- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- e2A-209-440/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02749-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- G. P.
- Ieškovas
- K. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo atsakovės G. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7265-215/2018 pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei G. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp K. P. ir G. P. (ikisantuokinė pavardė – K.), dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui; po santuokos nutraukimo ieškovui K. P. palikti pavardę – „P.“, atsakovei – pagal jos pageidavimą; atsakovei G. P. gavus šaukimą, bet neprašius bylą nagrinėti jai nesant, ir be svarbių priežasčių jai neatvykus į teismo posėdį, bylą nagrinėti iš esmės; priteisti ieškovui K. P. iš atsakovės G. P. bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini)rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Su atsakove vaikų nesusilaukė. Atsakovo nuomone, šalių bendras sprendimas sudaryti santuoką buvo labai spontaniškas, skubotas, gerai neapsvarstytas, nes su atsakove buvo pažįstami trumpą laikotarpį. Susituokė vienas kito gerai nepažindami, todėl po santuokos sudarymo pradėjus kartu gyventi, vesti bendrą ūkį, išryškėjo jų nesuderinami charakteriai, išsiskyrė požiūriai į šeimą, bendro ūkio vedimą, vyro ir moters pareigas šeimoje, dėl šių priežasčių jų santykiai pašlijo, todėl nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. gyvena skyrium. Nuo santuokos sudarymo momento prasidėjo nepakenčiamas gyvenimas kartu, nuolatiniai priekaištai ir gąsdinimai iš atsakovės pusės, kad išsikraustys, atsakovė pasikeitė neatpažįstamai, pasidarė irzli, viskuo nepatenkinta. Taip kelis kartus per dieną pykosi ir taikėsi. 2018 m. rugpjūčio 20 d. abu kartu su atsakove nusprendė, kad kartu gyventi negali, nėra tikslo ir prasmės, abu pavargo nuo nuolatinių pykčių ir barnių. Atsakovė susirinko savo daiktus ir išėjo gyventi atskirai, jis 2018 m. rugpjūčio 25 d. išvyko dirbti į užsienį. Nors atsakovė elgėsi su juo nepagarbiai, bendraudami internetu lyg tai susitaikė, nors ir žinojo, kad sutuoktinė jam neištikima, atstumas juos vėl suartino. Vėliau sužinojo, kad ji internetinėje svetainėje užsiregistravusi dėl pasimatymų su vaikinu, susitikinėja su kitu vaikinu. Paskambinus sutuoktinei iš pradžių viską neigė, sakė, kad susitiko tik kavos išgerti, bet vėliau atsakovė prisipažino, kad turi kitą vaikiną. Mano, kad abu su atsakove yra kalti dėl santuokos iširimo, kadangi nesugebėjo suderinti savo skirtingų charakterių ir išsaugoti šeimos, todėl jų santuoka iširo.
3. Nurodė, kad gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė jokio rezultato, todėl mano, kad toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma. Nėra jokio tikslo skirti susitaikymo termino, nes abu ne kartą mėgino taikytis, tačiau teigiamų rezultatų nepasiekė. Todėl prašė teismo nesiimti priemonių juos sutaikyti, santuoką nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
4. Ieškovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taikytis atsisakė.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu sutiko dėl pareikšto ieškinio, nurodė, kad ieškovui pageidaujant santuoką nutraukti, ji neprieštarauja.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškovo K. P. ieškinį tenkino visiškai. Nutraukė K. P. ir G. P. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliko jo pavardę „P.“, atsakovei paliko iki santuokos metu turėtą pavardę „K.“. Priteisė iš atsakovės G. P. 37, 50 Eur žyminį mokestį K. P. naudai.
7. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad šalys atliko kokius nors veiksmus, siekdami išsaugoti santuoką, vyko tik priešingai, kad santuoka kuo greičiau iširtų. Pažymėjo, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Teismo nuomone, sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK ) 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
8. Teismas nurodė, kad pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51-3.54 straipsniai.). Išlaikymo sau šalys nereikalauja. CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę. Kadangi teismas pripažįsta, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovei paliktina ikisantuokinė pavardė „K.“, o atsižvelgiant į ieškovo prašymą, ieškovui po santuokos nutraukimo paliktina pavardė – „P.“ (CK 3.69 straipsnis).
9. Teismas nurodė, kad patenkinus ieškovo ieškinį pilnai, už ieškovo patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas 75,00 Eur žyminis mokestis, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su ieškiniu sutiko tuo pripažindama, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina pusė jo sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 37,50 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė G. P. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo: nutraukti K. P. ir G. P. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.(duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo pavardę „P.“, o atsakovei palikti jos pavardę „P.“; priteisti iš ieškovo apeliantės patirtas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas padarė aiškią proceso teisės taikymo klaidą, kadangi atsakovei visiškai nesiuntė procesinių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau- CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Teismas neišaiškino atsakovei procesinių teisių, numatytų CPK 42 straipsnyje, nesuteikė galimybės susipažinti su visa bylos medžiaga, nepranešė atsakovei apie teisę ir pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, nenustatė termino atsiliepimui pateikti, neišaiškino atsiliepimo nepateikimo pasekmių, taip nesuteikdamas atsakovei teisės žinoti dėl ko iškelta byla, kuo ji grindžiama, ir galimybės pasirūpinti teisiniu atstovavimu. Dėl nurodytų proceso teisės taikymo klaidų, atsakovė neturėjo galimybės byloje pateikti savo atsikirtimų, paaiškinimų, išreikšti savo pozicijos dėl keliamų reikalavimų. Šie esminiai civilinio proceso normų ir rungimosi principo pažeidimai turėjo esminę reikšmę priimant neteisingą ir nepagrįstą teismo sprendimą.
10.2. Pirmos instancijos teismas pažeidė ir CPK 72 straipsnyje numatytas teismo šaukimo įteikimo taisykles, nes šio straipsnio 2 dalis numato, jog proceso dalyviams šaukimas turi būti įteikiamas ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas iki teismo posėdžio dienos. Kaip matyti iš civilinės bylos informacijos EPP, teismo šaukimo pažymoje nurodoma, jog šaukimas atsakovei įteiktas tik gruodžio 1 dieną, nors posėdis paskirtas gruodžio 3 dieną. Esant tokiam trumpam laikui, atsakovė neturėjo jokios galimybės pasirūpinti jos atstovavimu teisme, teisine pagalba, ar susipažinti su byla.
10.3. Siekdamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovas ieškinyje faktiškai dėstė vien tik savo visiškai niekuo nepagrįstus samprotavimus apie galimą sutuoktinės neištikimybę, jos kaltę, tačiau nepasisakė apie savo kaltę. Nors apeliantės nuomone, būtent dėl liguisto ir visiškai nepagrįsto ieškovo pavydo, nuolatinių nepasitikėjimo, įtarinėjimo scenų, jo visiškai pasikeitusio elgesio po santuokos sudarymo nebuvo įmanoma išsaugoti santuoką, nes atsakovė tikėjosi lygiaverčių partnerių bendro gyvenimo, tačiau suprasdama tai, jog prieš sudarant santuoką turėjo ieškovą geriau perprasti, pažinti, neskubėti sudaryti santuoką, ji prisiima dalį kaltės dėl santuokos iširimo ir ji sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
10.4. Ieškinyje ieškovas teismo prašė „po santuokos nutraukimo jam palikti jo pavardę „P.“, o atsakovei – pagal jos pageidavimą. Tačiau teismas nusprendė atsakovei po santuokos nutraukimo suteikti buvusią ikisantuokinę pavardę „K.“. Sprendime dėstomos tik ieškovo sutuoktinę kaltinantys argumentai, atsakovės argumentų nenurodoma jokių, tik nurodoma, jog ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o teismo posėdžio metu sutiko dėl pareikšto ieškinio. Nors atsakovė teismo posėdyje pasisakė faktiškai su ieškiniu nesusipažinusi ir nežinodama jo turinio ir reikalavimų, tačiau visgi formaliai tai reikštų jog jos pavardė po santuokos nutraukimo turėjo būti nustatoma jos pasirinkimu (kaip nurodoma ieškinio reikalavime), o ne teismo iniciatyva.
10.5. Apeliantė po santuokos nutraukimo nori pasilikti turimą pavardę „P.“. Tai yra jos pasirinkimas turėti būtent tokią pavardę, apie tai ji pasiskelbė socialiniuose tinkluose, pasisakė draugams, giminėms ir artimiesiems, būtent tokia pavarde ji visiems yra žinoma. Tokia pavardė nurodoma jos asmens dokumentuose. Ir nėra jokio teisinio pagrindo, kodėl teismo nuožiūra jai turėtų būti suteikta kita, ikisantuokinė pavardė. Šioje byloje, nežiūrint į nepagrįstus ieškovo kaltinimus atsakovės atžvilgiu, santuoka nėra nutraukta dėl atsakovės kaltės, nėra pareikšta reikalavimo uždrausti jai pasilikti santuokinę pavardę, dėl ko ji negalėtų turėti pavardę savo pasirinkimu.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas K. P. prašo G. P. apeliacinį skundą atmesti ir Telšių rajono apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas nesuteikė galimybės jai susipažinti su visa bylos medžiaga, nepranešė apie teisę ir pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, nenustatė termino atsiliepimui pateikti, ir nepranešė tinkamai apie bylos nagrinėjimą. Atsakovė apie bylos nagrinėjimą buvo informuota tinkamai. 2018 m. rugpjūčio 22 d., santuokoje pragyvenus dvi savaites, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti santuoką, nuo to laiko su atsakove ieškovas gyveno skyriumi. 2018 m. rugsėjo 10 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė bylos nagrinėjimą sustabdyti, nustatant šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Ieškovas, norėdamas išsaugoti šeimą, 2018 m. rugsėjo 18 d. pateikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, prašymą teismas tenkino, civilinę bylą Nr. e2-5293-721/2018 paliko nenagrinėtą. Vėliau, paaiškėjus, kad atsakovė registruota vardu „(duomenys neskelbtini)“ svetainėje „Badoo“ ir ieškosi sau poros, užsiregistravusi svetainėje dėl pasimatymų su vaikinu, susitikinėja su kitu vaikinu, ieškovas, būdamas užsienyje, jai telefonu pranešė, kad kartu negyvens ir santuoką reikia nutraukti. CK 3.51 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, kad sutuoktiniu bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jei nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieni metai. Kadangi santuoka sudaryta 2018 m. rugpjūčio 4 d., ši nuostata negalėjo būti taikoma, todėl ieškovas informavo sutuoktinę, kad vėl bus teikiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir atsakovė sutiko nutraukti santuoką dėl abipusės kaltės, su tuo atsakovė sutiko ir teismo posėdyje, to neginčija ir dabar.
11.2. Tiek pirmą kartą, tiek antrą kartą ieškinys įkeltas į LITEKO ir EPP sistemą, apie tai atsakovė buvo perspėta ir žinojo, apeliantė yra EPP sistemos vartotoja. Vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, todėl pripažintina, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2018 m. lapkričio 21 d., taigi laikomi tinkamai įteiktais. Teismas paskyrė posėdžio datą ir pranešė apie bylos nagrinėjimą. Tiek iki bylos nagrinėjimo teisme, tiek bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepageidavo advokato pagalbos, byloje elgėsi pasyviai, neįvykdė pareigos numatytos CPK 42 straipsnyje, nesidomėjo byla. Atsakovė gavo šaukimą, dalyvavo teismo posėdyje, todėl darytina išvada, jog atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.
11.3. Atsakovei buvo pateiktas pakankamas terminas atsiliepimui pateikti, kuriame ir galėjo išdėstyti poziciją dėl pavardės, nes ieškovas paliko teisę spręsti tai atsakovei, be to atsakovė ieškovo nurodytoms aplinkybėms neprieštaravo, susitaikyti neprašė, išsaugoti santuokos nenorėjo. Atsakovė galėjo laiku pasirūpinti savo atstovavimu. Atsakovė pati apsisprendė, kad į teismo posėdį eis be advokato ir ji yra atsakinga už savo apsisprendimą. Atsakovei apie pavardės pasirinkimą buvo galimybė pasisakyti teismo posėdžio metu, tačiau teismo posėdyje neprieštaravo, kad būtų baigtas bylos nagrinėjimas iš esmės ir pereita prie baigiamųjų kalbų. Atsakovė pozicijos dėl pavardės neišreiškė, todėl teismas jos ir nenagrinėjo.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Teismas sprendė teisingai palikdamas jai iki santuokos turėtą pavardę. Atsižvelgiant į tai, kad šalys faktiškai santuokoje išgyveno labai trumpą laiką, apie porą savaičių, vėliau gyveno atskirai, santuoka iširo dėl abipusės kaltės, gyvendami labai trumpą laiką buvo vienas kitam nelojalūs, vaikų santuokoje negimė, ieškovas atsakovei kaip sutuoktinis nereikalingas, kam jai reikalinga santuokinė pavardė. Visiškai nepagrįstas argumentas, kad atsakovė pasiskelbė socialiniuose tinkluose, pasisakė draugams, giminėms ir artimiesiems ir neva visiems žinoma santuokinė pavardė. Pavardę galima pakeisti socialiniuose tinkluose ir niekam nebus nuostaba, kad nutraukus santuoką, jai lieka turėta ikisantuokinė pavardė.
11.5. Visiškai nepagrįstas apeliantės prašymas priteisti jai turėtas išlaidas apeliacinio proceso metu. Pirmos instancijos teismas visiškai patenkino ieškinio reikalavimus ir priimdamas sprendimą nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, bei patyrė 65 Eur išlaidų advokato pagalbai, t. y. iš viso patyrė 140 Eur išlaidų. Apeliantė elgiasi nesąžiningai, vilkina procesą reikalauja jai atlyginti turėtas išlaidas, nepagrįstai kaltina ieškovą dėl jo elgesio bylos nagrinėjimo metu, nes ieškovas, neva, nuslėpė nuo atsakovės ieškinio turinį. Ieškovas viso proceso metu elgėsi sąžiningai, skambino telefonu ir perspėjo, ieškinys buvo pateiktas per EPP, ieškovas nurodė atsakovės tinkamą adresą, suteikėjai teisę rinktis pavardę, atsakovė dalyvavo teismo posėdyje turėjo galimybę išreikšti savo nuomonę, tačiau to nepadarė, tik vėliau nusprendė teikti apeliacinį skundą ir kaltinti nepagrįstai ieškovą nesąžiningumu, reikalauti priteisti turėtas jos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, nepagrįstai didina išlaidas, teikia skundą dėl pavardės, nors ieškovas suteikė galimybę jai rinktis, būtų neteisinga priteisti ieškovui jos turėtų išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl faktinių aplinkybių
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini)rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 19. Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė, registruotino kilnojamo ir nekilnojamo turto neįgijo, kreditorinių reikalavimų neturi.
Dėl proceso teisės normų pažeidimo
15. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškią proceso teisės taikymo klaidą, kadangi atsakovei visiškai nesiuntė procesinių dokumentų. Teismas neišaiškino atsakovei procesinių teisių, numatytų CPK 42 straipsnyje, nesuteikė galimybės susipažinti su visa bylos medžiaga, nepranešė atsakovei apie teisę ir pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, nenustatė termino atsiliepimui pateikti, neišaiškino atsiliepimo nepateikimo pasekmių, taip nesuteikdamas atsakovei teisės žinoti dėl ko iškelta byla, kuo ji grindžiama, ir galimybės pasirūpinti teisiniu atstovavimu. Teismas taip pat pažeidė CPK 72 straipsnyje numatytas teismo šaukimo įteikimo taisykles. Dėl nurodytų proceso teisės taikymo klaidų, atsakovė neturėjo galimybės byloje pateikti savo atsikirtimų, paaiškinimų, išreikšti savo pozicijos dėl keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
16. Iš LITEKO informacinės sistemos nustatyta, kad ieškovo K. P. atsakovei G. P. pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo priimtas 2018 m. lapkričio 22 d. teisėjo rezoliucija. 2018 m. lapkričio 22 d. atsakovei adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstas teismo šaukimas į 2018 m. gruodžio 3 d. vyksiantį teismo posėdį. Minėtas šaukimas atsakovei įteiktas 2018 m. gruodžio 1 d. 2018 m. gruodžio 3 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo abi bylos šalys.
17. CPK 225 straipsnyje numatyta, kad priėmęs ieškinį teismas: nusiunčia atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikšto ieškinio ir jo priedų kopijas, informaciją apie galimybę ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu su siūlymu šalims šia galimybe pasinaudoti; nustato terminą atsiliepimams pareikšti, nurodydamas jo nepateikimo pasekmes; gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą ir laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, arba manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, priima šio CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 225 straipsnio 2, 3 ir 7 punktai).
18. CPK 142 straipsnio 1 dalis nustato, kad kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo. Pranešime teismas nustato atitinkamą terminą atsiliepimui pateikti, nurodo atsiliepimo nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį (CPK straipsnio 4 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad lingvistinis, sisteminis ir loginis CPK 142 straipsnio normų aiškinimas patvirtina teismo pareigą informuoti atsakovą apie pastarojo pareigą pateikti atsiliepimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-9-180/2017).
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei nei per EPP nei registruota pašto siunta nesiuntė atsakovei ieškinio kopijos bei pranešimo dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, kuriame būtų nustatytas terminas atsiliepimui pateikti bei išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės, numatytos CPK 142 straipsnio 4 dalyje. Byloje nenustatyta, kad ieškinio kopija, pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei būtų įteiktas kitais būdais. Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo skirdamas teismo posėdį nesivadovavo CPK 225 straipsnio 7 punkte įtvirtintomis nuostatomis. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, numatytas CPK 142 ir 225 straipsniuose.
20. CPK 133 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas šio CPK 117–132 straipsniuose nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad atsakovė dalyvavo 2018 m. gruodžio 3 d. vykusiame teismo posėdyje, teisėjų kolegijai nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė minėtame straipsnyje įtvirtintas šaukimo įteikimo taisykles.
21. CPK 42 straipsnyje įtvirtintos šalių teisės ir pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia šis Kodeksas. Ieškovas taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį. Šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pažymėtina, kad CPK 538 straipsnis numato šalių galimybę spręsti dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu vadovaujantis CK 3.51 straipsnio nuostatomis bei esant minėtame straipsnyje nustatytoms sąlygoms.
22. CPK 158 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo posėdžiui pirmininkauja bylą nagrinėjantis teisėjas arba šio CPK 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paskirtas teisėjų kolegijos pirmininkas. Teismo posėdžio pirmininkas turi išaiškinti šalims, tretiesiems asmenims ir jų atstovams pagal įstatymą jų teises ir pareigas, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai šalys ar tretieji asmenys bylą veda ne patys, o per advokatą arba jiems atstovauja aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys (CPK 158 straipsnio 3 dalis).
23. Iš 2018 gruodžio 3 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad šalims nebuvo išaiškintos procesinės teisės ir pareigos, kaip tai numatyta CPK 158 straipsnio 3 dalyje. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo lemti atsakovės nesugebėjimą tinkamai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, išreikšti savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų, šiuo atveju apeliantė apeliacinį skundą pateikė dėl pavardės jai palikimo nutraukus santuoką. Iš teismo posėdžio garso įrašo yra pagrindo spręsti, kad ji nereiškė jokių prašymų dėl bylos nagrinėjimo, nenurodė aiškios pozicijos dėl jai paliktinos pavardės, ar turėtos ikisantuokinės pavardės, nors pripažintina, kad ir teismas nepakankamai išsamiai analizavo, kokią pavardę atsakovė pageidauja, kad jai būtų palikta.
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai posėdžio pirmininkas mano, kad šalis be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, jog jiems būtų atstovaujama procese (CPK 161 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje; tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu. Šiuo atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdyje neturėjo atstovų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėl objektyvių aplinkybių negalėjo pasirūpinti atstovavimu iki teismo posėdžio pradžios. Teismo posėdžio metu atsakovė neprašė atidėti teismo posėdį dėl atstovo neturėjimo. Pažymėtina, kad asmuo, neturintis pakankamo išsilavinimo, teisinių žinių, pats sprendžia, ar jam reikalingas atstovavimas. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas atsakovei nesuteikė galimybės pasirūpinti teisiniu atstovavimu nepagrįstas, nes nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė tokį pageidavimą turėjo. Kaip minėta atsakovė jokių prašymų žodinio bylos nagrinėjimo metu nereiškė. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį, esmę, apeliantė nors ir nurodė aukščiau minėtas aplinkybes dėl jos teisių civiliniame procese pažeidimo, tačiau iš esmės ginčas byloje yra tik dėl pavardės, apeliantė neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, t.y., kad santuoka nutraukta nepagrįstai, bei kad nepagrįstai nustatyta abiejų sutuoktinių kaltė.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo
25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
26. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
27. Teisėjų kolega, išanalizavusi bylos medžiagą, tai, kas paminėta šios nutarties 24 punkte, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo pagrindus, tinkamai vertino įrodymus, atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus teisės išaiškinimus ir padarė pagrįstą išvadą, jog abi šalys yra kaltos dėl iširusios santuokos.
Dėl buvusių sutuoktinių pavardžių
28. Kaip minėta apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria po santuokos nutraukimo jai palikta iki santuokos sudarymo turėta pavardė „K.“, kaip neatitinkančią jos interesų ir tikrosios valios, argumentuoja, kad atsakovei turi būti palikta santuokinė pavardė „P.“.
29. Susituokusių asmenų teisė į pavardę ir buvusių sutuoktinių pavardės klausimai nutraukus santuoką reglamentuojami CK 3.31 ir 3.69 straipsniuose. CK 3.31 straipsnis numato, kad abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).
30. Nagrinėjamu atveju bylos šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taigi, netaikytina CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę. Be to, ieškovas K. ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – „P.“, atsakovei – pagal jos pageidavimą. Taigi iš esmės taip suformuluodamas reikalavimą, galima vertinti neprieštaravo dėl pavardės „P.“ palikimo atsakovei.
31. Iš 2018 gruodžio 3 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo nustatyta ( šios nutarties 23 punktas), kad teismui atsakovės užklausus dėl pavardės po santuokos nutraukimo, atsakovė neišreiškė aiškios pozicijos šiuo klausimu. Taigi kaip matyti, atsakovei teismo posėdžio metu neišreiškus aiškios pozicijos dėl pavardės po santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teismas nedėjo pastangų išsiaiškinti tikrąją atsakovės valią šiuo klausimu. Kita vertus atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo galėjo pasinaudoti savo teise išreikšti poziciją šiuo klausimu, pateikdama prašymą teismui, tačiau to nepadarė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei nepasinaudojus savo teise išreikšti poziciją dėl pavardės po santuokos nutraukimo, sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva paliko atsakovei iki santuokos turėtą pavardę, yra neteisėta tik iš dalies, nes tam įtakos turėjo ir pačios atsakovės veiksmai.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, įtvirtintas CPK 42, 142, 158, 225 straipsniuose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šių proceso normų pažeidimai galėjo turėti reikšmės priimant skundžiamą teismo sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas be jau minėtų apeliacinės instancijos teismo argumentų nepakankamai išsiaiškino dėl atsakovės pozicijos dėl jos noro pasilikti konkrečią pavardę po santuokos nutrukimo. Tačiau teismo sprendimą dėl nustatytų CPK pažeidimų naikinti visa apimtimi būtų per daug formalu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė iš esmės sutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl santuokos nutraukimo, o apeliacinis skundas yra tik dėl atsakovės pavardės, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti dalyje dėl buvusių sutuoktinių pavardžių, t. y. po santuokos nutraukimo ieškovui paliekant jo pavardę „P.“, atsakovei – santuokinę pavardę „P.“ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas dėl už apeliacinio skundo parengimą, rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio dydį, atsižvelgęs į konkrečiu atveju pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos. Apeliantė taip pat patyrė 42,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidas.
35. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme iškeltus reikalavimus, bei padarius išvadą, kad atsakovei (apeliantei) nepasinaudojus savo teise išreikšti poziciją dėl pavardės po santuokos nutraukimo, sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva paliko atsakovei iki santuokos turėtą pavardę, yra neteisėta tik iš dalies. Daroma išvada, kad apeliantė bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje patyrė iš dalies ir dėl savo pasyvių veiksmų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl ne visai teisinga ir sąžininga būtų priteisti iš ieškovo apeliantės patirtas išlaidas visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus visumą nustatytų aplinkybių tikslinga iš ieškovo priteisti tik pusę, t. y. 146,25 Eur (292,50 : 2 = 146,25) apeliantės (atsakovės) patirtų išlaidų už žyminį mokestį ir apeliacinio skundo parengimą (CPK 7, 8, 12,13, 98 straipsniai). Kitoje dalyje prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą dalyje dėl buvusių sutuoktinių pavardžių pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą išdėstyti taip:
Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo pavardę „P.“, atsakovei palikti santuokinę pavardę „P.“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 146,25 Eur (vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų ir 25 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.