Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-01-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-4-497/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-09
Bylos Nr.
AN2-4-497/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01145-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-4-497/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01145-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI, Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimo, kuriuo nutarta nutraukti A. Š. (A. Š.) atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimto sprendimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas VMI pareiškimas, kuriame prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą GNSB „A.“ (toliau ir – Bendrija) buvusiam vadovui A. Š., už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam sankcijoje numatytą baudos vidurkį. Pareiškime nurodoma, kad A. Š. būdamas Bendrijos vadovu, galimai esant Bendrijai nemokiai, neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. jis, nuo 2005 m. spalio 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 2 d. būdamas GNSB „A.“ vadovu bei galimai nuo 2020 m. gruodžio 10 d. žinodamas apie Bendrijos nemokumą ir didėjančius įsipareigojimus kreditorei VMI, kuri nuo 2020 m. gruodžio 10 d. nesėkmingai vykdė priverstinį išieškojimą iš Bendrijos turto ir banko sąskaitų ir kuriai 2023 m. liepos 28 d. Bendrijos mokestinė nepriemoka sudarė 32 576,17 Eur (mokestinė nepriemoka susidarė: pelno mokestis – 14 207 Eur ir delspinigiai 766,80 Eur (nuo 2007 m. sausio 1 d.) pridėtinės vertės mokestis – 13 273,51 Eur ir delspinigiai 716,40 Eur (nuo 2007 m. sausio 25 d.); žemės mokestis – 3 429 Eur ir delspinigiai 183,46 Eur (nuo 2020 m. lapkričio 16 d.)) suprasdamas, kad bendrijos nemokumo atstatyti nepavyks, privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrijai, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu kaltinamas nevykdęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigos nedelsiant inicijuoti bendrijos nemokumo procesą ir taip galimai pažeidęs kreditorės VMI teises, t. y. kaltinamas galimai padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pradėta administracinio nusižengimo teisena A. Š., kaip GNSB „A.“ buvusiam vadovui pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį, dėl to, jog jis, būdamas GNSB „A.“ vadovu bei žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį ir įsipareigojimus, neinicijavo nemokumo proceso laiku nepateikęs pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo GNSB „A.“.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimu A. Š. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant jo veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu VMI prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-815-1202/2023 panaikinti ir priimti naują nutarimą – pripažinti GNSB „A.“ buvusį vadovą A. Š. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

4.1. Skunde aptariami skundžiamo nutarimo motyvai ir nurodoma, kad teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes, nesivadovavo teismų praktika, pažeidė taikytinas teisės normas, todėl teismo nutarimas naikintinas

4.2. Skunde cituojamos JANĮ 21 straipsnio 2 dalies nuostatos, 2 straipsnio 7 dalis, taip pat nurodoma, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus (JANĮ 5 straipsnio 1 punktas). JANĮ 6 straipsnio 2 punktas numato, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Skunde pažymima, kad pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla ir už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą. Skunde pabrėžiama, kad pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimas teismui neabejotinai yra sudėtinė ir neatsiejama nemokumo bendrovei proceso inicijavimo dalis.

4.3. Kaip pripažino pats pirmosios instancijos teismas, GNSB „A.“ tapus nemokia, A. Š. nevykdė JANĮ įstatymo reikalavimų, neatliko jokių veiksmų bendrijos mokumui atkurti ir jokių veiksmų, kad būtų inicijuotas nemokumo procesas, elgėsi pasyviai. VMI teigimu, bendrijos vadovas A. Š. žinodamas apie bendrijos finansinę padėtį ir įsiskolinimą VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, tačiau pareigos, numatytos JANĮ 5 straipsnio 1 punkte neįvykdė ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

4.4. VMI vertinimu, sutikti su nutarime išdėstytomis teismo išvadomis apie tai, kad A. Š. veikoje nėra administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, nes nemokumo procedūros nevykdymas ar neinicijavimas nepatenka į ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį, nėra teisinio pagrindo, kadangi, kaip minėta, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimas teismui yra neabejotinai sudėtinė ir neatsiejama nemokumo bendrovei proceso inicijavimo dalis. Jei būtų vertinama priešingai, t. y. taip, kaip nurodoma nutarime, reikštų, kad įmonių vadovų neveikimas, nesiimant absoliučiai jokių veiksmų inicijuojant jų vadovaujamų bendrovių nemokumo procesą ir pažeidžiantis teisėtus bendrovių kreditorių interesus, būtų neįvertintas ir būtų neužkirstas kelias bendrovių (bendrijų) vadovams aplaidžiai vykdyti priskirtas pareigas (ar jų iš viso nevykdyti) ir ateityje.

4.5. Institucijos teigimu, priimant skundžiamą nutarimą nesivadovauta teismine praktika analogiškose bylose pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kai juridinių asmenų vadovai nepateikia teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba jį pateikia pavėluotai. Skunde pateikiama teismų praktika (Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-282-383/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-227-817/2023) ir nurodoma, kad apibendrinant teismų praktiką panašiose administracinių nusižengimų bylose, galima daryti išvadą, kad analogiškais atvejais bendrovės vadovo neveikimas, t. y., nemokumo proceso neinicijavimas (nesiėmimas atlikti visumos veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme), kuomet bendrijos nemokumo procesą priverstas inicijuoti bendrijos kreditorius, vertinamas kaip veika, atitinkanti visus ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.

4.6. Bendrijos nemokumas yra visiškai įrodytas, tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d., nutartis kuria bendrijai iškelta nemokumo byla. Ši nutartis įsiteisėjusi. Bankroto byloje nustatyta, kad bendrija turi registruoto nekilnojamojo turto – žemės sklypus, kurie yra visiškai užstatyti daugiabučiais namais. Bendrija skolinga VMI 32 550,81 Eur mokestinę nepriemoką, VMI 2022 m. liepos 8 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintas priverstine žemės sklypo hipoteka. Antstolis, 2023 m. sausio 16 d. priėmė Išieškojimo negalimumo aktą, nurodydamas, kad turto vertinimą atliekančios įmonės informavo, jog sklypo vertinimo negali atlikti, nes žemės sklypas užstatytas statiniais. Antstolis, nuvykęs apžiūrėti įkeisto turto, taip pat nustatė, kad ant žemės sklypo stovi daugiabutis pastatas ir automobilių stovėjimo aikštelė, nurodė, jog nėra galimybių realizuoti atsakovei priklausantį turtą.

4.7. Priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš bendrijos turto vykdomas nuo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu ir 2022 m. liepos 8 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu) iš įkeisto turto, kas leidžia daryti išvadą, jog bendrija jau tada turėjo finansinių sunkumų. A. Š., žinojęs apie bendrijos finansinę padėtį bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes bendrija realiai veiklos nevykdo, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti bendrijos mokumą, savo vadovaujamu bendrijai laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI prie FM pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, tuo pažeisdamas bendrovės kreditorės VMI interesus ir nevykdydamas JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą, pareigos kreiptis į teismą dėl GNSB „A.“ bankroto bylos iškėlimo GNSB „A.“, tuo pažeisdamas bendrijos kreditorių teises ir padarydamas ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. A. Š. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas GNSB vadovu, suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pažeis bendrijos kreditorių teises, ir norėjo taip veikti.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į skundą A. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti nesant administracinio nusižengimo sudėties arba dėl to, kad suėjo 2 metų patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimą arba jeigu teismas manytų, kad yra pagrindas taikyti ANK 120 straipsnyje numatytą atsakomybę, tokiu atveju prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu paskirti mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnyje numatyta minimali bauda ir skirti ne didesnę nei 200 Eur baudą.

5.1. Nurodo sutinkantis su pirmosios instancijos teismo motyvais ir papildomai nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir dėl to, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymui būtinos dvi aplinkybės: kreditoriaus teisių pažeidimas dėl laiku neinicijuotos bylos ir jo kaltė. Nei viena iš šių aplinkybių neegzistuoja ir buvo neįrodyta.

5.2. Atsiliepime pažymima, kad 2019 m. spalio 2 d. pabaigus mokestį ginčą su VMI buvo sudarytas susitarimas dėl mokesčio dydžio. Jis ketino perleisti Bendrijai priklausančius tris sklypus ant sklypų stovinčių pastatų butų savininkams ir surinkti sumą mokestinei nepriemokai padengti. Šis procesas turėjo užtrukti 2-4 metus. Visgi surinkus informaciją buvo nustatyta, kad dalis savininkų yra trečiųjų šalių piliečiai, kurie pagal įstatymus negalėjo įsigyti žemės sklypo dalių. Be to, Bendrija neturėjo lėšų tokiam projektui įgyvendinti. Tuomet 2020 m. lapkričio 30 d. buvo pasirašytas Ketinimų protokolas su UAB „B.“, pagal kurį Bendrija susitarė parduoti jai priklausančius tris sklypus minėtai įmonei. Įgyvendinus Ketinimų protokolą Bendrija būtų gavusi pakankamą sumą skolai padengti, todėl ir nebuvo iniciuojama bankroto byla. Gi dar iki Ketinimų protokolo galiojimo pabaigos Bendrijai buvo inicijuota bankroto byla ir Ketinimų protokolas negalėjo būti įgyvendintas.

5.3. Tai, kad jis pagrįstai neinicijavo bankroto bylos, patvirtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė Bendrijai iškelti bankroto bylą. Po šios nutarties VMI pasiūlė sudaryti taikos sutartį ir už mokestinę nepriemoką perleisti jai sklypus, Bendrija su pasiūlymu sutiko, kas tik dar kartą parodo, kad abi šalys manė, kad bankroto galima išvengti dar 2023 m. gegužę.

5.4. VMI jau gerokai po jos įvardytos datos – 2020 m. gruodžio 10 d. (kai, VMI nuomone, turėjo būti keliama bankroto byla), 2022 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą ne kelti bankroto bylą Bendrijai dėl nesumokėtos nepriemokos, o nustatyti Bendrijos turtui (vienam iš trijų turimų žemės sklypų) priverstinę hipoteką užtikrinant nepriemoką ir ją nustatant vieno iš trijų Bendrijos žemės sklypo vertė pačios VMI buvo nustatyta - 69500 Eur. Taigi 2022 m. liepos 8 d. kai buvo nustatyta priverstinė hipoteka, VMI puikiai žinojo Bendrijos finansinę būklę ir jos turimą turtą (tris žemės sklypus, kurie visi buvo užstatyti daugiabučiais namais ir tai buvo dar prieš 2019 m. spalio 12 d. mokestinio ginčo užbaigimą, todėl VMI puikiai buvo žinoma aplinkybė, jog Bendrijos turimi trys žemės sklypai yra užstatyti daugiabučiais namais ir tai nėra „netikėta“ VMI aplinkybė, kuri paaiškėjo ne 2023 metais antstoliui grąžinus vykdomąjį dokumentą, o buvo žinoma jau 2019 m. spalio 12 d. mokesčio ginčo užbaigimo metu), ir pati VMI 2022 m. liepą laikė, kad iš Bendrijos turimo turto gali pavykti išieškoti mokestinę nepriemoką, todėl VMI 2022 m. liepą laikė, kad nėra pagrindo ir nereikia inicijuoti Bendrijai jokio bankroto. Esant tokiai padėčiai jis kaip jos vadovas taip pat pagrįstai ir sąžiningai galėjo manyti, kad neturi būti inicijuojama bankroto byla ir kad VMI dėl to sutinka, nes dar bus bandoma išieškoti nepriemoką iš Bendrijos turto, kuriam dabar nustatyta dar ir priverstinė hipoteka.

5.5. Taip pat šiuo atveju nėra jokio VMI kaip kreditoriaus pažeidimo. Nuo VMI nurodytos datos – 2020 m. gruodžio 10 d. Bendrijos finansinė padėtis nesikeitė, nes Bendrija jokio savo turto niekam neperleido ir 2023 m. liepos 18 d., kai buvo iškelta bankroto byla, turėjo tą patį turtą, kurį turėjo ir 2020 m. gruodžio 10 d, niekam kitam nuo 2019 m. spalio 2 d. lėšų neišmokėjo, todėl VMI galimybės pasidengti nepriemoką nepablogėjo. Remiantis tuo, esminio skirtumo ar bankroto byla būtų iškelta 2020 m. gruodį ar 2023 m. liepą, nėra.

5.6. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad šiuo atveju yra praleistas 2 metų patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas. VMI aiškiai pripažįsta, kad Bendrija prievolių nebevykdė nuo 2020 m. gruodžio 10 d. dienos ir ši diena, pasak VMI, laikytina diena, kada turėjo būti keliama bankroto byla. Tačiau tokiu atveju ir VMI tą pačią dieną sužinojo, kad bendrija nevykdo įsipareigojimų, nes tie įsipareigojimai buvo būtent VMI atžvilgiu ir iki 2020 m. gruodžio 10 d. VMI turėjo visą teisingą informaciją apie Bendrijos turtą (kad ji turi trys sklypus, kurie užstatyti daugiabučiais) ir tokiu atveju laikytina, kad mokesčių inspekcija pagal jos pačios pateikiamą poziciją turėjo galimybę inicijuoti bankroto bylą 2020 m. gruodžio 10 d. Tokiu atveju trunkamasis pažeidimas mokesčių inspekcijai paaiškėjo būtent minėtą datą, todėl mokesčių inspekcija pareiškimą dėl administracinio nusižengimo pateikimo galėjo pateikti vėliausiai iki 2022 m. gruodžio 10 d. Dėl šios priežasties turėtų būti laikoma, kad yra suėjęs dviejų metų terminas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn ir administracinė byla jo atžvilgiu galėtų būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

6. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir pripažinti A. Š. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimo nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose.

8. Šiuo atveju VMI prašo patraukti A. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kaip Bendrijos vadovą už JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso inicijavimo Bendrijai nevykdymą. Pareiškime Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo nurodoma, kad Bendrijos vadovui aplinkybės, jog Bendrija nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais tapo žinomos ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 10 d.

9. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimo matyti, kad apylinkės teismas nutraukė administracinę teiseną, motyvuodamas savo sprendimą aplinkybe, kad dabar galiojančio JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 8 straipsnis, numato privalomas ikiteismines nemokumo proceso inicijavimo procedūras, kurias turi įvykdyti juridinio asmens vadovas. Iš abstrakčios nuorodos į JANĮ 5 straipsnio 1 punktą VMI pareiškime, nėra aišku, už kokį konkrečiai JANĮ reikalavimų pažeidimą prašoma taikyti atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ANK 120 straipsnio 1 dalis apskritai nenumato administracinės atsakomybės už nemokumo proceso neinicijavimą. Atsakomybę už tokią veiką numato to paties JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas.

10. Aukštesnysis teismas pažymi, kad susiformavusioje teismų praktikoje nuoroda į JANĮ 5 straipsnio 1 punktą vertinama kaip pakankamas pažeidimo teisinis pagrindas (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-227-817/2023, AN2-5-576/2023, AN2-45-935/2023, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-282-383/2023 ir kt). Gi pareiga suformuluoti kokiais konkrečiais veiksmais padarytas pažeidimas tenka teismui (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-234-795/2023). Juo labiau, kad šios kategorijos bylose sprendimą pradėti administracinę teiseną priimą ir kaltinimą formuluoja pats teismas (ANK 590 straipsnio 4 dalis).

11. ANK 635 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Taigi, nors VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo remiamasi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo normomis, kurios galimo pažeidimo padarymo metu jau negaliojo, tačiau šį trūkumą gali ištaisyti teismas ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

12. Nurodyti trūkumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra esminiai, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino JANĮ nuostatas, neatliko jam įstatymuose pavestos pareigos tinkamai suformuluoti kaltinimą. Todėl būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga ištaisyti minėtus trūkumus. Kaltinimą formuluojant apeliacinės instancijos teisme būtų iš esmės apribota proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo rūšį, apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su A. Š. kalte ir faktinių galimai padaryto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, nepasisako, kadangi šias aplinkybes iš naujos turės nustatyti ir vertinti pirmosios instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutartį – grąžinti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Cininas