna. Dabar kartais daugiau būna depresinis fonas. Dėl M. A. gebėjimo bendrauti vienam su mažamete dukra, jo sveikatos būklė absoliučiai neturi reikšmės. Jis visą laiką dėl vaiko pergyveno, kad vaikas gal kažko negauna, kažko trūksta, kad mama pikta, šaukianti ant vaiko ir pan. M. ne tik dėl savo dukros pergyvendavo, bet ir dėl sutuoktinės vyresniosios dukros sakydavo, kad motina negražiai su ja bendrauja. Emociškai jis tvarkoje, nėra emocinių sutrikimų, kad jis nesugebėtų tinkamai elgtis su vaiku. Jis nėra pavojingas vaikui, deda pastangas, kad kažkaip tas savo emocijas tvarkytis, kažkaip keisti gyvenimą, jis klausia patarimų. Jis tvarkingai ir sistemingai lanko psichoterapiją, dabar yra emociškai stabilesnis. Kai būdavo kažkokios problemos, ypač šeimyninės, jis atvažiuodavo pasikalbėti, kaip jam toliau elgtis, kaip gyventi, išsipasakodavo emocijas. Ieškovas nuo 2018 metų gruodžio mėnesio nevartoja narkotinių medžiagų.

Liudytoja S. Š. teismo posėdyje parodė, kad ji yra Z. A. draugė ir jos prašymu nuo įmonės įkūrimo iki 2018 m. gegužės mėnesio tvarkė buhalterinę apskaitą jos sūnaus individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini). Jie buvo sutarę, kad ieškovas M. A. vieną kartą į mėnesį nuvalys automobilį, o ji jam už tas paslaugas apskaitą tvarkys. Ji sutvarkydavo ir apskaitydavo visus dokumentus, kuriuos jai pristatydavo. Ji bendravo daugiau su Z. A. ir jeigu reikėdavo kažkokių parašų, ji prašydavo tik jos. Ji pati surašė sutartį dėl 3500 Eur paskolos įmonei. Pas ją į darbą buvo atvažiavę M. A. ir K. A., abu pasirašė ant kasos pajamų orderio ir paskolos sutartį taip pat pasirašė. Sutartis buvo surašyta Z. A. prašymu, nes ieškovas geriausiu atveju kokią sąskaitą atveždavo ar paskambindavo, kad sąskaitą išrašytų. Dėl paskolos gražinimo termino ar buvo aptarta sutartyje ji neatsimena, bet ten buvo pasakyta, kad skolinama kol iš Užimtumo tarnybos gaus lėšas. Užimtumo tarnybai M. A. turėjo įrodyti, kad turi savo pinigų, kad gautų subsidiją. Tą sutartį ji paruošė ir matė ją pasirašytą dviem egzemplioriais, vieną davė atsakovei, kitą prisegė prie įmonės dokumentų. Pinigai pradžioje buvo įnešti į įmonės kasą, tada ieškovas įnešė juos į banką. Apiforminta buvo, kad atsakovė K. A. įnešė 3500 Eur. Pasirašytą pajamų orderį ji matė. Kai ji surašė sutartį, pinigai jos akivaizdoje nebuvo perduoti, ji tik matė iš banko išrašo, jog pinigai buvo į banką įnešti. Dėl paskolos grąžinimo jai tik buvo pasakyta pasirašyti išlaidų orderius, ir po to, apie pusę metų ji skambindavo ir sakydavo, kad atvažiuotų pasirašyti, bet niekas pasirašyti šių išlaidų orderių taip ir neatvažiavo. Kasos išlaidų orderį jai liepė surašyti Z. A., nes tik ji ta įmone domėjosi. Ji išrašė tą kasos išlaidų orderį per kelis kartus, nes Z. A. sakė, kai tik bus pinigų, taip rašyti orderius, kad yra paskola grąžinta. Jai paskambindavo ir pasakydavo, kad parašytų, nes turi būti paskola grąžinta, nes tie pinigai grąžinti, tai ji sakydavo, kad atvažiuotų ir pasirašytų, nes kasos išlaidų orderis be parašo yra niegalioja. Išrašyti kasos išlaidų orderiai buvo įsegti į kasos dokumentus.Tie dokumentai iki 2018 m. gegužės mėnesio buvo pas ją be parašų. Apskritai visi dokumentai buvo be parašų, nes M. A. tiesiog nematė reikalo pasirašinėti dokumentus. Tie dokumentai buvo apskaityti buhalterijoje kaip pasirašyti, nes ką jai pasakydavo tą ji sutvarkydavo, o kaip fiziškai viskas vykdavo ji nežino. Dokumentus vėliau perdavė ieškovui M. A., jis pats atvažiavo pas ją ir pasiėmė. Buhalteriniai dokumentai iki 2018 m. birželio mėnesio tikrai buvo. Ji nematė, kad faktiškai atsakovei būtų grąžinti 3500 Eur, ji buvo sutvarkiusi tik dokumentus. Dokumentai buvo sutvarkyti taip, kad grąžinti pinigai turėjo būti per kasą grynaisiais. Nepasirašyti kasos išlaidų orderiai yra negaliojantys. Už buhalterinių dokumentų saugojimą yra atsakingas įmonės savininkas, o saugomi jie turi būti 10 metų. Ji matė iš atsakovės K. A. banko išrašų, kad ji buvo butą pardavusi. Ieškovas neturėjo pinigų, nes gyvenime nedirbęs niekur.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė, teismo posėdžio metu pateikdama išvadą, nurodė, kad ieškovo ie atsakovės pareikštus reikalavimus dėl nepilnametės šalių dukros E. A. gyvenamosios vietos nustatymo su motina palaiko. Nepilnametės E. A. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina atitinka tokio amžiaus vaiko teises ir teisėtus interesus. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina turi būti priteistas periodinis išlaikymas iš ieškovo nepilnametės dukros poreikių tenkinimui, dėl išlaikymo sumos palieka spręsti teismo nuožiūra. Išlaikymą uzufrukto teise turi tvarkyti vaiko motinaatsakovė K. A.. Nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta ir patvirtinta teismo ir kad ji būtų maksimali. Ieškinio reikalavimas nustatyti nepertraukiamą bendravimą, vaikui pasiliekant nakčiai tėvo gyvenamoje vietoje, neatitinka vaiko interesų. Vaiko interesus atitiktų ir vaiko saugumas būtų užtikrintas, nustatant vaiko bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu laiku rytas - vakaras, nakvynę užtikrinant vaiko gyvenamoje vietoje. Tokį bendravimo laiką nustatant ir švenčių, atostogų laikotarpiu iki kol E. A. sukaks 7 metai. Paskesnių laikotarpiu, vaikui paaugus ir gebant išreikšti savo nuomonę, vertinti aplinką, ieškiniu prašomas nustatyti bendravimo grafikas gali būti vertinamas kaip atitinkantis vaiko interesus.

Bylos medžiaga, nustatyta, jog šalys K. A. ir M. A. susituokė 2014-10-25 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 369. Sutuoktiniai turi nepilnametę dukrą E. A., gimusią (duomenys neskelbtini).

Santuokos metu buvo įregistruota ieškovo M. A. individuali įmonė (duomenys neskelbtini).

Nuo 2018-09-09 ieškovas ir atsakovė gyvena atskirai, nebegyvena sutuoktinių gyvenimo, neveda bendro ūkio. Kadangi sutuoktiniai gyvena atskirai, atsakovė su vaikais išsikraustė gyventi pas savo tėvus, ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės. Atsakovė priešiniu ieškiniu prašo šalių santuoką nutraukti dėl sutuoktinio kaltės. Byloje neginčijama, jog santuokos metu šalys bendrosios nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Teisme nenustatyta, jog šalys turėtų finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.

Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei, inter alia, jis yra neištikimas (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Ieškovas M. A. nurodė, kad tik atsakovė kalta dėl to, kad jų santuoka iširo. Atsakovė, anot jo, nuolat jo atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, nepalaikė moraliai, nevertino jo pastangų išlaikyti šeimą, ją nuolat ištykdavo pykčio priepuoliai, kurių metu ji nevengė ir smurto, ji nevengdavo alkoholio vartojimo, dažnai netinkamai bendraudavo su dukromis. Atsakovė su dukromis iš namų išėjo po eilinio konflikto šeimoje. Atsakovė K. A. nurodė, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo psichologinio ir fizinio smurto, sutuoktinio veiksmai žemino atsakovę kaip moterį ir žeidė, jos iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo panaudoto smurto jos atžvilgiu, t. y. atsakovė savo reikalavimą grindžia iš esmės CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Ji nurodė, jog išėjo iš namų, nes nebenorėjo daugiau konfliktų.

Abu sutuoktiniai mano, jog jų santuoka nutrūkusi visiškai, nes išaiškėjo nesuderinamos šalių asmeninės charakterio savybės.

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

Atsakovė K. A. nurodo, kad ieškovas nuolat jos atžvilgiu naudojo smurtą ir dėl jo smurtinių veiksmų atliktas ikiteisminis tyrimas, baudžiamoji byla perduota teismui. Teismui perduotas kaltinamasis aktas, kuriame nurodyta, kad M. A. 2018-07-19 smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei 2018-08-21 nežymų sveikatos sutrikdymą atsakovei. Ši byla nėra išnagrinėta teisme ir joje nėra priimtas procesinis sprendimas, bet iš pateiktų dokumentų matyti, kad dėl paminėtų įvykių K. A. pareiškimas policijos komisariate buvo gautas 2018-09-11, o ne iš karto po įvykių, t. y. 2018-07-19 ar 2018-08-21, ir tai leidžia manyti, kad dėl šio smurto, jei toks iš tiesu buvo panaudotas, šalys buvo susitaikiusios. Atsakovė su vaikais iš namų išėjo 2018-09-09, t. y., kaip šalys paaiškino teismo posėdyje, po kilusio kito konflikto, kuriuo metu ieškovo motina galimai smurtavo ataskovės vyresniosios dukters N. atžvilgiu ir ieškovas, anot atsakovės, neapgynė jos ir jos dukters nuo savo motinos nepagįstų kaltinimų bei galimo smurto. Būtent po to, kai atsakovė išėjo iš namų, ji kreipėsi į policiją dėl anksčiau panaudoto smurto prieš ją. Kitų faktų dėl ieškovo naudojamo smurto jos atžvilgiu atsakovė nenurodė, nors aiškino, jog ieškovas nuolat smurtavo. Šios aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad 2018 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais ieškovo galimai naudoto smurto faktas buvo pagrindine šalių santuokos iširimo priežastimi. Toks faktas teismo vertintinas kaip santuokinio gyvenimo pobūdį iliustruojantis veiksnys, tačiau, šiuo atveju teismas neturi teisinio pagrindo juo remtis kaip pakankamu išimtinės kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo įrodymu.

Tiek ieškovas, tiek atsakovė abstrakčiai nurodė, kad vienas kito atžvilgiu nuolat psichologiškai smurtavo, ieškovas nurodė, kad atsakovė vartojo alkoholį, netinkamai elgesi su nepilnametėmis dukromis, tačiau plačiau neatskleidė tokių aplinkybių, nenurodė, kada šie veiksmai prasidėjo, kokios buvo jų apimtys, periodiškumas, konkrečios moralinės ir materialinės pasekmės bendram šeimos gyvenimui. Todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent šie ieškovo ir atsakovės veiksmai buvo santuokos iširimo priežastimi. Pagal bylos duomenis ieškovas dar iki santuokos sudarymo turėjo sveikatos problemų, dėl kurių jam būdingi nuotaikos svyravimai, jis dėl šių sveikatos sutrikimų gydosi iki šiol. Atsakovė K. A. iki santuokos sudarymo žinojo apie ieškovo sveikatą, bendravo su jį gydančiu gydytoju ir pati apsisprendė su ieškovu susituokti bei gyveno santuokoje su juo keturis metus. Atsakovė teismo posėdžio metu aplinkybės, kad jai buvo žinoma dar iki santuokos su ieškovu sudarymo apie jo psichinę sveikatą, neginčijo.

Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir neturi teisinės reikšmės tai, kad vienas iš sutuoktinių pažeidė santuokines pareigas daugiau, kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad šalių santuoka iširo, nes abu sutuoktiniai - ieškovas M. A. ir atsakovė K. A. prisidėjo prie to, netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, todėl šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Abu sutuoktiniai būtent iki santuokos iširimo nebuvo lojalūs, tolerantiški vienas kitam, jų tarpusavio elgesys buvo nepagarbus, todėl ieškovo ieškinys ir atsakovės priešinis ieškinys dėl santuokos nutraukimo tenkintini iš dalies, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.26 – 3.30 straipsniai, 3.61 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ginčo tarp šalių šiuo klausimų nėra. Po santuokos nutraukimo paliekamos pavardės: ieškovei K. A. -A., atsakovui M. A. -A..

Dėl dalijamo turto pačios šalys susitarė. Ieškiniu ieškovas M. A. prašo priteisti jam santuokos metui įregistruotą individualią įmonę (duomenys neskelbtini). Atsakovė K. A. dėl santuokoje įregistruotos ieškovo individualios įmonės priteisimo M. A. prieštaravimų nereiškia, kompensacijos iš ieškovo neprašo, visiškai sutiko su šiuo ieškinyje pareikštu ieškovo reikalavimu.

Šalių santuokos metu buvo įregistruota ieškovo M. A. individuali įmonė (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini). 2016-10-20 atsakovė K. A. šiai įmonei paskolino 3500 Eur, paskolos sutartis buvo sudaryta Individualios įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. A. ir K. A..

Sutartyje nurodyta, jog paskola turi būti grąžinta 2018-12-31, laiku negrąžinus paskolos skaičiuojami delspinigiai 0,05 procento nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Taip pat numatyta, kas paskola gali būti grąžinta dalimis, bet ne vžliau nei 2018-12-31.

Atsakovė K. A. priešieškinyje pareiškė reikalvimą priteisti jai iš ieškovo M. A. jo individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) paskolintus 3500 Eur minėtos sutarties pagrindu.

Ieškovas M. A. teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovė paskolino jo individualiai įmonei 3500 Eur, tai buvo jos asmeniniai pinigai ir ji juos paskolino, kad jis galėtų sudaryti sutartį su Užimtumo tarnyba. Taip buvo surašyta sutartyje, iš tiesu ji nieko neskolino. Sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, taip kaip ir kasos pajamų bei išlaidų orderiai, jog ji pinigus paskolina ir įmonė juos grąžina. Pinigai tiesiog buvo naudojami butui įsirenginėti ir pan. Tuos pinigus įmonė pasiskolino formaliai iš atsakovės, kad įmonė gautų subsidiją iš Užimtumo tarnybos. Gyvenant santuokoje atsakovė nekėlė klausimo dėl tų pinigų grąžinimo, jokio raštiško reikalavimo taip pat nebuvo pateikusi. Dėl pinigų grąžinimo gal ir buvo surašyti dokumentai, tai darė buhalterė ir jis pasirašinėjo kur ji liepė. Tuos dokumentus jis iš buhalterės yra atsiėmęs. Tie pinigai buvo panaudoti šeimos reikmėms, tad niekas nieko ir negrąžino tiesiog. Pinigus jis įnešė savo vardu į įmonę, ne atsakovė įnešė ir ne ji pervedė tuos pinigus, tai yra grynieji pinigai, kuriuos jis įnešė į įmonę. Dokumentų dėl skolos grąžinimo nepateikė, nes tų dokumentų jis tiesiog neranda. Šiuo metu įmonėje niekas netverko buhalterinės apskaitos, jis neturi jokios buhalterės. Jis patvirtina, kad tie pinigai negrąžinti ir įmonė pavedimo nepadarė. Įranga, kuri yra įsigyta priklauso Užimtumo tarnybai, nes taip yra pagal sutartį. Visi pinigai iš Užimtumo tarnybos buvo panaudoti įrangos įsigijimui. Jeigu jis nevykdys sąlygų pagal sutartį, jis privalėtų grąžinti 70 procentų gautos subsidijos. Atsakovės reikalavimas priteisti skolą iš ieškovo pagal 2016-10-20 paskolos sutartį , anot jo, yra nepagrįstas.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra nurodęs, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt.

Ieškovas sutinka su reikalavimu priteisti iš jo išlaikymą mažametei dukrai E. A., bet savo ieškinyje prašo priteisti iš jo išlaikymą vaikui, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur iki vaiko pilnametystės. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise prašo paskirti atsakovę K. A..

Ieškovas bei jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovui sunkiai suvokiama iš jo reikalaujama 400 Eur suma vaiko vieno mėnesio poreikiams patenkinti. Gyvenant santuokoje visa jų keturių asmenų šeima išgyvendavo iš 400-500 Eur, nes jo gaunamos pajamos nebūdavo pastovios, jiems labai padėdavo jo mama. Būsto komunalinius mokesčius apmokėdavo dažniausiai jo mama. Buto išlaikymas kainavo, kiek sugebėdavo, tiek patys susimokėdavo. Vaiko darželis kainuoja 50 Eur. Rūbus ir avalynę vaikui pirko, pvz. megztukas ir kelnės kainavo iki 100 Eur, gal 50 Eur už rūbus sumokėjo. Kai gyveno santuokoje, duodavo atsakovei pinigų ir ji pirkdavo vaikui drabužius. Nemano, kad jis pats vienas turi išlaikyti šeimą, jis turi skirti 200 Eur ir atsakovė taip pat 200 Eur. Maistą pirkdavo dažniausiai jis, kainuodavo iki 10 Eur. Kai kurios atsakovės nurodytos sumos yra neprotingai didelės, nes vaikas yra tik dviejų metukų amžiaus, tikrai neturi jokių specialiųjų poreikių. Kai kurios prekes ir paslaugos perkamos kartą per metus, ar pusmetį.

Atsakovė nurodė, kad 400 Eur periodinis išlaikymo vaikui dydis atspindi teisingą pusiausvyrą tarp nepilnamečio vaiko poreikių ir ieškovo turtinės padėties bei neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Taip pat atkreipė dėmesį, jog savo pareigą išlaikyti nepilnametę vykdo ir šiuo metu. Ieškovas dirba, o ji augina du vaikus, tad mano, kad normalu, jei ieškovas didesne dalimi turėtų prisidėti prie dukros išlaikymo. Kitai dukrai pinigus gauna iš jos tėvo, šiai dienai gauna 69 Eur, o likusią dalį skolinasi.

Iš atsakovės vaiko poreikiams reikalingos sumos paskaičiavimų, pateiktų kartu su priešieškiniu matyti, kad bendra dukros išlaikymui reikalinga suma sudaro vidutiniškai 590 Eur per mėnesį.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad 2018 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais atsakovei K. A. buvo išmokėta 1645,80 Eur, vidutiniškai 205,73 Eur per mėnesį. Šiuo metu ji dirba, duomenų apie jos gaunamas pajamas į bylą nėra pateikta.

Ieškovas M. A. gauna pajamas iš individualios įmonės (duomenys neskelbtini). Duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė, paaiškino, kad įmonės pajamos yra minimalios, jis gauna vidutiniškai apie 600 Eur per mėnesį, todėl ir jo pajamos taip pat minimalios.

CK 3.170 straipsnyje nustatyta skyrium gyvenančio tėvo teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šalys pateikė kiekvienas savo numatomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. A. tvarka. Ieškovas nurodo, kad maksimaliai siekia bendrauti su dukra, todėl jam turi būti leidžiama pasiimti vaiką iš jos gyvenamosios vietos su nakvyne pas jį, grąžinant dukrą atsakovei kitą dieną. Atsakovė tam prieštarauja, nurodydama, jog dukra yra dar per maža tam, kad ilgesniam laikui būtų pas ieškovą, be to, ji abejoje dėl ieškovo galimybių susitvarkyti su tokio amžiaus vaiku.

Skyrium gyvenančio tėvo bendravimas yra neatimama jo teisė, tačiau bendravimas turi vykti tokiu būdu, kad būtų užtikrinta nepilnamečio vaiko gerovė Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių dukra E. A. yra 2 metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikai paprastai yra labiau prisirišę prie motinos, juos sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai. Ieškovas (vaiko tėvas) M. A. su dukra nuolat nebegyvena nuo 2018-09-09, o kasdienė vaiko priežiūra bei rūpinimasis juo tenka atsakovei K. A., vaikas su ja augo ir buvo jos prižiūrimas nuo pat gimimo bei gyvena kartu su ja iki šiol. Be to, šalių nepilnametei dukrai gyvenant su atsakove, ji neabejotinai geriau žino vaiko dienotvarkę, rūpinasi jo kasdieniais poreikiais, sveikata, mityba, higiena ir pan. Vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa.