- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-1646-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01701-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Rasa Vaičekauskytė
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo tėvo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir pareiškėjas, Tarnyba) teismo prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnamečiai vaikai, vaikai) iš jų tėvo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir tėvas, vaikų tėvas).
2. Nurodė, kad 2023 m. liepos 10 d. į pareiškėją kreipėsi suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad turi du nepilnamečius vaikus, maždaug prieš 5 metus išsiskyrė su vaikų motina, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, paskutinius 2 metus su vaikais bendrauti nepavyko. Motina mirė, vaikai yra su seneliais (duomenys neskelbtini) (toliau – ir seneliai). Vaikų tėvas prašė pagalbos atkuriant ryšį su vaikais, o kol tai įvyks, prašė vaikams nustatyti laikinąją globą su seneliais. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai faktiškai liko be įstatyminio atstovo, galinčio tiesiogiai jais rūpintis, prižiūrėti, užtikrinti saugią aplinką (vaikų mama mirė, o tėvas su vaikais negyvena, pastaruosius 2 metus nebendravo, jo ryšiai su vaikais galimai nutrūkę), vaikai tą pačią dieną, t. y. 2023 m. liepos 10 d., buvo laikinai apgyvendinti saugioje aplinkoje pas senelius. Pareiškėjas atliko nepilnamečių situacijos vertinimą. Vertinant vaikų apsaugos poreikį abiem atvejais nustatyti šie rizikos veiksniai: 26.8. vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą; 26.10. kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Įvertinus vaikų situacijas, buvo nustatytas nepilnamečių apsaugos poreikis, priimtas sprendimas taikyti laikinosios priežiūros priemonę. Tėvas nurodė asmenį, susijusį giminystės ryšiais, galintį laikinai prižiūrėti jo vaikus – močiutę (duomenys neskelbtini). Tarp vaikų ir jų tėvo nutrūkęs tėčio ir sūnų ryšys, vaikai išreiškia nenorą bendrauti su tėčiu, išgyvena mamos netektį, po mamos mirties berniukai nenori gyventi pas tėtį, tarp tėvo ir senelių įtempti, konfliktiški santykiai.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimu prašė atsisakyti išduoti leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vaikams būnant su tėvu nėra jokio realaus pavojaus jų fiziniam ar psichiniam saugumui, galinčio sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai ar grėsti jų gyvybei. Priešingai – manytina, kad vaikams būnant su seneliais yra realus pavojus jų psichiniam saugumui, nes vaikai senelių yra akivaizdžiai nuteikinėjami prieš tėvą, seneliai vaikams formuoja neigiamą nuomonę apie tėvą, tokiu būdu siekiant visiško vaikų ir tėvo susvetimėjimo. Laikinosios priežiūros metu ne visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos siekiant atkurti tėvo ir vaikų ryšį, o taikytos pagalbos šeimai priemonės buvo neveiksmingos ir nedavė siekiamo rezultato tik dėl pareiškėjo specialistų netinkamų veiksmų atlikimo ir jų nenoro / atsisakymo laikinosios priežiūros metu išnaudoti visas įmanomas pagalbos šeimai priemones, įsigilinti į šeimos atvejį, dėti pakankamas pastangas suteikti pagalbą tėvui, siekiant atkurti su vaikais artimą emocinį ryšį.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi prašymą patenkino. Leido pareiškėjui paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvo. Nurodė nutartį vykdyti skubiai.
5. Teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikų mama yra (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), o tėvas – (duomenys neskelbtini). Mažamečiai vaikai po jų mamos mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai liko be įstatyminio atstovo, šiuo metu galinčio tiesiogiai jais rūpintis, prižiūrėti, užtikrinti jų saugią aplinką, kadangi vaikų tėvas pats tai pripažino, nurodė, jog su vaikais kartu negyvena, maždaug 2 metus iki vaikų mamos mirties su vaikais visiškai nebendravo jokia forma ir jų nelankė, dėl ko jo ryšiai su vaikais buvo nutrūkę, todėl nepilnamečiai 2023 m. liepos 10 d. buvo laikinai apgyvendinti saugioje aplinkoje pas senelius. 2023 m. liepos 19 d. atliktas vaikų situacijos vertinimas, užpildytos vaikų situacijos vertinimo anketos, vertinimo metu buvo nustatytas vaikų apsaugos poreikis. Abiem atvejais nustatyti šie rizikos veiksniai (Aprašo 26 p.): 26.8. vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą; 26.10. kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Teismas sprendė, kad vaikų apsaugos poreikis buvo nustatytas visiškai pagrįstai, pagrįstai buvo priimtas sprendimas taikyti laikinosios priežiūros priemonę, juolab kad ir pats vaikų tėvas nurodė asmenį, susijusį giminystės ryšiais, galintį laikinai prižiūrėti jo vaikus – močiutę (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje aplinkoje.
6. Teismas nurodė, jog iš 2023 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro pagalbos plano matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. vyko atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvavo tėvas ir jo atstovas advokatas, seneliai, socialinių paslaugų centro psichologė, mobiliosios komandos atstovė, globos centro koordinatorė, atvejo vadybininkė ir pareiškėjo atstovai. Kaip nurodė pareiškėjas, atvejo nagrinėjimo posėdyje dalyvaujantys specialistai pristatė turimą informaciją apie vaikus ir jo tėvą, situaciją šeimoje, aptarė pagalbos vaikams ir šeimai tikslą, uždavinius, būdus ir priemones, kaip padėti spręsti susidariusią situaciją. (duomenys neskelbtini)vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobilios komandos socialinė darbuotoja (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdžio metu kaip vieną iš galimų pagalbos priemonių pasiūlė tėvui apsigyventi su vaikais krizių centre. Savo poziciją dėl šio pasiūlymo išsakė (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro psichologė, kuri teikė vaikams psichologinę pagalbą ir bendravo su vaikais 5 kartus (iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio). Psichologė pažymėjo, kad vaikams šiuo metu yra gedulas, todėl būtina atsižvelgti į šiuo metu esančią vaikų psichologinę ir emocinę būseną; nurodė, kad staigūs ir neapgalvoti „čia ir dabar" sprendimai, metodai, kuriais siekiama staiga įvesti tėvą į vaikų gyvenimą, po pusės metų gali padaryti ypatingai didelę žalą vaikų psichologinei būsenai, dėl ko vaikams gali reikėti psichiatrinio gydymo. Psichologė akcentavo, kad tėvą būtina po truputį įvesti į vaikų gyvenimą, kad vaikai gautų kuo mažiau streso ir papildomos įtakos; taip pat atkreipė dėmesį, kad mobilios komandos socialinė darbuotoja (duomenys neskelbtini) su šeima ir vaikais bendravo ribotą laiką, moderavo tik vieną tėvo ir vaikų susitikimą, todėl per tokį trumpą laiką neįmanoma įvertinti vaikų emocinės ir psichologinės būsenos. Psichologės nuomonei pritarė ir kiti posėdyje dalyvavę specialistai. Siekiant išvengti traumuojančios vaikų patirties keičiant gyvenamąją vietą, atvejo vadybos posėdyje dalyvavę specialistai, išklausę dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir siūlomus susidariusios situacijos sprendimo būdus, priėmė sprendimą nekeisti laikinosios priežiūros priemonės ir palikti vaikus senelių priežiūroje. Teismas pritarė pareiškėjui, jog kiekvienas iš pagalbos šeimai būdų turi būti taikomas rūpestingai ir individualizuotai, siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus, ir negali būti taikomas formaliai, beatodairiškai, neįvertinus visų aplinkybių. Kadangi šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato laikinosios priežiūros, taikomos pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis, pratęsimo ilgiau nei 60 dienų, atsižvelgiant į tai, kad suėjus maksimaliam laikinosios priežiūros priemonės terminui, t. y. 60 dienų, situacija šeimoje nepasikeitė, pareiškėjas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, teismo nuomone, visiškai pagrįstai kreipėsi į teismą dėl vaikų paėmimo. Teisės aktai aiškiai ir nedviprasmiškai numato laikinosios priežiūros terminą. Suėjus šiam terminui, teisės aktai nenumato galimybės dar kartą taikyti vieną iš laikinosios priežiūros priemonių, numatytų VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalyje, todėl vaikų tėvo teiginiai, kad pareiškėjas neišnaudojo visų pagalbos priemonių ir kad jos turėjo būti tęsiamos, o ne kreipiamasi su prašymu į teismą, teismo nuomone, negali būti laikomi pagrįstais.
7. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti pareiškėjo atstovų argumentais, jog informacija apie dokumentų neįteikimą tėvui neatitinka tikrovės. Kaip nurodyta pareiškėjo 2023 m. spalio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose, pareiškėjas, vykdydamas CPK 581 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą, 2023 m. rugsėjo 26 d. 08.31 val. paskambino tėvui telefonu ir informavo apie pareiškėjo parengtą ir 2023 m. rugsėjo 25 d. teismui pateiktą prašymą, kurį pareiškėjas turi pareigą jam įteikti. Pokalbio metu tėvo buvo paklausta, ar galima prašymą jam atsiųsti jo elektroninio pašto adresu, taip pat buvo paaiškinta, kad jis gali atvykti į pareiškėjo skyrių (duomenys neskelbtini) rajone ir jam bus įteiktas popierinis prašymas. Pareiškėjas inicijavo vaikų tėvui nemokamos teisinės pagalbos teikimą – jam yra paskirtas nemokamas atstovas. Tėvas nurodė, kad dėl dokumentų jam siuntimo jis turi pasitarti su savo atstove, todėl perskambins vėliau, o perskambinęs tą pačią dieną 10.47 val. nurodė, kad nepageidauja prašymo gauti el. paštu, taip pat nesutinka nuvykti pasiimti dokumentų į pareiškėjo skyrių (duomenys neskelbtini) rajone, pageidauja, kad prašymas jam būtų atsiųstas registruotu paštu jo gyvenamosios vietos adresu. Atsižvelgiant į jo pageidavimą, prašymas išsiųstas 2023 m. rugsėjo 26 d. registruotu paštu, ką patvirtina 2023 m. rugsėjo 26 d. tarnybinis pranešimas Nr. 4TSD-1990. Tėvas, pageidavęs gauti dokumentus registruotu paštu, jų nepriėmė, tai rodo tėvo nesąžiningumą.
8. Teismas padarė išvadą, jog susiklosčiusi situacija kelia realų pavojų be tėvų likusių vaikų (nes jų motina mirė, o ryšys su kartu negyvenančiu ir daugiau kaip 2 metus iki motinos mirties su vaikais jokių ryšių nepalaikiusiu ir visiškai su vaikais nebendravusiu tėvu ne tik neatkurtas, bet ir dar labiau suprastėjęs) fiziniam ir psichiniam saugumui, gali sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai ar grėsti jų gyvybėms, todėl sprendė, jog egzistuoja CK 3.254 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatyti pagrindai paimti vaikus iš jų tėvo. Teismas pritarė pareiškėjo argumentams, jog emocinis ryšys tarp nepilnamečių vaikų ir jų tėvo iki šiol nėra atkurtas, vaikai su tėvu bendrauti vengia, išreiškia norą toliau gyventi ne su tėvu, o su seneliais, vaikų perdavimas tėvui esamoje situacijoje neabejotinai sukeltų jiems realų pavojų vaikų psichiniam saugumui bei reikšmingą žalą vaikų sveikatai.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepilnamečių vaikų interesus labiau atitiktų ne jų paėmimas iš tėvo, o pareiškėjo specialistų reikiamos pagalbos teikimas vaikams ir jo tėvui bei seneliams, taip užtikrinant nepilnamečių vaikų teisę gyventi ir augti būtent tėvo šeimoje. Nebuvo išnaudotos visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės - nebuvo taikyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 36⁴ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta laikinosios priežiūros priemonė, nors vaikų tėvas dėjo visas pastangas ir prašė pareiškėjo specialistų visokeriopos pagalbos siekiant atkurti ryšį su vaikais, kuris vis silpnėja ir blogėja būtent dėl pareiškėjo specialistų atsainaus požiūrio, įžvelgiamo šališkumo ir veikimo vien vaikų senelių, o ne vaikų interesais.
1.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustačius vaiko apsaugos poreikį galima taikyti tik vieną iš VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalyje nurodytų pagalbos priemonių, yra klaidinga ir nepagrįsta. Pagal poreikį vaiko laikinosios priežiūros priemonių, numatytų VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taikymas gali būti keičiamas į vaiko laikinosios priežiūros priemonę, numatytą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte - organizuoti vaiko laikinąją priežiūrą, apgyvendinus jį kartu su jo tėvais ar vienu iš jų socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.
1.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino vaiko laikinosios priežiūros, numatytos VTAPĮ 36¹ straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, taikymo teisinį reguliavimą ir, nutardamas leisti paimti nepilnamečius vaikus iš tėvo, neatliko tinkamo ir visapusiško nepilnamečių vaikų paėmimo iš šeimos organizavimo proceso įvertinimo. Leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gali būti duodamas tik tuo atveju, kai vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, ir šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.
1.4. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais.
1.5. Nagrinėjamu atveju laikinosios priežiūros metu ne visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos, o taikytos pagalbos šeimai priemonės buvo neveiksmingos ir nedavė siekiamo rezultato tik dėl pareiškėjo specialistų netinkamų veiksmų atlikimo ir jų nenoro/atsisakymo laikinosios priežiūros metu išnaudoti visas įmanomas pagalbos šeimai priemones, įsigilinti į šeimos atvejį, dėti pakankamas pastangas suteikti pagalbą tėvui, siekiant atkurti su vaikais artimą emocinį ryšį. Nėra pagrindo paimti nepilnamečius vaikus iš tėvo, kadangi jiems būnant su tėvu nėra jokio realaus pavojaus, galinčio sukelti reikšmingą žalą jų sveikatai ar grėsti jų gyvybei, fiziniam ar psichiniam saugumui. Priešingai, nepilnamečiams vaikams būnant su seneliais yra realus pavojus jų psichiniam saugumui, nes nepilnamečiai vaikai senelių yra nuteikinėjami prieš tėvą, jie vaikams formuoją neigiamą nuomonę apie tėvą, tokiu būdu siekiant visiško vaikų ir tėvo susvetimėjimo, ko pirmosios instancijos teismas nevertino.
Atsiliepimas
1.6. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog suinteresuoto asmens pateikti raštai ir skundai pareiškėjo specialistams, kurie buvo pateikti kartu su suinteresuoto asmens atsiliepimu į pareiškėjo pateiktą prašymą, yra nesusiję su šios bylos nagrinėjimu. Būtent minėti raštai ir skundai labiausiai atspindi nagrinėjamą šeimos situaciją, t. y. suinteresuoto asmens dedamas maksimalias pastangas bendrauti ir matytis su nepilnamečiais vaikais, atkurti ryšį su jais; senelių nebendradarbiavimą ir nenorą padėti suinteresuotam asmeniui ir nepilnamečiams vaikams sustiprinti nusilpusį ryšį, pareiškėjo tarnybos specialistų labai formalų ir atsainų darbą, netinkamą šeimos situacijos vertinimą, nenorą išnaudoti visas įmanomas galimybes, kad vaikai nebūtų paimti iš tėvo ir t.t.
1.7. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjo pateikti atsakymai į suinteresuoto asmens skundus šiuo metu galioja ir nėra apskųsti, todėl teismui nėra pagrindo abejoti pareiškėjo atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų pagrįstumu ir (ar) teisėtumu. Pareiškėjo pateiktų atsakymų apskundimo terminas dar nepasibaigęs, vieniems atsakymams yra numatytas šešių mėnesių apskundimo terminas, kitiems vienas mėnuo nuo atsakymo gavimo dienos.
Šalies argumentai
1.8. Suinteresuotas asmuo (vaikų tėvas) 2023 m. rugpjūčio 18 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pateikė skundą, prašydamas taikyti VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą laikinosios priežiūros priemonę ir suorganizuoti suinteresuoto asmens bei nepilnamečių vaikų apgyvendinimą socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje, kur būtų galima užtikrinti normalius santykius tarp vaikų ir tėvo, nes šiuo atveju suinteresuoto asmens ir nepilnamečių vaikų santykiai nėra atkuriami, atvirkščiai – tik bloginami. Tačiau šis prašymas, kaip ir visi kiti jo prašymai, pareiškėjo specialistų buvo ignoruojamas nepaisant to, kad tam buvo pritarusi mobilios komandos socialinė darbuotoja (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 21 d. vykusio susirinkimo (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centre metu.
1.9. Nebuvo atsižvelgta ir į mobilios komandos socialinės darbuotojos (duomenys neskelbtini) išsakytas pastabas ir rekomendacijas. 2023 m. rugpjūčio 21 d. sudarytame pagalbos plane nuspręsta: 1) pratęsti nepilnamečiams vaikams nustatytą laikinąją priežiūrą 30 d.; 2) ieškovui, nepilnamečiams vaikams ir seneliams dalyvauti psichologo konsultacijose, vieną kartą per savaitę, kuriose bus aptarta gedulo tema, ryšio atkūrimo tarp tėčio ir vaikų tema, lojalumo tema, emocinė parama; 3) tėvo ir nepilnamečių vaikų susitikimai (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centre kiekvieną trečiadienį nuo 14:30 val. iki 15:30 val., stebint specialistui; 4) mediacija tėvui ir seneliams; 5) socialinio darbuotojo darbui su šeimomis konsultacijos ieškovui vieną kartą per savaitę, ryšio atkūrimo, pozityvios tėvystės klausimais. 2023 m. rugpjūčio 21 d. vykusio susirinkimo (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centre metu, priešingai vaikų tėvo siekiams ir tikslams, buvo nuspręsta mažinti suinteresuoto asmens susitikimų skaičių su nepilnamečiais vaikais, t. y. vietoje dviejų kartų per savaitę susitikimų paskiriant tik vieną kartą per savaitę, atsisakyta suinteresuotą asmenį su nepilnamečiais vaikais perkelti į krizių centrą, nors tai buvo Mobilios komandos rekomendacija.
1.10. Pareiškėjo specialistai turėjo ne pratęsinėti nepilnamečiams vaikams nustatytą laikinąją priežiūrą 30 d., o taikyti VTAPĮ 36⁴ straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, jog pagal poreikį vaiko laikinosios priežiūros priemonių, numatytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taikymas gali būti pratęstas iki 30 dienų arba jos keičiamos i vaiko laikinosios priežiūros priemonę, numatytą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte.
1.11. 2023 m. rugsėjo 19 d. (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro pagalbos plane Nr. BJSR-1912 užfiksuoti senelių per 2023 m. rugsėjo 18 d. atvejo vadybos susirinkimą duoti paaiškinimai akivaizdžiai patvirtina suinteresuoto asmens poziciją ir teiginius dėl senelių veikimo priešingai vaikų interesams ir priešiško nusistatymo jų tėvo atžvilgiu. Šie senelių teiginiai prieštarauja tikrosioms faktinėms aplinkybėms, kas padarė ir daro įtaką pareiškėjui priimant nepagrįstus sprendimus, susijusius su nepilnamečių vaikų priežiūra ir globa, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir neanalizavo.
1.12. Vaikų tėvas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta laikinoji nepilnamečių vaikų priežiūra ir laikinas nepilnamečių vaikų apgyvendinimas pas senelius prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams (tėvo ir vaikų santykiai ne atkuriami, o bloginami), skubos tvarka kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą su ieškiniu dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nepaisant to, kad suinteresuotas asmuo deda maksimalias pastangas artimam emociniam ryšiui su nepilnamečiais vaikais atstatyti/atkurti, tam sąmoningai ir sistemingai trukdo seneliai, kurie nuteikinėja vaikus tėvo atžvilgiu, formuoja vaikams neigiamą nuomonę apie tėvą, o pareiškėjas tai toleruoja ir prie to prisideda. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti suinteresuoto asmens ieškinį dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes suinteresuotas asmuo inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, dėl ko teismas konstatavo, kad suinteresuotas asmuo nesilaikė šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Suinteresuotas asmuo 2023 m. rugsėjo 15 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, prašydamas civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nes šiuo metu jo bendravimas su nepilnamečiais vaikais yra apribotas, seneliai nuteikinėja nepilnamečius vaikus prieš tėvą. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos priėmė ir šiuo metu (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme pagal suinteresuoto asmens pateiktą prašymą yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas nusprendė atidėti bylos nagrinėjimą 2023 m. spalio 27 d. 9:30 val., suteikiant šalims galimybę ginčą išspręsti taikiai, kad suinteresuotas asmuo ir seneliai kreiptųsi į privatų psichologą, kuris galėtų dirbti su šeima (vaikais, jų seneliais ir tėvu), siekiant pašalinti esantį lojalumo konfliktą ir padėti vaikų tėvui atstatyti ryšį su vaikais, tačiau seneliai vengia bendradarbiavimo su tėvu, nes nepageidauja lankytis pas vieną šalių pasirinktą psichologą kartu su suinteresuotu asmeniu, pageidauja lankytis vieni pas savo pasirinktą psichologą. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje tai naudos neduos.
1.13. Iš byloje esančios medžiagos galima konstatuoti, jog vaikų seneliai pareiškėjo specialistams stengiasi suformuoti neigiamą nuomonę apie vaikų tėvą. Neabejotina, kad tokia pati nuomonė yra formuojama ir vaikams, kurie vis labiau šalinasi tėvo, todėl nėra aišku, kaip tėvas gali atkurti / atstatyti ryšį su vaikais, kai jie visą laiką praleidžia tik su seneliais, peršančiais savo nuomonę apie tėvą, kurio bendravimas su vaikais vyksta senelių akivaizdoje ir tik kartą per savaitę vos kelias minutes, nes vaikai senelių akivaizdoje visiškai nenori bendrauti su tėvu, nors dar liepos mėnesį su juo bendravo labai noriai.
1.14. Pareiškėjo teismui pateiktas prašymas buvo paduotas nesilaikant CPK 581 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas jame yra nurodęs, kad prašymas ir jo priedai suinteresuotam asmeniui išsiųsti elektroniniu paštu ir to patvirtinimas pridedamas, tačiau toks patvirtinimas / priedas prie pareiškėjo prašymo pridėtas nebuvo dėl to, kad suinteresuotas asmuo nebuvo supažindintinas su pareiškėjo teismui 2023 m. rugsėjo 25 d. pateikto prašymo turiniu ir jis nebuvo jam įteiktas pasirašytinai. Pareiškėjas į bylą yra pateikęs įrodymus, kad jis tik 2023 m. rugsėjo 26 d. skambino suinteresuotam asmeniui pasiteirauti, kaip jam įteikti parengtą prašymą ir kad 2023 m. rugsėjo 26 d. minėtą prašymą suinteresuotam asmeniui išsiuntė registruotu paštu, taigi minėtus veiksmus atliko tik kitą dieną po prašymo pateikimo teismui. CPK 581 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, jog iki kreipimosi i teismą šis prašymas su priedais turi būti pasirašytinai įteiktas vaiko atstovams pagal įstatymą. Suinteresuotas asmuo apie pareiškėjo teismui 2023 m. rugsėjo 25 d. pateiktą prašymą sužinojo tik gavęs jį 2023 m. rugsėjo 28 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos jam paskirtos advokatės M. S.. (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme 2023 m. rugsėjo 25 d. vyko teismo posėdis žodinio proceso tvarka, kuriame dalyvavo suinteresuotas asmuo ir jo atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė, pareiškėjo atstovai, kas reiškia, kad pareiškėjas žinojo apie suinteresuoto asmens turimą atstovą, tačiau pareiškėjo prašymas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą išdavimo nebuvo išsiųstas nei suinteresuotam asmeniui, nei jo atstovei, dėl nesuprantamų priežasčių suinteresuotam asmeniui buvo paskirta kita atstovė, teikianti antrinę teisinę pagalbą, kuri suinteresuotą asmenį informavo apie civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojimą patekti atsiliepimą tik 2023 m. rugsėjo 28 d., nors suinteresuotam asmeniui terminas pateikti atsiliepimą buvo numatytas iki 2023 m. rugsėjo 29 d. 14:00 val.
1.15. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog pareiškėjo prašyme nėra pateikta jokių duomenų, kad suinteresuotas asmuo negeba užtikrinti nepilnamečiams vaikams saugios aplinkos ar jų interesų, kad vaikų tėvas vengtų specialistų pagalbos. Priešingai, pareiškėjo prašyme yra nurodyta, kad pozityviai ir teigiamai vertintinos tėvo pastangos tiek siekiant gauti socialinę pagalbą, tiek priimant specialistų teikiamą pagalbą pozityvaus bendradarbiavimo procese. Prašyme nėra pateikta ir jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl vaikų tėvo elgesio nepilnamečių vaikų gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad tokia žala kils. Pareiškėjo prašyme nėra pateikta ir nurodyta jokių objektyvių kliūčių, dėl kurių nepilnamečiai vaikai negalėtų augti ir gyventi ieškovo kaip tėvo šeimoje, į ką pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti priimdamas skundžiamą nutartį.
Atsiliepimas
10. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, užtikrina vaikui saugią aplinką taikydamas vieną iš šių priemonių: 1) perduoda vaiką giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko tėvų, ar jo atstovų, pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje; 2) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje; 3) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą, apgyvendinus jį kartu su jo tėvais ar vienu iš jų, arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.
2.2. Pareiškėjas, vadovaudamasis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 2023 m. liepos 19 d. atlikto vaikų situacijos vertinimą, užpildė vaikų situacijos vertinimo anketas (reg. Nr. 4VSV-2690, Nr. 4VSV-2691), kurio metu buvo nustatytas vaikų apsaugos poreikis. Atsižvelgiant į pranešimo apie galimą vaikų teisių pažeidimo (2023-07-10 reg. Nr. 4PR-393) nagrinėjimo metu gautą informaciją iš ugdymosi įstaigos (2023-07-18 reg. Nr. 4GD-10466, Nr. 4GD-10467), (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro rašto (2023-07-19 reg. Nr. 4GD-10523), aiškiai išsakytą vaikų nuomonę, kad jie nenori gyventi su tėvu, nes jis jiems yra „svetimas žmogus“, paties vaikų tėvo išsakytą nuomonę, kad jis pastaruosius 2 metus su vaikais nebendravo pilnavertiškai, tarp jo ir vaikų yra nutrūkę emociniai ryšiai, todėl, jo nuomone, vaikų interesus šiuo metu geriausiai atitiktų jų apgyvendinimas pas senelius (reg. Nr. 4VSV-2690 (20 p.), 4VSV-2691 (20 p.), į tai, kad vaikų tėvas nurodė, jog šiuo metu gyvena 2 kambarių sugyventinės bute kartu su jos sūnumi ir šiuo metu bute nėra pakankamų buities sąlygų vaikams kartu gyventi (reg. Nr. 4VSV-2690 (16 p.), 4VSV-2691 (16 p.), vadovaujantis VTAPĮ 364 straipsniu ir Laikinosios priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. A1-794 „Dėl vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, vaikams 2023 m. liepos 19 d. nustatyta laikinoji priežiūra pas senelius, užpildytas vaikų laikinosios priežiūros aktas (reg. Nr. 4LPA-31).
2.3. Pagal VTAPĮ 36⁴ straipsnio 6 dalį, vaiko laikinosios priežiūros priemonės, numatytos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, gali būti taikomos iki 30 dienų. Vaiko laikinosios priežiūros priemonė, numatyta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali būti taikoma pagal poreikį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Pagal poreikį vaiko laikinosios priežiūros priemonių, numatytų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, taikymas gali būti pratęstas iki 30 dienų arba jos keičiamos į vaiko laikinosios priežiūros priemonę, numatytą šio straipsnio 1 dalies 3 punkte. Jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrindamas vaikui saugią aplinką, inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą.
2.4. 2023 m. rugpjūčio 21 d. vyko atvejo vadybos posėdis, kuriame dalyvavo vaikų tėvas ir jo atstovas advokatas, vaikų seneliai, socialinių paslaugų centro psichologė, mobiliosios komandos atstovė, globos centro koordinatorė, atvejo vadybininkė ir pareiškėjo atstovai. (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobilios komandos socialinė darbuotoja (duomenys neskelbtini) atvejo vadybos posėdžio metu kaip vieną iš galimų pagalbos priemonių pasiūlė vaikų tėvui apsigyventi su vaikais krizių centre. Savo poziciją dėl šio pasiūlymo išsakė (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro psichologė, kuri teikė vaikams psichologinę pagalbą ir bendravo su vaikais 5 kartus (iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio). Psichologė pažymėjo, kad vaikams šiuo metu yra gedulas, todėl būtina atsižvelgti į šiuo metu esančią vaikų psichologinę ir emocinę būseną. Nurodė, kad staigūs ir neapgalvoti „čia ir dabar“ sprendimai, metodai, kuriais siekiama staiga įvesti tėvą į vaikų gyvenimą, po pusės metų gali padaryti ypatingai didelę žalą vaikų psichologinei būsenai, dėl ko vaikams gali prireikti psichiatrinio gydymo. Psichologė akcentavo, kad vaikų tėvą būtina po truputį įvesti į vaikų gyvenimą, kad vaikai gautų kuo mažiau trigerio, streso ir papildomos įtakos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad mobilios komandos socialinė darbuotoja (duomenys neskelbtini) su šeima ir vaikais bendravo ribotą laiką, moderavo tik vieną tėvo ir vaikų susitikimą, todėl per tokį trumpą laiką neįmanoma įvertinti vaikų emocinės ir psichologinės būsenos. Psichologės nuomonei pritarė ir kiti posėdyje dalyvavę specialistai, t. y. globos centro koordinatorė, atvejo vadybininkė, dirbanti su šeima, bei pareiškėjo atstovai, kurie nurodė, kad atsižvelgiant į šiuo metu esančią vaikų emocinę ir psichologinę būseną, susidariusią dėl motinos mirties ir staigaus tėvo pasirodymo vaikų gyvenime, šiuo metu negalima nutraukti vaikų laikinosios priežiūros priemonės pas senelius ir vaikus kartu su vaikų tėvu apgyvendinti socialinių paslaugų centre. Siekiant išvengti traumuojančios vaikų patirties keičiant gyvenamąją vietą, atvejo vadybos posėdyje dalyvavę specialistai, išklausę dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir siūlomus susidariusios situacijos sprendimo būdus, priėmė sprendimą nekeisti laikinosios priežiūros priemonės ir palikti vaikus senelių priežiūroje. Šio posėdžio metu buvo vertinama galimybė pakeisti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, numatytą VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 1 punkte, pakeičiant ją į šio straipsnio 1 dalyje 3 punkte numatytą priemonę, t. y. apgyvendinant vaikus su tėvu socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Pagal VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 3 punktą, vaiko laikinoji priežiūra, apgyvendinus jį kartu su jo tėvais ar vienu iš jų socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje, arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, gali būti organizuojama su tais asmenimis, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, taigi, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, į tai , kad staigūs ir neapgalvoti „čia ir dabar“ sprendimai, metodai, kuriais siekiama staiga įvesti vaikų tėvą į vaikų gyvenimą (kuris daugiau nei 2 metus buvo visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su vaikais), gali padaryti ypatingai didelę žalą vaikų psichologinei būsenai, dėl ko vaikams gali prireikti psichiatrinio gydymo, atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas - tęsti laikinosios priežiūros priemonę numatytą VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes būtent ši priemonė nekelia pavojaus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui.
2.5. Suėjus maksimaliam laikinosios priežiūros priemonės terminui, t. y. 60 dienų, situacija šeimoje nepasikeitė (vaikai ir toliau atsisako vykti pas tėvą, laiko jį svetimu, o jų apgyvendinimas su tėvu gali padaryti realią grėsmę vaikų emocinei ir psichologinei sveikatai), pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl vaiko paėmimo. Teisės aktai aiškiai numato laikinosios priežiūros terminą, kuriam suėjus teisės aktai nenumato galimybės dar kartą taikyti vieną iš laikinosios priežiūros priemonių, numatytų VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalyje, todėl nepagrįstas vaikų tėvo teiginys, kad pareiškėjas neišnaudojo visų pagalbos priemonių.
Šalies argumentai
2.6. Pareiškėjas 2023 m. spalio 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose (reg. Nr. 4SD-7870) išsamiai pasisakė dėl apelianto nurodytų aplinkybių apie CPK 581 straipsnio reikalavimų nesilaikymą, todėl pakartotinai nepasisako.
2.7. 2023 m. rugpjūčio 21 d. vyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu socialinių paslaugų centro psichologė nurodė, kad staigūs ir neapgalvoti sprendimai, metodai, kuriais siekiama staiga įvesti tėvą į vaikų gyvenimą, gali padaryti ypatingai didelę žalą vaikų psichologinei būsenai, dėl ko vaikams gali reikėti psichiatrinio gydymo, todėl vaiko tėvo teiginiai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl vaikų tėvo elgesio nepilnamečių vaikų gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus, ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala, yra nepagrįsti. Tai, kad vaikų gyvenimas su tėvu, kurį vaikai laiko svetimu žmogumi, gali padaryti neabejotiną žalą vaikų emocinei ir psichologinei sveikatai, patvirtina ir 2023 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro raštas (reg. Nr. IS7-2566), kuriame nurodoma, kad vaikai šiuo metu išgyvena psichologinę krizę, patiria baimę ir nerimą dėl jų ateities. Nurodoma, jog vaikams kyla katastrofizuotos mintys, kurios gali pasireikšti agresyviu bendravimu su artimaisiais ar net pasyvia agresija, nukreipta į save. Rekomenduojama pirmiausia užtikrinti bazinį vaikų saugumo poreikį, neforsuoti įvykių ir dirbtinai nekelti krizinių situacijų vaikams, staiga pakeičiant jiems saugią ir pažįstamą aplinką. Rašte pažymima, kad nutrūkusio vaikų ir tėvo ryšio atstatymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, kuris šiuo metu yra komplikuojamas natūraliai vaikų išgyvenamos krizės dėl motinos mirties.
Atsiliepimas
11. Suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą ir apeliacinį procesą nutraukti; apelianto atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Apeliacinis procesas pagal apelianto pateiktą atskirąjį skundą turėtų būti nutrauktas, kadangi atskirasis skundas buvo pateiktas (galimai ir rengtas) neturinčio tam teisės asmens. Apelianto atskirasis skundas, nors ir yra pasirašytas jo paties, tačiau yra pateiktas advokato padėjėjos Rasos Vaičekauskytės, t. y. asmens, kuris neturi teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Atskirojo skundo rengimas, pateikimas teismui patenka į atstovavimo sampratą, kas reiškia, jog advokato padėjėja neturėjo teisės pateikti atskirąjį skundą.
3.2. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad geriausiai būtų vaikams augti biologinėje šeimoje ir kad nebuvo išnaudotos visos pagalbos šeimai priemonės, tame tarpe ir nurodytos VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Iš VTAPĮ 36⁴ straipsnio 3 dalies konstrukcijos matyti, kad nurodyto straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymui būtinas suinteresuotų asmenų (senelių) ir biologinio tėvo nesutarimas dėl vaiko laikinos priežiūros atlikimo. Nagrinėjamu atveju pats apeliantas dar 2023 m. liepos mėnesį išreiškė sutikimą, kad vaikai būtų laikinai apgyvendinti pas senelius, taigi jokio nesutarimo tarp senelių ir apelianto nebuvo. Byloje yra pateiktos specialistų išvados apie tai, kad vaikų bendravimas su tėvu gali kelti pavojų vaikų psichiniam saugumui, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Apeliantui keliant pavojų vaikų psichiniam saugumui, nėra tenkinama ir VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlyga, kuri leistų taikyti minėtame straipsnyje nurodytą priemonę, t. y. organizuoti laikiną priežiūrą, apgyvendinus vaikus su biologiniu tėvu socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.
Šalies argumentai
3.3. Apelianto nurodomą aplinkybę, jog nebuvo išnaudota VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta priemonė, paneigia ir faktas, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu buvo vertinama galimybė pakeisti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, numatytą VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 1 punkte, į šio straipsnio 1 dalyje 3 punkte numatytą priemonę, t. y. apgyvendinant vaikus su tėvu socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Kiekvienas iš pagalbos šeimai būdų turi būti taikomas rūpestingai ir individualizuotai, siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus, negali būti taikomas formaliai, beatodairiškai, neįvertinus visų aplinkybių. Atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, į tai, kad staigūs ir neapgalvoti „čia ir dabar“ sprendimai, metodai, kuriais siekiama staiga įvesti tėvą į vaikų gyvenimą (kuris daugiau nei 2 metus buvo visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su vaikais), gali padaryti ypatingai didelę žalą vaikų psichologinei būklei, dėl ko vaikams gali prireikti psichiatrinio gydymo, atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas tęsti laikinosios priežiūros priemonę, numatytą VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 2 punkte, kadangi būtent ši priemonė nekelia pavojaus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui. Priešingai, nei nurodo apeliantas, specialistai svarstė galimybę taikyti VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, tokia galimybė nebuvo ignoruojama, tačiau tų pačių specialistų buvo konstatuota, kad šios teisės normos taikymas savo esme būtų nesuderinamas su visapusišku vaikų interesų apsaugojimu.
3.4. Apelianto atskirojo skundo argumentai patvirtina jo, kaip tėvo, socialinių įgūdžių ir brandos trūkumą. Tėvas, išimtinai vadovaudamasis tik savo ambicija ir principu, pamindamas esminius vaikų interesus, „saugesnę“ aplinką mato vaikams gyvenant ne šiuo metu saugioje aplinkoje pas jiems artimiausius žmones, t. y. senelius, o visiškai naujoje ir vaikams neįprastoje įstaigoje, vaikams sukeliančioje dar didesnį psichotraumuojantį efektą, nes po jiems paties artimiausio žmogaus (mamos) netekties jie „netektų“ ir kitų dabar jiems pačių artimiausių asmenų, t. y. senelių. Šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su seneliais, kur jiems užtikrinama visapusiškai saugi aplinka, ryšys su tėvu yra nutrūkęs, tai pripažįsta ir pats tėvas. Vaikų seneliai nenuteikinėja vaikų prieš tėvą, priešingai, bendradarbiauja, lankosi pas specialistus bei klausosi jų rekomendacijų, dalyvauja procese, kuriuo siekiama atkurti ryšį su tėvu, siūlo ir pačiam tėvui aktyviai dalyvauti ryšio atstatymo procese, kviečia pas save savaitgalį pietų, dalyvavo privataus psichologo konsultacijose ir t.t. Nei viena institucija nėra konstatavusi senelių elgesyje požymių, kurie būtų nesuderinami su pareiga užtikrinti ir apsaugoti vaikų teises bei teisėtus interesus, tokių įrodymų nepateikė ir pats apeliantas.
3.5. Nepilnamečiai vaikai ne kartą buvo apklausti pas psichologą, vaiko teisių specialistus, jie aiškiai nurodė, kad nori likti su seneliais, atsisako gyventi su tėvu. Byloje nėra pagrindo netikėti vaikų išsakyta nuomone bei spręsti, jog vaikų noras prieštarauja jų interesams. Byloje nėra kitokių objektyvių įrodymų, paneigiančių psichologų padarytas išvadas bei pačių vaikų norą.
3.6. Nors apeliantas kvestionuoja pareiškėjo darbą, kaltina juos neišnaudojimu visų priemonių, kurios leistų atkurti ryšį tarp tėvo ir vaikų, taikytų priemonių neefektyvumu, pareiškėjo tarnybos specialistų darbo vertinimas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas. Byloje yra duomenys ir įrodymai, kurie patvirtina, kad apelianto teikti skundai dėl pareiškėjo specialistų tariamai netinkamai atliktų veiksmų buvo atmesti. Iš paties apelianto argumentų matyti, kad jis pripažįsta, jog atitinkamos priemonės buvo ir yra taikomos, o tai, kad jos nedavė rezultato, yra tik subjektyvi apelianto nuomonė. Byloje yra psichologų išvados apie tai, jog ryšys tarp vaikų ir tėvo gali būti atstatomas palaipsniui, neforsuojant, kas suponuoja pagrindą teigti, kad tai gali būti pakankamai netrumpas laiko tarpas ir rezultatas matomas tik po kurio laiko. Tai, kad apeliantas nori rezultato „čia ir dabar“ po to, kai jis pats beveik apie 3 metus nebendravo su vaikais, nereiškia, kad pareiškėjos specialistai blogai atliko darbą arba naudojamos priemonės yra neveiksmingos, pilnai neišnaudotos visos kitos priemonės. Apeliantas savo nepateisinamą nebendravimą su vaikais siekia pateisinti specialistų nekompetencija, vaikų nuteikinėjimu iš senelių pusės, tačiau visiškai ignoruoja savo paties kaltę dėl susidariusios situacijos.
3.7. Kadangi buvo išnaudotas maksimalus įstatyme įtvirtintas laikinos priežiūros terminas, tačiau išliko realus pavojus vaikų psichiniams saugumui, pagrįstai buvo priimta nutartis, kuria leista vaikus paimti iš apelianto. Suėjus šiam terminui, teisės aktai nenumato galimybės dar kartą taikyti vieną iš laikinosios priežiūros priemonių, numatytų VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalyje, todėl apelianto teiginiai, kad neva pareiškėjas neišnaudojo visų pagalbos priemonių, yra nepagrįsti.
3.8. Apeliantas didelį dėmesį skiria kitai (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nagrinėjamai bylai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, tačiau tai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
3.9. Apeliantas sureikšmina socialinės darbuotojos ir mobilios komandos narės (duomenys neskelbtini) nuomonę dėl galimybės taikyti VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą priemonę. Jis pats skunde pripažįsta, kad ši specialistė su šeima ir vaikais bendravo ribotą laiką, moderavo vos vieną tėvo ir vaikų susitikimą, ji negalėjo greitai įvertinti vaikų psichologinės būsenos. (duomenys neskelbtini) nėra psichologė ir ji neturi objektyvios galimybės bei kompetencijos vertinti vaikų psichologinę būklę bei duoti išvadą dėl galimybės taikyti VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą priemonę. Su vaikais jau keli mėnesiai dirba psichologė, kuri puikiai ir geriausiai žino vaikų poreikius, savijautą, psichologinę būklę, todėl jos, kaip kvalifikuotos specialistės, įžvalgomis, remiantis kuriomis patariama neforsuoti ryšio atstatymo tarp tėvo ir vaikų, kad neatsirastų didesnių neigiamų padarinių vaikams, vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį. Specialistės nuomonė, išsakyta beveik prieš 3 mėnesius, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
3.10. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas netinkamai taikė CPK 581 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjas į bylą yra pateikęs rašytinius paaiškinimus, kuriuose išsamiai nurodė, kaip buvo įvykdyta CPK 581 straipsnio 3 dalies įtvirtinta pareiga. Iš pridedamų įrodymų ir aprašomų aplinkybių, kurių apeliantas neneigia, matyti, kad apeliantas apie procesą buvo informuotas tiek žodžiu, tiek raštu, tačiau pats nesutiko informacijos gauti elektroniniu paštu, neatsiėmė jam registruotu laišku siųstos siuntos. Tai patvirtina, kad jis pats piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, veikė prieš greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą, pažeisdamas CPK 7 straipsnyje įtvirtintus principus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantui buvo užtikrinta teisė pateikti raštu atsiliepimą į prašymą, naudotis kvalifikuota teisine pagalba, teikti samprotavimus raštu ir žodžiu, todėl nebuvo pažeista teisė į teisingą teismą bei teisė būti išklausytam. Būtent paties apelianto pasyvus elgesys ir korespondencijos nepriėmimas sąlygojo faktą, kad jam formaliai nebuvo pasirašytinai įteiktas prašymas su priedais. Tai nesutrukdė jam ginti savo tariamai pažeistas teises, reiškiant nesutikimą su prašymu ir betarpiškai dalyvaujant teisme.
3.11. 2023 m. rugpjūčio 21 d. vyko atvejo vadybos posėdis, kurio metu socialinių paslaugų centro psichologė nurodė, kad staigūs ir neapgalvoti sprendimai, metodai, kuriais siekiama staiga įvesti apeliantą į vaikų gyvenimą, gali padaryti ypatingai didelę žalą vaikų psichologinei būsenai, dėl ko vaikams gali reikėti psichiatrinio gydymo, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, kad nėra pateikta ir jokių duomenų, patvirtinančių, jog dėl apelianto elgesio nepilnamečių vaikų gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus, ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala. Tai, kad vaikų gyvenimas su tėvu, kurį vaikai laiko svetimu žmogumi, gali padaryti neabejotiną žalą vaikų emocinei sveikatai, patvirtina 2023 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro raštas, kuriame nurodoma, kad vaikai šiuo metu išgyvena psichologinę krizę, patiria baimę ir nerimą dėl jų ateities. Nurodoma, kad vaikams kyla katastrofizuotos mintys, kurios gali pasireikšti agresyviu bendravimu su artimaisiais ar net pasyvia agresija, nukreipta į save. Rekomenduojama pirmiausia užtikrinti bazinį vaikų saugumo poreikį, neforsuoti įvykių ir dirbtinai nekelti krizinių situacijų vaikams, staiga pakeičiant jiems saugią ir pažįstamą aplinką. Rašte pažymima, kad nutrūkusio vaikų ir tėvo ryšio atstatymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, kuris šiuo metu yra komplikuojamas natūraliai vaikų išgyvenamos krizės dėl motinos mirties. Akivaizdu, kad apeliantas atskirajame skunde sąmoningai siekia nutylėti esmines ir jam nepalankias aplinkybes, sąlygojusias nutarties dėl teismo leidimo paimti vaikus iš tėvo priėmimą. Tai patvirtina, kad apeliantas savo asmeninį interesą kelia aukščiau už patį svarbiausią – vaikų – interesą, negalvodamas apie galimas neigiamas pasekmes vaikų psichologinei būklei, konstatuotas kompetentingų asmenų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Visų pirma pasisakytina apie suinteresuotų asmenų (vaikų senelių) prašymą nutraukti apeliacinį procesą pagal apelianto pateiktą atskirąjį skundą, kadangi, jų nuomone, atskirasis skundas buvo pateiktas (galimai ir rengtas) neturinčio tam teisės asmens.
16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atskirasis skundas yra pasirašytas apelianto. Nors šis procesinis dokumentas elektroninių paslaugų portale ir pateiktas advokato padėjėjos, tai nelaikytina CPK 320¹ straipsnio, kuriame numatyta, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir CPK56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys, pažeidimu. Vien aplinkybė, kad advokato padėjėja naudojantis techninėmis priemonėmis realizavo apelianto teisę pateikti į bylą atskirąjį skundą, kurį pasirašė pats apeliantas, neteikia pagrindo daryti išvadą, jog advokato padėjėja atstovavo suinteresuotam asmeniui apeliaciniame procese. Atstovavimo teisinius santykius patvirtina suinteresuoto asmens ir advokato padėjėjos R. Vaičekauskytės 2023 m. rugpjūčio 31 d. sudaryta atstovavimo sutartis, kuria jai pavesta atstovauti (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismuose. Dėl to atmestinas suinteresuotų asmenų prašymas nutraukti apeliacinį procesą pagal apelianto pateiktą atskirąjį skundą.
Dėl vaikų tėvo (ne)informavimo apie pareiškėjo teismui pateiktą prašymą dėl teismo leidimo išdavimo
17. Apeliantas atskirajame skunde iš esmės atkartoja savo atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl leidimo išdavimo nurodytus teiginius, kad pareiškėjo teismui pateiktas prašymas buvo paduotas nesilaikant CPK 581 straipsnio reikalavimų.
18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl vaikų tėvo informavimo apie pareiškėjo teismui 2023 m. rugsėjo 25 d. pateiktą prašymą (be kita ko, apeliantas ir nenurodė tai paneigiančių duomenų), kad, pareiškėjui susisiekus su vaikų tėvu telefonu, šis nesutiko gauti nurodytos informacijos elektroniniu paštu ar nuvykti pasiimti dokumentų į Tarnybos skyrių (duomenys neskelbtini) rajone, pageidavo, kad prašymas jam būtų atsiųstas registruotu paštu jo gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėjui išsiuntus nurodytus dokumentus registruotu paštu, vaikų tėvas, pageidavęs dokumentų siuntimo registruotu paštu ir žinodamas apie jų siuntimą, jų nepriėmė, kas matyti iš registruotos siuntos siuntimo ataskaitos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vaikų tėvui buvo užtikrinta teisė pateikti raštu atsiliepimą į prašymą, naudotis kvalifikuota teisine pagalba, teikti samprotavimus raštu ir žodžiu, todėl nebuvo pažeista teisė į teisingą teismą bei teisė būti išklausytam. Būtent paties vaikų tėvo (apelianto) pasyvus elgesys ir pareiškėjo siųstos korespondencijos nepriėmimas, vaikų tėvui žinant apie korespondencijos išsiuntimą registruotu paštu, sąlygojo faktą, kad formaliai jam pasirašytinai nebuvo įteiktas prašymas su priedais.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
19. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). CK yra įtvirtinta tėvų pirmumo teisė prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus. Biologinių tėvų teisė į privatų šeimos gyvenimą nėra absoliuti, todėl, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Švediją, peticijos Nr. 24484/97; 2007 m. sausio 25 d. sprendimas byloje E. prieš Austriją, peticijos Nr. 21949/03).
20. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, kai yra CK 3.254 straipsnio 2 ar 3 punkte nustatyti pagrindai VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnyje nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, vartoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
10.1. nepilnamečių vaikų mama yra (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), o tėvas – (duomenys neskelbtini) (suinteresuotas asmuo);
10.2. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus santuokos metrikų knygoje (duomenys neskelbtini) padarytas akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos tarp sutuoktinių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje dėl abiejų sutuoktinių kaltės; be kita ko, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina, nustatyta, kad vaikų tėvo bendravimas su nepilnamečiais vaikais nėra ribojamas, šalys su vaikais bendrauja bendru tėvų susitarimu;
10.3. Suinteresuotas asmuo (vaikų tėvas) 2023 m. liepos 10 d. kreipėsi į Tarnybą, nurodydamas, kad turi du nepilnamečius vaikus, yra maždaug prieš 5 metus išsiskyręs su vaikų motina, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, paskutinius 2 metus su vaikais bendrauti nepavyko. Vaikų motina mirė, vaikai yra su seneliais. Vaikų tėvas prašė Tarnybos pagalbos atkuriant ryšį su vaikais, o kol tai įvyks, prašo vaikams nustatyti laikinąją globą su seneliais;
10.4. 2023 m. liepos 11 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktais Nr. 4VLA-532 ir Nr. 4VLA-533 vaikai nuo 2023 m. liepos 10 d. buvo laikinai apgyvendinti saugioje aplinkoje pas vaikų senelius. Vaikų tėvas parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su akto turiniu;
10.5. Tarnyba atliko nepilnamečių vaikų situacijos vertinimą, 2023 m. liepos 19 d. nepilnamečiams vaikams užpildytos Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 4VSV-2690 ir 4VSV-269. Abiem atvejais nustatyti šie rizikos veiksniai (Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-449 redakcija) (toliau – Aprašas) 26 p.): 26.8. vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą; 26.10. kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Įvertinus vaikų situacijas, buvo nustatytas nepilnamečių vaikų apsaugos poreikis (Aprašo 32 p.). Vaikų tėvas parašu patvirtino, kad anketos 20 punkte nurodytos aplinkybės yra teisingos;
10.6. Pildant Vaiko situacijos vertinimo anketas, Tarnybos specialistai, be kita ko, bendravo ir su nepilnamečiais vaikais, jų tėvu.
10.7. Nepilnametis (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 11 d. Tarnybos specialistams papasakojo, kad jam patinka pas senelius, nusiskundimų neturi, nori būti pas senelius. Pas tėtį vykti nenori. Tarnybos specialistams su (duomenys neskelbtini) bendraujant 2023 m. liepos 18 d. (Tarnybos patalpose, tėvui ir seneliams nedalyvaujant), vaikas papasakojo, kad lanko (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, sekasi gerai, yra pirmūnas, skaudėjo koją, todėl seneliai vedė pas gydytoją. Su seneliais buvo išvykęs prie jūros. (duomenys neskelbtini) teigimu, jis su seneliais sutaria labai gerai, kartu su seneliais eina pasivaikščioti, į parką pažaisti, vyksta į keliones užsienyje ir Lietuvoje: ,,daugumą vaikystės praleidau pas diedukus namie, nes su mama ten gyvenom, tik paskutinius 2 metus gyvenom atskirai su mama, kitame name, bet kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį vykdavome pas diedukus į svečius, linksmai leisdavome laiką, žaisdavome stalo žaidimus <..> kol mama nebuvo iškeliavus į dangų, su visa šeima, su diedukais vykdavome į keliones užsienyje“. Vaiko teigimu, jam buvo 4 metai, kai jo tėvai išsiskyrė, o broliui (duomenys neskelbtini) - 2 metai: ,,brolis mažas buvo, jam neužsifiksavo, kad tėvai išsiskyrė, jis nesuprato to“. (duomenys neskelbtini) sakė: ,,ne geriausiai sekėsi gyventi su tėčiu, nes 4 metai man buvo, labai didelė trauma, tėtis prieš mamą kėlė ranką. Vieną dieną, kažkas tėčiui pasidarė, jis pastūmė mamą, mama nukrito ant žemės, o tėtis smaugė mamą. Išsigandau, iškart prie mamos atsiguliau ant žemės ir apsikabinau. Tėtis tuo metu susirinko viską ir išėjo. Aš atsimenu šitą kartą.“ (duomenys neskelbtini) teigimu, po įvykio tėtis buvo atėjęs į svečius aplankyti jo, bet ,,per gimtadienius neateidavo, nepasveikindavo, ateidavo labai retai, kas du metus po kartą, kai man buvo 6 metai, aš supykau ant tėčio, kad jis retai ateina mūsų aplankyti ir nutolo ryšys“. (duomenys neskelbtini) prisiminė, kad buvo atvejis, kai jis sutiko tėtį mieste, o jis nepasisveikino: ,,kai man buvo 8 metai, mes su seneliu ir močiute ėjom į parką, tėtis ėjo pro šalį ir tėtis nepasisveikino su mumis. Mes sveikinomės, norėjom duoti ranką, o jis praėjo kaip pro svetimus žmones“. Vaiko teigimu, kai mama iškeliavo į dangų, jo ryšys su tėčiu pagerėjo: ,,biškį pagerėjo, bet ne toks geras, kaip būna vaiko ir tėčio ryšys, tėtis atrodo kaip svetimas.“ (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad tėtis šiuo metu ateina į svečius pas diedukus, kieme su diedukais atsigeria kavos, pabendrauja su juo ir broliu, išeina, ,,mama išėjo į dangų kitą dieną po (duomenys neskelbtini) gimtadienio, tėtis atėjo į svečius, bet (duomenys neskelbtini) nepasveikino su gimtadieniu, turbūt net neatsimena, kada brolio gimtadienis.“ Vaiko teigimu, jis nori augti su močiute ir seneliu: ,,aš noriu augti su močiute ir seneliu, su tėčiu gyventi nenoriu, nes aš tą traumą atsimenu iki dabar, atsimenu ir kad gatvėje nepasisveikino, ir kad nebendravo anksčiau“. (duomenys neskelbtini) teigė, kad su tėčiu bendrauti nori, tačiau gyventi su juo nenori.
10.8. Nepilnametis (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 11 d. Tarnybos Skyriaus specialistams papasakojo, kad jam patinka pas senelius, nusiskundimų neturi, nori būti pas senelius. Pas tėtį vykti atsisakė. Tarnybos specialistams su (duomenys neskelbtini) bendraujant 2023 m. liepos 18 d. (Tarnybos patalpose, tėvui ir seneliams nedalyvaujant), vaikas papasakojo, kad darželio grupę jis jau baigė lankyti, nuo rugsėjo pradės eiti į mokyklą. (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad savaitgalį buvo išvykęs prie jūros su seneliais, su jais gerai sutaria, vykstu kartu į išvykas, į svečius, važiuoja atostogauti į kitas šalis. (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad su tėčiu bendrauja: ,,ne visą gyvenimą bendravau su tėčiu, bet dabar bendrauju“. Vaiko teigimu, jis neatsimena, kai jo tėtis ir mama gyveno kartu: ,,man atrodo visą gyvenimą buvom išsiskyrę“. (duomenys neskelbtini) sakė, kad ,,per nei vieną gimtadienį, per jokį gimtadienį manęs tėtis nepasveikino“. (duomenys neskelbtini) teigimu, jis nori gyventi su seneliais: ,,aš noriu gyventi su močiute ir seneliu, nes ten daug savų. Su tėčiu gyventi nenoriu, nes ten svetimi žmonės. Seneliai gerai su manim elgiasi, tėtis nežinau, ar gerai su manim elgiasi. Noriu susitikti su tėčiu, bet ne kiekvieną dieną“.
10.9. Vaikų tėvas 2023 m. liepos 10 d. papildomai informavo Tarnybos specialistus apie tai, kad jo vaikų motina yra nesenai mirusi, o jis neturintis ryšio su vaikais, kad atsižvelgiant į tai, jog jis šiuo metu negali rūpintis vaikais, nes neturi ryšio su jais, mano, kad seneliai tinkamai pasirūpins jo vaikais. Vaikų tėvas 2023 m. liepos 10 d. apsilankymo Tarnyboje metu teigė, kad nori, jog vaikus augintų seneliai, o jis galėtų bendrauti su vaikais, susitikti, išreiškė norą atkurti ryšį su savo vaikais, su jais bendrauti ir norą susitikti, o apie tai, ar ketina vaikus auginti ateityje, atsakyti negalėjo, tik minėjo, kad nenori vaikų „išimti“ iš jiems artimos aplinkos bei nenori tokiu būdu jų traumuoti papildomai. Vaikų tėvas neišsakė noro auginti vaikų, tačiau išreiškė norą atkurti ryšį su vaikais bei su jais bendrauti, teigė, jog nori visa ko geriausio savo vaikams. Vaikų tėvas pokalbio metu pasakojo, kad buvo nuvykęs į vaikų mamos laidotuves, jo sūnus (duomenys neskelbtini) nenorėjo tuo metu bendrauti su juo, tačiau tėvas tikisi, jog ateityje sukurs ryšį su vaikais.
10.10. 2023 m. liepos 19 d. Vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje/vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje aktu Nr. 4LPA-31 priimtas sprendimas taikyti vaikams laikinosios priežiūros priemonę, vaikai apgyventi jų senelės namuose. Apie tai vaikų tėvas buvo informuotas telefonu ir elektroniniu paštu;
10.11. 2023 m. rugpjūčio 21 d. Centre įvyko šeimos atvejo vadybos posėdis (dalyvavo vaikų tėvas ir seneliai, Tarnybos, Centro ir MK specialistai), buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, nuspręsta, kad vieną kartą per savaitę psichologo konsultacijos yra reikalingos vaikų tėvui, jo vaikams bei vaikų seneliams; tėvo ir vaikų susitikimai rengiami Centre kartą per savaitę, stebint specialistui; mediacija vaikų tėvų ir seneliams; socialinio darbuotojo konsultacijos tėvo ryšio atkūrimo, pozityviosios tėvystės klausimais, taip pat nuspręsta laikinosios priežiūros priemonę pratęsti 30 dienų (2023 m. rugpjūčio 21 d. Pagalbos planas; 2023 m. rugpjūčio 21 d. Sprendimas dėl vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje/vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje pratęsimo Nr. LPP-13, Nr. 4LPP-14);
10.12. 2023 m. rugsėjo 18 d. Centre įvyko šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis (dalyvavo vaiko tėvas ir seneliai, Tarnybos, Centro specialistai), kuriame nuspręsta, jog yra tikslinga inicijuoti laikinosios priežiūros nutraukimą ir teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš jų atstovo pagal įstatymą išdavimo, taip pat nuspręsta pagalbos planą pratęsti 30 d., tęsiant paslaugų teikimą: psichologo konsultacijas vieną kartą per savaitę vaikų tėvui ir seneliams; psichologo konsultacijas ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį nepilnamečiams vaikams; organizuoti tėvo ir vaikų susitikimus 2 kartus per savaitę, t. y.: Centre kartą per savaitę (trečiadieniais, nuo 14.30 val. iki 15.30 val.) stebint specialistui, bei kartą per savaitę neutralioje aplinkoje (mieste); tęsti mediaciją tarp vaikų tėvo ir senelių; tęsti socialinio darbuotojo konsultacijas vaikų tėvui (ryšio atkūrimo, pozityviosios tėvystės klausimais);
10.13. 2023 m. rugsėjo 18 d. laikinosios priežiūros priemonė nutraukta ir nepilnamečiai vaikai laikinai apgyvendinti vaikų senelės (2023 m. rugsėjo 18 d. Vaiko laikinosios priežiūros nutraukimo aktas Nr. 4LPN-59, Nr. 4LPN-60; 2023 m. rugsėjo 18 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktas Nr. 4VLA-720, Nr. 4VLA-721). Tai, kad vaikų tėvas buvo supažindintas su aktais, patvirtina jo parašas.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nesutinka su apeliantu, kad nagrinėjamų atveju nebuvo išnaudotos visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės - nebuvo taikyta VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta laikinosios priežiūros priemonė.
23. Pažymėtina, kad tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą teikiama pagalba įgyvendinant vaiko teises yra valstybės ar savivaldybės paslauga šeimai, o ne tam tikra bausmės ar šeimos privataus gyvenimo kontrolės forma. Jei pagalbos teikti nėra galimybių, pavyzdžiui, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą yra nepajėgūs jos priimti ar atsisako ją priimti, ar ji neduoda teigiamų rezultatų, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba sprendžia, ar vaiko palikimas tokioje aplinkoje nesukelia realios tikimybės grėsmei vaikui kilti. Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (VTAPĮ 33 straipsnio 6 dalis).
24. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, užtikrina vaikui saugią aplinką, taikydamas vieną iš šių priemonių: 1) perduoda vaiką giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų ar kitų vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai, vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje; 2) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčius laikinai prižiūrėti vaiką, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje; 3) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą, apgyvendinus jį kartu su jo tėvais ar vienu iš jų, arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje (VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalis). Vaiko laikinoji priežiūra pas giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis jų gyvenamojoje vietoje turi būti organizuojama bendru vieno iš vaiko tėvų (ar abiejų tėvų) ar kito (kitų) vaiko atstovo (atstovų) pagal įstatymą ir vaiko laikinąją priežiūrą vykdančių asmenų sutarimu.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Tarnyba, mirus nepilnamečių vaikų motinai, su kuria buvo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, 2023 m. liepos 19 d. atliko vaikų situacijos vertinimą, nustatė vaikų apsaugos poreikį, rizikos veiksnius vadovaujantis Aprašo 26 punkte patvirtintais kriterijais. Atsižvelgiant į pranešimo apie galimą vaikų teisių pažeidimo (2023-07-10 reg. Nr. 4PR-393) nagrinėjimo metu gautą informaciją iš ugdymosi įstaigos (2023-07-18 reg. Nr. 4GD-10466, Nr. 4GD-10467), (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro rašto (2023-07-19 reg. Nr. 4GD-10523), aiškiai išsakytą vaikų nuomonę, kad jie nenori gyventi su tėvu, nes jis jiems yra „svetimas žmogus“, taip pat ir paties vaikų tėvo išreikštą nuomonę, kad jis pastaruosius 2 metus su vaikais nebendravo pilnavertiškai, tarp jo ir vaikų yra nutrūkę emociniai ryšiai, todėl, jo paties manymu, vaikų interesus šiuo metu geriausiai atitiktų jų apgyvendinimas pas senelius (reg. Nr. 4VSV-2690 (20 p.), 4VSV-2691 (20 p.), taip pat kad vaikų tėvas nurodė, jog šiuo metu gyvena 2 kambarių sugyventinės bute kartu su jos sūnumi ir šiuo metu bute nėra pakankamų buities sąlygų vaikams gyventi kartu (reg. Nr. 4VSV-2690 (16 p.), 4VSV-2691 (16 p.), vadovaujantis VTAPĮ 36⁴ straipsniu ir Laikinosios priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. A1-794 „Dėl vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, vaikams 2023 m. liepos 19 d. nustatyta laikinoji priežiūra pas senelius, užpildytas vaikų laikinosios priežiūros aktas (reg. Nr. 4LPA-31). Vėliau (2023-08-21) buvo priimtas sprendimas pratęsti vaiko laikinosios priežiūros priemonę. 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo nutraukta laikinoji vaikų priežiūra ir nepilnamečiai apgyvendinti senelės šeimoje, kadangi vaikų laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai ir (ar) vaikams priemonės yra išnaudotos ir neveiksmingos, vaiko tėvas nededa pastangų, nekeičia savo elgesio arba atsisako priimti šeimai ir (ar) vaikams siūlomą pagalbą, toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, todėl Tarnyba inicijuoja vaikų laikinosios globos nustatymo procesą.
26. 2023 m. rugpjūčio 21 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje, kuriame dalyvavo vaikų tėvas ir jo atstovas advokatas, vaikų seneliai, socialinių paslaugų centro psichologė, mobiliosios komandos atstovė, globos centro koordinatorė, atvejo vadybininkė ir pareiškėjo atstovai, (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobilios komandos socialinė darbuotoja (duomenys neskelbtini) kaip vieną iš galimų pagalbos priemonių pasiūlė vaikų tėvui apsigyventi su vaikais krizių centre. Savo poziciją dėl šio pasiūlymo nurodė (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro psichologė, kuri teikė vaikams psichologinę pagalbą ir bendravo su vaikais 5 kartus (iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio). Psichologė pažymėjo, kad vaikams šiuo metu yra gedulas, todėl būtina atsižvelgti į šiuo metu esančią vaikų psichologinę ir emocinę būseną. Pažymėjo, kad staigūs ir neapgalvoti „čia ir dabar“ sprendimai, metodai, kuriais siekiama staiga įvesti tėvą į vaikų gyvenimą, po pusės metų gali padaryti ypatingai didelę žalą vaikų psichologinei būsenai, dėl ko vaikams gali reikėti psichiatrinio gydymo. Psichologė akcentavo, kad vaikų tėvą būtina po truputį įvesti į vaikų gyvenimą, kad vaikai gautų kuo mažiau trigerio, streso ir papildomos įtakos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad mobilios komandos socialinė darbuotoja (duomenys neskelbtini) su šeima ir vaikais bendravo ribotą laiką, moderavo tik vieną tėvo ir vaikų susitikimą, todėl per tokį trumpą laiką yra neįmanoma įvertinti vaikų emocinės ir psichologinės būsenos. Psichologės nuomonei pritarė ir kiti posėdyje dalyvavę specialistai, t. y. globos centro koordinatorė, atvejo vadybininkė dirbanti su šeima bei pareiškėjo atstovai, kurie nurodė, kad atsižvelgiant į šiuo metu esančią vaikų emocinę ir psichologinę būseną, susidariusią dėl motinos mirties ir staigaus tėvo pasirodymo vaikų gyvenime, šiuo metu negalima nutraukti vaikų laikinosios priežiūros priemonės pas senelius ir vaikus kartu su vaikų tėvu apgyvendinti socialinių paslaugų centre. Siekiant išvengti traumuojančios vaikų patirties keičiant gyvenamąją vietą, atvejo vadybos posėdyje dalyvavę specialistai, išklausę dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir siūlomus susidariusios situacijos sprendimo būdus, priėmė sprendimą nekeisti laikinosios priežiūros priemonės ir palikti vaikus senelių priežiūroje.
27. Taigi priešingai, nei teigia apeliantas, šio posėdžio metu buvo vertinama galimybė pakeisti vaiko laikinosios priežiūros priemonę, numatytą VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 1 punkte, pakeičiant ją į šio straipsnio 1 dalyje 3 punkte numatytą priemonę, t. y. apgyvendinant vaikus su tėvu socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje. Pagal VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 3 punktą, vaiko laikinoji priežiūra, apgyvendinus jį kartu su jo tėvais ar vienu iš jų socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje, arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, gali būti organizuojama su tais asmenimis, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, todėl, atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas, į tai, kad staigūs ir neapgalvoti „čia ir dabar“ sprendimai, metodai, kuriais siekiama staiga įvesti vaikų tėvą į vaikų gyvenimą (kuris daugiau nei 2 metus buvo visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su vaikais), gali padaryti ypatingai didelę žalą vaikų psichologinei būsenai, dėl ko vaikams gali reikėti psichiatrinio gydymo, atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas tęsti laikinosios priežiūros priemonę numatytą VTAPĮ 36⁴ straipsnio 1 dalies 2 punkte, kadangi būtent ši priemonė nekelia pavojaus vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui.
28. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nustačius vaiko apsaugos poreikį galima taikyti tik vieną iš aukščiau nurodytų pagalbos priemonių, o apelianto teiginiai, kad nebuvo išnaudotos visos pagalbos priemonės, yra nepagrįsti. 2023 m. rugpjūčio 21 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje buvo svarstytas vaikų tėvo prašymas taikyti minėtą priemonę, tačiau siekiant išvengti traumuojančios vaikų patirties keičiant gyvenamąją vietą, atvejo vadybos posėdyje dalyvavę specialistai priėmė sprendimą nekeisti laikinosios priežiūros priemonės ir palikti vaikus senelių priežiūroje.
29. Tai, kad vaikų gyvenimas su tėvu, kurį vaikai laiko svetimu žmogumi, gali padaryti neabejotiną žalą vaikų emocinei ir psichologinei sveikatai, patvirtina ir 2023 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro raštas (reg. Nr. IS7-2566), kuriame nurodoma, kad vaikai šiuo metu išgyvena psichologinę krizę, patiria baimę ir nerimą dėl jų ateities. Pažymima, kad vaikams kyla katastrofizuotos mintys, kurios gali pasireikšti agresyviu bendravimu su artimaisiais ar net pasyvia agresija, nukreipta į save. Rekomenduojama pirmiausia užtikrinti bazinį vaikų saugumo poreikį, neforsuoti įvykių ir dirbtinai nekelti krizinių situacijų vaikams, staiga pakeičiant jiems saugią ir pažįstamą aplinką. Rašte nurodoma, kad nutrūkusio vaikų ir tėvo ryšio atstatymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, kuris šiuo metu yra komplikuojamas natūraliai vaikų išgyvenamos krizės dėl motinos mirties.
30. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, tačiau tai nesudaro pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams ir ginčo klausimą išspręsti priešingai.
31. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog mirus nepilnamečių vaikų motinai, o vaiko tėvui neturint su sūnumis artimo ir nuoširdaus kontakto, vaikams buvo taikyta laikinoji priežiūra jiems įprastoje aplinkoje su vaikų senele jų įprastoje gyvenamojoje vietoje. Vaikų tėvui buvo teikiama MK specialistų pagalba, teikiamos rekomendacijos, buvo vykdomi pokalbiai su vaikais ir jų tėvu, organizuoti bendri jų susitikimai, tačiau tėvui ir vaikams per du mėnesius nepavyko atkurti emocinio ryšio.
32. CPK 582 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Sprendžiant vaikų paėmimo iš tėvų klausimą, ypač atsižvelgtina į geriausius vaiko interesus, kurie gali būti viršesni už tėvų, tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Įvertinant, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat, teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvų veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).
33. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, kai tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių patiria sunkumų, valstybė visų pirma siūlo tėvams pagalbą, nepaimdama iš šeimos vaiko. Tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką, vaiko poreikiai gyventi saugų, sveiką gyvenimą, būti ugdomam, jausti suaugusiojo rūpestį ir meilę turi būti tenkinami kas dieną, todėl, esant įstatyme nustatytiems pagrindams, vaikas paimamas iš šeimos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020). Byloje nustačius, kad laikinosios priežiūros priemonių taikymo laikotarpiu (net ir pratęsus taikymo terminą) vaikų ir tėvo emocinio ryšio atkurti nepavyko, vaikai aiškiai išreiškė norą gyventi su seneliais, su kuriais jų emocinis ryšys yra glaudus, bei kategoriškai atsisakant gyventi su tėvu, būtina imtis neatidėliotinų priemonių, siekiant užtikrinti vaikui saugią aplinką, nustatyti vaikui laikinąją globą (rūpybą). Suprantamas tėvo noras, kad būtų taikomos laikinosios priežiūros ar kitos socialinių paslaugų priemonės, kad vaikai norėtų gyventi savo biologinėje šeimoje, tačiau tokių priemonių taikymas negali tęstis neribotai, kadangi tai pažeistų vaikų interesus. Nors byloje nustatyta, kad vaikų tėvas per laikinosios priežiūros dviejų mėnesių laikotarpį stengėsi atkurti sūnų ir tėvo emocinį ryšį, priėmė specialistų pagalbą, tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė, kad to padaryti laikinosios priežiūros laikotarpiu nepavyko.
34. Kaip nustatyta VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalyje, valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu: 1) nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba 2) šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.
35. Apeliantas nurodo, kad nepilnamečiams vaikams būnant su seneliais yra realus pavojus jų psichiniam saugumui, nes nepilnamečiai vaikai senelių yra nuteikinėjami prieš tėvą, jie vaikams formuoją neigiamą nuomonę apie tėvą, tokiu būdu siekiant visiško vaikų ir tėvo susvetimėjimo, ko pirmosios instancijos teismas nevertino. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto teiginiais.
36. Iš 2023 m. rugpjūčio 17 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyrius mobiliosios komandos (toliau – ir MK) rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo matyti, kad konsultacijos metu (2023-07-31) pastebėta, jog seneliai nevengia negatyvių minčių apie tėtį dalintis prie vaikų, kuriems išgirdus visą informaciją formuojasi neigiamas požiūris į tėtį, kyla neigiami jausmai tėčio atžvilgiu. Vaikų seneliai buvo motyvuojami apie tėvą, tėvo santykius su vaikų motina bei santykius su jais pačiais nekalbėti ir nekomentuoti prie vaikų, kad pastarieji nekauptų neigiamos informacijos apie tėtį, nejaustų jo atžvilgiu neigiamų jausmų ir dėl to neatitoltų dar labiau. Vaikų seneliai buvo skatinami su vaikais apie tėtį kalbėti iš pozityvios pusės, formuoti teigiamas nuostatas ir skatinti auginti meilę ir pasitikėjimą tėčiu, jie buvo motyvuojami dažniau pasiūlyti vaikams drauge į pramogas pasikviesti tėtį, su juo praleidžiant daugiau laiko. Vaikų senelė buvo skatinama leisti tėčiui dalyvauti vaikų kasdieniame gyvenime (vykti drauge pas gydytojus). Antrojo susitikimo su vaikų tėvu ir vaikais metu (2023-08-07) MK taip pat fiksavo vaikų senelio neigiamą nusiteikimą vaikų tėvo atžvilgiu. Vaikų senelis su vaikų tėvu kalbėjo pakeltu balso tonu, kaltino jį, kad šis sugadino vaikams atostogas. Pokalbio metu MK specialistės paaiškino, kad seneliai turi sudaryti tėčiui sąlygas susitikti su vaikais, motyvuoti vaikus bendravimui su tėčiu ir jų tarpusavio ryšio stiprinimui. Stebima, kad seneliai stokoja motyvacijos pozityviam bendradarbiavimui, gyvena praeities nuoskaudomis, kaltinimais. Vaikų seneliai stokoja nuoširdaus bendravimo, susitarimo, nesidomi, su kokiais sunkumais susiduria vaikų tėvas bendraudamas su sūnumis, nesuteikia tėčiui paramos ir pagalbos kylantiems sunkumams spręsti. Stebima, kad seneliai nevengia neigiamai atsiliepti apie tėvą vaikams girdint, kas, tikėtina, lemia neigiamą vaikų nuomonę apie tėtį. Taip pat stebima, kad (duomenys neskelbtini) linkęs pateikti senelių žodžius kaip savo nuomonę, todėl galima teigti, kad vaikai dalyvauja suaugusiųjų nesutarimų procese. MK sprendė, kad dažnesni vaikų ir tėčio susitikimai neutralioje aplinkoje, susitikimuose nedalyvaujant seneliams ir susitikimus moderuojant specialistams, padėtų (duomenys neskelbtini) ir vaikams sėkmingai sustiprinti ryšį ir pagerinti tarpusavio santykius. Dėl to MK specialistai rekomendavo vaikų seneliams dalyvauti mediacijos procese tarpusavio nesutarimams spręsti, siekiant pagarbios ir tolerantiškos komunikacijos, sprendžiant tėvo ir vaikų bendravimo klausimus.
37. Visgi nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad nepilnamečiams vaikams būnant su seneliais yra realus pavojus jų psichiniam saugumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad, nors apeliantas ir dėjo visas pastangas emociniam ryšiui su sūnumi atkurti, tačiau pakankamai ilgas jo nebendravimas su vaikais, vaikų sielvartas dėl mamos netekties, prisirišimas prie senelių ir dėl to atsiradęs nerimas dėl ateities yra priežastys, sąlygojusios pakankamo emocinio ryšio su apeliantu neatkūrimą per dviejų mėnesių laikotarpį. Akivaizdu, kad nutrūkusio ryšio tarp vaikų ir biologinių tėvų atkūrimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, kuris šiuo metu yra komplikuojamas natūraliai vaikų išgyvenamos mamos netekties krizės, o tvariam santykių atkūrimui būtinas ilgalaikis kompleksinės pagalbos procesas, todėl atmestini nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, kuriais apeliantas dėl neatkurto ryšio su vaikais kaltina pareiškėją šališkumu, atsainiu požiūriu, veikimu vien vaikų senelių naudai bei teigia, kad dar nėra pasibaigęs terminas apskųsti pareiškėjo pateiktus atsakymus.
38. Apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto nurodytų aplinkybių dėl jo užvestų kitų bylų, nes tai nėra šios apeliacijos objektas.
39. Apibendrinant išdėstytus motyvus teigtina, jog įvertinus tai, kad vaikai, kuriems (duomenys neskelbtini) metai, yra kelis kartus aiškiai išreiškę savo norą toliau gyventi ne su tėvu, o su seneliais, specialistams išreiškus rekomendaciją, kad vaikams šiuo metu yra gedulas, todėl būtina atsižvelgti į šiuo metu esančią vaikų psichologinę ir emocinę būseną, rekomenduojama pirmiausia užtikrinti bazinį vaikų saugumo poreikį, neforsuoti įvykių ir dirbtinai nekelti krizinių situacijų vaikams, staiga pakeičiant jiems saugią ir pažįstamą aplinką, staigūs ir neapgalvoti „čia ir dabar“ sprendimai, metodai, kuriais siekiama staiga įvesti tėvą į vaikų gyvenimą, gali padaryti ypatingai didelę žalą vaikų psichologinei būsenai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaikų perdavimas tėvui esamoje situacijoje neabejotinai sukeltų jiems realų pavojų vaikų psichiniam saugumui bei darytų reikšmingą žalą vaikų sveikatai, todėl byloje pagrįstai konstatuota, jog yra teisėtas pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš jų atstovo pagal įstatymą, t. y. jų tėvo. Remiantis nurodytais argumentais atmestinas vaikų tėvo argumentas, kad nebuvo pagrindo paimti nepilnamečių vaikų iš tėvo, kadangi vaikams būnant su tėvu nebuvo jokio realaus pavojaus jų fiziniam ar psichiniam saugumui, taip pat pavojaus, galinčio sukelti reikšmingą žalą jų sveikatai ar grėsti jų gyvybei.
40. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
(duomenys neskelbtini)apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.