Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. K. (S. K.) ir E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties netenkinti atsakovų pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2156-619/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Snoras Development“ ieškinį atsakovams S. K. ir E. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, peržiūrėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Tiek priimant sprendimą už akių, tiek skundžiamą nutartį buvo iš esmės pažeistos CPK normos, susijusios su tinkamu šalies informavimo ir dalyvavimu procese, kurios yra absoliutus ir neabejotinas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Teismas procesinės pareigos išaiškinti šalims jų esminę pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį bei išaiškinti jo nepateikimo pasekmes laiko formaliu pažeidimu, ir šios pareigos nevykdymą dangsto atsakovų pareiga domėtis procesu. Procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti tiesiogiai ieškovės, pažeidžiant tarptautinės sutarties nuostatas, kuriose nustatyta dokumentų įteikimo per kompetentingas institucijas tvarka. Ši aplinkybė lėmė tai, kad atsakovams šiame procese nebuvo pateikta esminė informacija, ko buvo galima išvengti atliekant standartizuotą tarp susitariančių valstybių taikomą procesinių dokumentų įteikimo procedūrą.Atsakovams nebuvo įteiktas pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, neišaiškintos šios pareigos neįvykdymo pasekmės. Atsakovai, neturėdami teisinių žinių bei patirties, pagrįstai tikėjosi sulaukti teismo pranešimo dėl įpareigojimo pateikti procesinį dokumentą ar šaukimo į teismo posėdį. Tarptautinis procesas trunka daug ilgiau, nei nacionalinis, dėl to atsakovų laukimas, kol bus gautas kitas procesinis dokumentas, pranešantis apie nustatytą terminą pateikti atsiliepimą ar teismo posėdį, buvo pagrįstas. Teismas turėjo panaikinti sprendimą už akių, nes egzistavo abu jo panaikinimo pagrindai. Atsakovų pateikti argumentai bei įrodymai patvirtino, kad sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, negalėjo būti priimtas, nes neegzistavo jo priėmimo esminė sąlyga – atsakovai nebuvo tinkamai informuoti apie proceso eigą. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, neatsižvelgė ir neįvertino atsakovų paaiškinimų dėl jų sąžiningumo, nevertino jų statuso bei galimybės gauti informaciją apie nesąžiningus ieškovės bei jos akcininko veiksmus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo sutartis prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovai pateikė gausybę paaiškinimų, pagrindžiančių jų sąžiningumą, subjektyvų interesą įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, tačiau teismas jų neįvertino ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų. Teismas neįvertino atsakovų pateiktų argumentų dėl sandorio sudarymo aplinkybių, atsiskaitymo pagal jį tvarkos. Pati atsiskaitymo tvarka nesuponuoja atsakovų veiksmų nesąžiningumo, nes ji yra įprastinė atsiskaitymams pagal sandorius.

Nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei skunde atsakovai neneigia, kad buvo informuoti apie vykstantį teismo procesą, kad visi procesiniai dokumentai jiems buvo įteikti, tačiau savo poziciją grindžia formaliais CPK reikalavimų pažeidimais, kurie neturi jokios įtakos sprendimo už akių pagrįstumui.Apeliuodami į tai, kad, įteikiant jiems procesinius dokumentus, buvo pažeistos tarptautinės sutarties nuostatos, atsakovai neatsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, kad teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl procesinių dokumentų jiems įteikimo, o pastaroji į Rusijos Federacijos kompetentingą instituciją, prašydama tarpininkauti įteikiant procesinius dokumentus, tačiau atsakymas dėl teisinės pagalbos suteikimo iki šiol nėra gautas. Taigi teismas nagrinėjamoje byloje buvo išnaudojęs visas procesines galimybes įteikti atsakovams procesinius dokumentus pagal tarptautinės sutarties reikalavimus. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 1 d. sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nedraudžia procesinių dokumentų įteikimo tokiu būdu, kokiu jie buvo įteikti atsakovams, todėl nėra pagrindo teigti apie paminėtos sutarties nuostatų pažeidimą.Skundo argumentu, kad jiems nebuvo įteiktas pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, atsakovė pernelyg suabsoliutina savo procesines teises, nors CPK įtvirtina ne tik šalies procesines teises, bet ir pareigas domėtis proceso eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, siekti, kad byla būtų išnagrinėti greitai ir teisingai etc. Bylos duomenys įrodo, kad atsakovai, gavę procesinius dokumentus ir būdami informuoti apie pradėtą teismo procesą, visiškai nesidomėjo jo eiga, nepateikė savo pozicijos, tokiu būdu veikdami prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Tai, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti ne jo gyvenamojoje vietoje, o jo sutuoktinės gyvenamosios vietos adresu, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Atsakovas neginčija nurodytus dokumentus gavęs. Be to, CPK nėra nustatyta reikalavimo procesinius dokumentus įteikti asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsakovų argumentai dėl sprendimo už akių nepagrįstumo yra itin formalūs bei nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovų S. K. ir E. K. prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio procesinio pasyvumo padarinius yra pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas, nes tokia šalis negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Apeliantų teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja abi sprendimo už akių panaikinimo sąlygos.Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.). Apeliantų teigimu, teismas jiems tinkamai neįteikė procesinių dokumentų, todėl jie nepateikė atsiliepimo į ieškinį.Jeigu asmuo, kuriam turi būti įteiktas procesinis dokumentas, nėra Lietuvos Respublikos pilietis, teismas kreipiasi į užsienio valstybės teismą ar kitą valstybės instituciją dėl teisinės pagalbos suteikimo (CPK 803 str. 3 d.). Nagrinėdami bylas Lietuvos Respublikos teismai su užsienio valstybių teismais dėl teisinės pagalbos susižino per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, išskyrus tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus atvejus, kai susižinoma tiesiogiai (CPK 801 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 1 d. sudarytos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – 1992 m. liepos 1 d. sutartis) 4 straipsnis nustato, kad teikdamos teisinę pagalbą, susitariančiųjų šalių įstaigos tarpusavyje susižino per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Generalinę prokuratūrą ir Rusijos Federacijos teisingumo ministeriją ir Generalinę prokuratūrą. Įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas, įteikia dokumentus pagal jos valstybėje galiojančias taisykles, jeigu įteikiamieji dokumentai surašyti jos kalba arba prie jų pridėtas patvirtintas vertimas (1992 m. liepos 1 d. sutarties 7 str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad teismas procesinius dokumentus atsakovams – Rusijos Federacijos piliečiams, siekė įteikti anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo nustatyta tvarka: 2014 m. vasario 10 d. teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, prašydamas tarpininkauti įteikiant atsakovams ieškinį ir teismo pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, pastaroji su nurodytu prašymu kreipėsi į Rusijos Federacijos teisingumo ministeriją (t. 1, b. l. 259); pasidomėjęs procesinių dokumentų įteikimo eiga, 2015 m. vasario 27 d. teismas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo informuotas, kad atsakymas į prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo iš atsakingos Rusijos Federacijos institucijos nėra gautas (t. 2, b. l. 103). 2015 m. gruodžio 21 d. ieškovė pateikė teismui duomenis, kad procesiniai dokumentai per tarptautinę siuntų tarnybą atsakovams buvo įteikti 2015 m. gruodžio 3 d. jų deklaruotos gyvenamosios vietos Rusijos Federacijoje adresu (t. 2, b. l. 113-115). Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas sprendė, kad procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti tinkamai. Kadangi nustatytu terminu atsakovai nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, 2016 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą už akių. Skundžiama nutartimi teismas konstatavo, kad procesinių kliūčių priimti sprendimą atsakovams už akių nebuvo.Nesutikdami su tokia teismo išvada, atsakovai skunde apeliuoja į pažeistas dvišalės 1992 m. liepos 1 d. sutarties nuostatas. Apeliantų teigimu, procesiniai dokumentai jiems, kaip Rusijos Federacijos piliečiams, galėjo būti įteikti tik per Rusijos Federacijos teisingumo ministeriją, o ne tiesiogiai ieškovės. Pritarti tokiai pozicijai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Paminėti bylos duomenys įrodo, kad teismas laikėsi tarptautinės sutarties nuostatų ir procesinius dokumentus atsakovams siekė įteikti šioje sutartyje nustatyta tvarka, tačiau aplinkybės, kad šis teisminis procesas buvo inicijuotas dar 2013 metų kovo mėnesį, kad praėjus beveik metams nuo teisinės pagalbos prašymo pateikimo atsakymas iš atsakingų Rusijos Federacijos institucijų nebuvo gautas ir nėra gautas iki šiol bei teisės į teisminę gynybą, proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principai pateisina pasinaudojimą kitomis CPK nustatytomis procesinių dokumentų atsakovams įteikimo galimybėmis. Priešingas nurodytų aplinkybių vertinimas reikštų paminėtų proceso principų bei ieškovės teisėto intereso dėl efektyvaus teisminio proceso pažeidimą. Kita vertus, nurodytų principų ir ieškovo teisėto intereso užtikrinimu negali būti pateisinamas apeliantų procesinių teisių pažeidimas. Nors sprendime už akių teismas nurodė, kad apeliantams ieškinys su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo (išversti į rusų kalbą) buvo pasirašytinai įteikti 2015 m. gruodžio 3 d., iš bylos duomenų matyti, kad pastarasis procesinis dokumentas apeliantams įteiktas nebuvo. Šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje neneigė ir teismas, tačiau sprendė, kad ji nesudaro sprendimo už akių panaikinimo pagrindo, kad atsakovų elgesys, kai jie nuo ieškinio įteikimo jiems momento iki 2016 m. gegužės 23 d. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo nesiėmė jokių veiksmų dėl pareikšto ieškinio, nepasidomėjo bylos eiga, neatitinka protingo, apdairus ir atidaus asmens elgesio standartų. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo pozicija. CPK 142 straipsnio 1 dalis nustato, kad kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo. Pranešime teismas nustato atitinkamą terminą atsiliepimui pateikti, nurodo atsiliepimo nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. CPK 285 straipsnio 5 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą. Lingvistinis, sisteminis ir loginis paminėtų teisės normų aiškinimas patvirtina ne tik teismo pareigą informuoti atsakovą apie pastarojo pareigą pateikti atsiliepimą, šio procesinio dokumento nepateikimo pasekmes, bet ir tai, kad teisinę reikšmę sprendimui už akių priimti turi būtent teismo pranešimo dėl atsiliepimo ar kito paruošiamojo dokumento pateikimo įteikimas atitinkamam proceso dalyviui. Nagrinėjamu atveju pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo apeliantams įteiktas nebuvo, taigi neegzistavo įstatyme nustatyta sprendimo už akių priėmimo sąlyga (CPK 285 str. 5 d. 1 p.).Skundžiamos nutarties motyvai, kad apeliantai, gavę ieškinį, turėjo pareigą pasidomėti proceso eiga, o jų elgesys, kai per daugiau nei 6 mėnesius nuo ieškinio įteikimo jiems nesiėmė jokių procesinių veiksmų, neatitinka protingo, rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standarto, nesudaro pagrindo teismui nesilaikyti įstatymo nustatytų sąlygų, būtinų sprendimui už akių priimti. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju atsakovai – užsienio piliečiai, ir dėl to nebuvo pagrindi preziumuoti, kad jiems (atsakovams) yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisės normos, taip pat ir tos, kurios nustato pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, domėtis proceso eiga, ir šių normų pagrindu vertinti apeliantų procesinį elgesį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje pareikštu ieškiniu ieškovė siekė nuginčyti apeliantų nuosavybės teises. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių, įtvirtintų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 1 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, sprendimo už akių priėmimas nagrinėjamu atveju galėjo lemti apeliantų nuosavybės teisių pažeidimą.Iš to, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų S. K. ir E. K. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, dėl ko yra pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų išdėstytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendžiant dėl byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo bei teisėtumo, bus ištirtos ir įvertintos nagrinėjant bylą iš naujo.Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės ir šioje proceso stadijoje dėl atsakovų prašymo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nesprendžiama.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.