Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-01-07 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda, baudą sumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T. 2025-02-24 apie 12:17 val. (duomenys neskelbtini), vairavo krovininį automobilį iki 3,5 t „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0108 (patikros sertifikato Nr. 2215257), jam buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Be to, T. T. vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas teistas 2025-01-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 281? str. 1 d., kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 4 metus naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių eismo transporto priemones, vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2025-02-24 apie 12.17 val. (duomenys neskelbtini) vairavo krovininį automobilį iki 3,5 t „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

- 2025-02-26 Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad T. T. į Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus registrą įrašytas 2025-01-29, vykdant 2025-01-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamąjį įsakymą, kuriuo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281? str. 1 d. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, T. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo termino pabaiga 2028-09-23. Vadovaujantis Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus įsakymu 2025-01-06 Nr.V-3 „Dėl Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022-07-01 įsakymo Nr. V-184 „Dėl Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 13 straipsnio įgyvendinimo“ pakeitimo ir vadovaujantis šio pakeisto įsakymo VII skyriaus „Baudžiamojo poveikio priemonių vykdymas“ 93.1. punktu – „ Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo gavimo dienos asmeniui, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – išsiunčia informacinį pranešimą (aprašo 9 priedas). Prižiūrimajam T. T. 2025-01-29 išsiųstas paštu „Pranešimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo (b. l. 40-43);

- 2025-01-07 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu T. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir jam skirta galutinė 90 MGL (4 500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialią teisę vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-09-23. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, T. T. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: motociklo registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo rakteliu bei automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo rakteliu konfiskavimas ir perdavimas valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn (b. l. 75-81).

BK 281? straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje išskirti šie alternatyvūs būtinieji nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) transporto priemonės vairavimas arba mokymas praktinio vairavimo, esant neblaiviam (1,51 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281? straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatytų alternatyvių veiksmų.

Išdėstyti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad T. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281? str. 1 d. T. T. teisiamajame posėdyje pripažino, kad vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu girtumo laipsniu. Šį faktą taip pat patvirtina įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolas, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų įvykio vietoje apžiūra, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, jog T. T. užfiksuotas 1,67 promilių ir 1,69 promilių neblaivumas, bei kiti įrodymai. Teismo vertinimu, visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama nusikalstamos veikos aplinkybėms atskleisti Akivaizdu, kad T. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281? str. 1 d.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemones - padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti vykdyti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Taigi, vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, o vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Aukščiau išvardinti duomenys rodo, kad T. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. T. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, jog, būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-01-07 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281? str. 1 d., kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 4 metus naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025-01-27), vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2025-02-24 apie 12.17 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, (duomenys neskelbtini) vairavo krovininį automobilį iki 3,5 t „(duomenys neskelbtini)“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šios veikos padarymą patvirtina ne tik paties kaltinamojo paaiškinimai, bet ir teisme ištirti rašytiniai įrodymai, t. y. įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolas, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų įvykio vietoje apžiūra, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-01-07 baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 4 metus naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių eismo transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2024-09-23, Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus pateikta informacija, kurioje nurodoma, jog T. T. dėl jam paskirtos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės yra įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus registrą ir nustatyta tvarka dėl šios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo buvo informuotas, taip pat ir kiti aukščiau išdėstyti įrodymai. Bylos duomenys vienareikšmiškai liudija, kad T. T. neteisėtas elgesys pasižymi tiek piktybiškumu, tiek sistemingumu. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-01-07 baudžiamojo įsakymo matyti, kad T. T. nuteistas net už dvi veikas, numatytas BK 281? str. 1d., įvykdytas 2024-09-20 ir 2024-12-09, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, tačiau šį draudimą pažeidžia netrukus, t. y. 2025-02-24 ir vėl vairuojant neblaiviam. Kasacinis teismas nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022, yra išaiškinęs, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas. Toks vertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021). Tokį vertinimą lemia ir tai, kad kelių transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pats savaime užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022, 12 punktas). Kaltinamajam T. T. nustatytas 1,67 promilės neblaivumas žymiai viršija ne tik leistiną vairuotojams ribą, bet ir BK 281? straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilės neblaivumo ribą. Todėl aptartos aplinkybės patvirtina, kad T. T. vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę pripažintinas piktybiniu. Be to, iš administracinių baustumų už 5 metus pažymos matyti, kad dėl transporto priemonių vairavimo neturint teisės vairuoti yra nusižengęs ir administracine tvarka, kas rodo, jog toks elgesys kaltinamajam yra būdingas. Todėl visų aplinkybių kontekste nagrinėjamu savo turiniu toks elgesys atitinka BK 243 straipsnyje apibrėžtą nusikalstamą veiką, taip, kaip ir aiškinama aukščiau minėtoje teismų praktikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, T. T. veika kvalifikuota teisingai pagal BK 243 straipsnį. Įvertinus, kad BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, patikslintinas kaltinimas, vietoje žodžio „atlikti“ nurodant žodį „vykdyti“.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam T. T. bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme numatytas aplinkybes.

T. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 281? str. 1 d.) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 str.), veikos baigtos. Nusikalto būdamas vieną kartą teistas už dviejų analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281? straipsnio 1 dalyje, padarymą (b. l. 71-81). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo T. T. asmenybę, padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281? str. 1 d., pobūdį, jo sunkumą, jis BK 27 straipsnio 1 dalies prasme pripažintinas recidyvistu, kadangi už dvi analogiškas veikas jis yra nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-01-07 baudžiamuoju įsakymu, nusikalto praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po ankstesnio nuteisimo, teistumas nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamas atvejis - jau trečias kartas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai galisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281? str. 1 d., padarymo yra tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), nusikalstama veika, numatyta BK 243 str., yra baudžiamasis nusižengimas, todėl šios veikos padarymas recidyvo neužtraukia. Atkreiptinas dėmesys, kad pastaroji atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tačiau ji turi būti pripažintina ir teisiškai įvertinta. Pasisakydamas dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog T. T. nusikalto būdamas recidyvistas, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką galima spręsti dėl kaltinamajame akte neinkriminuotų atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, jei tokią aplinkybę patvirtinantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022). Nors nagrinėjamu atveju nei pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, nei prokuroro baigiamojoje kalboje nebuvo nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog T. T. nusikalto būdamas recidyvistas, tačiau pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka prokuroras pažymėjo, kad kaltinamasis nusikalto būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-01-07 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281? straipsnio 1 dalį (2 veikos). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Taigi, šiuo atveju kaltinamajam viso proceso metu buvo žinoma aplinkybė dėl jo teistumo, nuo šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės proceso metu turėjo visas galimybes gintis. Penkerių metų laikotarpyje keturis kartus baustas administracine tvarka (už transporto priemonės vairavimą, kai atimta teisė vairuoti, kito automobilio apgadinimą, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos; už transporto priemonės (motociklo) vairavimą neturint tam teisės; kito automobilio apgadinimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos; leistino greičio viršijimą), paskirtas baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 82-85, atnaujintos pažymos apie administracinį baustumą duomenys), dirbantis (1 t., b. l. 86). Kaip rodo bylos medžiaga, T. T. sistemingai linkęs daryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 281? straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus T. T., kaip recidyvistui, nepadariusiam jokių išvadų iš ankstesnio nuteisimo, už naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281? str. 1 d. (jau trečios), padarymą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - areštą. Įvertinus nusikalstamų veikų aplinkybes, T. T. asmenybę (teistas vieną kartą už dviejų analogiškų nusikaltimų, numatytų BK 281? str. 1 d., padarymą, nagrinėjamas atvejis jau trečiasis, dėl ko teismo pripažintas recidyvistu, visus tris nusikaltimus įvykdęs per neilgą laiko tarpą), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (atitinkamai 1:1), bausmių dydžiai nustatytini kaip kiek didesni nei straipsnių sankcijų vidurkiai. Nors gynėjas baigiamosios kalbos metu prašė T. T. skirti areštą su intensyvia priežiūra, teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis trečią kartą girtam vairavusiam asmeniui šiuo atveju būtų akivaizdžiai per švelni.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Vadovaujantis BK 64? straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas T. T. laikino sulaikymo laikas nuo 2025-02-24 12.21 val. iki 2025-02-25 11.34 val. (viena para) (1 t., b. l. 44-51) ir laikytina, kad T. T. atliko 1 laisvės atėmimo dieną.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms arešto bausmės vykdymo atidėjimo kaltinamajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų įvykdymo, gailėjosi dėl savo veiksmų, pažadėjo daugiau nenusikalsti, byloje nėra duomenų, kad jo atžvilgiu būtų atliekami nauji ikiteisminiai tyrimai, yra dirbantis, kas rodo, kad teisėtais būdais užsidirba lėšų pragyvenimui, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis sprendžia alkoholio vartojimo problemą, nes iš byloje esančių duomenų matyti, jog T. T. dėl jam diagnozuotos psichikos ir elgesio sutrikimo dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo gydosi, abstinencijos būklės gydymui 2025-03-28-2025-04-23 buvo hospitalizuotas Respublikiniame priklausomybės ligų centre, taip pat įvertinęs ir tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika nėra ir negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė (kraštutinė) priemonė - ultima ratio), o valstybės siekiamybė ir pastangos yra mažinti kalinčių asmenų skaičių, daro išvadą, kad kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ateityje laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl taiko BK 75 straipsnio nuostatas ir atideda T. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vidutiniam - 2 metų laikotarpiui. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 str. 6 d. 3 p., 5 p., 10 p.).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. T. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281? straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymč. T. T. elgėsi ypač neatsakingai ir lengvabūdiškai, nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, jau vieną kartą (2025-01-07) teistas už dvi analogiškas nusikalstamas veikas, jam buvo atimta teisė vairuoti 4 metams, tačiau po kiek daugiau nei mėnesio mieste, judrioje gatvėje vėl vairavo neturėdamas teisės vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai pirmu tikrinimu nustatė 1,67 promilių neblaivumą, antro tikrinimo metu – 1,69 promilių neblaivumą, suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl T. T., kaip nepadariusiam visiškai jokių išvadų iš ankstesnio nuteisimo, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 5 metų 6 mėnesių terminui, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-02-25. Įvertinus, kad asmuo trečią kartą per neilgą laiko tarpą vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas treisės vairuoti, neteisėtus veiksmus atliko miesto teritorijoje, dienos metu, kai eismas itin intensyvus, keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, toks parinktas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei, dera su šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslais ir principais.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 281? straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-119-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

Kaltinamasis T. T. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė laikytina nusikaltimo padarymo priemone. Kadangi minėtos transporto priemonės savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne kaltinamasis T. T., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas darbuotojas nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galėjo žinoti, jog bendrovei priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, konfiskuoti šio turto nėra pagrindo. Tuo pačiu pastebėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra darbingo amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), dirbantis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina su PVM yra 14 120 eurų, iš kaltinamojo išieškotina vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo T. T. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiuo atveju asmenybė, tam tikri asmens turtiniai interesai ar transporto priemonės vertė negali būti laikomos išimtinėmis aplinkybėmis, panaikinančiomis BK 72 straipsnio taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Asmuo žinojo, kad už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė ir transporto priemonės konfiskavimas, tačiau ši aplinkybė jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos, jam nustatytas vidutinio girtumo laipsnis rodo, kad kitiems eismo dalyviams buvo kilusi reali grėsmė ir toks vairuotojo elgesys negali būti toleruotinas. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad už analogiškus nusikaltimus, kaip jau buvo minėta, kaltinamasis buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-01-07 baudžiamuoju įsakymu, kuriuo taip pat buvo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – vairuotų transporto priemonių – motociklo ir automobilio konfiskavimas, tačiau, kaip matyti, pakartotinis nusikalstamas elgesys nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje rodo, jog išvadų nepadarė ir kritiškai savo netinkamo poelgio neįsivertino. Be to, su konfiskuotina automobilio vertę atitinkančia pinigų suma kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu sutiko, paaiškindamas, kad sutinka išmokėti, kad bendrovei nereiktų pirkti kito automobilio, kadangi automobilis yra paženklintas įmonės logotipais ir yra betarpiškai reikalingas įmonės vykdomoje veikloje.

T. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 62-65) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam T. T. buvo skirtas gynėjas advokatas A. K., tačiau advokatas A. K. buvo atleistas nuo dalyvavimo šioje byloje, kadangi kaltinamasis T. T. savo lėšomis pasirinko kitą gynėją advokatą - R. D.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-03-06 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 104-107), iš kurios matyti, kad T. T. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 93,75 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo privalomas pagal procesinį įstatymą (BPK 51 str. 1 d. 9 p.) bei tai, kad vietoje paskirto gynėjo kaltinamasis pasisamdė kitą gynėją, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, toliau paliktinos vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-01-07 baudžiamuoju įsakymu T. T. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-09-23, bei motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: motociklo registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo rakteliu bei automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo rakteliu konfiskavimas (jei paminėto turto konfiskacija nuosprendžio priėmimo dienai dar neįvykdyta).

- automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, paimtas 2025-02-25 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu bei saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-18, 27), - grąžintinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybei;

- automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas 2025-02-25 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu (b. l. 8-18) bei supakuotas į voką, esantį prie bylos galinio viršelio, - grąžintinas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

- kompaktinė laikmena su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, esanti voke prie bylos galinio viršelio, - paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281? straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

T. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir nuteisti jį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir T. T. paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. T. nustatyti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti T. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2025-02-24 12.21 val. iki 2025-02-25 11.34 val. (vieną parą) ir laikyti, kad T. T. atliko 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 3 punktu, 5 punktu, 10 punktu, T. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. T. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, T. T. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti T. T. naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-02-25;

- turto konfiskavimą, išieškant iš T. T. į valstybės biudžetą nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 14 120,00 Eur (keturiolika tūkstančių vieną šimtą dvidešimt eurų) (BK 72 str. 5 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), dėl įvykdyto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281? straipsnio 1 dalyje, T. T. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-01-07 baudžiamuoju įsakymu T. T. skirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-09-23, bei motociklo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: motociklo registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo rakteliu ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo rakteliu konfiskavimą (jei paminėto turto konfiskacija nuosprendžio priėmimo dienai dar neįvykdyta).

T. T. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, specialiosios teisės sustabdymo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Nepriteisti iš T. T. 93,75 Eur proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo dalyvavimo byloje.

- automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, paimtą 2025-02-25 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu bei saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), - grąžinti uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybei;

- automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą 2025-02-25 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu ir supakuotą į voką, esantį prie bylos galinio viršelio, - grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“;

- kompaktinę laikmeną su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, esančią voke prie bylos galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.