Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-04-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-264-961/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-04-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-07-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-29
Bylos Nr.
II-264-961/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00217-2022-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Ilona Mateikienė (pirm.)
Institucija
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Romas Jonuška, Paulius Vinkleris
Kategorijos
Skundas Nr. II-264-961/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00217-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.9.13, 21.10.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei,vertėjaujant H. I., H. E. ir S. M.,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. H. H. H., jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. H. H. H. (R. H. H. H.), gimusio (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) įleisti R. H. H. H. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (Migris) nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos (b. l. 4-6).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. kovo 3 d. gautas R. H. H. H. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) skundas, paduotas per jo įgaliotąjį atstovą advokatą Paulių Vinklerį, dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma panaikinti minėto sprendimo dalį dėl R. H. H. H. laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į Įstatymo 115 straipsnio nuostatas, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES nuostatas bei jų pagrindu formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, R. H. H. H. gali būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta švelnesnė ir proporcinga alternatyviam sulaikymui priemonė nenustatant judėjimo apribojimų, kadangi pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos, sprendimas apskųstas teismui. Pareiškėjas MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 18 d., galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašymo ginčijamo sprendimo priėmimo metu dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjų įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu nustatyta, kad užsienietis į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė, tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Prieglobsčio prašytojo pasakojimas, kodėl jis išvyko iš kilmės valstybės, buvo nenuoseklus ir nedetalus. Prieglobsčio prašytojas abstrakčiai pasakojo, kad jų šeimai yra grasinama, tačiau negalėjo nurodyti nei konkrečių aplinkybių, nei konkrečių grasinimų ir persekiojimo atvejų. Taip pat pareiškėjas ir jo žmona iš dalies nurodė skirtingus persekiotojus – vyras nurodė tik ŠIA sukarintą grupuotę, tačiau žmona savo pasakojime minėjo ir ISIS, taigi jų pasakojimai iš dalies nesutampa. Taip pat prieglobsčio prašytojas pasakojo, kad jų šeimą persekiojo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) miestelyje, tačiau vėliau, jo teigimu, jie persikėlė į (duomenys neskelbtini). Apie vykstantį persekiojimą (duomenys neskelbtini), ar kad ten jų šeimai nesaugu gyventi, prieglobsčio prašytojas duomenų nepateikė. Atsižvelgus į prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus, prieglobsčio prašytojo pasakojimas savaime nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis galėjo kreiptis dėl vizos gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymą, taip pat į nenuoširdų pasakojimą, galima teigti, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto valstybės sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Galima daryti išvadą, kad užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Be to, pareiškėjo atveju nustatytas ir savarankiškas sprendimo priėmimo pagrindas – pareiškėjas neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, jo atžvilgiu vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis tik buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atitinkamai nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomo Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymo priemonės, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas.

Pabrėžia, jog priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Šios faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą pareiškėjo galimybę pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties (b.l.16-19).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu R. H. H. H. palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog stovykloje gyvena jau 9 mėnesius ir nemato pagrindo, kodėl yra ribojama jo laisvė. Sąlygos stovykloje yra labai blogos, lyg kalėjime. Turi tik 15 kv. metrų ploto ir negali laisvai judėti. Tai prilygsta sulaikymui. Gyvena kartu su šeima, visiems taikomas tas pats režimas. Visus savo dokumentus prarado būdamas Baltarusijoje. Kirtęs sieną iš karto pats ieškojo pareigūnų. Turi asmens dokumentų kopijas, kurias pateikė pareigūnams. Jie negali išeiti iš teritorijos ir apsipirkti parduotuvėse. Į centrą atvažiuoja autobusiukas su prekėmis, tačiau jos dvigubai brangesnės, be to, mažas asortimentas. Jis bendrauja su institucijomis, kiek gali. Jei būtų žinojęs, kad Migracijos tarnybai reikia originalių dokumentų, būtų kreipęsis į ambasadą ir prašęs naujų dokumentų pagaminimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas advokatas Romas Jonuška skundą palaikė ir prašė tenkinti.

Atsiliepimas

Migracijos departamento įgaliotasis atstovas Darius Juodelis prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, akcentuodamas, jog skundžiamas sprendimas yra priimtas Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatytais pagrindais. Pareiškėjo tapatybė tiksliai nenustatyta, nes jis nepateikė jokių savo dokumentų, be to nebendradarbiavo su institucijų pareigūnais ir valstybės tarnautojais. Papildomai nurodė, jog užsieniečiai gali laisvai judėti po visą apgyvendinimo vietos teritoriją ir nėra uždaryti savo kambaryje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo atžvilgiu Migracijos departamento priimto sprendimo dalies, kuria jis 6 mėnesiams apgyvendintas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816).

Įstatymo 140⁷ straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, todėl Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą sprendimą turėjo taikyti Įstatymo X2 skyriaus nuostatas, t. y. 140⁸ straipsnį, kuris reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko pėsčiomis neteisėtai kirsdamas sieną. Užsienietis MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 18 d. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (b. l. 20-28), sprendimas yra apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, sprendimas dėl skundo dar nepriimtas. Taigi, šiuo metu užsienietis yra laikomas prieglobsčio prašytoju.

Kaip minėta, skundžiamu Migracijos departamento 2022 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. H. H. H. įleistas į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, apgyvendinant asmenį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendime nurodyta, kad įvertinus surinktus duomenis apie asmenį, nustatyta, kad egzistuoja du pasislėpimo rizikos veiksniai: užsienietis neturi tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Skundžiamais sprendimais pareiškėjas įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalių pagrindu, motyvuojant, kad egzistuoja aplinkybės, suteikiančios pagrindą manyti, jog užsienietis be judėjimo apribojimų gali pasislėpti. Įvertinus tai, kad pareiškėjas R. H. H. H. neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų (teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad asmens dokumentus prarado Baltarusijoje), kad atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik būdamas sulaikytas, neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio nagrinėjimo metu teikė pakankamai nekonkrečią informaciją, dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, darytina išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

Taip pat yra pagrindo manyti, kad nepaisant pareiškėjo deklaracijų apie norą gyventi ir dirbti Lietuvoje, ji nėra galutinis jo tikslas. Pareiškėjas teikdamas prieglobsčio prašymą nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) jis išvyko 2020 metais. Tačiau dar 2018 m. kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo Kanadoje, kuris matomai suteiktas nebuvo. Metus gyveno (duomenys neskelbtini), kur jam negrėsė joks tiesioginis pavojus, tačiau šioje šalyje neprašė prieglobsčio, nes jo tikslas buvo Europa. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad jis nebandė Lietuvos sienos kirsti ir prieglobsčio prašytis legaliai, o šią procedūrą inicijavo tik po to, kai buvo sulaikytas tam neskirtoje vietoje, t. y. neteisėtai, kertantis sieną, manytina, jog Lietuva nebuvo ir nėra jo tikslas, ir yra didelė tikimybė, kad panaikinus judėjimo apribojimus, nelaukdamas galutinio sprendimo dėl prieglobsčio, jis bandytų šalį palikti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-4459-815/2021, Nr. A-4344-442/2021, Nr. A-4354-261/2021). Atitinkamai užsieniečio laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti nagrinėjamu atveju yra būtina priemonė, skirta užtikrinti, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas. Pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Todėl Migracijos departamento sprendimas, kurį šioje byloje ginčija pareiškėjas, yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsižvelgiant į tai, kad Užsieniečiui šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, jog šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant Užsieniečiui taikomą priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, be kita ko, charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-19223-492/2022).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė ir fakto, kad užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises. Pareiškėjas neįvardijo jokių konkrečių jo apgyvendinimo sąlygų trūkumų, išskyrus nusiskundimą, jog jo ir jo šeimos laisvė yra ribojama, jo netenkina šeimai skiriama erdvė ir vietinių prekių asortimentas. Pareiškėjo šeima apgyvendinta kartu atskirai nuo kitų užsieniečių, pareiškėjas gali judėti visoje apgyvendinimo teritorijoje, suteikiama galimybė apsipirkti. Teismui nėra pagrindo manyti, jog užsieniečiui dabartinėje apgyvendinimo vietoje nėra užtikrinamos minimalios būtinos gyvenimo ir higienos sąlygos, esant poreikiui nebūtų teikiamos medicinos, švietimo, psichologinės pagalbos, teisinės ar kitos paslaugos. Be to, įstatymas numato, kad jei tokių paslaugų teikimas apgyvendinimo vietoje nėra įmanomas, užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu turėtų būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos ir paslaugas gauti kitoje vietoje, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Jokių išskirtinių specialiųjų pareiškėjo poreikių, kurių įgyvendinimas būtų neįmanomas dėl taikomų judėjimo apribojimų, skundo nagrinėjimo metu nebuvo nurodyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsniu, 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 3, 5, 6, 9 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. H. H. H., gimusio (duomenys neskelbtini), ILTU (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Ilona Mateikienė