- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-24
- Bylos Nr.
- e2YT-7546-322/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00644-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir I. B. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. B. pateiktu pareiškimu prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) m. atvirai ir nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdė ir įgijo nuosavybės teisę į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), turi garažą, kurį įsigijo iš Z. S. už 1000 rb. (duomenys neskelbtini) m., kai (duomenys neskelbtini) rajono, (duomenys neskelbtini) miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu buvo priimtas į autogaražo kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ narius. Niekas jam netrukdė valdyti ir naudotis pastatu iki šiol, tačiau nuosavybės dokumentų neturi. Jų kooperatyvas apie (duomenys neskelbtini) m. išsiskirstė, neliko vadovų. Pasikeitus įstatymams (duomenys neskelbtini) rajono vykdomasis komitetas nesiėmė priemonių reorganizuoti kooperatyvą į bendrovę ir nepriėmė jokio dokumento apie kooperatyvo likvidavimą. Kooperatyvo nariai negavo jokių buhalterinių dokumentų, kad nėra skolingi kooperatyvui, kad savo lėšomis yra pasistatę turimus garažus. Garažą jis teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo daugiau kaip 30 metų, todėl, mano, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į pastatą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turtas bankas atsiliepime nurodė, kad apreiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pareiškimui neprieštarauja, prašo spręsti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra duomenų, kad pastatas būtų suprojektuotas, pradėtas statyti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat nėra duomenų, kad statybos užbaigimo procedūros buvo atliktos ir eksploatuoti jis buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje turėtų būti pateikti duomenys, kurie leistų teismui įsitikinti, kad pastatas pastatytas laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. buvo pastatytas ir priimtas naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Inspekcija neturi duomenų, jos pastatas būtų pastatytas savavališkai, tačiau tas daiktas, jog per visą statinio eksploatavimo laiką nebuvo konstatuotas savavališkos statybos faktas, savaime nereiškia statybos teisėtumo ir neperkelia įrodinėjimo naštos institucijoms, atsakingoms už statybos teisėtumo priežiūrą. Neprieštaraus pareiškimo tenkinimui tik tuo atveju, jei bus nustatyti visi teisės aktuose bei suformuotoje teismų praktikoje nurodyti pagrindai pareiškimo tenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1975 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad garažas esantis garažų bokse buvo statomas žemės sklype, skirtame pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Pareiškėjo pateiktas pareiškimas jų nuomone galėtų būti tenkintas, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija ir I. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.
Apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą paskelbta viešai 2023 m. birželio 21 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, šiame pranešime nurodyta teismo posėdžio data, laikas ir vieta. Taip pat nurodyta informacija suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per 20 dienų kreiptis į teismą dėl įtraukimo dalyvauti procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Iki teismo posėdžio pradžios niekas nesikreipė dėl teisių į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teisme negauta nei prašymų dėl suinteresuotų asmenų įtraukimo dalyvauti procese, nei prieštaravimų dėl pareiškimo. Teismas daro išvadą, kad iki posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, todėl byla nagrinėjama rašytino proceso tvarka (CPK 533 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Vertinant daikto valdymą, prasidėjusį iki 2000 m. CK įsigaliojimo, ir jo valdymą, kuris tęsėsi jam įsigaliojus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad CK ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiška daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., išskyrus atvejus, kai šių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas. Ši įstatymo norma reiškia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo ir CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju daikto valdymo pagrindu pagal įgyjamąją senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomą daiktą.
Iš valstybės įmonės Registrų centro sprendimo matyti, kad R. B. prašymas atmestas, atsisakyta įregistruoti Nekilnojamojo turto registre daiktines teises į nekilnojamąjį turtą, garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Iš (duomenys neskelbtini) miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1987 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šiuo sprendimu patvirtintas autogaražo kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo protokolas ir į narius priimtas R. B.. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pažymoje nurodyta, kad pateikti dokumentų apie autogaražų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimą ar perregistravimą į autogaražų bendrovę negali, nes dokumentai saugoti į Bendrojo priėmimo skyriaus likviduotų juridinių asmenų archyvą saugoti neperduoti. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos ir valstybės įmonės Registrų centro informacijos matyti, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), suteiktas unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į jį neįregistruotos.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad iš buvusio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ nario Z. S. nusipirko garažą už 1000 rb. Aplinkybę, kad pareiškėjas daugiau kaip 30 metų valdo garažą patvirtina tai, kad (duomenys neskelbtini) miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1987 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje T. P., Ž. T., S. Z., K. J., R. D., J. A. į narius priimti nauji nariai tame tarpe ir pareiškėjas R. B..
Garažą pareiškėjas valdo viešai ir sąžiningai, tai patvirtina byloje esantys įrodymai, kad įsiskolinimo už garažą nėra, jis kreipėsi dėl adreso suteikimo ir jo prašymas buvo patenkintas, kreipėsi dėl kadastrinių matavimų bylos suformavimo ir tokia byla suformuota pastatui suteiktas unikalus numeris, užfiksuoti faktiniai duomenys dėl jų.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas R. B. nuo (duomenys neskelbtini) m. teisėtai įgijo ir naudojasi garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Paskelbus pranešimą dėl šios bylos iškėlimo taip pat neatsirado asmenų reiškiančių teises į pastatą ar ginčijančių aplinkybę jog pastatą daugiau kaip 10 metų valdo pareiškėjas. Byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. B. po 2003 m. liepos 1 d. viešame registre šių nekilnojamųjų daiktų valdymo nebuvo įregistravęs, nėra priimtas ir teismo sprendimas, patvirtinantis faktinį minėto daikto valdymą. Byloje duomenų nėra, kad pareiškėjas garažą būtų valdęs neatvirai ar būtų buvę pripažinta, jog kas nors kitas turėjo daugiau už jį teisių į jo valdomą patalpą, t. y. būtų valdęs ne kaip savo. Iš pareiškėjo pareiškime ir pareiškimo rašytinių įrodymų matyti, kad R. B. įgijo garažą ir juo naudojosi nuo (duomenys neskelbtini) m. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., todėl CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, šiuo konkrečiu atveju netaikoma.
Teismas atmeta suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nurodytas aplinkybes, kad nėra įrodymų, jog pareiškime nurodyto turto statyba buvo vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Iš aukščiau aptartų įrodymų nustatyta, kad garažą labai ligą laiką - maždaug nuo (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjas teisėtai ir nepertraukiamai valdė. Nuo (duomenys neskelbtini) m. iki šiol jokia valstybės ar savivaldybės institucija, privatūs asmenys jokių pretenzijų į pareiškime nurodytą turtą nereiškė. Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai dėl tuometinės dokumentacijos tvarkymo, įstaigų buvimo vietos keitimo, neišliko. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų buvęs valstybės apskaitytas ir įtrauktas į valstybei priklausančio turto sąrašą, ar kad jis pastatytas pažeidžiant galiojančią statybos tvarką, nors įrodymų naštos paskirstymo taisyklė, jog įrodymus turi pateikti tas, kas teigia, galioja ir ypatingosios teisenos bylose. Manytina, kad tik pareiškėjo pastangomis ir lėšomis pareiškime nurodytas turtas fiziškai išliko kaip nekilnojamo turto objektas.
Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėmis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju įrodytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose įtvirtintos sąlygos nustatyti, kad pareiškėjas daugiau kaip dešimt metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąjį turtą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, todėl iš pareiškėjo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios šioje byloje yra 7,79 Eur.
Pareiškėjas už pareiškimą sumokėjo 74 Eur žyminį mokestį, tačiau jo mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje yra 55 Eur. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pareiškėjui grąžinama 19 Eur sumokėto žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į patalpą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemėjimas plane (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,79 Eur (septynių eurų 79 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.
Grąžinti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19 Eur (devyniolikos eurų) žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): (duomenys neskelbtini), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismo Kelmės rūmus.