- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-1522-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-02461-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Žibutė Budžienė (pran.), Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- B. M.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Stasys Zabita
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Leono Jachimavičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. M., atstovaujamo advokato Stasio Zabitos apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-134-652/2013 pagal ieškovo B. M. ieškinį bendraatsakoviams G. M. ir Š. M., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas B. M. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų G. M. ir Š. M. 9737,60 Lt turtinę žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 1-4). Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė G. M. yra gyvenamojo namo, žemės sklypo ir inžinerinių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Atsakovai pažeidė jo turtines teises, savavališkai pastatydami karkasinį priestatą su antstatu, ir dėl to padarė žalos ieškovo turtui – ieškovas negali naudotis namo palėpe, kuri tapo atvira atmosferiniams pokyčiams, atvėso jo namo dalis, atsirado pelėsis ir įtrūkimai, namas įgavo avarinės būklės požymių. Ekspertizės išvadose nurodyta, kad būtina skubiai nuardyti savavališkai pastatytą anstatą, tačiau ir toliau daroma žala ieškovo turtui, kenkia ieškovo sveikatai. UAB „Skena“ ekspertas A. Z. paskaičiavo ieškovo turtui padarytą žalą, todėl ji priteistina iš atsakovų, kaip iš kaltų, žalą padariusių asmenų.
Atsakovai G. M. ir Š. M. su ieškiniu nesutiko (T.1, b.l. 84-88). Nurodė, kad tarp šalių dėl savavališkos statybos padarinių kilęs ginčas išspręstas Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendimu ir 2011-10-07 papildomu sprendimu. Atsakovai įpareigoti per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), atstatyti iki rekonstrukcijos buvusią šią namo dalį, paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančias konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbus sutvarkyti statybvietę. Atsakovai neturi galimybių įvykdyti sprendimą, todėl vykdymas perduotas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kokius veiksmus reikia atlikti, o plėstinai aiškinti darbų apimtis negali nei ieškovas, nei sprendimą vykdanti institucija. Tik įvykdžius teismo nurodytus darbus, gali paaiškėti realios medžiagų ir lėšų sąnaudos. Rekonstrukcija buvo pradėta, ieškovui sutinkant. Bendraturčiai dėl savo patalpų šildymo intensyvumo susitarę nebuvo, centralizuotos šildymo sistemos name nėra. Ieškovas prašomos priteisti sumos nepagrindė jokiais įrodymais.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (T.1, b.l. 96-97). Nurodė, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, nors vykdymo procesas prasidėjęs. Mano, kad atstatymo darbų sąmata paremta prielaidomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų G. M. ir Š. M. ieškovo B. M. naudai 654,00 Lt nuostoliams atlyginti bei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (654,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2012-08-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Be to, iš atsakovų G. M. ir Š. M. priteisė po 193,00 Lt iš kiekvieno ieškovo B. M. naudai bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo B. M. priteisė 1867,00 Lt atsakovės G. M. naudai bylinėjimosi išlaidų, bei paskirstė kitas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 59-63). Teismas darė išvadą, kad ieškovo nurodyta stogo atstatymo darbų kaina - 4429,61 Lt gali būti orientacinė sprendimo įvykdymo išlaidų dalis. Teismo nuomone, nėra pagrindo priteisti stogo atstatymo darbų kainą, kol nėra įvykdyti teismo sprendimai. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, lokalinė sąmata nėra analizuojama pagal atskiras pozicijas, dėl kurių pasisakė šalys. Teismas sprendė, kad ieškinys dalyje dėl 4429,61 Lt stogo atstatymo darbų atmestinas. Teismo vertinimu ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – 2012-04-10 patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkui padarytos žalos nustatymo aktas, 2012-04-16 UAB ,,Dezinfa” ataskaita dėl pelėsio židinių, VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio dalinės ekspertizės aktas, iš dalies patvirtina ieškovo reikalavimą dėl patalpų remonto, tačiau sutikdamas su atsakovų argumentais, akcentavo, kad nurodyta ieškovo patalpų būklė atsirado ne tik dėl atsakovų neteisėtai pastatyto priestato, bet ir dėl kitų priežasčių - pastato amžiaus, pelėsio atsiradimo priežasčių, kurios susiję ir su ieškovo pastato dalies priežiūra (sienų danga, ventiliacijos nebuvimas, neapšildytos sienos ir pan.). Teismas sutiko su atsakovų atstovo argumentu, kad byloje nėra duomenų apie pastato būklę iki priestato pastatymo. Apžiūrint ir lyginant šalių turimas pastato dalis, kurios yra maždaug vienodos savo padėtimi ir išsidėstymu pastatyto priestato atžvilgiu (tiek pat lauko sienų, tokia pat dalis naujo stogo) matyti, kad atsakovės G. M. patalpų būklė yra geresnė. Teismo nuomone nebuvo paneigtos atsakovės G. M. nurodytos aplinkybės, kad ieškovas lango vietoje buvo iškirtęs duris, kas taip pat galėjo sąlygoti patalpos atvėsimą ar sienų įtrūkimą. Teismas sprendė, kad šios nurodytos aplinkybės ir ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad vidaus patalpų sužalojimai atsirado tiek dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (savavališka priestato statyba), tiek ir dėl pastato amžiaus, tiek ir dėl ieškovo nerūpestingų veiksmų. Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimą, žalos atlyginimo principas leidžia nukentėjusįjį grąžinti į tą padėtį, kurioje jis buvo iki teisių pažeidimo, tačiau ne pagerinti buvusią padėtį, todėl vadovaujantis įrodymų vertinimo tikėtinumo taisykle, nustatė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų atsirado ½ dalis nurodytų nuostolių, susijusių su vidaus patalpų sužalojimais. Teismas pažymėjo, kad visa nuostolių suma sudaro 1308,00 Lt (atsižvelgiant į ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytas kambarių remonto išlaidas – 1022,00 Lt, kitus darbus, susijusius su vidaus patalpų remontu – 57,90 Lt bei pridėtinės vertės mokestį – 228,00 Lt), tokiu būdu iš atsakovų priteistina suma sudaro 654,00 Lt. Teismo nuomone, kadangi solidarioji skolininkų pareiga yra preziumuojama, jei prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, o civilinėje byloje Nr. 2-1716-179/2012 abu atsakovai buvo pripažinti atlikę neteisėtus veiksmus, savavališkai pastatę priestatą, o ieškovas nuostolius kildina, būtent, iš atsakovų neteisėtų veiksmų dėl priestato pastatymo, atsakovai G. M. ir Š. M. turi atlyginti padarytą žalą solidariai. Be to, teismas sprendė, kad iš atsakovų priteistinos ieškovo reikalaujamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (654,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2012-08-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.). Teismas iš atsakovų priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams - proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas, atstovaujamas advokato Stasio Zabitos prašo pirmos instancijos teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei apelianto naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 71-73). Apeliantas skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo sprendimo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ekspertizės atsisakė būtent atsakovai, o tai reiškia, kad jie nepasinaudojo šia teise ir tokiu būdu nepaneigė ieškovo pateikto žalos nustatymo akto išvadų ir žalos pašalinimo darbų lokalinės sąmatos dydžio. Be to, nesutinka, kad vykdymo procesas yra prasidėjęs. Apeliantas teigia, kad šis procesas trunka jau metus laiko ir jokie sprendimo vykdymo veiksmai realiai nėra atlikti. Atsakovai sprendimo dėl rekonstrukcijos padarinių šalinimo nevykdo piktybiškai. Teismas be teisėto pagrindo sutiko su atsakovų argumentais, kad nurodyta ieškovo pastatų būklė atsirado ne tik dėl neteisėtai pastatyto priestato, bet ir dėl kitų priežasčių – pastato amžiaus, pelėsio. Teismas nepagrindė, kodėl tik iš dalies sutiko su ieškovo parodymais, kad nuostoliai atsirado kaip atsakovų savavališkai pastatyto priestato padarinys. Nepagrįsta teismo išvada, kad vidaus patalpų defektai atsirado ir dėl paties ieškovo nerūpestingų veiksmų. Teismo nesutikimas su eksperto išvada nemotyvuotas.
2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl ieškovui padarytos ir atlygintinos žalos dydžio. Nesutinka, kad ieškovo reikalavimo dalis dėl stogo atstatymo darbų iš dalies dubliuojasi su teismo sprendimo įvykdymo išlaidomis. Teigia, kad ieškovas nesiekia pagerinti buvusios padėties, o grįžti į padėtį, buvusią iki gyvenamojo namo rekonstrukcijos, kad savo techniškai tvarkinguose namuose galėtų gyventi saugiai. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas su sutuoktine gyvenantis ginčo name neturi galimybės įsigyti ar išsikelti į kitą būstą, todėl yra priverstas gyventi avariniame name ir žalos atlyginimo klausimas jam yra ypač aktualus. Laikančiųjų pastato konstrukcijų atstatymas į pirminę padėtį ir jų sutvirtinimas neapima ieškovui padarytos žalos pašalinimo darbų, pagal paskaičiuotą lokalinę sąmatą, todėl teismo sprendimų įvykdymo išlaidos negali dubliuotis su ieškovo nurodytais nuostoliais. Teismas, priimdamas sprendimą, neatribojo sprendimų vykdymo byloje dėl savavališkos rekonstrukcijos padarinių šalinimo ir to, kas sudaro ieškinio dalyką, t.y. žalos atlyginimo klausimo. Teismo atsisakymas priteisti stogo dalies atstatymo darbų kainą, kol nėra įvykdyti teismo sprendimai, vertintinas kaip imperatyviosios teisės normos pažeidimas, nes žalą, padarytą asmens turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, šiuo atveju – atsakovai solidariai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti ir atsakovų naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 80-85). Nurodė, kad nesutinka, jog teismo sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų. Teismas ištyrė visas bylos aplinkybes ir medžiagą. Apelianto teiginys, kad atsakovai atsisakė ekspertizės yra nepagrįstas, nes atsakovai nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių jos neinicijuos. Esančios specialisto išvados dėl kambarių defektų yra šališkos, prieštaraujančios faktinei padėčiai, kuri objektyviai egzistavo iki savavališko statinio atsiradimo bei egzistuoja iki dabar. priimti Teismo sprendimo vykdymo procesas užsitęsė dėl to, kad Inspekcija ėmė atsisakinėti teismo jai suteiktos teisės vykdyti teismo sprendimą. Mano, kad teismas teisingai atribojo teismo sprendimo vykdymo esmę ir su tuo susijusias galimas išlaidas nuo ieškovo prašomos atlyginti turtinės žalos sudėtinių dalių. Teismas aiškiai motyvavo, kodėl nepriteistina stogo atkūrimo sąmatinė vertė. Apeliacinio skundo motyvai šioje dalyje nepagrįsti. Nei specialisto pasirašytame akte, nei Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 sprendime, kurį vykdant reikia likviduoti savavališkos statybos padarinius, nepaminėta, kad dėl savavališkos statybos buvo sudarytos sąlygos pelėsiui atsirasti. nepagrįsti yra apeliacinio skundo (4, 5 psl. ) teiginiai, kad teismas be teisėto pagrindo vertino, jog ieškovo patalpų būklė atsirado ne tik dėl atsakovų neteisėtai pastatyto priestato, bet ir kitų priežasčių : pastato amžiaus, pelėsio atsiradimo priežasčių. Teismas objektyviai analizavo visas aplinkybes ir nesirėmė vien tik šališkais specialistų V. L., A. Z. vertinimais, kurių besąlygiško pripažinimo reikalavo ieškovas. Teismas objektyviai vertino visus pateiktus byloje duomenis apie pastato amžių, pelėsio atsiradimo priežastis, taip pat teismo posėdžio tvarka namo apžiūros metu nustatytus faktinius duomenis apie konkrečių patalpų būklę. Mano, kad apeliantas neįrodė, jog visi jo patalpose fiksuoti defektai besąlygiškai yra tik priestato statybos padariniai. Neįrodžius priežastinio ryšio tarp priestato statybos ir ieškovo patalpų, išskyrus 1-5 kambario kampą, defektų kilimo, atsakovų atsakomybė negali būti absoliuti tik dėl to, kad statyba teismo pripažinta savavališka. Visiškai nepagrįstai reikalaujama priteisti teoriškai paskaičiuotą namo stogo šlaito atstatymo išlaidų menamą sumą, kadangi tai gali būti tik teismo sprendimo vykdymo išlaidos, kurias turės padengti atsakovai. Teismas pilnai ir objektyviai ištyrė visus duomenis byloje, sprendime nurodė esminius bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimo motyvus ir teisingai taikė žalos atlyginimo principus.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra (T.2, b.l. 90-92). Nurodė, kad, atsižvelgus, kad atsakovai teismo sprendimų, kuriais buvo įpareigoti per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, iki 2012 m. balandžio 9 d. neįvykdė, t.y. savavališkai pastatyto gyvenamojo namo priestato (duomenys neskelbtini) nenugriovė ir neatstatė nugriautos (iki rekonstrukcijos buvusios) gyvenamojo namo dalies, o neįvykdymo atveju teisė tai atlikti teismo sprendimu buvo suteikta Inspekcijai, kuri dėl teismo sprendimų vykdymo kreipėsi į antstolio S. V. kontorą. Sutinka, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti už ją atsakingas asmuo. Be to, pažymėjo, kad atsakovams, siekiant įvykdyti teismo 2011-07-15 sprendimą ir 2011-10-07 papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-391-59/2011, reikalinga įgyti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei vieną projektą – gyvenamojo namo rekonstravimo projektą, kuriame gali būti nurodyti ir numatyti griovimo darbai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą dėl ieškovams padarytos turtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovų atliktų savavališkų priestato statybos darbų, atlyginimo bei ieškovams priteistos žalos dydžio pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, negrąžint bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali pakeisti sprendimą, siekdamas užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.).
Dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Nagrinėjamu atveju ginčo santykiams taikytinos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CPK 6.246-6.249 straipsnių normos. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2004; 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008; 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012).
Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų veiksmai statybos teisėtumą reglamentuojančių aktų laikymosi aspektu, statant priestatą, yra neteisėti ir tai konstatuota įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-07-15 teismo sprendimu ir 2011-10-07 papildomu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1716-179/2012 (T.1, b.l. 11-21), todėl teismas plačiau dėl šios pirmosios teismo instancijos išvados nepasisako (CPK 320 str. 1 d.).
Dėl atsakovų kaltės. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Taigi civilinė deliktinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda tik nustačius atsakovų kaltę. Atsakovo veiksmai statybos teisėtumą reglamentuojančių aktų laikymosi aspektu, (duomenys neskelbtini) yra neteisėti. Taigi atsakovų kaltę galima konstatuoti tuo atveju, jeigu jų veiksmai būtų žalos atsiradimo priežastis.
Dėl žalos ir priežastinio ryšio. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; kt.).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 9737,60 Lt nuostolių atlyginimą. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal šią įstatymo normą tarp skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys, t. y. atlyginama ne bet kokia žala, bet žala, kuri atsirado kaip skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) padarinys.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo faktu, kad dėl atsakovų savavališkų statybos darbų, ieškovui buvo padaryta žala. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad savavališka statyba dėl namo dalies rekonstrukcijos buvo pradėta ir vykdoma savavališkai, tai, kad atsakovai jau ilgą laiką nevykdo teismo sprendimo ir nesiekia kuo greičiau likviduoti savavališkos statybos padarinių, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus dėl žalos padarymo, priežastinį ryšį tarp šių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kurią patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. 2010 m. balandžio 28 d. VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras Statinio dalinės ekspertizės akte pasirašytas eksperto V. L. (T.1, b.l. 28-31) nurodyta, kad statinys turi avarinės būklės požymių, todėl būtina skubiai nuardyti ant žiogrinio namo savavališkai pastatytą antstatą, atstatyti į pirminę padėtį laikančiąsias konstrukcijas, jas sutvirtinti, nes tokie statinio laikančiųjų konstrukcijų pokyčiai, dėl kurių nebeužtikrinamas tolesnis mechaninis atsparumas ir pastovumas. UAB „Skena“ 2012 m. balandžio 10 d. aktas Nr. 12-04/03 dėl žalos nustatymo taip pat patvirtina padarytą žalą (T.1, b.l. 49-53). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų atstovo argumentai, kad byloje nėra duomenų apie pastato būklę iki priestato pastatymo, kad nėra paneigtos atsakovės G. M. nurodytos aplinkybės, kad ieškovas lango vietoje buvo iškirtęs duris, kas taip pat galėjo sąlygoti patalpos atvėsimą ar sienų įtrūkimą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad vidaus patalpų sužalojimai atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (savavališka priestato statyba), tačiau tam galėjo turėti įtakos ir pastato amžius, ir atskiri ieškovo nerūpestingi veiksmai (sienų danga palanki pelėsiui, ventiliacijos nebuvimas, neapšildytos sienos ir pan.). Atsakovai neįrodė, kad ne dėl jų atliktų savavališkos statybos darbų ieškovas patyrė žalą (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad žala ieškovui atsirado dėl atsakovų kaltės ir esant jų neteisėtiems veiksmams. Vertinant byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 str., 216 str., 218 str.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarp ieškovams padarytos žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys.
Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje buvo nustatytos visos atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei kilti sąlygos.
Dėl žalos dydžio. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu ir teigia, kad teismas neteisingai ištyrė ir įvertino įrodymus. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutinka.
CK 6.281 straipsnio 1 dalis numato, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo (CPK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimui turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusios asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-11. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnyje nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo/ sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo/sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Ieškovas prašo solidariai priteisti iš atsakovų 9737,60 Lt žalos (nuostolių): 4429,61 Lt už stogo atstatymo darbus, 612,46 Lt kambario 1-5 remonto išlaidas, 409,21 Lt kambario 1-4 remonto darbus, 57,90 Lt už kitus papildomus darbus.
Ieškovas jam padarytos žalos dydį įrodinėjo UAB „Skena“ aktu Nr. 12-04/03, bei atliktais skaičiavimais lokalinėje sąmatoje 2011 m. spalio mėnesio kainomis, kurioje nurodyta, kad dėl savavališkos priestato statybos, buvusio stogo atstatymo, sugadintų aitvarų suremontavimui su daline apdaila ieškovui priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) remonto darbams atlikti reikėtų 9737,60 Lt (T.1, b.l. 52-61). Teismas, atmesdamas reikalavimą priteisti 4429,61 Lt žalos atlyginimą už stogo remontą, nurodė, kad ši ieškovo reikalavimo dalis iš dalies dubliuojasi su teismo sprendimo įvykdymo išlaidomis, nurodyta darbų kaina gali būti orientacinė sprendimo įvykdymo išlaidų dalis, todėl kol nėra įvykdyti teismo sprendimai nėra pagrindo priteisti šią sumą. Su tokiais teismo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Bylos nustatyta, kad atsakovai teismo sprendimu buvo įpareigoti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, atstatyti nugriautą namo dalį, paruošus projektą atstatyti į pirminę padėtį laikančiąsias pastato konstrukcijas, jas sutvirtinti, baigus darbu sutvarkyti statybvietę, o atsakovams to neatlikus, tokia teisė suteikta trečiajam asmeniui (T.1, b.l. 11-21). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. vasario mėnesį, tačiau iš bylos medžiagos – atsakovų, trečiojo asmens atsiliepimų į ieškinį, paaiškinimų matyti, jog teismo sprendimo nei atsakovai, nei trečiasis asmuo nėra įvykdę ir patys nesiruošia vykdyti (T.1, b.l. 85; 97; T.2, b.l. 55-56).
Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertų pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai, kurie būtini atlikti tik ieškovui priklausančioje namo dalyje (T.1, b.l. 51). Nors atsakovai teigė, kad šiuo įrodymu negalima remtis nustatant sugadinto turto vertę, tačiau patys nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų atsikirtimus, dėl nesutikimo su pateiktu ieškovų žalos paskaičiavimu, duomenų apie tai, kokios būklės ir vertės ieškovo namo dalis buvo iki atsakovų savavališkų statybos darbų atlikimo (CPK 178 str.).
Pažymėtina, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, jog įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą, o tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, tai yra taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiškia, kad išvada apie faktų buvimą gali būti daroma ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą (CPK 176 str.). Taigi teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir, remdamasis logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2010; 2011-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011).
Iš byloje pateiktos UAB „Dezinfa“ 2012-04-16 rašto Nr. 243/12 nustatyta, kad pelėsio žininių plitimui reikia atlikti visą eilę darbų, kurių atlikimo kaina nėra įtrauktą į nuostolių sumą (T.1, b.l. 59-60). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad namas statytas 1961 metais, yra avarinės būklės, todėl atkūrimo išlaidos tokiu atveju yra lygios išlaidoms, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tačiau nėra įmanoma atkurti ieškovų turtą tos būsenos, kurios jis buvo iki jo sugadinimo. Visais atvejais tai galima padaryti tik naujomis medžiagomis, todėl turtas vis tiek bus atnaujintas labiau, nei atsakingas dėl jo sugadinimo kaltas asmuo. Todėl jei turtui atkurti yra panaudojamos žymiai geresnės medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesnis už buvusį, ir jeigu visas atkūrimo išlaidas padengtų žalą padaręs asmuo, tai teisiškai reikštų turto savininko praturtėjimą skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001). Tokia situacija teisėje netoleruotina, nes kompensacijos institutas bendrojoje civilinės teisės doktrinoje atlieka tik realios žalos atlyginimo funkciją bet negali atlikti kalto asmens dėl žalos nubaudimo funkcijos. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jeigu žalos dydžiui nustatyti remiamasi sąmatoje apskaičiuota atstatomąja verte, neturi būti apsiribojama kaštų, reikalingų objektui atkurti, apskaičiavimu. Jie turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo sugadinimo metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pakenkimo metu jo esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintų Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklių 27.2.2. punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto fizinis nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo jo statybos pabaigos metų užfiksuotų Nekilnojamojo turto kadastre. Iš pateikto Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo (T.1, b.l. 9) nustatyta, kad gyvenamojo namo fizinio nusidėvėjimo procentas yra 40 %, todėl vertinant pateiktą lokalinę sąmatą kaip įrodymą, tikslinga atsižvelgti į pastato nusidėvėjimo laipsnį. Teisėjų kolegija įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei remdamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti ieškovo prašomą priteisti žalos sumą 40 procentų nuo ieškovo reikalaujamos sumos nuo 9737,60 Lt iki 5842,56 Lt. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies - pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas padidinant teismo priteistos žalos atlyginimo sumą iki 5842,56 Lt (CPK 3226 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kitus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d.), todėl perskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovas už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėjo po 292,00 Lt žyminio mokesčio (T.1, b.l. 5; T.2, b.l. 76).Už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ieškovas sumokėjo 4000,00 Lt (T.1, b.l. 116-117), apeliacinės instancijos teisme 3500,00 Lt (T.2, b.l. 74-75). Be to, ieškovas yra patyręs papildomų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu: - 332,75 Lt už UAB „Dezinfa“ paslaugas ir 900,00 Lt už UAB „Skena“ paslaugas (T.1, b.l. 119-121). Viso ieškovas yra patyręs 9316,75 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 2000,00 Lt (T.1, b.l. 183-184) ir 2000,00 Lt už pagalbą apeliacinės instancijos teisme (T.2, b.l. 87-89, viso 4000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Įvertinus tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (60 proc.), bei vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintais maksimaliais dydžiais (Rekomendacijų 8.2 p., 8.9 p., 8.18 p.), teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, posėdžių trukmę, bylos apimtį, į tai, kad posėdžiuose ieškovą atstovavo advokato padėjėja, iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 5350,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.), o iš ieškovo atsakovams priteistina 1600,00 Lt. Bylinėjimosi išlaidos, kurios turi būti priteisiamos iš atsakovų, įskaitytinos į bylinėjimosi išlaidas, kurios turi būti priteisiamos atsakovų naudai iš ieškovo, ir taip paskirsčius bylinėjimosi išlaidas jos priteistinos šitaip: ieškovo naudai iš atsakovų priteistina 3750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 1875,00 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 5842,56 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt du litus penkiasdešimt šešis centus) nuostoliams atlyginti bei penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5842,56 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2012-08-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 1875,00 Lt (po vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis litus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.