- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- AN2-5-576/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00377-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. Ž.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Ž. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimo, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 400 Eur dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu V. Ž. nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1dalį už tai, kad nuo 2014 m. kovo 31 d. būdamas UAB „R.“ (įmonės kodas 303237897) (toliau ir – Bendrovė) vadovu, susipažinęs su jos finansine padėtimi ir žinodamas, kad ji sunki, finansiniai įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos didėjo, nuo 2021 m. sausio mėn. buvo vykdomas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto, iki 2022 m. vasario 19 d. (nutarties dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iniciatyva įsiteisėjimo dienos) nevykdydamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Bendrovės nemokumo proceso inicijavimo – pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo), pažeidė kreditorės VMI teises.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. V. Ž., nesutikdamas su priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) teismui nustačius, kad formaliai veika buvo padaryta, paskirti mažesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, t. y. 100 Eur baudą už padarytą administracinį nusižengimą.
3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pažeidimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, apeliantas nepadarė, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Nurodoma, kad UAB „R.“ (toliau – Bendrovė) buvo moki, todėl V. Ž. neturėjo pareigos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymima, kad kreditorės VMI pateikiama informacija dėl Bendrovės vadovui nuo 2021 m. sausio 28 d. atsiradusios pareigos ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei nepareiškimo nei vieno ieškinio skolininko atžvilgiu yra neteisinga ir klaidinanti. Apeliantas akcentuoja, kad įmonė buvo moki, nes turėjo debitorių: kelis smulkius skolininkus bei UAB „S.“, kuri Bendrovei yra skolinga 64 018,06 Eur. Apie UAB „S.“ skolą kreditorei buvo žinoma, tačiau nesant byloje konkrečių įrodymų, pagrindžiančių realias Bendrovės galimybes atgauti debitorių skolas, jos negali būti vertinamos kaip bendrovės turimas realus turtas.
3.2. Toliau skunde nurodoma, kad UAB „S.“ debitorinis reikalavimas yra ženkliai didesnis nei kreditoriaus VMI skola. Be to, UAB „S.“ skolos neginčijo, ją būtų apmokėjusi pilna apimtimi ir tokiu būdu būtų atsiskaityta su VMI, tačiau pačiai UAB „S.“ buvo neapmokėta už jos suteiktas paslaugas ir dėl to įmonė bylinėjosi teisme dėl skolos priteisimo. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu buvo iš dalies tenkintas UAB „S.“ ieškinys. Su tokiu sprendimu UAB „S.“ nesutiko ir apskundė jį apeliacine tvarka. Teigiama, kad jei ieškinys bus tenkintas, UAB „S.“ galės atsiskaityti su UAB „R.“, o pastaroji su VMI.
3.3. Toliau skunde nurodoma, kad tuo atveju, jei teismas manys, kad formaliai pažeidimas buvo padarytas, prašoma skirti mažesnę baudą, nei numatyta įstatyme. Pažymima, kad apelianto finansinė padėtis sunkibei atsižvelgiant į tai, kad nuobauda turi būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, į nuobaudos tikslus, teigiama, kad 100 eurų bauda atitinka tokius kriterijus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausioji specialistė D. Š. (toliau – ir atstovė) prašo apelianto V. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nesutinkama, kad V. Ž. nepadarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Pažymima, kad UAB „R.“ nemokumas yra nustatytas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1307-640/2022, todėl Bendrovės nemokumo fakto administracinio nusižengimo byloje įrodyti nereikia.
4.2. Pažymima, kad Bendrovės debitoriaus UAB „S.“ vadovu yra, be kita ko, pats apeliantas, o pagrindo manyti, kad minėtas sumas Bendrovė atgaus, nėra, kadangi konkrečių įrodymų, pagrindžiančių realias bendrovės galimybes atgauti debitorių skolas, nėra.
4.3. Toliau atsiliepime akcentuojama, kad V. Ž. nepripažino kaltės ir nesigailėjo, nuosekliai laikėsi pozicijos, jog VMI pareiškime nurodyto pažeidimo nėra padaręs. Nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir konstatavęs, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas, tinkamai įvertino apelianto asmenybę ir skyrė ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, atitinkančią administracinės nuobaudos tikslus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
V. Ž. apeliacinis skundas atmestinas
5. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai ir pagrįstai vertino įrodymus administracinio nusižengimo byloje bei pagrįstai V. Ž. Pripažino kaltu padariusiu ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Nagrinėjamu atveju V. Ž. nubaustas už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą taip pažeidžiant kreditorės VMI teises.
7. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje yra numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad juridinio asmens vadovas turi pareigą inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nurodoma, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Sistemiškai aiškinant JANĮ nuostatas, nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne tik kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami siekiant iškelti nemokumo bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Be to, pareigos nevykdymas nėra pateisinamas tokiomis priežastimis, kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės ar verslo rizika.
8. Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).
9. Kad įmonės vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visgi bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už JANĮ 6 straipsnio 2 punkte nustatytos pareigos neįvykdymą (kasacinė nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).
10. Taigi, tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (kasacinės nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-54-648/2020). Šioje administracinio nusižengimo byloje nekyla ginčo dėl to, kad V. Ž. yra vertintinas kaip asmuo, kuris gali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, t. y. jis atitinka šioje normoje numatyto specialaus subjekto požymius, nes nuo 2014 m. kovo 31 d. iki 2022 m. vasario 19 d. (įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo) buvo UAB „R.“ vadovas.
11. Svarbu tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi UAB „R.“ buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 19 d.), nustačius, kad bendrovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo sąvoką bei nesant duomenų apie tai, kad UAB „R.“ finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad bendrovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas (civilinė byla Nr. eB2-1307-640/2022). Atitinkamai, teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, tenka pareiga tik nustatyti, kada bendrovės vadovui V. Ž. teko pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
12. Vadovaujantis bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. vasario 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. deklaravus 8 797,54 Eur GPM už 2021 m. sausio – liepos mėn., 2021 m. birželio 15 d. deklaravus 13 Eur PLN už 2020 m., nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. gegužės 25 d. deklaravus 12 124,38 Eur PVM už 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. vasario – balandžio mėn. Pagal Bendrovės balansą už 2020 metus Bendrovė turėjo turto 28 807 Eur sumai, iš jo – 28 806 Eur trumpalaikis turtas (2 593 Eur atsargos, 26 031 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 182 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 16 778 Eur (b. l. 15). Be kita ko, minėtieji deklaruoti mokesčiai nebuvo sumokėti, o VMI priverstinio išieškojimo veiksmai iš Bendrovės sąskaitų bei turto, pradėti dar 2021 m. sausio 28 d., neturėjo jokių teigiamų pasekmių.
13. Tai, kad VMI savo iniciatyva, kaip UAB „R.“ kreditorius, po uždelstų Bendrovės įsipareigojimų neįvykdymo jos atžvilgiu (nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 m. pabaigos), kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra visiškai suprantamas kreditorių teisių gynybos būdas, kuris jokiu būdu negali reikšti, kad apeliantas neturėjo prievolės kreiptis į teismą šiuo klausimu pats ar kad neturi atsakyti už tokio reikalavimo nevykdymą. Bylos duomenys patvirtina, kad V. Ž. apie bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma nuo 2021 m. sausio 28 d., kai VMI taikė priverstinio išieškojimo veiksmus. Apeliantas norėdamas paneigti šias aplinkybes, nurodo, kad įmonės mokumą pagrindžia tai, kad ši turėjo debitorių – kelis smulkius skolininkus, bei UAB „S.“, kuri Bendrovei skolinga 64 018,06 Eur ir teigiama, kad apie skolą UAB „S.“ Bendrovės kreditoriams buvo žinoma. Nurodo, kad UAB „S.“ skolos Bendrovei neginčijo, tačiau pačiai UAB „S.“ nebuvo apmokėta už jos suteiktas paslaugas. Teigiama, kad šiuo metu nagrinėjamas skolos priteisimo klausimas UAB „S.“ naudai apeliacine tvarka (ieškiniu buvo prašyta priteisti 573 703,93 Eur, o pirmosios instancijos teismas UAB „S.“ naudai priteisė 18 721,74 Eur). Vis tik, aukštesnysis teismas pabrėžia, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015), todėl teigti, kad būtų galima padengti visą skolą VMI, jei ši būtų priteista UAB „S.“ ir grąžinta UAB „R.“, nėra tikslinga. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, minėtasis apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas 2022 m. gruodžio 20 d. priėmus nutartį ir nusprendus skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
14. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigia pareigos pačiam ieškoti sprendimų, kurių pagrindu būtų atkurtas Bendrovės mokumas, arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakomybės taikymo už tokios pareigos nevykdymą. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų apelianto aktyvius veiksmus siekiant atgauti skolas. Teismų praktikoje debitorių skolos negali būti vertinamos kaip realus bendrovės turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje e2-902-370/2018).
15. Kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Nagrinėjamu atveju V. Ž., kaip UAB „R.“ vadovo veiksmai (neveikimas), iš esmės nesprendžiant bendrovės finansinių problemų ir galiausiai, įmonei tapus nemokiai, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliantui nepagrįstai nevertinant savo bendrovės nemokia, rodo jo kaltę padarius jam inkriminuotą ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
16. Dėl minėtų priežasčių apylinkės teismo išvada, kad V. Ž. realizavo visus jam inkriminuojamos veikos požymius laikytina pagrįsta – visos sąlygos patraukti V. Ž. atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimą, padarytą neinicijuojant savo vadovaujamai UAB „R.“ bankroto bylos esant tam nustatytam pagrindui, egzistuoja.
17. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirtos administracinės nuobaudos (baudos) dydžiu ir teigiama, kad ji paskirta neatsižvelgus į reikšmingas aplinkybes. Prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali. Pasak apelianto, minimalios sankcijoje numatytos baudos paskyrimas yra neproporcingas padarytam nusižengimui. Atsakant į tokius skundo argumentus pažymėtina, kad apylinkės teismas V. Ž. už administracinio nusižengimo padarymą skyrė minimalaus dydžio sankcijoje numatytą baudą, t. y. 1 400 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą tinkamai įvertino visus apeliaciniame skunde minimus aspektus, turinčius reikšmės, bei pateikė detalią V. Ž. charakterizuojančių duomenų analizę, kurios pagrindu skyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą.
18. Apelianto prašymas skirti jam mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą yra susijęs su išimtiniu nuobaudos švelninimu, įtvirtintu ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Pagal susiformavusią teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, ypatingai palankiai charakterizuojančių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir bylojančių jo naudai bei rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kt.
19. Iš administracinio nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkerius) metus matyti, kad V. Ž., kaip UAB „R.“ direktorius, 2021 m. spalio 11 d. buvo įspėtas už tai, kad laiku nepateikė PVM deklaracijos už 2021 m. rugpjūčio mėn. (b. l. 115-125). Nors atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o skundžiamas administracinis nusižengimas yra pirmas tokio pobūdžio, vis dėlto pažymėtina, kad yra kitų nusižengimų, susijusių ir su ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimais, Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Turint omenyje tai, pažymint pakankamai ilgą nubaustojo neteisėtą neveikimą bei sutinkant su apylinkės teismo išvada, kad V. Ž. iš esmės savo kaltės nepripažino, spręstina, kad paskirta minimali 1 400 EUR dydžio bauda nelems nepagrįstos turtinės naštos ir atitiks administracinės nuobaudos paskirtį, apygardos teismas neįžvelgia galimybių dar labiau, peržengiant sankcijoje numatytas ribas, švelninti pastarajam paskirtą nuobaudą. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tai yra valstybės taikomos šios prievartos priemonės keliamų tikslų dalis. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).
20. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą. Apylinkės teismas pagrįstai V. Ž. veiksmuose konstatavo esant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius ir tinkamai parinko baudą, atitinkančią ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto V. Ž. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.