Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kelmės rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir I. B. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo ir nustatydamas, kad pareiškėjas nuo 1987 m. atvirai ir nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdė ir įgijo nuosavybės teisę į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus bei tinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika.

17. Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami klausimai dėl įrodymų vertinimo ir teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčio fakto dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu nustatymo tinkamo taikymo, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.

Faktinės bylos aplinkybės

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, R. B., pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo nuo 1987 m. atvirai ir nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdė ir įgijo nuosavybės teisę į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

20. Apeliantė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su tokiu teismo sprendimu nesutinka, kadangi, pasak apeliantės, pareiškėjas neįrodė, kad ginčo garažas buvo pastatytas laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei, kad šis turtas gali būti civilinėje apyvartoje. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką aktualiu klausimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

21. Iš bylos duomenų matyti, kad Kelmės miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1975 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 76 buvo įsteigtas garažų statybos kooperatyvas „Kražantė“, patvirtintas garažų statytojų sąrašas, įregistruoti garažų statytojų kooperatyvo „Kražantė“ įstatai, paskirtas kooperatyvui žemės sklypas 1666 kv.m. ploto (duomenys neskelbtini). Kelmės miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1987 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 75 buvo patvirtintas autogaražo kooperatyvo „Kražantė“ narių susirinkimo protokolas ir vietoj išvykusių narių, be kita ko, į narius priimtas R. B., K., gyv. (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių matyti, kad iki 1994 m. pareiškėjas gyveno adresu (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad Kelmės miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1987 m. spalio 27 d. sprendime Nr. 75 nurodytas R. B. ir pareiškėjas R. B. yra ne tas pats asmuo. Iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo pranešimo matyti, kad minėta institucija duomenų apie autogaražo kooperatyvo „Kražantė“ statybos užbaigimą, likvidavimą suteikti negali, kadangi 1976-1979 metų Kelmės rajono LDT vykdomojo komiteto architekto, 1992-1996 metų Kelmės rajono savivaldybės dokumentuose šių duomenų nėra, o statybos projektinė medžiaga, kooperatyvo dokumentai Šiaulių regioniniame valstybės archyve nesaugomi. Iš 2023-05-02 Kelmės rajono savivaldybės administracijos pažymos matyti, kad savivaldybė pateikti dokumentų apie autogaražų kooperatyvo „Kražantė“ likvidavimą ar perregistravimą į autogaražų bendrovę negali, nes dokumentai saugoti į Bendrojo priėmimo skyriaus likviduotų juridinių asmenų archyvą neperduoti.

22. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos ir valstybės įmonės Registrų centro informacijos matyti, kad garažui, esančiam (duomenys neskelbtini), plane pažymėtam (duomenys neskelbtini), suteiktas unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į jį neįregistruotos. Iš valstybės įmonės Registrų centro 2022-12-22 sprendimo matyti, kad R. B. prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, atmestas, atsisakyta įregistruoti Nekilnojamojo turto registre daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių minėto nekilnojamojo daikto statybos teisėtumo faktą, o pareiškėjo pateiktas dokumentas nėra pakankamas juridinis pagrindas nekilnojamojo daikto duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą.

23. Iš VĮ Turto bankas nurodytų aplinkybių matyti, kad ginčo garažas nėra įtrauktas į Turto banko apskaitą ar bešeimininkio turto sąrašus, VĮ Turto bankas nebuvo gavęs informacijos apie galimą minėto turto perėjimą valstybei. Iš 2023-02-09 Kelmės rajono savivaldybės administracijos nurodytų aplinkybių matyti, kad savivaldybė neturi duomenų, kam priklauso ar priklausė turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis turtas Kelmės rajono savivaldybei nepriklauso ir nepriklausė, jis nėra įtrauktas į turto, kuris neturi šeimininko ar jo šeimininkas nežinomas, apskaitą, taip pat jis nėra pripažintas bešeimininkiu pagal Kelmės rajono savivaldybės prašymą.

24. Pareiškėjas pareiškime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nurodytų aplinkybių nurodė, kad pareiškėjas ginčo garažą už 1000 rub nusipirko iš buvusio kooperatyvo „Kražantė“ nario Z. S. ir vietoj jo buvo priimtas į kooperatyvą. Kooperatyvo narių visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta nerinkti piniginių lėšų kaip pajaus, o leisti savo lėšomis patiems statyti garažą pagal projekte kiekvienam pajininkui priskirtą žemės plotą. Pareiškėjas įsiteisinti garažo nuosavybės negalėjo, nes kooperatyvas neinventorizavo visų kooperatyvo narių pastatytų garažų, todėl pajininkai negalėjo buhalteriškai susitvarkyti pajų ir gauti pažymas dėl galėjimo savo vardu registruoti nuosavybės teises į turimus garažus.

25. Pagal LR CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. LR CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (LR CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (LR CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018 21 punktą). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).

27. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas). Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-943/2023).

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš byloje pateiktų įrodymų visumos, jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų pateiktų procesinių dokumentų turinio, konstatuoja, kad pareiškėjas įrodė visas įstatyme nustatytas privalomas sąlygas, kad patvirtinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, t. y. faktą, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Kelmės miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1975 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 76 buvo įsteigtas garažų statybos kooperatyvas „Kražantė“, sudarytas garažų statytojų sąrašas bei kooperatyvui paskirtas 1666 kv.m. ploto žemės sklypas. Kaip pagrįstai nurodė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kas vykdė žemės sklypų suteikimą (skyrimą) pareiškime nurodyto garažų statytojų kooperatyvo „Kražantė“ statybos laikotarpiu (1975 m.), reglamentavo Žemės kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 1970-12-16 įstatymu Nr. VII-1076 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos žemės kodekso patvirtinimo“ (galiojęs Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 1971-07-01 iki 1994-07-20 ir neteko galios nuo 1994-07-21). Minėto Žemės kodekso 13 straipsnis („Žemės sklypų suteikimas naudotis“) nurodė, kad Žemės sklypai suteikiami naudotis skyrimo tvarka. Žemės sklypai skiriami, remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu arba rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, TSR Sąjungos įstatymų, šio kodekso ir kitų Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka. Žemės kodekso 14 str. nurodyta, kad žemės sklypus iš miestų žemės, išskyrus žemę, nurodytą šio kodekso 46 straipsnio antrojoje dalyje, suteikia Miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai. Remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčo garažas buvo statomas žemės sklype, skirtame pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, Kelmės miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1987 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. 75, kuriuo vietoje T. P., Ž. T., S. Z., K. J., R. D., J. A. į narius priimti nauji nariai tame tarpe ir pareiškėjas R. B., taip pat pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad garažą jis įsigijo iš Z. S., patvirtina, jog pareiškėjas nuo 1987 m., kaip kooperatyvo narys, teisėtai įgijo ir naudojasi garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ginčo garažas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, jį pareiškėjas valdo atvirai, sąžiningai, nepertraukiamai daugiau nei 10 metų, o per visą jo valdymo laikotarpį pareiškėjui niekas nėra pareiškęs pretenzijų į šį turtą. Visą valdymo laiką garažas pareiškėjo buvo valdomas kaip savas, pareiškėjas rūpinosi daikto išlaikymu, jį prižiūrėjo (remontavo), kreipėsi dėl adreso suteikimo, kadastrinių matavimų bylos suformavimo. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių ir motyvuotų įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, pagrįstai nustatė prašomą nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

30. Dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių ar ginčo garažas buvo pastatytas galimai nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, negavus statybos leidimų, dėl ko jis negali būti nuosavybės teisės objektu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, sudarančių pagrindą teigti, jog garažo statyba buvo savavališka, neatitinkanti tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų.

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Statinys, kaip nekilnojamasis daiktas, sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (LR CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-31 nutartyje nurodoma, kad jeigu ir nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, jog fizinių asmenų lėšomis sukurtų garažų statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindas pripažinti, kad garažai, į kuriuos pareiškėjai prašė pripažinti jų nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti privačios nuosavybės teisės objektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

32. Apeliantė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė teismui leistinų įstatymo įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, kad ginčo garažas įstatymų nustatyta tvarka būtų pripažintas savavališkos statybos objektu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnį inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Be to, inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos turi pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantė, kaip valstybės institucija, kontroliuojanti neteisėtas statybas bei taikanti priemones jų neteisėtiems padariniams pašalinti, būtų ėmusi kokių nors veiksmų neteisėtos statybos padariniams pašalinti, t. y. buvo pareikšti atitinkamų daiktinių savininko teisių gynimo ieškiniai, pradėtos procedūros dėl nuosavybės teisės įgijimo į bešeimininkį, priimti sprendimai dėl neteisėtų statybų padarinių šalinimo ir kt.

33. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės apeliacinio skundo argumentus, jog ginčo garažas yra pastatytas savavališkai, dėl ko jis negali būti civilinių teisinių santykių apyvartos objektu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo ginčo garažo statytojas, todėl jis neturi prievolės įrodinėti, jog pradėjo ir vykdė garažo statybą gavęs nustatyta tvarka statybos leidimą ir laikydamasis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3547/2013). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nuo aptariamu klausimu formuojamos teismų praktikos nenukrypo ir padarė faktiniais duomenimis pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas įrodė visas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo įgyjamąja senatimi būtinąsias sąlygas, o apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes.

35. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas dėl pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisės įgijimo instituto taikymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis).

38. LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos).

39. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ypatingosios teisenos tvarka yra ne ginčo teisena, ja nagrinėjama daug ir skirtingų kategorijų bylų (LR CPK 442 straipsnis), todėl dėl situacijų įvairovės dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali būti nevienodi ar priešingi. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kaip pavyzdį yra nurodęs, kad jeigu reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, rodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatlyginimo taisyklės ir jas paskirstyti proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. B. pateikė teismui įrodymus apie patirtas 300,00 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2023-09-07 PVM sąskaita – faktūra Nr. 70). Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad suinteresuoto asmens apeliacinis skundas netenkintas, į pareiškėjo ir suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skirtingas pozicijas dėl reikalavimo dalyko, pareiškėjui R. B. iš suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priteistinos 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93, 98 straipsniai).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 288600210, pareiškėjo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.