Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) byloje priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas visiškai ir nuspręsta iškeldinti atsakovę su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovei priklausančių patalpų per 30 dienų nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos. Taip pat iš atsakovės priteista 75,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Utenos rajono apylinkės teismo (nuo (duomenys neskelbtini) – Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų) (duomenys neskelbtini) nutartimi patenkintas atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, (duomenys neskelbtini) sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Ta pačia nutartimi ši civilinė byla sustabdyta iki bus priimti ir įsiteisės teismo procesiniai sprendimai civilinėse bylose Nr. e2-913-356/2017 ir Nr. e2-1841-228/2017.

(duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi civilinė byla atnaujinta, kadangi išnyko aplinkybės, dėl kurių ji buvo sustabdyta.

Posėdžio metu atsakovo atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad byloje nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) raštas dėl patalpų atlaisvinimo buvo išsiųstas ir gautas atsakovės. Jie neginčija (duomenys neskelbtini) rašto gavimo, bet šis raštas atsirado ir buvo įteiktas praėjus 2 metams po bylos iškėlimo. Visa tai rodo ieškovės veiksmų nenuoseklumą, siekį sujaukti teisinį ginčą. Be to, nėra jokių įrodymų, kada buvo pradėti patalpų rekonstrukcijos darbai, todėl neaišku, ar yra juridinis pagrindas reikšti reikalavimą išsikelti iš ginčo patalpų, kadangi paskutinėje sutartyje yra aiškiai nurodytos dvi nutraukimo sąlygos: data ir rekonstrukcijos darbų pradžia. Nesant vienos sąlygų, negali reikšti reikalavimo išsikelti. Tuo atveju, jei teismas vis tik nuspręstų tenkinti ieškinį, prašo atidėti sprendimo įvykdymą pusei metų nuo sprendimo priėmimo, kadangi iškrausčius atsakovę iš karto, tai bus lygu įstaigos išėmimui iš rinkos, dėl ko sutriks viešųjų paslaugų teikimas. Atsakovė yra įsigijusi naujas patalpas, į kurias planuoja perkelti veiklą. Patalpas įsigijo iš ieškovės aukciono būdu (duomenys neskelbtini) metais, sutarties sudarymo metu nežinojo, kad yra problemos su pastatu. Savivaldybė nesuteikė jiems informacijos, kad pastatu negalima naudotis komerciniais tikslais, todėl dabar tvarkosi dokumentus, o pastatas stovi užkonservuotas. Reikia dar pusės metų, kad įrengtų tinkamai patalpas, dėl to ir prašo atidėti sprendimo vykdymą. Savivaldybė pusantrų metų taisė savo klaidas ir keitė paskirtį. Viskas labai užtruko ir tikrai ne dėl atsakovės kaltės. Įrengus naujas patalpas iš karto atlaisvins ginčo patalpas. Kasdien būna (duomenys neskelbtini), pastate, jokie rekonstravimo darbai ten nevyksta ir nebuvo prasidėję, buvo tik sutvarkyta stovėjimo aikštelė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) atsakovė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) sudarė Sutartį, kurios pagrindu atsakovė išsinuomojo komercinei veiklai vykdyti (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – patalpas pastate – ūkio pastate, patalpų indeksai 1-25, 1-31, 1-56, 1-57, 1-58, 1-59, 1-60, 1-61 ir 1-62, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartimi buvo nustatytas patalpų nuomos terminas, t. y. iki 2017 m. balandžio 1 d., bet ne ilgiau kaip iki VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinio pastato rekonstrukcijos darbų pradžios (Sutarties 2.1 punktas). (duomenys neskelbtini) ieškovė išsiuntė atsakovei raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Utenos rajono savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties“, kuriuo pareikalavo iki (duomenys neskelbtini) sumokėti nuompinigius bei visus kitus mokamus mokesčius ir patalpas perdavimo ir priėmimo aktu grąžinti (duomenys neskelbtini).

Atsakovė teigia negavusi (duomenys neskelbtini) pranešimo, todėl laikė, kad nuomos sutartis tęsiasi. Be to, atsakovės atstovo teigimu, sutarties pabaiga turi būti siejama su dviem sąlygomis: nustatyta data – (duomenys neskelbtini) ir rekonstrukcijos darbų pradžia. Kadangi rekonstrukcijos darbai nebuvo pradėti, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iškeldinti atsakovę iš ginčo patalpų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. e2A-156-544/2019 31 punkte yra konstatuota, kad atsakovei, kaip verslininkei, yra keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl teismas padarė išvadą, jog, net jei ieškovė ir neužtikrino minėto (duomenys neskelbtini) siųsto rašto gavimo, tai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, žinodama, kad nuomoja (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą pagal sutartį, kurios galiojimo terminas pasibaigė, turėjo imtis prieinamų protingų priemonių išsiaiškinti su savivaldybe dėl sutarties galiojimo ar jos pasibaigimo. Taigi teismo yra nustatytos aplinkybės, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veikė nepakankamai rūpestingai ir vien rašto galimai tinkamas neįteikimas nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti apie nuomos sutarties pasibaigimą.

Teismas taip pat nesutinka su atsakovės pozicija, kad sutarties nutraukimui yra reikalingos dvi sąlygos – tiek termino suėjimas, tiek darbų pradžia, ir nesant nors vienos iš paminėtų sąlygų ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iškeldinti atsakovę.

Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principą civilinės apyvartos dalyviai (išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių, ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Esant šalių sutartiniams santykiams šalių sutartis turi būti taikoma, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių šalys nesusitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011).

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015; 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Pagal nurodytą teismų praktiką esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

Teismo vertinimu, aiškinant minėtą sutarties normą pažodžiui ir sistemiškai, šalys sutarė, kad atsakovė galės nuomos pagrindu naudotis ginčo patalpomis iki (duomenys neskelbtini). Antra sąlyga, numatanti rekonstrukcijos darbų pradžią, reiškia, kad sutartis galėjo būti nutraukta ir nesuėjus nurodytam kalendoriniam terminui, tai yra dar iki (duomenys neskelbtini), jei būtų pradėti pastato rekonstrukcijos darbai. Ši sutarties nuostata negali būti aiškinama taip, kad turi būti abidvi sąlygos kartu tam, kad ieškovė įgytų teisę reikalauti atlaisvinti ginčo patalpas, sąlygos yra alternatyvios ir vienos jų buvimas jau suteikia teisę reikalauti, kad atsakovė išsikeltų iš patalpų. Byloje yra VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) raštai, kuriuose ji pareiškia nepritarianti nuomos sutarties pratęsimui, kadangi ginčo patalpas planuoja naudoti įstaigos reikmėms, sutinka, kad atsakovė naudotųsi patalpomis iki (duomenys neskelbtini). Taigi, akivaizdu, jog buvo planuojama, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesio ginčo patalpos bus rengiamos naudotis ligoninės reikmėms, tuo tikslu buvo išduotas ir statybą leidžiantis dokumentas.

Be to, Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. e2A-156-544/2019 36 punkte taip pat įvertino (duomenys neskelbtini) nebeketinimą toliau nuomoti jai priklausančių ginčo patalpų, kadangi nuomojamos patalpos reikalingos pačios savivaldybės funkcijoms įgyvendinti, o būtent: pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros gerinimui, t. y. iš Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo tuberkuliozės diagnostikos projekto ir iš Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo vaikų skyriaus projekto sutarčių, kurių pagrindu bus atnaujinamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas vaikams ir tuberkuliozės diagnostikos paslaugų teikimas, įgyvendinimui, nes projektų įgyvendinimo metu į ginčo patalpas bus perkelta administracija.

Taip pat teismas pažymi, kad tą aplinkybę, jog atsakovė žinojo apie nuomos sutarties pabaigą ir ieškovės ketinimą nutraukti sutartį joje nurodytu terminu, įrodo ir tai, jog atsakovė dar (duomenys neskelbtini) pastato pirkimo pardavimo sutartimi įgijo pastatą – garažą su administracinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), kur planavo ir tebeplanuoja perkelti savo veiklą. Taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalys (duomenys neskelbtini) sutartimi susitarė dėl ginčo patalpų nuomos būtent iki (duomenys neskelbtini), suteikiant ieškovei teisę nutraukti sutartį anksčiau, jei rekonstrukcijos darbai bus pradėti iki šio termino.

Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalies nuostatas nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.535 straipsnis nustato, kad pastatas, statinys ar įrenginys perduodamas ir priimamas pagal perdavimo-priėmimo aktą. Jį pasirašo abi šalys. Jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, nuomotojo pareiga perduoti pastatą, statinį ar įrenginį nuomininkui laikoma įvykdyta, kai pastatas, statinys ar įrenginys faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas perdavimo-priėmimo aktas. Jeigu viena sutarties šalis vengia pasirašyti pastato, statinio ar įrenginio perdavimo-priėmimo aktą nuomos sutartyje aptartomis sąlygomis, tai laikoma, kad atitinkamai nuomotojas atsisako vykdyti savo prievolę perduoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas atsisako juos priimti. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal šio straipsnio nustatytas taisykles. Kadangi šios pareigos atsakovė iki šiol neįvykdė gera valia, ieškovė turi teisę reikalauti ją iškeldinti. Priešingu atveju būtų pažeista ieškovo teisė valdyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 4.98 straipsnis).

Kadangi atsakovė netinkamai vykdė jai priklausančią prievolę pasibaigus Sutarties terminui išsikelti iš nuomojamų patalpų, todėl atsakovė iškeldinama iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (CK 6.499 straipsnio 1 dalis, 6.535 straipsnis, Sutarties 2.1. punktas ir 6.5. punktas).

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

Atsakovė teismui pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kuriuo prašė atsakovės iškeldinimą iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų atidėti iki (duomenys neskelbtini). Posėdžio metu atsakovės atstovai prašė sprendimo vykdymą atidėti pusei metų nuo sprendimo priėmimo momento, kadangi priešingu atveju bus nutrauktas viešųjų paslaugų teikimas gyventojams, dėl ko nukentės viešasis interesas, kadangi atsakovė neturi galimybės iš karto perkelti savo veiklos į kitas patalpas ir bus priversta stabdyti savo veiklą.

CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato teismui galimybę nukelti teismo sprendimo vykdymo pradžią tiek dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, tiek savo iniciatyva. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius sprendimo padarinius. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą turi būti atsižvelgta į tai, jog šalių ginčas dėl teisės yra užbaigtas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę - jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o atsisakius sprendimą įvykdyti geruoju, - gali būti vykdomas priverstinai. Ši įsiteisėjusio teismo sprendimo savybė kokybiškai išskiria teisminę pažeistos teisės gynybą iš kitų tokios teisės gynimo būdų. Todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimas – tai išimtinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Aiškinant CPK 284 straipsnio 1 dalies normą turi būti atsižvelgta į sisteminius šios normos ryšius su kitomis civilinio proceso normomis, konkrečiai, šalių procesinio lygiateisiškumo principo (CPK 17 str.), teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 str.), teismo pareigos atsižvelgti į abiejų šalių interesus, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios (CPK 259, 279 str.), reikalavimo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Todėl sprendžiant sprendimo įvykdymo ar išdėstymo klausimą, turi būti išlaikyta ieškovės ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyra.

Visų pirmą teismas pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo 38 punkte konstatavo, jog priešingai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ argumentams, jos vykdoma veikla negali būti traktuojama kaip viešasis interesas, kadangi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vykdo komercinę veiklą – teikia atlygintinas laidojimo paslaugas. <...> VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ siekia apginti savo interesą toliau nuomotis patalpas, taip paneigdama savivaldybės teisę jos nuosavybės teise valdomą turtą naudoti savivaldybės funkcijoms įgyvendinti, kai atsakovės nuosavybės teise valdomas turtas pirmiausia turi būti naudojamas savivaldybės funkcijų įgyvendinimui, o ne kitų juridinių asmenų veiklai vystyti.

Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į atsakovės elgesį ir ketinimą atlaisvinti ginčo patalpas. Byloje nustatyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pastato pirkimo pardavimo sutartimi iš (duomenys neskelbtini) įgijo pastatą – garažą su administracinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau dėl to, kad nebuvo pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas, buvo negalima pastato rekonstrukcija pritaikant patalpas atsakovės vykdomai veiklai. Tik (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas detaliojo plano keitimas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Taigi teismas sutinka su atsakovės atstovų teiginiais, kad atsakovės veiklos perkėlimas užtruko ne dėl atsakovės kaltės. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, siekiant išlaikyti šalių interesų balansą ir nepagrįstai neapsunkinti atsakovės padėties, teismo nuomone, yra pagrindas atidėti sprendimo vykdymą.

Įstatymas nereglamentuoja, kokiems terminams sprendimo vykdymas galėtų būti atidedamas. Taigi, įstatymo leidėjas šį klausimą yra priskyręs teismo diskrecijai. CPK 3 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Sprendžiant šį klausimą turi būti išlaikytas ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų balansas, taip pat sprendimo vykdymo atidėjimu negali būti paneigta teismo sprendimo esmė, pažeisti asmens, kurio naudai priimtas teismo sprendimas, teisėti lūkesčiai, kad jo teisė bus apginta ne formaliai, bet realiai.

Atsakovės atstovai posėdžio metu prašė atidėti sprendimo vykdymą ilgesniam laikotarpiui, nei buvo įvardintas (duomenys neskelbtini) prašyme ((duomenys neskelbtini)), tai yra šešiems mėnesiams nuo sprendimo priėmimo dienos, motyvuodami tuo, kad būtent tokio laikotarpio prireiks, kad pabaigti patalpų rekonstrukciją ir perkelti veiklą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) prašyme pati atsakovė teigia, jog naujos patalpos yra beveik pilnai įrengtos ir paruoštos veiklos perkėlimui, sprendimo vykdymo atidėjimas iš esmės reikalingas tam, kad sudaryti sąlygas pašalinti bet kokius detaliojo plano keitimo projekto trūkumus ir šį planą patvirtinti.

Todėl teismo nuomone, sprendimo vykdymo atidėjimas šešiems mėnesiams nuo sprendimo priėmimo dienos, nepagrįstai apribotų ieškovės teisę naudotis jai nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Atsižvelgiant į pačios atsakovės prašyme paminėtas aplinkybes, į tai, kad (duomenys neskelbtini) Utenos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas detaliojo plano keitimas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), teismas daro išvadą, kad sprendimo vykdymo atidėjimas iki (duomenys neskelbtini) geriausiai atitiks šalių interesų pusiausvyrą ir ypatingai nepažeis ne vienos šalių teisių ir teisėtų lūkesčių. Teismo vertinimu, atidėjus sprendimo įvykdymą tokiam terminui, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir CPK 273 straipsnyje numatytais pagrindais nustatytina atsakovei išsikelti iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini). Neįvykdžius šio sprendimo per nurodytą terminą, suteiktina ieškovei Utenos rajono savivaldybė teisė iškeldinti iš nurodytų patalpų atsakovę VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, jos lėšomis, kartu išieškant iš jos šio sprendimo įvykdymo išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ į valstybės biudžeto pajamas priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, kuris sudaro 75,00 EUR, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista ir 1,73 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso - 76,73 EUR (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti.

Iškeldinti atsakovę VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovei (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Sprendimo vykdymą atidėti, įpareigojant atsakovę perduoti patalpas ieškovei iki (duomenys neskelbtini).

Neįvykdžius šio sprendimo per nurodytą terminą, suteikti ieškovei (duomenys neskelbtini) teisę iškeldinti iš nurodytų patalpų atsakovę VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), jos lėšomis, kartu išieškant iš atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ šio sprendimo įvykdymo išlaidas.

Priteisti iš atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 76,73 EUR (septyniasdešimt šešis eurus ir 73 ct) bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.