Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-791-1127/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-10
Bylos Nr.
1-791-1127/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15050-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė
Kaltinamasis
V. S.
Nukentėjusysis
G. K.
Advokatai
Danuta Cytovič
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-791-1127/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15050-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2.; 1.2.18.2.; 1.2.18.3; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.2.; 2.4.1.2.; 2.4.1.3.

(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 10 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė,sekretoriaujant Agatai Kurlovič,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai,kaltinamajam V. S. (V. S.), jo gynėjai advokatei Danutai Cytovič,nukentėjusiajai G. K.,vertėjams Giedriui Račkauskui, Anai Restenienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Gardine, Baltarusijoje, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, našlys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. S. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: jis 2023 m. balandžio 15 d., tiksliau nenustatytu laiku neteisėtai įgijęs, t. y. radęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB „Swedbank“ bekontaktę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. K. vardu, leidžiančią elektroniniu būdu disponuoti nukentėjusiosios G. K. lėšomis, esančiomis AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo šią svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, inicijuodamas finansines operacijas, t. y. pridėdamas minėtą bekontaktę elektroninę banko mokėjimo kortelę prie banko kortelių skaitytuvo, tokiu būdu pristatydamas save kaip G. K., ir atliko šias neteisėtas finansines operacijas:

1. 2023 m. balandžio 15 d., 13.20 val., degalinėje „Baltic Petroleum“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), inicijavo finansinę operaciją 7,50 eurų sumai, sumokėdamas už prekes;

2. 2023 m. balandžio 16 d., 09.11 val., degalinėje UAB „EMSI degaline Vilnius“, esančioje (duomenys neskelbtini), inicijavo finansinę operaciją 8,10 eurų sumai, sumokėdamas už prekes;

3. 2023 m. balandžio16 d., 07.43 val., degalinėje „Baltic Petroleum“, esančioje (duomenys neskelbtini), inicijavo finansinę operaciją 40,42 eurų sumai, sumokėdamas už kurą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, minėta banko mokėjimo kortele laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. balandžio 21 d., bandė inicijuoti šias finansines operacijas, tačiau mokėjimai buvo atmesti, kadangi kortelė buvo užblokuota:

1. 2023 m. balandžio17 d., 06.12 val., degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), bandė inicijuoti finansinę operaciją 8 eurų sumai;

2. 2023 m. balandžio 21 d., 06.06 val., degalinėje „Baltic Petroleum“, (duomenys neskelbtini), bandė inicijuoti finansinę operaciją 7,5 eurų sumai.

Tokiu būdu jis pasinaudodamas svetima banko kortele inicijavo finansines operacijas 56,02 eurų sumai.

Be to, V. S. neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone, o būtent:

jis 2023 m. balandžio 15 d., tiksliau nenustatytu laiku, šalia degalinės „Baltic Petroleum“, esančios (duomenys neskelbtini), rasdamas, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ banko debetinę kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. K., ir ją neteisėtai laikė su savimi iki 2023 m. balandžio 22 d., kol tiksliau nenustatytu laiku ją išmetė teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje .

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino. Parodė, kad praėjusių metų pavasarį rado gulinčią kortelę „Baltic Petroleum“ degalinėje, ją paėmė ir pasinaudojo. Taip elgdamasis nežinojo, kad daro nusikaltimą. Perskaitęs, kas parašyta ant kortelės, tokio asmens nepažinojo, bet suprato, kad kortelė priklauso kažkam kitam. Kortele atsiskaitė degalinėse tris kartus: du kartus atsiskaitė pirkdamas cigaretes, o vieną kartą už kurą, sutinka, kad atsiskaitė už tokias sumas, kokios nurodytos kaltinime. Atsiskaitinėdamas kortele tuo metu negalvojo, kad naudojasi kažkieno kito pinigais. Atsiskaitymų metu užtekdavo kortelę tik priliesti, įvesti PIN kodo nereikėdavo. Vėliau kortelę išmetė, nes pamiršo, kad ją turi, padėjo ją ant apšvietimo stulpo, esančio prie (duomenys neskelbtini). Su kaltinimu sutinka, gailisi. Paskutinį kartą teistas buvo 2013 m. liepos 12 d. 8 MGL dydžio bauda, kurią yra sumokėjęs. Norėtų susitaikyti su nukentėjusiąja, jos atsiprašo. Sutinka sumokėti jai padarytą žalą

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. K. parodė, kad 2023 m. balandžio 16 d., apie 09.00 val. į telefoną gavo momentinį pranešimą, kad su jos „Swedbank“ banko kortele atsiskaityta degalinėje ,,Baltic Petroleum“, adresu, (duomenys neskelbtini). Nurašyta suma - 40,42 eurai. Tuo metu buvo namuose, Vilniuje. Iškart jungėsi prie savo elektroninės bankininkystės ir užblokavo banko kortelę. Pradėjo žiūrėti atsiskaitymo banko kortele išrašą, pastebėjo, kad 2023 m. balandžio 15 d., degalinėje ,,Baltic Petroleum“, adresu, (duomenys neskelbtini), nurašyta suma - 7,50 eurų, ir 2023 m. balandžio 16 d., degalinėje „EMSI“ nurašyta suma - 8,10 eurų. Užblokavus banko kortelę, nuvyko į degalinę ,,Baltic Petroleum“, adresu (duomenys neskelbtini). Degalinės operatorė atspausdino kvitą, pateikė jo kopiją. Operatorė peržiūrėjo degalinės vaizdo kamerų įrašus, pasakė jai, kad apie 07.45 val. su jos banko kortele atsiskaitė bekontaktiniu būdu, vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuris atvyko su automobiliu Audi A4, valstybinio numerio nenurodė. 2023 m. balandžio 22 d. jai į „messenger“ programėlę parašė vyras, pasivadinęs (duomenys neskelbtini). Jis paklausė, ar nepametė banko kortelės, nes ją rado sankryžoje prie (duomenys neskelbtini). Susitarė dėl kortelės atsiėmimo. Kortelę atsiėmė. Banke jau buvo užsakiusi gaminti kitą banko kortelę. Mokestį už kortelės pagaminimą nurodys tyrimo eigoje. Civilinį ieškinį pareikš, kai bus nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Jai padarytos turtinės žalos dydis - 56,02 eurai. Banko kortelę pametė 2023 m. balandžio 12 d. arba 2023 m. balandžio 13 d. 2023 m. balandžio 23 d. parašė pareiškimą į ePoliciją (b. l. 31-34).

2023 m. balandžio 23 d. G. K. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 12 arba 13 dieną buvo pamesta banko kortelė. Pastebėjo, kad kovo 16 dieną kortele įvyko atsiskaitymas „Baltic Petrolum“ degalinėje ir „EMSI“ degalinėje, nors tuo metu buvo namuose. Pastebėjo, kad atsiskaityta kortele, kai atėjo žinutė iš banko. Patikrinus sąskaitą pastebėjo, kad, galimai buvo atsiskaityta ir balandžio 15 dieną toje pačioje „Baltic Petrolum“ degalinėje. Nuvykus į degalinę, pardavėja atspausdino kvito kopiją ir patikino, kad toks atsiskaitymas buvo. Patikrinus kameras, buvo pastebėtas vyras, kuris užsipylė kurą ir atsiskaitė jos banko kortele. Pastebėjus, kad įvyko atsiskaitymai, banko kortelė buvo užblokuota. Atsiskaitymai vyko nenaudojant PIN kodo, tiesiog prilietus kortelę prie skaitytuvo. Kovo 22 d. su ja susisiekė žmogus, kuris rado išmestą kortelę prie (duomenys neskelbtini). Prie pareiškimo pridėtos mokėjimo nurodymų kopijos, iš kurių matyti, kad iš banko sąskaitos 2023 m. balandžio 16 d. atliktas 8,10 Eur mokėjimas, 2023 m. balandžio 16 d. 40,42 Eur mokėjimas, 2023 m. balandžio 15 d. 7,5 Eur mokėjimas (b. l. 9-10, 13-15).

Iš 2023 m. gegužės 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2023 m. balandžio 16 d. vaizdo įrašas „51 deg_1-2 kolonele_main_20230416074222_074439.avi“, jo trukmė 2 min. 15 s. Vaizdo įraše matosi nurodyta data 2023 m. balandžio 16 d., prie kuriuos nurodytas laikas vaizdo įrašo eigoje nuo 07:42:22 val. iki 07:44:37 val. Vaizdo įraše matosi kameros pavadinimas „1-2 kolonele“. Vaizdo stebėjimo kamera yra lauke, nukreipta į degalinės degalų įpylimo kolonėles. Matyti, kad prie degalų kolonėlės iš dešinės pusės privažiuoja (duomenys neskelbtini) „Audi“ automobilis, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) iš minėto automobilio vairuotojo vietos išlipo vyras - vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, žilais plaukais, dėvintis tamsią striukę, mėlynas džinsines kelnes, avintis tamsius batus su baltu padu. Vaizdo įraše matosi, kad minėtas vyras nuėjo prie automobilio galo ir atidaręs automobilio kuro bako talpos dangtį paėmė iš kolonėlės degalų pylimo pistoletą, kurį įdėjo į automobilio kuro bako užpylimo angą. Vaizdo įraše nuo 07:44:18 val. matosi, kad vyras užsipylęs degalus, kuro įpylimo pistoletą pakabino kolonėlėje, pajudėjo, ėjo link vaizdo stebėjimo kameros pusės. Vaizdo įraše „51 deg_kasa 1_main_20230416074447_074529.avi“, kurio trukmė 0 min. 41 s., nurodyta data 2023 m. balandžio 16 d., 07:44:46 val. iki 07:45:27 val., matyti, kad vaizdo stebėjimo kamera yra patalpoje, nukreipta į stalą, prie kurio įrengti monitoriai, kasos stalčius, prie kurio stovi mėlynais drabužiais apsirengusi moteris. Vaizdo įraše matosi, kad prie stalo priėjo minėtas praeitame vaizdo įraše vyras, rankose laikydamas juodos spalvos piniginę, iš kurios išėmė ir pridėjo oranžinės spalvos banko kortelę prie banko kortelių skaitytuvo. Matyti, kad iš spausdintuvo buvo atspausdintas kvitas, kurį minėta moteris perdavė vyrui ir kvitas, kurį moteris įdėjo į atskirą skaidrią dėžutę. Vaizdo įraše matosi, kad minėtas vyras paėmė atspausdintą kasos kvitą ir pasišalino iš patalpos (b. l. 19-20, 21-22).

Iš 2023 m. rugsėjo 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas AB „Swedbank“ mokėjimo kortelės „Bekontaktė Debit MC“ Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. balandžio 22 d. atliktų operacijų sąrašas. Nustatyta, kad buvo atliktos šios operacijos (nurodant mokėjimo kortelę, operacijos datą, operacijos tipą, vietos pavadinimą, sumą, valiutą, statuso reikšmę, aptarnavimo vietos banką, terminalą):

1. (duomenys neskelbtini) | 2023 m. balandžio 21 d. 06:06:48 val. | Pirkinys | „Baltic Petroleum“ (duomenys neskelbtini)| 7,5 | EUR | Atmesta. Blokuota kortelė | Swedbank | (duomenys neskelbtini);

2. (duomenys neskelbtini) | 2023 m. balandžio 17 d. 06:12:20 val. | Pirkinys | „CIRCLE K“ (duomenys neskelbtini) | 8 | EUR | Atmesta. Blokuota kortelė | (duomenys neskelbtini);

3. (duomenys neskelbtini) | 2023 m. balandžio 16 d. 09:11:17 val. | Pirkinys | UAB „EMSI“ (duomenys neskelbtini)| 8,1 | EUR | Patvirtinta | SEB | (duomenys neskelbtini);

4. (duomenys neskelbtini) | 2023 m. balandžio 16 d. 07:43:29 val. | Pirkinys | „Baltic Petroleum“ (duomenys neskelbtini)| 40,42 | EUR | Patvirtinta | Swedbank | (duomenys neskelbtini);

5. (duomenys neskelbtini) | 2023 m. balandžio 15 d. 13:20:46 val. | Pirkinys | „Baltic Petroleum“ (duomenys neskelbtini)| 7,5 | EUR | Patvirtinta | Swedbank | (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-28).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020).

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu bent vienos finansinės operacijos inicijavimu ar atlikimu. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog finansinės operacijos inicijavimas svetima elektronine mokėjimo priemone yra neteisėtas, ir nori taip veikti (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-257-875/2023).

Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-289-697/2020). Be to, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 215 straipsnio dispozicijoje įtvirtintos nusikaltimų sudėtys yra formalios ir baudžiamoji atsakomybė kyla nuo bet kurio iš šių straipsnio dispozicijos išvardintų veiksmų atlikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar dėl nusikalstamų veiksmų kilo kokių nors padarinių.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad V. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone ir ją neteisėtai panaudojo. Visi byloje ištirti įrodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltę dėl šių veikų pripažino visiškai, nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku, šalia degalinės „Baltic Petroleum“ rado svetimą banko kortelę ir ja pasinaudojo, t. y. atsiskaitė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, degalinėse tris kartus: du kartus atsiskaitė pirkdamas cigaretes, o vieną kartą už kurą. Svetimą banko mokėjimo kortelę laikė su savimi iki 2023 m. balandžio 22 d., kai piniginėje pastebėjo ją, išėmė ir paliko ant gatvės žibinto prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios G. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai. Nukentėjusioji tiek teikdama pareiškimą, tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jos bekontaktė kortelė buvo pamesta, o 2023 m. balandžio 16 d. pastebėjo atsiskaitymus degalinėje. Byloje pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, kad kaltinamasis 2023 m. balandžio 16 d. degalinėje „Baltic Petroleum“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmuo įsipylė kuro ir atsiskaitė už jį bekontakte mokėjimo kortele. Kad su G. K. priklausančia kortele buvo atlikti trys mokėjimai ir bandyta inicijuoti du atsiskaitymus, patvirtina ir mokėjimo kortelės operacijų sąraše esantys duomenys.

V. S. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, t. y. kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, taip pat neteisėtai, pasinaudodamas šia priemone, inicijavo finansines operacijas, ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamasis V. S. ir nukentėjusioji G. K. pateikė prašymą taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja. Teismui pateiktas susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji baudžiamojoje byloje susitaikė, kaltinamasis pripažįsta kaltę, labai apgailestauja dėl padarytų nusikaltimų, atsiprašo už tai nukentėjusiosios, sutinka sumokėti jai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bendrai 379,52 Eur sumai. Nukentėjusioji G. K. pareiškė, kad atleidžia kaltininkui už jo veiksmus, susitarė dėl žalos atlyginimo, mano, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Susitaikymo protokolu nukentėjusioji nurodė, kad gavo iš kaltinamojo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą – 379,52 Eur sumą, daugiau jokių pretenzijų jam neturi (b. l. 152-154).

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Baudžiamasis įstatymas nenumato kitų apribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, tame tarpe dėl padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, t. y. įstatymas nedraudžia teismui, esant visoms BK 38 straipsnį, numatytoms sąlygoms, svarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės už keletą nusikalstamų veikų, numatytų minėto straipsnio 1 dalyje. Tai matyti analizuojant teismų praktiką, pagal kurią aplinkybė, kad asmuo yra padaręs kelias nusikalstamas veikas, nelaikytina kliūtimi taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Vilniaus apygardos teismo nutartis 1A-353-166/2017; Klaipėdos apygardos teismo nutartis 1A-102-795/2021; Kasacinė nutartis 2K-117/2005 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, dėl ko kaltinamasis negalėtų būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį – asmuo nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tais pačiais pagrindais. V. S. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, kaltę dėl abiejų veikų padarymo visiškai pripažino, gailisi. Taigi, asmuo atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sąlygą.

Nukentėjusioji G. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 379,52 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Tačiau, kaip matyti iš teismui pateikto susitaikymo protokolo, žala nukentėjusiajai buvo atlyginta, pastaroji tą patvirtino ir atskiru pranešimu teismui, kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė (b. l. 148). Taigi, nustatytos antra ir trečia sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte.

Pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra viena iš esminių būtinų, lemiamų sąlygų, kuriai esant asmeniui gali būti taikomos. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, vertintina tai, kad kaltinamasis yra laikomas neteistu, t. y. nors anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas už šias veikas jau yra išnykęs, 2021 m. balandžio 19 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 2 dalimi (ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo) (b. l. 69-70), kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą. V. S. administracine tvarka nebaustas (b. l. 71), dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju (b. l. 74-75), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip laiku ir kokybiškai atliekantis darbo užduotis, malonus ir paslaugus, visada padedantis ir patariantis iškilus neaiškumams, charakteristikoje taip pat nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimų neturėjo (b. l. 134). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis išvadas dėl savo netinkamo elgesio padarė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis 4 punktas). Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlyginis, kaltinamasis privalės stengtis gyventi pagal nusistovėjusias visuomenėje taisykles, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nes priešingu atveju, jam gali tekti atsakyti už šias nusikalstamas veikas ir atlikti bausmę. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58), paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

G. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 379,52 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b. l. 39). BPK 107 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas. Nagrinėjamu atveju, civilinei ieškovei žala atlyginta visiškai, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Šioje byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo V. S. valstybės naudai 740,83 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl advokatės Danutos Cytovič dalyvavimo šioje baudžiamojoje byloje, ginant V. S. (b. l. 142-146).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. kad gynėjas šioje byloje kaltinamajam V. S. buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmestinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – CD laikmena, kurioje yra vaizdo įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. (V. S.), vadovaujantis BK 38 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, atleisti V. S. ir nukentėjusiajai G. K. susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiosios G. K. civilinio ieškinio nutraukti.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų 740,83 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos V. S. teikimą.

Daiktą, turinį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti V. S., kad:

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė