Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui K. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui Jaroslavui Pavlovskiui (Jaroslav Pavlovski),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo, patalpų defektų šalinimo ir kitų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti nuomos, komunalinius mokesčius, atlyginti nuostolius už nuomotų patalpų pabloginimus/sugadinimus ir kitas susijusias išlaidas (ne)buvimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

30. Nustatyta, kad ieškovas 2024 m. vasario mėn. reiškė atsakovui pretenzijas dėl skolų sumokėjimo – už 2023 m. gruodžio ir 2024 m. sausio mėn. nuomą bei komunalines paslaugas, taip pat dėl nuostolių, šalinant nustatytus defektus, atlyginimo; už pretenzijos rengimą ieškovas patyrė 250 Eur išlaidų (tai patvirtina sąskaita už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitas).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl sutarties sąlygos aiškinimo ir skolos už nuomą bei komunalines paslaugas priteisimo

34. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).

36. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).

37. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).

38. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs šalių pozicijas, išreikštas tiek raštu, tiek žodžiu bylos nagrinėjimo metu, sprendžia, kad šiuo atveju nuomos sutarties 12.4 punkto formuluotė yra pakankamai aiški ir suprantama – tiek sistemiškai, tiek lingvistiškai turėtų būti aiškinama taip, kaip ją aiškina ieškovas, t. y. kad sutartį norinti nutraukti šalis privalo apie tai informuoti kitą šalį prieš du mėnesius iki nutraukimo ir atitinkamai ši sutartis galioja dar du mėnesius nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą pateikimo. Šio aiškinimo nepaneigia tame pačiame sutarties punkte nurodyta prievolė sutartį anksčiau laiko nutraukiančiai šaliai sumokėti vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio baudą, t. y. baudos sumokėjimas nėra susijęs su pranešimo apie sutarties nutraukimą laikotarpiu ir vertintinas kaip atskira pasekmė sutartį nutraukiančiai šaliai.

39. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovui apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį pranešus ieškovui 2023 m. lapkričio 29 d., nuomos sutartis, remiantis sutarties 12.4 punktu, turėjo galioti iki 2024 m. sausio 29 d. (atitinkamai iki to laiko skaičiuojami nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčiai), tačiau atsakovas 2024 m. sausio 28 d. el. laišku paprašė pasinaudoti 12.6 punkte nustatyta galimybe suteikti dar iki 10 dienų laikotarpį išsikėlimui, todėl galiausiai buvo sutarta, jog butas bus perduodamas 2024 m. vasario 2 d. Pažymėtina, kad nuomos sutarties 12.6 punkte, be kita ko, buvo nustatyta, jog nuomos mokestis ir kiti mokėtini mokesčiai už išsikėlimui skirtą laikotarpį yra skaičiuojami ir turi būti mokami nuomotojui iki galutinio patalpų atlaisvinimo dienos. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas nuomos ir kitus susijusius mokesčius privalėjo mokėti iki galutinio patalpų atlaisvinimo dienos, t. y. šiuo atveju iki 2024 m. vasario 2 d.

40. Nors atsakovas įrodinėjo, kad jis apie sutarties nutraukimą informavo ieškovą dar 2023 m. spalio 29 d., tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Iš byloje pateiktos atsakovo 2023 m. spalio 29 d. žinutės matyti, kad atsakovas tik pasiteiravo ieškovo prieš kiek laiko turėtų pranešti jeigu planuotų išsikelti, kas, teismo vertinimu, negali būti vertinama kaip pranešimas apie sutarties nutraukimą.

42. Taigi, apibendrinant, darytina išvada (pritariant ieškovo pozicijai), kad nuomos sutartis galiojo iki 2024 m. sausio 29 d., tačiau kadangi atsakovas dar paprašė papildomų dienų išsikėlimui (kaip minėta, butas perduotas 2024 m. vasario 2 d.), faktiškai nuomos mokestis ir atitinkamai kiti komunaliniai mokesčiai atsakovo turėjo būti mokami iki galutinio ginčo buto atlaisvinimo dienos, t. y. šiuo atveju iki 2024 m. vasario 2 d. Teismas pakartotinai pažymi, kad nors atsakovas galimai butą atlaisvino ir anksčiau, t. y. jame negyveno, tačiau nuo 2023 m. gruodžio 10 d. iki 2024 m. vasario mėn. butas dar buvo atsakovo dispozicijoje, atsakovas turėjo nuo jo raktus, atlikinėjo remonto/taisymo darbus, todėl už šį laikotarpį jis taip pat privalo sumokėti nuomos ir kitus mokesčius.

43. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo 1 040 Eur skolą už nuomą ir 284,34 Eur už komunalines paslaugas už 2023 m. gruodžio bei 2024 m. sausio mėn. laikytini pagrįsti, todėl tenkintini (CK 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.576 straipsnis).

Dėl žalos atlyginimo

44. Kaip minėta, byloje nustatyta (ir ginčo dėl šios aplinkybės nekilo), kad ieškovas ir atsakovas 2023 m. liepos 1 d. sudarė nuomos sutartį dėl ginčo buto – esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos, pagal kurią ieškovas išnuomojo atsakovui nurodytą butą. Taigi, tarp šalių susiklostė prievoliniai nuomos teisiniai santykiai (CK 6.477 straipsnio 1-2 dalys). Iš bylos aplinkybių matyti, kad ginčas tarp šalių kilo ir dėl atsakovo (nuomininko) atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą (CK 6.499-6.500 straipsniai); atsiradusios žalos – turto sugadinimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės ir nuostolių – bei jų dydžio, atlyginimo (CK 6.245-6.249 straipsniai).

45. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

46. Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

47. Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis). Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė pagal bendrąją taisyklę yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi, tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį.

48. Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovas (CPK 178 straipsnis). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be to, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, pareiga įrodyti perduoto nuomininkui daikto kokybę tenka nuomotojui, tuo tarpu nuomininko pareiga įrodyti, kad daiktas buvo grąžintas tos būklės, kokios buvo perduotas, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.

49. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudarytas buto perdavimo–priėmimo aktas (perduodant buto patalpas atsakovui); pažymėtina, kad buto perdavimo atsakovui akte neužfiksuota jokių buto (ir/ar jame esančių daiktų) sugadinimų/defektų, todėl laikytina, jog butas atsakovui buvo perduotas tvarkingas, geros būklės; tuo tarpu buto perdavimo ieškovui akte (kurį ieškovas sudarė vienašališkai, kadangi atsakovas nedalyvavo perdavime), be kita ko, užfiksuoti tam tikri bylai aktualūs sugadinimai – išdaužti 2 balkono langai, sugadintos užuolaidos, butas perduotas netvarkingas ir neišvalytas.

50. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

51. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus ir rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad, labiau tikėtina, būtent atsakovas atliko šiuos ieškovo nurodomus ginčo buto apgadinimus: sugadino užuolaidas ir išdaužė balkono langus (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

52. Teismo vertinimu, šias aplinkybes, pirmiausia, patvirtina ieškovo pateiktos nuotraukos, darytos 2019 m., t. y. iki nuomos sutarties sudarymo, bei 2024 m. vasario 2 d. nuotraukos, t. y. po nuomos sutarties nutraukimo, taip pat antstolės 2024 m. vasario 12 d. užfiksuota buto būklė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokie buto pažeidimai/apgadinimai nebuvo aptarti ir nuomos sutartyje ar 2023 m. liepos 1 d. perdavimo-priėmimo akte, todėl laikytina, jog butas atsakovui buvo perduotas geros būklės.

53. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, įrodinėjo, kad tiek balkono langų, tiek užuolaidų būklė galimai pablogėjo dėl natūralaus nusidėvėjimo (pavyzdžiui, saulės, kitų oro veiksnių), tačiau, teismo vertinimu, nurodytas langų ir užuolaidų sugadinimų pobūdis (užfiksuotas nuotraukose) neleidžia daryti išvados, jog jų būklė pablogėjo dėl natūralaus nusidėvėjimo (kaip kad teigė atsakovas), o būtent dėl mechaninio poveikio (išdaužti du langai, užuolaidose matomos pradurtos skylės, suglamžymai, įdrėskimai), todėl atsakovo nurodomos verčių nusidėvėjimo taisyklės šiuo atveju netaikytinos. Remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008), patalpų trūkumai, padaryti dėl mechaninių pažeidimų, yra nepriskiriami prie natūralaus susidėvėjimo, išskyrus smulkius pažeidimus, nežymius pabraižymus.

54. Be to, pažymėtina, kad, kaip matyti iš šalių pateikto susirašinėjimo, atsakovas ikiteisminėje stadijoje iš esmės sutiko su langų ir užuolaidų sugadinimais, tačiau teigė, jog šiems defektams pašalinti bus panaudotas jo sumokėtas depozitas/avansas (tai patvirtina atsakovo rašytas 2024 m. vasario 2 el. laiškas), t. y. atsakovas pripažino šiuos apgadinimus. Atsakovas, be kita ko, teigė, kad apie įskilusius langus buvo informavęs ieškovą dar 2019 m., tačiau nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų; bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad įsikeliant į butą 2019 m. nurodyti langai nebuvo išdaužti ar įskilę.

55. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė byloje, jog butas po jo grąžinimo atsakovo buvo apgadintas, t. y. išdaužti balkono du langai ir sugadintos 5 užuolaidos (byloje buvo nustatyta, ir atsakovas neginčijo, jog bute buvo 3 užuolaidų komplektai, susidedantys iš dieninių ir naktinių užuolaidų); teismo vertinimu, šie apgadinimai padaryti ne dėl normalaus/natūralaus nusidėvėjimo, o padaryti mechaniniai pažeidimai atsakovui gyvenant ginčo bute. Priešingų įrodymų, leidžiančių daryti bent prielaidą, kad apgadinimai sukelti iki nuomos sutarties sudarymo ar jau po jos nutraukimo, nėra. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Atsakovas iš esmės neginčijo nurodytų langų ir užuolaidų pakeitimo išlaidų dydžių (atitinkamai 242 Eur ir 403 Eur), teismas taip pat nenustatė, jog jie būtų neadekvačiai dideli, todėl šios sumos priteistinos ieškovui iš atsakovo.

56. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 150 Eur išlaidas buto valymui, pateikė duomenis, patvirtinančius šias patirtas išlaidas. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad atsakovas neturėjo sutartinio įsipareigojimo atlikti buto generalinį valymą ir paruošti buto, pavyzdžiui, nuomai kitam nuomininkui, pardavimui ar ieškovo apsigyvenimui. Teismas sprendžia, kad atsakovas neturi nei iš sutarties, nei iš įstatymo kylančios pareigos sutvarkyti ir išvalyti buto taip, kaip tai atliko speciali valymo bendrovė (kurią samdė ieškovas), tuo labiau, jog, kaip minėta, jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui. Šiuo atveju buto naudojimas (virš 4 metų) ir atitinkamai tam tikrų nešvarumų atsiradimas ant bute esančių objektų/daiktų paviršių yra normalaus buto naudojimo pasekmė. Sutartimi atsakovas tik įsipareigojo butą perduoti tvarkingoje būklėje, taip pat nuomos laikotarpiu palaikyti tvarką ir švarą bute, o už sugadinimus, kurie nelaikomi normaliu nusidėvėjimu, teismas patenkino ieškovo reikalavimus priteisti išlaidas už sugadintus daiktus, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmetamas.

57. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovas taip pat patyrė 250 Eur išlaidų (nuostolių) už antstolės suteiktas paslaugas, t. y. faktinių aplinkybių konstatavimą, ir 250 Eur išlaidų už teisines paslaugas teikiant pretenziją atsakovui ikiteisminėje stadijoje. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas patyrė išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, iš atsakovo ieškovui priteistina ir 500 Eur išlaidų už antstolio ir atstovo suteiktas paslaugas.

58. Atsakovas, be kita ko, teigė, kad ieškovas praleido nuomos sutartyje nustatytą terminą pretenzijoms pareikšti, todėl vien dėl to jo reikalavimai turėtų būti atmesti. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija ir pažymi, kad sutarties 12.7 punkte buvo numatyta, jog nuomininkui išsikeliant iš patalpų, nuomotojas turi teisę pareikšti nuomininkui pretenzijas dėl žalos atlyginimo per 40 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai nuomotojas sužinojo apie nuomininko išsikėlimą. Šiuo atveju, kaip minėta, nustatyta, kad atsakovas galutinai išsikėlė/atlaisvino/perdavė patalpas tik 2024 m. vasario 2 d., o pretenziją atsakovui ieškovas pareiškė 2024 m. vasario 26 d. (iš susirašinėjimo matyti, jog jos buvo reiškiamos iš esmės nuo pat buto priėmimo – 2024 m. vasario 2 d.), todėl laikytina, jog ieškovas nurodyto termino pretenzijoms reikšti nepraleido.

59. Viena vertus, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu reiškė reikalavimus ieškovui dėl atliktų buto remonto darbų kompensavimo (1 773,87 Eur sumai) ir atsakovo sumokėto depozito/užstato grąžinimo, tačiau priešieškinio byloje nereiškė (nors tokia teisė jam buvo išaiškinta), todėl teismas plačiau dėl šių reikalavimų nepasisako, nes tai nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Kita vertus, teismas pažymi, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, šiais remonto darbais atsakovas, labiausiai tikėtina, šalino ginčo butui padarytą žalą/apgadinimus, todėl šių išlaidų kompensavimas jam tikėtinai nepriklausytų.

60. Taigi, nagrinėjamu atveju bendra atsakovo mokėtina ieškovui suma (tiek žala, tiek skola) sudaro 2 469,34 Eur sumą, kurią sudaro 1 040 Eur skola už nuomą, 284,34 Eur skola už komunalinius mokesčius už 2023 m. gruodžio ir 2024 m. sausio mėn., 645 (242 + 403) Eur nuostoliai/žala už sugadintus daiktus (užuolaidas ir balkono langus), 500 (250 + 250) Eur išlaidos už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą ir už atstovo teisinę pagalbą ikiteisminėje stadijoje; byloje nekilo ginčo ir dėl to, jog egzistuoja atsakovo 400 Eur užstatas/depozitas, kuris atsakovui nėra grąžintas, todėl įskaičius nurodytas sumas (šalys tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek teisme taip pat rėmėsi nurodytų sumų įskaitymu) bendras ieškovui iš atsakovo priteistinos žalos/skolos dydis sudaro 2 069,34 Eur (2 469,34 Eur - 400 Eur) (CK 6.249-6.251 straipsniai; nuomos sutarties 4.4 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

61. Tenkinant ieškovo prašymą, iš atsakovo priteistinos 5 proc. palūkanos už priteisiamą 2 069,34 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

62. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

64. Ieškovas patyrė byloje 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2 150 (1 500 + 500 + 150) Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 50 Eur žyminis mokestis.

65. Atsakovas pateikė prašymą atlyginti jam patirtas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį surašymą; prašymas grindžiamas 2024 m. balandžio 2 d. I. L. išrašyta PVM sąskaita faktūra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai atstovautų teisinių paslaugų įmonė ar kitas fizinis asmuo (nepatenkantis į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą). Taigi įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Byloje nenustatyta, kad atsakovui teisines paslaugas teikė advokatė ar advokato padėjėja (nepateikti tai pagrindžiantys įrodymai – pavyzdžiui, atstovavimo sutartis, fizinio asmens, surašiusio atsiliepimą į ieškinį, statusas, išsilavinimas ir pan.). Taigi, vadovaujantis CPK 56 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalimi bei nurodyta kasacinio teismo praktika, atsakovo prašymas atlyginti 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į ieškinį, kurias suteikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, atmestinas.

66. Teismo vertinimu, ieškovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.

67. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 93,24 proc. (ieškovas prašė priteisti 2 219,34 Eur žalos/skolos, priteista – 2 069,34 Eur), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2 051,28 Eur (2 200 Eur x 93,24 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

68. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo K. B. ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos, patalpų defektų šalinimo ir kitų išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 069,34 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt devynis eurus 34 ct) skolos ir žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 069,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 051,28 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt vieną eurą 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.