Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2013-07-17 · Civilinė byla Nr. 2-5313-323/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-17
Bylos Nr.
2-5313-323/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03573-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Pareiškėjas
V. S., A. S.
Suinteresuotas asmuo
notarei B, J. B., M. M., V. N., Klaipėdos
Kategorijos
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-5313-323/2013(Proceso Nr. 2-06-3-03573-2013-5)Procesinio sprendimo kategorija 128.19. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 17 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant pareiškėjui V. S., suinteresuotiems asmenims notarei B. V., M. M., V. N., J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. S. ir A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. B., M. M., V. N., Klaipėdos m. 8-ojo notarų biuro notarei B. V. dėl praleisto įstatymų nustatymo termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašo teismo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po jų močiutės M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties. Nurodė, kad jų močiutė M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po močiutės mirties į notarę B. V. kreipėsi mirusiosios vaikai – suinteresuoti asmenys J. B., M. M., V. N.. Paaiškino, kad pareiškėjai, būdami mirusiosios M. B. dukters J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai, 2012-10-10 į notarę kreipėsi telefonu dėl informacijos, anksčiau į notarę nesikreipė, nes mirusiosios močiutės vaikai buvo nurodę, kad močiutė paliko testamentą ir visą turtą paliko vienam iš savo vaikų. Vėliau sužinojo, kad testamento nėra ir kad jie, pareiškėjai, turi teisę į atsiradusio palikimo dalį. Nurodė, kad trijų mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2012-10-20 (šeštadienį), civilinės metrikacijos skyrius mirties liudijimo gavimui 2012-10-22 (pirmadienį) nedirbo, todėl močiutės M. B. mirties liudijimą pareiškėjai gavo 2012-10-23 (antradienį), tuomet nedelsiant nuvyko į Klaipėdos m. 8-ąjį notarų biurą. Laiko, kad terminas kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleistas formaliai (b.l. 2-3).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo notarė B. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, su pareiškimu sutinka. Nurodė, kad pareiškėjai telefonu kreipėsi 2012-10-10, jiems buvo paaiškinta, kad turi pateikti giminystės ryšius su mirusiąja M. B. patvirtinančius dokumentus, bei atvykti parašyti prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Pažymėjo, kad žodžiu pranešus apie pareiškėjų įstojimą į paveldėjimo santykius mirusiosios vaikams, pastarieji žodžiu patvirtino, kad neprieštaraus pareiškėjų įstojimui į paveldėjimo santykius. Laiko, kad pareiškėjų ketinimai ir valia priimti palikimą buvo išreikšti iki termino suėjimo, įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra formalus, todėl turėtų būti atnaujintas (b.l. 29-30).

Suinteresuoti asmenys J. B., M. M., V. N. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėjai žinojo apie močiutės M. B. mirtį, dalyvavo jos laidotuvėse, abu gyvena Klaipėdoje, todėl nėra priežasčių, dėl kurių negalėjo įgyvendinti savo teisę į palikimo dalį, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis. Taip pat neigia, kad pareiškėjams būtų kada nors nurodę, kad močiutė M. B. yra palikusi testamentą vienam savo vaikų. Pažymėjo, kad pareiškėjai nesielgė taip, kaip turėtų elgtis apdairus ir rūpestingas asmuo, savo teisėmis nustatyta tvarka nesinaudojo, terminas palikimui priimti praleistas dėl pačių pareiškėjų kaltės (b.l. 35-37).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. S. pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti pareiškime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, kad abu su broliu A. S. galvojo, kad močiutė yra prašiusi testamentą, tačiau likus savaitei iki termino palikimui priimti pabaigos iš V. N. sužinojo, kad jokio testamento močiutė nėra palikusi. Tuomet pabendravo su pažįstamais teisininkais ir sužinojo kad ir pareiškėjams priklauso dalis močiutės palikimo. Ėmė rinkti reikiamus dokumentus prašymui pateikti, tačiau buvo savaitgalis, civilinės metrikacijos skyrius pirmadieniais taip pat nedirba, todėl reikiamus dokumentus gavo tik antradienį (2012-10-23), trimis dienomis praleidę nustatytą terminą.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. N. su pareiškimu nesutinka, prašo jo netenkinti atsiliepime į pareiškimą išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjai apie tai, kad močiutė nėra palikusi jokio testamento žinojo iš karto po jų močiutės laidotuvių, per gedulingus pietus buvo pasakyta, kad testamento mirusioji M. B. nėra palikusi. Be to, (duomenys neskelbtini) per jos, V. N., gimtadienį paskambino pareiškėjas A. S., teiravosi, kas bus daroma su močiutės paliktu butu, žinojo, kad tvarkomi paveldėjimo dokumentai.

Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys J. B., M. M. su pareiškimu nesutinka, prašo jo netenkinti atsiliepime į pareiškimą išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo notarė B. V. su pareiškimu sutinka, laiko, kad jis turi būti patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. B. – pareiškėjų močiutė, ir suinteresuotų asmenų J. B., M. M., V. N., bei pareiškėjų (duomenys neskelbtini) mirusios motinos J. S. motina (b.l. 66-71). Pareiškėjai 2012-10-23 kreipėsi į Klaipėdos m. 8-ojo notarų biuro notarę B. V. su pareiškimu dėl palikimo, atsiradusio mirus M. B., priėmimo, t.y. tris dienas praleidę įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (b.l. 72). Pareiškėjai prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas galėjo būti priimamas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigojo įpėdinį ar įpėdinius nurodytus veiksmus atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50. straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kadangi įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, kiekvienu atveju būtent teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinu pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; 2012-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012; kt.).

Vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

Nagrinėjamos bylos atveju M. B., mirusi (duomenys neskelbtini), nebuvo sudariusi testamento, taigi pareiškėjai, būdami palikėjos anūkai, mirusiosios dukters J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai, mirusiosios M. B. turtą paveldi kartu su pirmos eilės įpėdiniais atstovavimo teise, t. y. pareiškėjai per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo atlikti įstatyme – CK 5.50 straipsnio 2 dalyje – aptartus palikimo priėmimo veiksmus. Pareiškėjai, prašydami atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Nagrinėjamu atveju svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo aplinkybėmis pareiškėjai nurodo aplinkybes, jog manė, kad mirusioji močiutė M. B. yra palikusi testamentą, tai, jog ilgą laiką nežinojo, jog jiems, mirusiosios anūkams, priklauso palikimo dalis, o sužinoję, jog jokio testamento nėra ir kad jiems priklauso tam tikra palikimo dalis, iš karto ėmė rinkti pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti reikalingus dokumentus, tačiau civilinės metrikacijos skyrius mirties liudijimo gavimui 2012-10-22 (pirmadienį) nedirbo, todėl močiutės M. B. mirties liudijimą pareiškėjai gavo 2012-10-23 (antradienį), todėl trimis dienomis praleido terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti. Pažymėtina, kad civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu. Inter alia šie principai pasireiškia tai, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra tokia, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Šiuo atveju pareiškėjai apie palikėjos močiutės M. B. mirtį žinojo iš karto, todėl turėjo domėtis palikimu nuo jo atsiradimo momento, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Tačiau, bylos duomenimis matyti, kad pareiškėjai neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad po palikėjos mirties priimtų palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, nors, akivaizdu, kad pareiškėjų galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po palikėjos M. B. mirties nebuvo suvaržyta. Pažymėtina, kad jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas pareiškėjų manymas, kad mirusioji M. B. buvo palikusi testamentą. Nežinojimas, kad pareiškėjams kaip palikėjos anūkams taip pat priklauso dalis palikimo taip pat negali būti laikomas svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas minėtas terminas. Teismas sprendžia, kad toks pareiškėjų neveikimas, savo teisių nežinojimas – nesikreipimas į notarą ar kitus asmenis, turinčius prieigą prie Testamentų registro, siekiant patikrinti savo manymo apie testamento surašymą pagrįstumą, nežinojimas apie teisę į dalį palikimo - negali būti laikomas svarbia priežastimi praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti. Laikytina, kad patys pareiškėjai elgėsi nerūpestingai, neatidžiai ir neapdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus, todėl turi prisiimti kilusias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kuriomis jie remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, yra nesvarbios pateisinti termino praleidimą, suinteresuoti asmenys J. B., M. M., V. N. nesutinka dėl termino atnaujinimo, todėl įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti negali būti atnaujinamas (CK 5.57 str.).

Suinteresuotas asmuo J. B. prašo priteisti iš pareiškėjų 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 35-37, 40). CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalyje nurodyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų ir suinteresuoto asmens J. B. interesai byloje buvo priešingi, suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjų pareiškimu, kuris šia teismo nutartimi yra atmestas, todėl esant tokioms aplinkybėms yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti suinteresuotam asmeniui J. B. lygiomis dalimis iš pareiškėjų 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 443 str. 6 d.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (b.l. 4), nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 290-291, 443, 578 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui J. B. iš pareiškėjų V. S. ir A. S. po 200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5313-323/2013 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Klaipėdos m. 8-ojo notarų biuro notarei B. V. išduoti M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojams paveldėjimo teisės liudijimus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė