Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. (R. B.) skundą dėl antstolio M. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/23/00742, suinteresuotas asmuo – mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas pareiškėjo R. B. (R. B.) (toliau – ir pareiškėjas, išieškotojas) skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2023 m. liepos 26 d. antstolio M. P. (toliau – ir antstolis) priimtą išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-23123-10552.

Antstolis 2023 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir perdavė Kauno apylinkės teismui skundą dėl antstolio veiksmų kartu su vykdomąja byla Nr. 0123/23/00742.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

Teismų praktikoje nurodyta, jog vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktais veiksmais, turi teisę pateikti skundą teismui (CPK 512 straipsnis). Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). CPK 510 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad XXXI skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Antstolio atliekami procesiniai veiksmai, remiantis CPK 675 straipsnio 3 dalimi, yra CPK 587 straipsnyje nurodytų vykdomųjų dokumentų vykdymo veiksmai, kurie gali būti skundžiami. Antstolio veiksmų teisėtumą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas. Atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis) teismas vertina, teisėti, ar ne, antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas). Pažymėtina, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0123/23/00742 duomenų nustatyta, kad antstolis 2022 m. spalio 24 d. Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)15936/22 pagrindu vykdo išieškojimą iš skolininkės MB „(duomenys neskelbtini)“ išieškotojo R. B. (R. B.) naudai.

Antstolis 2023 m. liepos 26 d. priėmė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-23-123-10552. Vykdant išieškojimą antstolis M. P. nustatė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, įmonės banko sąskaita areštuota, lėšų joje nėra, VSDFV duomenimis darbuotojų nėra, nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), įmonė veiklos nevykdo, kito turto nerasta.

Vykdomosios bylos duomenimis ir antstolio rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad antstolis atliko visus būtinus vykdymo veiksmus skolininkui ir jo turtui nustatyti (CPK 624, 634 straipsniai). Antstolis nustatė, kad skolininkė (duomenys neskelbtini), veiklos nevykdo, šiuo adresu likusi tik deklaruota įmonės buveinė, įmonė kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, įmonės banko sąskaita areštuota, lėšų joje nėra, kito turto nerasta, VSDFV duomenimis įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas, galima buvusi įmonės veikla buvo vykdoma Vilniaus mieste (ne antstolio aptarnaujamoje teritorijoje), už 2022 m. skolininkė deklaravo nuostolį, nuo 2023 m. įmonė veiklos nevykdo, išreikalauti duomenys iš valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro apie įmonės vadovą. Įvertinęs surinktus duomenis bei atsižvelgdamas į išieškotojo prašymą (vykdomosios bylos duomenimis su išieškotoju bendrauta telefonu tris kartus, išieškotojas nurodė, kad kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei) antstolis 2023 m. liepos 26 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-23-123-10552, kuriuo konstatavo, kad šiuo metu išieškojimas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ negalimas, nes nėra turto iš kurio būtų galimas išieškojimas. Aktas išsiųstas išieškotojui el. paštu (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas negali sutikti su pareiškėju, jog antstolis nesiėmė visų veiksmų tam, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.

Teismas pažymi, kad išieškojimo negalimumą teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktais nustatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis, išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas.).

Teismų praktika numato, kad įstatyme nėra nustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymai nenustato termino antstoliui surašyti išieškojimo negalimumo aktą, taip pat nėra detalizuotos aplinkybės, kurioms esant laikoma, kad skolininkas neturi turto ar pajamų.

CPK 631 straipsnio 1 dalies nuostatos nenumato imperatyvios pareigos antstoliui, nustačius, kad skolininkas tam tikru metu neturi turto, iš kurio galima išieškoti, grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui ir užbaigti vykdomąją bylą. Toks aiškinimas atitinka vykdymo proceso tikslą užtikrinti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laikotarpį. Kitu atveju yra sudaromos dirbtinės kliūtys įvykdyti sprendimą, kadangi išieškotojas privalo pakartotinai teikti prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Kita vertus, pasikeitus skolininko turtinei padėčiai, pavyzdžiui, įgijus turto ar atsiradus pajamų, ir esant vykdomajam dokumentui antstolio žinioje, antstolis turi galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, tuo tarpu vykdomajam dokumentui esant grąžintam išieškotojui ir pasikeitus skolininko turtinei padėčiai, dėl formalaus pobūdžio kliūčių gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Vykdymo veiksmai turėtų būti tęsiami, tokiu būdu užtikrinant, kad pasikeitus skolininko turtinei padėčiai antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, o išieškotojui nereikėtų iš naujo kreiptis į antstolį dėl naujo vykdymo proceso pradėjimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2536-390/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje 2S-755-826/2021).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad išieškojimas pagal antstoliui pateiktą vykdomąjį dokumentą yra tęsiamas, apribojimai skolininkės banko sąskaitai taikomi, vykdomasis dokumentas nėra grąžintas išieškotojui ir vykdomoji byla nėra užbaigta. Išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-23-123-10552 antstolis nustatė, kad šiuo metu išieškojimas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ negalimas, nes nėra turto iš kurio galimas išieškojimas, bet vykdymo procesas nėra užbaigtas. Teismas pažymi, kad išieškojimo negalimumo akto surašymas ir jo pateikimas išieškotojui nėra vykdomosios bylos užbaigimas. Todėl atmetami išieškotojo skundo argumentai, kad vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui, kad galimai įmonės sąskaitoje yra lėšų ir jos nenurašomos. Tačiau teismas pažymi, kad išieškotojui, kaip asmeniui, neturinčiam specialiųjų žinių, antstolis turi išaiškinti, kokios yra jo veiksmų vykdomojoje byloje pasekmės.

Pareiškėjas nurodė, kad antstolis vykdymo proceso metu neatliko bendradarbiavimo funkcijos, nebuvo išsiaiškinta, su kokiomis įmonėmis MB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo. Pareiškėjas tikslių šių įmonių pavadinimų negali įvardinti. Teismas pažymi, kad skunde nurodyti tik deklaratyvūs teiginiai, kad antstolis tik paviršutiniškai atliko veiksmus, tačiau jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, byloje nepateikė ir nedetalizavo.

Antstolis yra viešas asmuo, jo darbo vieta ir darbo laikas, klientų priėmimo laikas deklaruojamas viešai interneto puslapiuose www.antstoliurumai.lt,www.tm.lt,rekvizitai.lt, valstybe.lt, infolex.lt, prie kontoros iškabos. Teismas pažymi, kad išieškotojas turi teisę ir pareigą bet kada jam tinkamu laiku atvykti į antstolio kontorą ar elektroniniu paštu pateikti visus jam žinomus duomenis apie skolininką. Vykdomosios bylos duomenimis išieškotojas tokių duomenų nėra pateikęs.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skundo argumentas, kad antstolis nebendradarbiavo ar vengė susitikti su išieškotoju, atmetamas. CPK 639-640 straipsniai numato išieškotojo teises ir pareigas. Teismas išaiškina pareiškėjui, kad jam, kaip išieškotojui (vykdymo proceso dalyviui) taip pat tenka pareiga bendradarbiauti su antstoliu, domėtis vykdymo eiga.

Išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą, daroma išvada, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 513 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo nuomone, kiti skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi galutiniam ginčijamo klausimo išsprendimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 636–637 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo R. B. (R. B.) skundą dėl antstolio M. P. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui M. P. vykdomąją bylą Nr. 0123/23/00742.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.