Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos 4 projektai atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos 4 projektai ieškinį atsakovui A. K. dėl avansu sumokėtų pinigų grąžinimo ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti įpėdiniui pareikštą ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

7. Nustatyta, kad 2022 m. birželio 22 d. tarp ieškovės MB 4 projektai ir D. K. buvo pasirašyta preliminari sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.1. punkte numatytas terminas ne vėliau nei iki 2023 m. sausio mėn. 31 d. sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties 5.3. punkte numatyta, kad pardavėjas, nepagrįstai vengęs ar/ir atsisakęs sudaryti pagrindine žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį šioje sutartyje aptartomis sąlygomis, privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po pirkėjo pareikalavimo grąžinti pirkėjui šio sumokėtą avansą 41 000,00 Eur ir sumokėti tokio paties dydžio baudą, kaip minimalų jo patirtų nuostolių atlyginimą, kurių dydis neturi būti įrodinėjamas. Sutarties 9.5. punkte numatyta, kad tarp šalių kilę ginčai sprendžiami derybų keliu, o nesusitarus kompetentingame teisme Kaune (el. b. t. 1, b. l. 8 – 10). D. K. mirė (duomenys neskelbtini) Po D. K. mirties 2023 m. balandžio 7 d. buvo užvesta paveldėjimo byla. Dėl palikimo priėmimo kreipėsi mirusiosios sūnus A. K. (el. b. t. 1, b. l. 13). Ieškovė 2023 m. birželio 16 d. kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo pagal preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatyme nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnis. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018), o būtent: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

9. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo pasekmės įtvirtintos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte – jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį atsisako priimti. Reikalavimas laikytis išankstinės ginčo sprendimo tvarkos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nurodytas įstatyme ir tik juo pagrįstas.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepasinaudojo preliminarioje sutartyje numatyta privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl žemiau nurodomų motyvų.

11. Tai, kad šalys sutartyje numatė ginčus spręsti derybų būdu ir pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, negali būti tapatinama su nuostata – įstatymų nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Pasekmės, numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte, gali kilti tik tokiu atveju, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nurodytos preliminarios sutarties, nors ji ir turi šalims įstatymo galią, nuostatos nenumato šalims pareigos laikytis išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Šalys laisva valia sudarė 2022 m. birželio 22 d. preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad pardavėjas privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po pirkėjo pareikalavimo grąžinti pirkėjui šio sumokėtą avansą ir šalys visus ginčus, kylančius dėl šios sutarties vykdymo, privalomai sprendžia derybomis. Toks susitarimas, kurį pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip šalių susitarimą dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, negali užkirsti kelio šalims savo teises ginti teisme. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Vadovaudamosi sutarties laisvės principu, šalys gali sudaryti imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017, 20 punktas). Tačiau CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta teisės norma nenustato teismo teisės ir (ar) pareigos atsisakyti priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo nesilaikė šalių sudarytoje sutartyje nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-969/2017). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodyti teisiniai argumentai, kad išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka turi būti numatyta tik įstatymu, yra teisingi.

12. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat įvertindamas atskirojo skundo argumentą dėl įpėdinių informavimo, nurodo, kad įstatyme nėra numatytas konkretus sąrašas būdų kaip įpėdiniai turi būti informuoti apie kreditorius. Paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas nustato specialią tvarką kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnis). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

13. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo būdais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti būdai, bet ir tokie teisiškai reikšmingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019).

14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad D. K. mirė (duomenys neskelbtini) Ieškovas kreipėsi į teismą 2023 m. birželio 16 d. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pasirinkdama vieną iš kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų, numatytų tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, – ieškinio dėl paveldimo turto pareiškimą teisme, jį įgyvendino per CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė laiku atliko veiksmus, būtinus, pareiškiant palikėjo kreditoriaus reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui ir papildomai dar prieš kreipiantis į teismą kreiptis tiesiogiai į atsakovą pagal Sutarties 5.3. punktą nėra privaloma sąlyga.

15. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai teisiškai kvalifikavo ginčo klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ir nepagrįstai nutarė ieškinį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškinį atsisako priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Skundžiamoje nutartyje CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pagrindas atsisakyti priimti ieškinį tik paminėtas, nenurodant jokių motyvų dėl jo taikymo. Pagal pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

17. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas ieškinio atsisakymo pagrindas yra savarankiškas, t. y. nepriklausantis nuo kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, ir jam taikyti turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018).

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. K. 59 200,00 Eur dydžio avansą, 20 500,00 Eur dydžio baudą, procesine palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas tarp ieškovės ir atsakovo motinos D. K. 2022 m. birželio 22 d. sudarytos preliminarios sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad galimai patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo priimtas sprendimas dėl tokio reikalavimo sukeltų materialiuosius teisinius padarinius, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skundžiamoje nutartyje remtis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

19. Apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsnio, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.