Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui V. K. skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad V. K., (duomenys neskelbtini) 2006 m. sausio 23 d. pasiskolino 70000 litų, kas yra 20273,40 Eur, iš ieškovo, pagal 2006 m. sausio 23 d. paskolos sutartį. Atsakovas 2006 m. sausio 23 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo grąžinti pinigų sumą iki 2006 m. kovo 31 d. Atsakovas šią pinigų sumą skolinosi iš ieškovo savo verslo vystymui, laiku negrąžinęs skolos, ieškovo ne kartą prašė pratęsti pinigų grąžinimą, motyvuodamas įvairiausiomis priežastimis, kol šalys sutarė, kad galutinis paskolos grąžinimo terminas yra 2016 m. sausio 23 d. Pažymėjo, kad atsakovas 2023 m. balandžio 27 d. savo prieštaravime nurodė, kad tokia skola egzistuoja ir kad galutinis paskolos terminas (su pratęsimais) buvo 2016 m. sausio 23 d. Atsakovas nurodė, kad laiku negalėjo grąžinti skolos dėl suvaržymų ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) bei dėl (duomenys neskelbtini) asociacijos veiklos (bankrutavo 2020 m. lapkričio 16 d.). 2023 m. balandžio 27 d. pareiškimu (t. y. pateiktu prieštaravimu) atsakovas skolą ir ieškinį pripažino. Iki šios dienos atsakovas neatsiskaitė. Nurodo, kad iš viso paskola paimta daugiau kaip prieš 17 metų, o grąžinimo terminas galutinai nustatytas 2016 m. sausio 23 d., taigi, delspinigiai ir palūkanos skaičiuotinos nuo šio termino. Iš viso prievolė praleista daugiau kaip 7 metai, skaičiuojant terminą nuo 2016 m. sausio 23 d. nurodyta, kad 2006 m. sausio 23 d. paskolos sutartyje, 3 punkte yra nustatytas 300 litų delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną, t. y. 86,89 Eur. Taip pat prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas už praleistą apmokėti paskolos terminą – 5 metus arba 1825 dienas, mokant po 2,78 Eur į dieną, t. y., 5073,50 Eur. Šalys nesilaikė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatų dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos, būtent atsakovui prašant nuolat pratęsinėti paskolos nukėlimo terminą, apie ką jis yra pats patvirtinęs teismui pateiktame 2023 m. balandžio ­27 d. savo prieštaravime. Ieškovas gera valia tikėjo, kad atsakovas išgyvens laikinai jį užplūdusius finansinius ir baudžiamojo persekiojimo sunkumus ir skolą gražins geruoju. Be kita ko, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. eL2- 4913-835/2023, kurioje teismas nutarė: „Išieškoti iš skolininko V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) 7, 28 962,00 Eur skolą, 7 245,25 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 18 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 192,00 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditoriui R. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ,, (duomenys neskelbtini)“, AB bankas“, ir į kurį atsakovas nepaprieštaravo. Skolininkas visiškai neatsiskaitė iki numatyto termino, kreditoriaus prašė pratęsti atsiskaitymo terminą, tačiau vis tiek iki šiol nėra atsiskaitęs. Šiai dienai likusi mokėtina suma su delspinigiais ir palūkanomis yra 40987,10 Eur. Yra visos sąlygos ieškinio tenkinimui, nes skola egzistuoja, skolininkas skolą ir jos dydį pripažįsta, skolininkas pripažįsta galutinį skolos grąžinimo terminą, ieškovas turi teisę į sutartinius delspinigius, ieškovas turi teisę į įstatyme numatytas palūkanas už praleistą įvykdyti prievolės terminą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė K. V. palaikė ieškinį ir aplinkybes nurodytas ieškinyje.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, tačiau iki teismo posėdžio pradžios gautas atsakovo pranešimas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas R. K. (toliau – ieškovas) ir atsakovas V. K. (toliau – atsakovas) 2006 m. sausio 23 d. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovui buvo paskolinta 70 000 litų komercinei ir ūkinei veiklai vystyti iki 2006 m. kovo 31 d. Pagal paskolos sutartį atsakovas įsipareigojo už ne laiku grąžintą paskolą mokėti delspinigius, t. y. už kiekvieną pavėluotą dieną po 300 litų. Taip pat atsakovas 2006 m. sausio 23 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo grąžinti pinigų sumą iki 2006 m. kovo 31 d.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas ieškovo ne kartą prašęs pratęsti pinigų grąžinimą, motyvuodamas įvairiausiomis priežastimis, ko pasekoje šalys sutarė, kad galutinis paskolos grąžinimo terminas yra 2016 m. sausio 23 d.

Prie ieškinio pateiktas atsakovo raštas, adresuotas ieškovui, kuriame nurodoma: „Gerb. p. R., Aš visus dokumentus susitvarkiau, taip kaip buvome kalbėję. Labai prašau tavęs rasti galimybę šią savaitę pervesti penkiolika tūkstančių litų, o kitus iki vasario 15 dienos. Būsiu be galo dėkingas. Pagarbiai, (parašas) 2006-01-23 V.. P. S. telefono numeris (duomenys neskelbtini)“. Prie ieškinio pateiktas atsakovo 2023 m. balandžio 27 d. skundas civilinėje byloje Nr. eL2-2787-732/2023, nagrinėtoje Utenos apylinkės teisme, kuriame atsakovas dėsto aplinkybes susijusias su skola ieškovui bei jos grąžinimu, o būtent nurodo: „<...> Faktas yra tai, kad aš iš tikrųjų skolinau iš R. K. septyniasdešimt tūkstančių eurų, kuriuos atstovaudamas „(duomenys neskelbtini)“ asociaciją investavau į bendrą verslą. <...> Dėl šių priežasčių nebuvo laiku grąžinta paskola kreditoriui R. K., kurią privalėjau grąžinti 2016-01-23 dieną“.

Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2023 m. gegužės 18 d. pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kurio pagrindu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2023 m. gegužės 18 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-4913-835/2023, kuriuo nutarta: „Išieškoti iš skolininko V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 28 962,00 Eur skolą, 7 245,25 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gegužės 18 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 192,00 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditoriui R. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ,, (duomenys neskelbtini)“ AB bankas“. 2023 m. liepos 5 d. skolininkui V. K. pateikus prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi atnaujintas terminas prieštaravimams priimti, priimti prieštaravimai bei kreditoriui nustatytas terminas ieškiniui pareikšti. 2023 m. liepos 5 d. skolininkas V. K. pateiktuose prieštaravimuose nurodo: „<...> Faktas yra tas, kad 2006-01-23 dieną R. K. man suteikė 70 000 (septyniasdešimt tūkstančių) litų paskolą komercinei veiklai vystyti iki 2016-01-23 dienos <...>“. Ieškovui nepateikus ieškinio, 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi teismo įsakymas panaikintas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas.

Taip pat į bylą pateiktais duomenimis iš VĮ Registrų centras nustatyta, kad atsakovo vardu nėra registruotų vedybų sutarčių, nuosavybės teisių, panaudos, nuomos sutarčių į nekilnojamuosius daiktus esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, sandorių nuo 2022 m. į nekilnojamuosius daiktus esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad vekselis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau -ĮPVĮ) 40 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo pateiktas apmokėti, todėl atsirado ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos pasekmės, kurių pagrindu vekselio turėtojas neteko teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui pateikti paprastąjį vekselį apmokėti ne ginčo tvarka.

Pripažinimas, kad atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, jau neturi paprastojo vekselio galios, savaime dar nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2017-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017, 2018-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019).

2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 32 punkte kasacinės instancijos teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: „tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.“

Ieškovas savo reikalavimą grindžia rašytiniais įrodymais – 2006 m. sausio 23 d. paskolos sutartimi, 2006 m. sausio 23 d. neprotestuotinu paprastuoju vekseliu. Taip pat teigia, kad jie su atsakovu buvo susitarę, kad galutinis paskolos grąžinimo terminas yra – 2016 m. sausio 23 d.

Atsakovas neginčija fakto, kad 2006 m. sausio 23 d. pasiskolino iš ieškovo 70 000 litų, kurių šiai dienai nėra grąžinęs. Pateiktame atsiliepime nurodo, kad ieškinyje ieškovo R. K. faktinės aplinkybės ir skolos atsiradimas išdėstytos tiksliai, tačiau atsiliepimo pabaigoje nurodoma, jog yra įsitikinęs, kad suėjo senaties terminas. Su tokiais atsakovo teiginiais sutikti nėra pagrindo. CK 1.124 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškinio senaties samprata – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal šią normą ieškinio senatį reikėtų suprasti kaip laikotarpį per kurį galima priverstinai, t. y. padedant valstybei, įgyvendinti savo teises. Būtų galima išskirti šias ieškinio senaties nustatymo priežastis: 1) būtina garantuoti civilinių santykių stabilumą ir aiškumą. Toks stabilumas ir aiškumas neegzistuotų, jeigu galimybė reikalauti gynybos nebūtų ribojama atitinkamais terminais; 2) faktinių bylos aplinkybių nustatymas taptų labai sunkiai įgyvendinamu reikalu, jeigu ieškinys būtų pareiškiamas praėjus ilgam laikotarpiui po pažeidimo; 3) ieškinio senaties egzistavimas skatina operatyviau ginti pažeistas teises ir kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Taigi ieškinio senatis nustatoma tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesais. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, išnyksta teisė į pažeistos teisės gynybą. Tačiau pati subjektinė teisė pasibaigus ieškinio senačiai neišnyksta. Tuo ieškinio senatis skiriasi nuo naikinamojo termino – jam pasibaigus baigiasi ir pati subjektinė teisė (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato bendrąją taisyklę, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Savo ruožtu teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentą, kartu ir ieškinio senaties pradžią įstatymas sieja su subjektyviu kriterijumi – subjektinės teisės turėtojo suvokimo, kad jo teisė yra pažeista. Tačiau įstatymas įvardija ir papildomą objektyvų kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas prašo teismo taikyti ieškinio senatį motyvuodamas tuo, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį. Ieškovas teigia, kad atsakovas visą laikotarpį pripažino savo skolą ir ne kartą prašė pratęsti pinigų grąžinimą, kol abu žodžiu susitarė, kad galutinis skolos grąžinimo terminas yra 2016 m. sausio 23 d., ką patvirtina ir pats atsakovas, kuris teikdamas Utenos apylinkės teismui skundą civilinėje byloje Nr. eL2-2784-732/2023, aiškiai nurodo, kad tokia skola egzistuoja ir kad galutinis skolos terminas (su pratęsimais) buvo 2016 m. sausio 23 d. Taip pat atsakovas nurodytą aplinkybę patvirtina ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams civilinėje byloje Nr. eL2-4913-835/2023 2023 m. liepos 5 d. pateiktuose prieštaravimuose, kuriuose aiškiai nurodo, kad ieškovas 2006 m. sausio 23 d. jam suteikė 70 000 litų paskolą komercinei veiklai vystyti iki 2016 m. sausio 23 d.

Pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį ieškinio senatis nutraukiama jeigu skolininkas (įpareigotas asmuo) atlieka veiksmus, liudijančius šį asmenį pripažįstant skolą (pareigą). Tokie veiksmai gali būti, pavyzdžiui, prašymas atidėti prievolės įvykdymo terminą, dalinis prievolės įvykdymas, palūkanų sumokėjimas, pasižadėjimas kreditoriui įvykdyti prievolę. Tokie pasižadėjimai ar pareiškimai nebūtinai turi būti pareikšti kreditoriui, jie gali būti pareikšti ir kitiems asmenimis, tačiau kreditorius turi šitai žinoti. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, kad atsakovas raštu, teikdamas Utenos apylinkės teismui skundą civilinėje byloje Nr. eL2-2784-732/2023, patvirtino, kad ne tik yra skolingas ieškovui, tačiau patvirtino ir tai, kad galutinis skolos terminas su pratęsimais buvo 2016 m. sausio 23 d., taip pat šias aplinkybes dar kartą patvirtino teikdamas Alytaus apylinkės teismui prieštaravimus civilinėje byloje Nr. eL2-4913-835/2023, todėl remiantis CK 1.130 straipsnio 2 dalies nuostata laikytina, kad nuo šio momento ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas.

Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais.

Kaip minėta, tarp šalių 2006 m. sausio 23 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu ieškovas atsakovui paskolino 70 000 litų (20 273,40 Eur) komercinei ir ūkinei veiklai vystyti iki 2006 m. kovo 31 d. Taip pat atsakovas 2006 m. sausio 23 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo grąžinti pinigų sumą iki 2006 m. kovo 31 d. Žodiniu šalių sutarimu buvo nustatyta, kad galutinis paskolos grąžinimo terminas yra 2016 m. sausio 23 d. Taigi, ieškovas atsakovui suteikė paskolą, atsakovas įsipareigojo iki 2016 m. sausio 23 d. paskolą grąžinti, o laiku negrąžinus paskolos mokėti delspinigius, t. y. už kiekvieną pavėluotą dieną po 300 litų (86,89 Eur).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku grąžinti paskolą, taip atsakovas pažeidė CK įtvirtintus prievolių (CK 6.38 straipsnis), sutarčių vykdymo principus (CK 6.189, 6.200 straipsniai), todėl iš atsakovo turi būti priteista 20 273,40 Eur skola.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas, 2006 m. sausio 23 d. sudarydamas paskolos sutartį, įsipareigojo už ne laiku grąžintą paskolą mokėti delspinigius, t. y. už kiekvieną pavėluotą dieną po 300 litų (86,89 Eur), todėl už 180 dienų laikotarpį priskaičiuota 15 640,20 Eur delspinigių (86,89 Eur × 180 d. = 15 640,20 Eur), kurie priteistini iš atsakovo.

Pasisakant dėl ieškinio reikalavimo, susijusio su palūkanų priteisimu, pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos yra reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją ir teisę reikalauti didesnių nuostolių, jeigu jie buvo patirti, bei kitose CK normose. Kompensuojamosios palūkanos bei jų dydžiai taip pat gali būti įtvirtinti specialiuosiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikоs mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatyme. Kompensuojamoji palūkanų funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo už praleistą apmokėti paskolos terminą – 5 metus (1825 dienas), mokant po 2,78 Eur, yra pagrįstas ir teisėtas. Iš atsakovo ieškovui priteistina 5073,50 Eur (kompensuojamųjų palūkanų).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 6.210 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas bei jo atstovė į bylą nepateikė atstovavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pateikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 840,00 Eur žyminio mokesčio, ieškinį tenkinus iš atsakovo ieškovo naudai priteitina 840,00 Eur žyminio mokesčio suma.

Valstybė šioje byloje patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atsižvelgiant į tai, kad yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovo R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), naudai 20 273,40 Eur (dvidešimties tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 40 ct) skolą, 15 640,20 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų šešių šimtų keturiasdešimt eurų 20 ct) delspinigius, 5073,50 Eur (penkių tūkstančių septyniasdešimt trijų eurų 50 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. liepos 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 840,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išaiškinti atsakovui, kad bylinėjimosi išlaidos – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos), mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Mokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.