- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-27
- Bylos Nr.
- A-3497-575/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00217-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- R. M. H. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Linas Songaila
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui R. M. H. H., jo atstovui advokatui Linai Songailai,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. H. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. H. H. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis R. M. H. H. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 22S2874 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl Užsieniečio laikino apgyvendinimo ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Užsienietis nurodė, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiavo su pareigūnais, atsakinėjo į jų užduotus klausimus, nesiekė pasišalinti, nedarė jokių pažeidimų, todėl jam pagrįstai galėjo būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnybos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis teigė, jog tokiu atveju būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje bei sudarytos sąlygos Užsieniečiui laisvai judėti.
Atsiliepimas
3. Migracijos departamentas atsiliepime į Užsieniečio skundą prašė jį atmesti.
4. Migracijos departamentas nurodė, kad Užsienietis nėra sulaikytas, o įleistas į Lietuvos Respubliką bei apgyvendintas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamentas pažymėjo, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po sulaikymo, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Todėl, Migracijos departamento vertinimu, Užsienietis gali bandyti pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę, jo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas.
II.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimu Užsieniečio skundas atmestas.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas. Teismas taip pat nustatė, jog Užsienietis Sprendimu buvo įleistas į Lietuvos Respubliką bei apgyvendintas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas nurodė, kad minėtas Sprendimas priimtas nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytus pasislėpimo rizikos veiksnius – Užsieniečio tapatybė nenustatyta ir jis nebendradarbiauja siekiant ją nustatyti bei Užsienietis nebendradarbiauja prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu.
7. Teismas, įvertinęs tai, jog Užsienietis neturi asmens dokumentų, jo su Lietuvos Respublika nesieja jokie ryšiai, galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nepriimtas, sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistavo Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatyti pagrindai manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti.
8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublika nėra Užsieniečio galutinis tikslas, nes Užsienietis iš kilmės šalies išvyko (duomenys neskelbtini), tačiau dar (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini), metus laiko gyveno (duomenys neskelbtini), kur jam negrėsė tiesioginis pavojus, tačiau Užsienietis minėtoje šalyje neliko, o neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką. Teismo vertinimu, Užsieniečio laikinas apgyvendinimas nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo būtina priemonė, skirta užtikrinti, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas, o pritaikius švelnesnę priemonę Užsienietis galėtų bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Todėl teismas sprendė, jog Sprendimas buvo pagrįstas ir teisėtas.
9. Teismas nurodė, kad Užsieniečiui taikoma priemonė iš esmės atitiko alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismas nenustatė, jog Užsieniečio apgyvendinimas neproporcingai varžytų jo teises, Užsienietis gali judėti visoje apgyvendinimo teritorijoje, jam suteikiama galimybė apsipirkti, o apgyvendinimo vietoje užtikrinamos minimalios būtinos gyvenimo ir higienos sąlygos.
III.
10. Apeliaciniame skunde Užsienietis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. sprendimą ir apgyvendinti Užsienietį Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
11. Užsienietis nurodo, kad teismas nemotyvavo poreikio Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant judėjimo laisvės apribojimą, o ypatingų ir specialių sąlygų, kurios būtų tiek reikšmingos ir išimtinės, jog egzistuotų būtinumas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę, nenustatyta. Užsienietis taip pat teigia, kad neegzistuoja galimybė išsiųsti jo į kilmės šalį, nes tarp Lietuvos Respublikos ir Užsieniečio kilmės šalies nepasirašyta dvišalė readmisijos sutartis, todėl Užsieniečio sulaikymas yra betikslis, nepagrįstai ir neteisėtai varžo jo teises ir teisėtus interesus. Užsieniečio vertinimu, nėra pagrindo riboti Užsieniečio teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl jam turi būti skirtas apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Atsiliepimas
12. Migracijos departamentas atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
13. Migracijos departamentas nurodo, kad turėjo pareigą priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas pažymi, jog Užsienietis neturėjo kelionės dokumento leidžiančio nustatyti jos tapatybę, jo nepateikė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, Užsienietė nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Migracijos departamento vertinimu, Užsienietis gali bandyti pasislėpti, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje nesuteikiant Užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas Užsieniečio skundą atmetė iš esmės nurodęs, kad Užsieniečio tapatybė nenustatyta ir jis nebendradarbiavo siekiant nustatyti jo tapatybę bei nebendradarbiavo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, o apgyvendinimo vietoje buvo užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos.
16. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog jam gali būti skirtas apgyvendinimas netaikant judėjimo laisvės apribojimų, be to, galimybės išsiųsti Užsienietį į jo kilmės šalį nėra.
17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
18. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
19. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
20. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
21. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte, kuriuo Sprendime vadovaujasi Migracijos departamentas, yra įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos, pagal kurias būtina nustatyti abi sąlygas – 1) asmens tapatybės dokumento neturėjimą bei 2) nebendradarbiavimą siekiant nustatyti asmens tapatybę. Be to, Įstatymas detalizuoja „nebendradarbiavimo“ sampratą ir pateikia nebaigtinį vertintinų aplinkybių sąrašą: užsienietis atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022, 32 p.).
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kurias teismas vertino kaip Užsieniečio nebendradarbiavimą (atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik būdamas sulaikytas, neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, nepateikė asmens dokumentų) nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstų išvadą, jog Užsieniečiui nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra būtini siekiamam tikslui pasiekti. Tokia pozicija formuluojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje nebendradarbiavimas paprastai sietinas su piktavališkumu, užsieniečio piktybiškumu valstybės institucijų atžvilgiu (žr., pvz., 2022 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 2022 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2317-442/2022, 2022 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2304-502/2022).
24. Byloje nesurinkta duomenų, jog Užsienietis būtų atsisakęs vykdyti kompetentingų institucijų pareigūnų nurodymus, nesilaikęs nustatytos tvarkos, siekęs pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios teisėjų kolegijai leistų sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju kyla pagrįsta rizika vertinti, kad asmuo gali bandyti pasišalinti ir išvykti, todėl jo judėjimo laisvės ribojimas yra būtinas. Be to, nenustatyta, jog Užsienietis būtų atsisakęs pateikti duomenis apie save arba teikęs suklastotus dokumentus ar klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų institucijų pareigūnus.
25. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką, prieglobsčio prašymo pateikimo momentu ar prašymą grindžiančio pasakojimo pagrįstumu, nėra nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo dalykas, be to, šios aplinkybės nėra išskirtinės migracijos teisės kontekste ir savaime nesudaro pagrindo riboti asmens judėjimo laisvę bei negali būti vertinamos šiuos ribojimus taikant (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2715-463/2022; 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022; 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2867-520/2022).
26. Pažymėtina, kad Užsieniečiui pakankamai ilgą laiką yra taikomi judėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimai. Nagrinėjamu atveju Užsieniečio apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai ir yra neproporcingas. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad judėjimo laisvės ribojimas nagrinėjamu atveju nepagrįstai varžo Užsieniečio judėjimo laisvę, todėl ši Migracijos departamento Sprendimo dalis naikintina.
27. Užsieniečio prašymas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės ribojimų, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas. Nesant pagrindo Užsieniečio apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Užsieniečio apgyvendinimo klausimas išsprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. M. H. H. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo R. M. H. H. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 22S2874 dalį, kuria nutarta apgyvendinti R. M. H. H. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Nutartis neskundžiama.