Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-12-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-234-795/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-15
Bylos Nr.
AN2-234-795/2023
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00034-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Kakurinė
Pažeidėjas
J. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-234-795/2023Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00034-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. Š. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 1 400 Eur dydžio bauda už tai, kad ji nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2023 m. gegužės 4 d., būdama įmonės BUAB (duomenys neskelbtini) vadovė, žinodama apie įmonės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (mokestinė nepriemoka susidarė už 2019–2022 m. atitinkamus mėnesius), nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, tokiu savo neteisėtu neveikimu pažeidė bendrovės kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė V. Safošina prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną J. Š. nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1 Apeliantės atstovė skunde nurodo, kad VMI prie FM su pareiškimu į teismą kreipėsi motyvuodama tuo, kad J. Š. laiku savo vadovautai UAB (duomenys neskelbtini) neiškėlė nemokumo bylos, tuo tarpu bylą išnagrinėjęs teismas apeliantę pripažino kalta dėl ANK 120 straipsnio 1 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymo, esą ji, kaip atskaitingas asmuo, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos. Tokiais savo veiksmais J. Š. neva pažeidė Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 str. 1 d., 81 str. 1 d., Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ str. 1 d. Skundžiamas nutarimas yra siurprizinis procesinis sprendimas, o administracinėje teisenoje, kurioje priimtas skundžiamas nutarimas, buvo iš esmės pažeistos apeliantės teisės į gynybą, nes skundžiamu nutarimu apeliantė buvo pripažinta kalta pagal ANK 120 str. 1 d. dėl nusižengimo, kurio padarymu ji net nebuvo kaltinama. Apeliantės atstovės teigimu, šie procesinių teisių pažeidimai yra esminiai, dėl jų buvo apribota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą.

2.2 Apeliantės atstovė V. Safošina savo skunde taip pat pasisakė dėl J. Š. kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovės pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo procesą. Atstovė nurodo, kad J. Š. UAB (duomenys neskelbtini) vadove buvo iki 2022 m. kovo 22 d. Bendrovė nemoki tapo vėliau – 2022 m. balandžio 14 d., todėl apeliantė neturėjo pareigos inicijuoti UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo bylą.

2.3 Iš 2022 m. UAB (duomenys neskelbtini) balanso duomenų matyti, kad bendrovės turtą sudarė 81 323 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 73 424 Eur. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 str. 7 d. įvirtintus nemokumo kriterijus bendrovė atitiko tik nemokumo bylos iškėlimo dieną. Sprendimą išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) 378,81 Eur mokestinę nepriemoką VMI prie FM priėmė 2022 m. balandžio 14 d. Atsižvelgiant į tai, kad minėta suma buvo mažareikšmė, vertintina, kad 2022 m. balandžio 14 d. įmonė nebuvo nemoki. Tuo tarpu VMI prie FM sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB (duomenys neskelbtini) didesnę – 11 528,39 Eur sumą buvo priimtas tik 2022 m. birželio 17 d.

2.4 Apeliantei esant UAB (duomenys neskelbtini) vadove, bendrovė vykdė įsipareigojimus. Skolos kreditoriams, sąlygojusios bendrovės nemokumą, ėmė formuotis po to, kai J. Š. nebevykdė bendrovės vadovo pareigų. Apeliantei atsistatydinus iš bendrovės direktoriaus pareigų 2022 m. kovo 22 d., bendrovės veiklos tęstinumą turėjo užtikrinti UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai. Dėl šių priežasčių apeliantės atstovė V. Safošina nurodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo apeliantei taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 120 str. 1 d. už JANĮ 5 str. įtvirtintos vadovo pareigos inicijuoti nemokumo bylą UAB (duomenys neskelbtini) nevykdymo.

Atsiliepimas

3. VMI prie FM atsiliepimu nesutinka su apeliantės prašymu nutraukti jai administracinę teiseną ir savo ruožtu prašo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimą, kuriuo J. Š. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 str. 1 d., panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams. Atliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tuo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai nutarimo, kuriuo apeliantė pripažinta kalta dėl administracinio nusižengimo padarymo, motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl ANK 120 str. numatyto alternatyvaus kreditorių teisių pažeidimo, kuris susijęs su kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, dėl kurio VMI prie FM į teismą su pareiškimu nesikreipė. Tuo tarpu dėl VMI prie FM pareiškimo, kuriuo buvo prašoma J. Š. iškelti administracinio nusižengimo bylą dėl ANK 120 str. 1 d. įtvirtintos pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, liko nepasisakyta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. VMI prie FM apeliacinis skundas tenkintinas, apeliantės J. Š. atstovės advokatės V. Safošinos skundas tenkintinas iš dalies. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliantės J. Š. atstovės apeliacinio skundo ir VMI prie FM atstovės pateikto atsiliepimo argumentus, taip pat skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime padarytas išvadas, nusprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

5. Iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo gautas pareiškėjos - VMI prie FM pareiškimas (su priedais), kuriuo buvo prašoma pradėti administracinio nusižengimo bylą BUAB (duomenys neskelbtini) vadovei J. Š. už laiku neinicijuotą bendrovės nemokumo procesą. Pareiškime nurodyta, kad BUAB (duomenys neskelbtini) yra VMI prie FM skolininkė. 2023 m. gegužės 8 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 12 754,68 Eur. Pagal kreditorės VMI prie FM pareiškimą Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi iškėlė bendrovei nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

6. BUAB (duomenys neskelbtini) 12 754,68 Eur mokestinė nepriemoka susidarė pagal bendrovės pateiktas deklaracijas: gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GMP) skola susidarė už 2020 m. kovo–gruodžio mėnesius ir 2021 m. spalio mėnesį ir pelno mokesčio (toliau – PLN) skola susidarė už 2019 m., taip pat PLN delspinigiai ir PLN mokesčio avansas už 2020 metus; pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) skola susidarė už 2020 m. birželio - liepos mėnesius ir PVM delspinigiai; taip pat yra skola pagal vykdomuosius dokumentus.

7. Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto VMI prie FM priėmė 2022 m. balandžio 14 d. ir 2022 m. birželio 17 d., todėl manytina, kad nuo 2022 m. balandžio 14 d. vadovė J. Š. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo.

8. J. Š. bendrovės vadove dirbo nuo 2018 m. gegužės 16 d. Mokestinė nepriemoka susidarė už 2019–2022 m. atitinkamus mėnesius. VMI prie FM manymu, J. Š. apie bendrovės nemokumą turėjo būti neabejotinai žinoma 2022 m. balandžio 14 d. VMI prie FM priėmus sprendimą išieškoti nepriemoką iš bendrovės turto, tačiau pareigos kreiptis į teismą vadovė nevykdė.

9. 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismas pripažino J. Š. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodė tokias faktines aplinkybes: „Bendrovės direktorė J. Š. kaip atskaitingas asmuo, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu. Įvertinus visas nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad J. Š. pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 punktą, 81 straipsnio 1 dalį ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.“

10 Pagal ANK 590 straipsnio 4 dalį administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 120 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų pradedama pagal kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimus. Tokiu atveju administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti.

11. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad reikalavimai pareiškimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ANK 590 straipsnio 4 dalies pagrindu turiniui negali būti prilyginami reikalavimams administracinio nusižengimo protokolo turiniui (ANK 609 straipsnis). Nors savo turiniu ir esme ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytas pareiškimas yra artimas administracinio nusižengimo protokolui, visgi šis procesinis dokumentas nėra parengtas specialaus, ANK 589 straipsnyje nurodyto, subjekto, pareiškėjas neturi procesinių teisių efektyviai rinkti įrodymus, jo procesiniai įgaliojimai yra riboti, todėl teismas negali būti pasyvus proceso stebėtojas ir privalo imtis proporcingų veiksmų objektyviajai tiesai byloje nustatyti. Tais atvejais, kai administracinio nusižengimo tyrimas nėra atliekamas, kreditoriaus pareiškimą gavusio teismo aktyvumo reikalavimas aiškintinas dar plačiau. Tai reiškia, kad teismas turi pareigą spręsti ne tik dėl įrodymų pakankamumo ar nusižengimo kvalifikavimo, tačiau ir dėl kitų esminių bylos aplinkybių – tarp jų ir dėl konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymių aprašymo. Teismo veiksmai, kuriais yra suformuojamas konkretus galimai padaryto administracinio nusižengimo turinys (veikos aprašymas), nesuponuoja teismo nešališkumo, o priešingai – užtikrina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinotų jam pareikštus kaltinimus ir turėtų galimybę pasinaudoti efektyvia gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021). Iš to išeina, kad teismas, gavęs ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatytą kreditoriaus pareiškimą ir priėmęs sprendimą pagal jį pradėti administracinio nusižengimo teiseną, privalo būti aktyvus, tai yra turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, aprašyti administracinio nusižengimo požymius, kitas esmines galimo nusižengimo faktines aplinkybes (padarymo laiką, vietą, esmę), taip pat nurodyti ANK straipsnį, jo dalį ar kitą atsakomybę numatantį teisės aktą ir pan.

12. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismas, iš dalies laikydamasis paminėtos praktikos, šį klausimą išsprendė 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu, kuriuo pradėjo prieš J. Š. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Tačiau šiame nutarime, konstatuodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovė yra kalta nepateikusi pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, motyvus, pagrindžiančius jos kaltę, išdėstė remdamasis alternatyviu, ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytu pažeidimu - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu. Taigi apeliantė buvo pripažinta kalta pagal ANK 120 str. 1 d. dėl nusižengimo, kurio padarymu ji net nebuvo kaltinama. Šiuo klausimu sutampa apeliantės atstovės advokatės V. Safošinos ir pareiškėjos VMI prie FM atstovės argumentai.

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. dėl šio nusižengimo objektyviojo požymio – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo ar pavėluoto pateikimo teismui - nukreipia į kitą teisės aktą, kuriame išdėstyti kiti objektyvieji šio nusižengimo požymiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje UAB (duomenys neskelbtini) vadovė J. Š. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už laiku neinicijuotą bendrovės nemokumo procesą. Kaip jau minėta, tai yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, t. y. į JANĮ, kuriame išdėstytos atitinkamos juridinio asmens vadovo pareigos ir jų atsiradimo sąlygos. Antai, JANĮ 5 straipsnyje nurodyta, koks asmuo privalo inicijuoti nemokumo procesą, o šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kada minėtas asmuo turi inicijuoti nemokumo procesą, t. y. juridiniam asmeniui tapus nemokiam. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad J. Š. padarė administracinį pažeidimą už laiku neinicijuotą bendrovės nemokumo procesą, savo nutarimo nemotyvavo, kokiais veiksmais (ar neveikimu), kada pažeidė atitinkamas JANĮ nuostatas. Nutarime nurodyta, kad paskutiniai UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2021 metus, nėra galimybės nustatyti BUAB (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimų, susidariusių iki šios dienos, proceso metu netirti ir nevertinti 2023 m. rugsėjo 10 d. elektroniniu paštu J. Š. pateikti teismui bendrovės buhalterinės apskaitos registrai, 2022 metų balansas.

14. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, be objektyviųjų administracinio nusižengimo požymių, turi būti nustatyti ir subjektyvieji požymiai, tarp jų ir asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, duotų teismo proceso metu, akivaizdu, jog apeliantė neigė savo kaltę dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, visgi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime neatliko išsamaus bylai reikšmingų aplinkybių tyrimo ir iš esmės nenurodė ne tik esminių objektyviųjų, bet ir nepagrindė subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių, jų neaprašė ir nedetalizavo. Spręsdamas kaltės (tyčios) klausimą teismas turėjo pareigą pasisakyti dėl pačios J. Š. pateiktų argumentų, esą ji bendrovės direktore nebuvo nuo 2022 m. kovo 22 d., nors VMI prie FM nuo 2019 m. susidariusią UAB (duomenys neskelbtini) mokestinę nepriemoką priėmė nutarimą išieškoti iš bendrovės sąskaitų tik 2022 m. kovo 2 d., sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto priėmė tik 2022 m. balandžio 14 d. Tuo tarpu VMI prie FM sprendimas išieškoti iš UAB (duomenys neskelbtini) didesnę – 11 528,39 Eur sumos mokestinę nepriemoką buvo priimtas tik 2022 m. birželio 17 d. Pirmosios instancijos teismo nutarime nedetalizuota, ar J. Š. veiksmai nesikreipiant dėl bendrovės bankroto jai dar būnant įmones direktore buvo tyčiniai, taip pat nenustatyta, kas faktiškai valdė bendrovę po J. Š. atsistatydinimo 2022 m. kovo 22 d.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, suprantamai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, tam, kad galėtų nuo jo gintis. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, Nr. 2AT-97-942/2017, Nr. 2AT-53-788/2017, Nr. 2AT-10-693/2018, Nr. 2AT-6-628/2019). Tuo tarpu nurodyti trūkumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra esminiai, jie ne tik riboja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, tačiau ir pats administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, neišnaudojus visų galimybių surinkti bylai reikšmingus įrodymus, išsiaiškinti visas veikai nustatyti ir jai kvalifikuoti reikšmingas aplinkybes. Todėl būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti anksčiau paminėtas ir nenustatytas bei neįvertintas aplinkybes, jų neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų proceso dalyvių teisę į apeliaciją. Esant pirmiau nurodytiems esminiams procesinės teisės pažeidimams ir kitoms aptartoms aplinkybėms, atsižvelgdamas į priimamo procesinio sprendimo rūšį, apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su J. Š. kalte, ir nurodytų faktinių galimai padaryto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, kadangi šias aplinkybes iš naujo turės nustatyti ir vertinti pirmosios instancijos teismas.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas vertinamas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, todėl panaikintinas. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą asmens teisę į teisingą, nešališką teismą ir teisę į apeliaciją, byla perduotina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Kadangi administracinio nusižengimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui, apeliacinio skundo argumentai dėl administracinio nusižengimo požymių nebuvimo J. Š. veiksmuose nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimą ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje:

perduoti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Kristina Kakurinė