Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-02-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-45-935/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-14
Bylos Nr.
AN2-45-935/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01067-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Ugnius Trumpulis (pirm.)
Pažeidėjas
Ž. G.
Institucija
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-45-935/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01067-2022-1 Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimo, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1400 Eur dydžio bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. Ž. G. buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), t. y. žinodamas, kad jo valdoma bendrovė yra nemoki, nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. gegužės 23 d., turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip savo neveikimu pažeidė kreditoriaus interesus ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniame skunde Ž. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, jog apeliantas 2021 metais ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad būtų sumažinti kreditorių nuostoliai. Jis sąmoningai neskelbė bankroto, nes ne tik tikėjosi sumažinti kreditorių skolas ir jas faktiškai sumažino. Jo vadovaujama įmonė 2021 metais visiškai atsiskaitė su kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sumažino bendrovės skolas minėtam kreditoriui 127854,90 Eur (derybų metu skola sumažinta iki 60000 Eur ir perkelta kitai bendrovei), jis visiškai atsiskaitė su „(duomenys neskelbtini)“ (Ž. G. asmeniškai kaip fizinis asmuo perėmė visą 154487,59 Eur skolą). Tuo atveju, jeigu Ž. G., siekdamas išvengti administracinės baudos, būtų iškėlęs įmonei bankrotą 2021 metais, kreditoriai nebūtų atgavę 282342,49 Eur.

4. Ž. G. tvirtina, kad jis atliko kitus reikšmingus veiksmus įmonės mokumui atkurti, o kokią įtaką jo atlikti veiksmai turėjo siekiamo tikslo įgyvendinimui, galėjo sužinoti ir sužinojo tik tuomet, kai buvo parengtas 2021 metų balansas, kuris akcininkų susirinkime buvo patvirtintas 2022 m. balandžio 21 d.

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tikina, kad tik 2022 m. balandžio 21 d., patvirtinus balansą, jam tapo žinoma reali įmonės finansinė situacija ir po balanso patvirtinimo jis svarstė dėl tolesnių veiksmų – ieškoti finansavimo, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sujungti dvi įmones, padengti nuostolius ir pan. VMI per vieną mėnesį, t. y. 2022 m. gegužės 23 d., kreipėsi dėl nemokumo bylos pradėjimo. Aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad apeliantas laiku nepradėjo nemokumo bylos, nes bankroto bylos iškėlimui būtina atlikti pasirengimo veiksmus, sudaryti sąrašus, parengti ir išsiųsti pranešimus dėl susitarimų pagalbai sudaryti ir kt. Vienas mėnuo yra protingas terminas, per kurį būtų galima įgyvendinti vadovo pareigą dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo labiau, kad teisės aktuose nėra numatyti terminai, per kuriuos turi būti pradėtas nemokumo procesas. Apeliantas savo pareigos negalėjo vykdyti, nes dėl nemokumo proceso pradėjimo kreipėsi kreditorius.

6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Covid-19 pandemija, kuri truko iki 2021 metų pabaigos, taip pat 2022 m. vasario 24 d. prasidėjęs karas Ukrainoje, turėjo įtakos sąstingiui versle Lietuvoje.

7. Atsilepime į apeliacinį skundą VMI atstovė prašo Ž. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas yra nustatytas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje. Vilniaus apygardos teismas paminėtoje byloje padarė išvadą, kad bendrovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių bei nėra pagrindo išvadai, jog bendrovės finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų artimiausiu metu pagerėti. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui atsiliepimo nepateikė, nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo neskundė.

9. Atsiliepime tvirtinama, kad VMI pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo bei pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo bei nuobaudos paskyrimo Ž. G. aiškiai nurodė nemokumą patvirtinančias aplinkybes:

1) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registrui pateikto 2021 metų balanso matyti, kad bendrovės turto vertė ataskaitiniais metais buvo 161084 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 102195 Eur. Didžiausią bendrovės turto dalį sudarė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautinos sumos, tačiau ši bendrovė 2019 m. kovo 28 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro, turto ir darbuotojų neturi, deklaracijų neteikia, todėl spręstina, kad veiklos nevykdo. Taigi bendrovei skolos susigrąžinimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ mažai tikėtinas arba išvis negalimas. Nurodyta aplinkybė reikšminga bendrovės turto ir įsipareigojimų balansui;

2) bendrovė nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Paskutinė įplauka į VMI surenkamąją sąskaitą buvo gauta 2019 m. spalio 3 d., vėliau jokių mokesčių nebuvo sumokėta. Tuo atveju, jeigu bendrovės vadovas būtų laiku pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, mokestinė nepriemoka būtų mažesnė, nes dalis pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos susidarė po 2021 m. gruodžio 2 d.;

3) pagal Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „Regitra“ duomenis bendrovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektų neturi, jos vardu registruotos dvi transporto priemonės (tik vienai yra leidžiamas dalyvavimas viešajame eisme). Automobilio BMW X3 XDRIVE30D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra AB „Šiaulių bankas“, kuris informavo, kad pagal su bendrove sudarytą lizingo sutartį nepadengtas mokėtinos sumos likutis 2022 m. sausio 12 d. buvo 8152,25 Eur, lizingo sutartis baigiasi 2024 m. gegužės 15 d., mokėjimus pagal lizingo sutartį 2021 metais atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“;

4) pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis apdraustųjų asmenų bendrovėje 2022 m. gegužės 3 d. nebuvo, todėl darytina išvada, kad bendrovė ūkinės veiklos nevykdo ir pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais, negauna;

5) pagal antstolių informacinės sistemos duomenis vykdomos šešios išieškojimo bylos VMI ir kitų kreditorių naudai.

Atsiliepimas

10. VMI atstovė atsiliepime nurodo, kad teiginys, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, jog kreditorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos buvo perkeltos UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Ž. G. kaip fiziniam asmeniui, yra teisiškai nepagrįstas ir nepašalina kitų byloje nustatytų bendrovės nemokumo požymių.

11. Atsiliepime pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra Ž. G.. Jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnį už atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą. Ši aplinkybė rodo, kad apeliantas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesugeba suvaldyti įmonės mokestinės sistemos ir nesiekia atsiskaityti su valstybės biudžetu. VMI UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. lapkričio 30 d. nuolat vykdo išieškojimo veiksmus.

12. VMI atstovė taip pat nurodo, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. VMI UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nuolat vykdė išieškojimo veiksmus, buvo priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitų, o 2021 m. gruodžio 2 d. buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Be to, VMI 2022 m. kovo 8 d. registruotu paštu išsiuntė pranešimą apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje užfiksuotais duomenimis, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti šį nutarimą nėra pagrindo.

14. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui. Šiuo atveju nekyla jokių ginčų, kad Ž. G. yra laikytinas subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes jis nuo 2011 m. birželio 20 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. ANK 120 straipsnio 1 dalis yra blanketine norma, kurios turinio elementai nustatyti kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). JANĮ 5 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tokia pati pareiga juridinio asmens vadovui numatyta ir JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

15. Faktinis pareigos inicijuoti nemokumo procesą, taip pat ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindas yra juridinio asmens nemokumas, kuris pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių nusižengimų bylose bendrovės nemokumas nustatomas išanalizavus bendrovės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su bendrovės turto verte ir jos ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys bendrovės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020). Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi šie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

16. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta ir dėl to jokių ginčų nekyla, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo sunki. Šią aplinkybę patvirtina paties Ž. G. paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teisme, VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuoti duomenys. Iš Ž. G. paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidūrė su sunkumais prasidėjus Covid-19 pandemijai, bendrovės pajamos sumažėjo, 2020 metais buvo patirti nuostoliai, nes bendrovės išrašytos sąskaitos nebuvo apmokamos, bendrovė nemokėjo įmokų VMI (b. l. 126-128). Iš VMI operatyvaus patikrinimo pažymoje užfiksuotų duomenų matyti, kad pagal VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. kovo 9 d. duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka buvo 31380,28 Eur. Šią nepriemoką sudarė 0,27 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, 4220 Eur pelno mokestis (deklaruotas 2019 m. spalio 16 d. už 2018 metus, mokėjimo terminas 2019 m. birželio 17 d.), 345,44 Eur pelno mokesčio delspinigiai, 26116,84 Eur pridėtinės vertės mokestis (deklaruotas nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėnesio iki 2021 m. lapkričio mėnesio, mokėjimo terminas nuo 2020 m. vasario 26 d.), 697,73 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai. Nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 21 d. bendrovės banko sąskaitose iš viso buvo 17,32 Eur likutis, o laikotarpio pabaigoje sąskaitoje buvo 3,20 Eur. Bendrovės pateikti duomenys patvirtina, kad kreditorinis įsiskolinimas 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 87353,02 Eur, debitorinis įsiskolinimas 2022 m. kovo 17 d. sudarė 149642,54 Eur (UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola buvo 145707,17 Eur (4010,29 Eur skola pradelsta nuo 61 iki 90 dienų, 141696,88 Eur pradelsta daugiau nei 120 dienų). VMI nuo 2019 metų taiko areštą bendrovės turimam turtui – automobiliui „BMW“, kuriam uždrausta dalyvauti viešajame eisme (b. l. 65-66). VMI nuo 2019 metų vykdo mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus (b. l. 2). Iš VĮ „Registrų centras“ pateikto balanso už 2021 metus matyti, kad bendrovės turto vertė buvo 161084 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 102195 Eur (b. l. 80).

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad visiškai nepagrįstas Ž. G. teiginys, jog skundžiamame nutarime nebuvo įvertinta aplinkybė, kad jis 2021 metais ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad būtų sumažinti kreditorių nuostoliai. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad skolos dviem bendrovės kreditoriams buvo panaikintos. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad bendrovės skola kitiems kreditoriams VMI atlikto patikrinimo metu vis dar buvo 102195 Eur. VMI patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovės turtas balanse už 2021 metus buvo 161084 Eur. Vis tik 145707,17 Eur iš paminėto turto sudarė gautinos sumos iš bendrovės skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola neturi jokių perspektyvų tapti realiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu, nes paminėtas skolininkas veiklos nevykdo, yra išbrauktas iš mokesčių mokėtojų registro, neteikia jokių finansinių ataskaitų apie savo veiklą nuo 2020 metų. Taigi realus/tikėtinas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo 15376,83 Eur, kurį bendrovės skolos viršijo kelis kartus. Šiuo atveju skundžiamame nutarime visiškai pagrįstai buvo padaryta išvada, kad priemonės, kurių buvo imtasi 2021 metais, t. y. skolų perkėlimas kitiems asmenims, nebuvo pakankamos tam, jog bendrovė 2022 m. sausio 1 d. būtų atgavusi mokumo būseną, būtų pajėgi vykdyti savo skolinius įsipareigojimus esamiems kreditoriams.

18. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020), visiškai pagrįstai nurodė, kad priemonės bendrovės mokumui atkurti turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti bendrovės mokumą, atitikti esamą bendrovės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas – realus bendrovės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, bendrovės ekonominė situacija, nors ir formaliai atitinkanti nemokumo apibrėžimą, turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis bendrovės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti bendrovės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti bendrovės vadovams piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų bendrovės mokumui atkurti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų tvirtinti, kad Ž. G. būtų ėmęsis kokių nors racionalių sprendimų, veiksmų įmonės mokumui atkurti po 2021 m. gruodžio 31 d. Tokių duomenų nėra pateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas nebuvo patrauktas atsakomybėn už tai, jog nesikreipė į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 metais. Tuo pačiu pabrėžtina, kad faktas, jog 2021 metais ėmėsi veiksmų tam, jog būtų sumažintos įmonės skolos, buvo įvertintas skiriant Ž. G. baudą už jo padarytą administracinį nusižengimą.

19. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris privalo organizuoti bendrovės veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir parengti bendrovės metinį pranešimą, teikti bendrovės dokumentus ir duomenis juridinių asmenų registro tvarkytojui (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 dalis, 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 12 punktai), jis atsako už apskaitos organizavimą ir teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą tvarkančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, kadangi vadovą ir jo vadovaujamą bendrovę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). Taigi bendrovės vadovas yra asmuo, kuris privalo žinoti vadovaujamo juridinio asmens finansinę būklę, jo galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei vadovaujamo subjekto finansinė padėtis pasikeičia. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovės vadovui nustatyta, nes būtent šis subjektas geriausiai žino bendrovės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų bendrovės kreditorių (jei toliau didėtų skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, aptartomis šio procesinio sprendimo 16 pastraipoje, ir vadovaudamasis sprendžiamam klausimui aktualia teismų praktika, konstatuoja, kad Ž. G. būdamas bendrovės vadovu, privalėjo žinoti ir žinojo apie sudėtingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį dar iki VMI kreipiantis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tvirtinti, kad apeliantas apie bendrovės nemokumą sužinojo po to, kai buvo patvirtintas bendrovės 2021 metų balansas, t. y. 2022 m. balandžio 21 d., nėra pagrindo. Šiuo atveju tikėtis, kad po to, kai 2021 metais buvo išspręstas klausimas dėl skolų dviem kreditoriams panaikinimo, bendrovės mokumas buvo atstatytas, Ž. G. neturėjo pagrindo. Tokią išvadą patvirtina faktai, kad su VMI nebuvo atsiskaitoma nuo 2019 m. spalio 3 d., bendrovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektų, į kuriuos galėtų būti nukreiptas skolų išieškojimas, neturėjo, taip pat neturėjo reikšmingesnių piniginių lėšų nei kasoje, nei banko sąskaitose (lėšų likutis 2022 m. kovo 21 d. buvo 3,20 Eur), pajamų negavo, už vieną iš bendrovės vardu registruotų transporto priemonių mokėjimus pagal lizingo sutartį 2021 metais atliko kita įmonė, kurios vadovas yra apeliantas, o kitai transporto priemonei buvo taikomas VMI areštas, apeliantas dar 2022 m. kovo 8 d. buvo informuotas apie VMI ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įvertinus tai, kas buvo aptarta, darytina išvada, kad Ž. G., kurio vadovavimo bendrovei metu ir atsirado įsiskolinimai, ženkliai viršijantys bendrovės turimą turtą, žinojo savo kaip įmonės vadovo pareigas, tačiau sąmoningai jų nevykdė, t. y. įmonei tapus nemokia, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o tai patvirtina jo kaltę padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

21. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Šiuo atveju Ž. G. įstatyme numatytos pareigos apskritai nevykdė. Taigi tvirtinti, kad jis nedelsė vykdyti pareigos, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Ž. G. yra nurodęs, kad pajamų bendrovė 2022 metais negavo, jos veikla buvo nutraukta 2021 m. lapkričio 12 d., buvo pradėtos derybas dėl franšizės valdymo teisės pardavimo kitai įmonei, nors būtent iš šios veiklos bendrovė ir gaudavo pagrindinį pelną (b. l. 127). Taigi tokie teiginiai tik patvirtina, kad apie beviltišką bendrovės padėtį apeliantas žinojo 2021 metų pabaigoje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų galima teigti, jog Ž. G. apie bendrovės nemokumą iš tikrųjų sužinojo 2022 m. balandžio 21 d., vis tiek nebūtų pagrindo daryti išvados, kad jis tinkamai vykdė savo kaip bendrovės vadovo teisės aktuose numatytas pareigas. Apeliantas aiškina, kad jis svarstė, kokių veiksmų reikėtų imtis, jam reikėjo atlikti pasirengimo veiksmus, sudaryti sąrašus, parengti ir išsiųsti pranešimus dėl susitarimų pagalbai sudaryti ir kt. Vis tik byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad Ž. G. ketino imtis ar ėmėsi, kokių nors veiksmų, numatytų JANĮ 6 straipsnyje.

22. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, Ž. G. apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Ž. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis