Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-353-166/2017

Teisėja Giedrė Norvilienė Teisminio proceso Nr.1-73-1-00255-2014-1

2017 m. gegužės 24 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį bei 1981 straipsnio 1 dalį (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir baudžiamosios bylos dalis jo atžvilgiu nutraukta.

Priteista iš A. K., G. M., ir E. J. po 114,25 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų dvidešimt penkis centus) valstybės naudai proceso išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu G. M. nuteistas pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 198¹ str. 1 d. (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), E. J. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. bei 198¹ str. 1 d. (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir baudžiamosios bylos dalis jo atžvilgiu nutraukta, tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, G. M. ir E. J., veikdami bendrai, neteisėtai įgijo ir disponavo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, o būtent: G. M., A. K. ir E. J. iš anksto susitarus vykdyti elektroninėje erdvėje sukčiavimą, 2013 m. lapkričio 9 d., 17:37:42 val. G. M. ir A. K. būnant kavinėje „C. I.“, priklausančioje UAB „Keturi kambariai“, esančioje Vilniaus g. 17, Vilniuje, bei naudojantis nešiojamu kompiuteriu „Asus“, priklausančiu A. K., jiems (G. M. ir A. K.) prisijungus prie Wi-fi, kurio IP (duomenys neskelbtini), įdiegtos interneto naršyklės kompiuterinės programos ir bendraujant internetinėje svetainėje www.hotnot.lt su nukentėjusiąja E. B., jie neteisėtai (apgaule) iš pastarosios įgijo jos vardu AB „Swedbank“ banko atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės sistemos duomenis – ID kodus ir PIN kodus, kuriuos G. M. ir A. K. neteisėtai laikė su savimi ir naudojo laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 9 d., 17:37 val. iki 2013 m. lapkričio 10 d.

Tokiais savo veiksmais A. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 214 str. 1 d.

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, G. M., ir E. J., veikdami bendrai, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: A. K., G. M. ir E. J., iš anksto susitarę vykdyti elektroninėje erdvėje sukčiavimą, 2013 m. lapkričio 9 d., apie 17:30 val. G. M. ir A. K. būnant kavinėje „C. I.“, priklausančioje UAB „Keturi kambariai“, esančioje Vilniaus g. 17, Vilniuje, naudojantis nešiojamuoju kompiuteriu „Asus“, kuris priklausė A. K., turint tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. lapkričio 9 d., 17:37:42 val. G. M. ir A. K. prisijungus prie Wi-fi, kurio IP (duomenys neskelbtini), ir bendravimo internetinėje svetainėje www.hotnot.lt su E. B. metu apgaule iš pastarosios įgijus jos vardu AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos duomenis – ID kodus ir PIN kodus, po ko jos vardu G. M. ir A. K. užsiregistravus UAB „4Finance“ internetinės svetainės tinklapyje www.vivus.lt, kurios IP (duomenys neskelbtini), užpildžius paskolos paraišką, pateikus melagingus asmens duomenis ir informaciją apie tai, kad tariamai E. B. nori gauti 1 000 Lt (ekvivalentas 289,62 Eur) dydžio paskolą, neteisėtai panaudojus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – E. B. vardu atidarytos AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo tapatybės patvirtinimo duomenis – ID kodą, PIN kodus ir slaptažodį, suvedus naudotojai E. B. suteiktus autentifikavimo kodus ir kintamus slaptažodžių kortelės slaptažodžius, save identifikavus kaip teisėtą duomenų naudotoją per interneto banką, tokiu būdu neteisėtai prisijungus prie E. B. minėtos paskyros ir neteisėtai pasinaudojus AB „Swedbank“ banko klientei E. B. išduotos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, po ko iš E. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „4Finance“ LT sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, kurį patvirtinus kintamu E. B. išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžiu, tuo pačiu patvirtinus, kad sutinka su Vivus.lt paskolos sutarties sąlygomis, internetu sudarius E. B. vardu paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į pastarosios banko sąskaitą UAB „4Finace“ pervedė 1 000 Lt (ekvivalentas 289,62 Eur), kuriuos iš karto pervedus į A. K. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko toliau siekiant suklaidinti nukentėjusiąją, iš A. K. banko sąskaitos 1 000 Lt (ekvivalentas 289,62 Eur) pervedus į E. B. AB „Swedbank“ banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), toliau siekiant įtikinti nukentėjusiąją, kad nėra jokios apgaulės ir pinigai grįžo į jos banko sąskaitą, ir pastarajai įsitikinus, kad pinigai grįžo, neužilgo iš E. B. minėtos banko sąskaitos pinigus – 1 000 Lt (ekvivalentas 289,62 Eur) G. M. ir A. K. pervedus į E. J. sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos 2013 m. lapkričio 11 d., 11:57 val. E. J. išgrynino bankomate „H064“, adresu Viršuliškių g. 40, Vilniuje, tokiu būdu neteisėtai, pažeisdami UAB „4Finance“ ir AB „Swedbank“ banko sistemos apsaugos priemones, numatančias, kad teisę prisijungti prie šių sistemos paskyrų turi tik klientai, sudarę su bendrovėmis sutartis, autentifikuojami pagal tik jiems suteiktus duomenis, prisijungė prie UAB „4Finance“ ir AB „Swedbank“ klientės E. B. informacinės sistemos paskyrų internetinėse sistemose www.vivus.lt ir https://ib.swedbank.lt/private, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis atliekant finansines operacijas su AB „Swedbank“ bankas klientės E. B. sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis bei apgaule įgijo svetimą – E. B. priklausantį turtą – 1 000 Lt (ekvivalentas 289,62 Eur), tuo padarydami jai šios sumos dydžio turtinę žalą.

Po ko, tęsdami nusikalstamą veiką, A. K. ir G. M. 2013 m. lapkričio 9 d., apie 18:00 val. būnant kartu kavinėje „C. I.“, priklausančioje UAB „Keturi kambariai“, esančioje Vilniaus g. 17, Vilniuje, naudojantis nešiojamuoju kompiuteriu „Asus“, kuris priklausė A. K., turint tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. lapkričio 9 d., 18:11:02 val., G. M. ir A. K. prisijungus prie Wi-fi, kurio IP (duomenys neskelbtini), bendravimo metu internetinėje svetainėje www.hotnot.lt su E. B., apgaule iš pastarosios įgijus jos vardu AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos duomenis – ID kodus ir PIN kodus, po ko jos vardu užsiregistravus UAB „MCB Finance“ internetinės svetainės tinklapyje www.credit24.lt, kurios IP (duomenys neskelbtini), užpildžius paskolos paraišką, pateikus melagingus asmens duomenis ir informaciją apie tai, kad tariamai E. B. nori gauti 500 Lt (ekvivalentas 144,82 Eur) dydžio paskolą, neteisėtai panaudojus svetimos elektroninės mokėjimo priemonės – E. B. vardu atidarytos AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo tapatybės patvirtinimo duomenis – ID kodą, PIN kodus ir slaptažodį, suvedus naudotojai E. B. suteiktus autentifikavimo kodus ir kintamus slaptažodžių kortelės slaptažodžius, save identifikavus kaip teisėtą duomenų naudotoją per interneto banką, tokiu būdu neteisėtai prisijungus prie E. B. minėtos paskyros ir neteisėtai pasinaudojus AB „Swedbank“ banko klientei E. B. išduotos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, po ko iš E. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „MCB Finace“ LT sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, kurį patvirtino kintamu E. B. išduotos slaptažodžių kortelės slaptažodžiu, tuo pačiu patvirtinus, kad sutinka su Credit24.lt paskolos sutarties sąlygomis, internetu sudarius E. B. vardu paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į pastarosios banko sąskaitą UAB „MCB Finance“ pervedus 500 Lt (ekvivalentas 144,82 Eur), kuriuos iš karto G. M. ir A. K. pervedus į E. J. sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos 2013 m. lapkričio 11 d., 11:14 val., E. J. išgrynino bankomate „H064“, adresu Viršuliškių g. 40, Vilniuje, tokiu būdu neteisėtai pažeisdami UAB „MCB Finance“ ir AB „Swedbank“ banko sistemos apsaugos priemones, numatančias, kad teisę prisijungti prie šių sistemos paskyrų turi tik klientai, sudarę su bendrovėmis sutartis, autentifikuojami pagal tik jiems suteiktus duomenis, prisijungė prie UAB „MCB Finance“ ir AB „Swedbank“ klientės E. B. informacinės sistemos paskyrų internetinėse sistemose www.credit24.l ir https://ib.swedbank.lt/private, neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis atliekant finansines operacijas su AB „Swedbank“ bankas klientės E. B. sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis bei apgaule įgijo svetimą –E. B. priklausantį turtą – 500 Lt (ekvivalentas 144,82 Eur), tuo padarydami jai šios sumos dydžio turtinę žalą.

Tokiais savo veiksmais A. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d.,198¹ str. 1 d.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorė prašo A. K. pripažinti kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį bei 198¹ straipsnio 1 dalį (2007 0628 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį bei 198¹ straipsnio 1 dalį (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), baudžiamosios bylos dalį jo atžvilgiu nutraukti, nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokurorė nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai pritaikė BK 93 str. nuostatas ir A. K. nepagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį bei 198¹ straipsnio 1 dalį bei, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 93 str., baudžiamąją bylą nutraukė. Pasak prokurorės teismas nustatė, kad A. K. padarė keturias nusikalstamas veikas, iš jų trys nusikalstamos veikos - BK 215 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis bei 198¹ straipsnio 1 dalis yra padarytos idealiąja sutaptimi, ir prieš tai dar viena padaryta nusikalstama veika - BK 214 straipsnis 1 dalis, kuri su prieš tai minėtomis veikomis nesudaro idealiosios sutapties. Prokurorė pažymi, kad būtent tai ir neleidžia daryti išvados, kad A. K. nusikalto pirmą kartą, o teismas atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, kuris nusikalto ne pirmą kartą, tokiais veiksmais ignoravo teismų praktikoje suformuluotą būtinųjų trijų sąlygų privalomumą kaltininko veiksmuose dėl BK 93 str. nuostatų taikymo, tuo netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą. Prokurorės manymu teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, jog A. K. padarė nusikalstamą veiką pirmą kartą, todėl nepagristai atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį.

Pažymima, kad prokuroras sutinka taikyti A. K. taikinamojo instituto nuostatas ir tokiu būdu neketina siaurinanti susitaikymo instituto taikymą baudžiamojoje teisėje, tačiau baudžiamojo įstatymo nuostatos turi būti taikomos teisingai. Pasak prokurorės teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės ir sąlygos nėra kliūtis atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, kadangi šis straipsnis nenurodo amžiaus ribos, nuo kelių metų jis galėtų būti taikomas. Nuosprendyje konstatuoti duomenys patvirtina, kad šioje byloje nukentėjusioji susitaikė su abiem kaltininkais (kaltinamieji atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji jiems atleido, t. y. jie susitaikė), tai yra ir su A. K. ir su E. J., todėl iš esmės teismas pripažino ir nustatė visas kitas BK 38 straipsnio pritaikymu būtinas sąlygas. Pažymima, jog tai, kad trys nusikalstamos veikos, numatytos BK 2I5 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis bei 198¹ straipsnio 1 dalis, padarytos idealiąja sutaptimi, o viena veika, numatyta BK 214 straipsnio 1 dalyje padaryta realia sutaptimi, nesudaro kliūčių susitaikyti su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi BK 38 straipsnyje 1 dalyje, skirtingai nuo BK 93 straipsnio 1 dalies, nėra nurodyta, jog nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik pirmą kartą nusikaltęs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Pažymima ir tai, kad BK 38 straipsnio 2 dalyje išvardytos aplinkybės nesudaro kliūties taikyti susitaikymo institutą, nes tarp jų nėra nė vienos, kuri trukdytų A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendis keistinas dalyje dėl A. K. atžvilgiu netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Byloje nekyla abejonių dėl A. K. kaltės padarius nusikaltimus, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo A. K. atžvilgiu, nuosprendis G. M., E. J. atžvilgiu neapskųstas, todėl teisėjų kolegija apeliacinį skundą nagrinėja jo ribose ir patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 38 ir 93 straipsniuose numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai nėra tapatūs. BK 38 straipsnis numato sąlyginę atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšį, o BK 93 straipsnis – besąlyginę atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšį. Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį būtinas nukentėjusiojo ir kaltininko susitaikymas, o BK 93 straipsnis tokio susitaikymo nereikalauja. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį galimas padarius ir keletą veikų, o BK 93 straipsnį galima taikyti tik tada, kai veika padaryta pirmą kartą, apie ką kategoriškai pabrėžta BK 93 straipsnio 1 dalyje.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad A. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis (16 metų mažiaus), padarė du apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus, iš kurių trys (BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje) padaryti idealiąja sutaptimi, jie padaryti iš karto po BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Apylinkės teismas atsižvelgdamas į A. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, padarytų nusikaltimų kiekį ir laikotarpį, per kurį jie padaryti, kitas aplinkybes, į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, kaltinamasis nei iki tol, nei vėliau daugiau nenusikalto, labai pavojingų administracinių teisės pažeidimų ar nusižengimų nėra padaręs, charakterizuojamas teigiamai, iš jo elgesio ikiteisminio tyrimo metu bei teisme matyti, kad tikrai gailisi dėl savo veiksmų, sprendė, jog yra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis A. K. laikysis įstatymų ir daugiau nedarys nusikalstamų veikų ir vadovaujantis BK 93 straipsniu A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleido ir baudžiamąją bylą A. K. atžvilgiu nutraukė. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas BK 93 straipsnio nuostatas, netinkamai aiškino šiame straipsnyje nustatytą sąlygą – pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, neatsižvelgė į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką, todėl netinkamai taikė šį baudžiamąjį įstatymą.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, formuodama vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką ir atsižvelgdama į susiklosčiusią teismų praktiką, 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 išanalizavo sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką problemą ir padarė išvadą, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Plenarinė sesija išaiškino, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinė byla Nr. 2K-P-85/2008). Beje, minėtoje plenarinės sesijos nutartyje buvo atsižvelgta, kad analogiški teisiniai argumentai, aiškinant, ką laikyti pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, nurodyti ir kasacinėse nutartyse Nr. 2K-395/2005, 2K-543/2006. Tokią praktiką Aukščiausiasis Teismas taikė ir vėlesnėse nutartyse ( Nr. 2K-24-976/2016).

Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės ir sąlygos nėra kliūtis atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi Baudžiamasis įstatymas nenumato kitų apribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., tame tarpe dėl padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, t. y. įstatymas nedraudžia teismui, esant visoms BK 38 str. numatytoms sąlygoms, svarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės už keletą nusikalstamų veikų, numatytų minėto straipsnio 1 d.

Šiuo gi atveju A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino jai padarytą žalą, t. y . nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2-3 p.). Nuosprendyje konstatuoti duomenys patvirtina, kad šioje byloje nukentėjusioji susitaikė su A. K., pastarasis nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji jam atleido, t. y. jie susitaikė (t 3 b.l. 28). Vadinasi yra trys BK 38 straipsnio 1 dalies sąlygos. Be to teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad A. K. teisiamas pirmą kartą, veikos padarytos prieš daugiau nei 3 metus, byloje nėra duomenų, kad būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu, labai pavojingų administracinių teisės pažeidimų ar nusižengimų nėra padaręs, charakterizuojamas teigiamai, iš jo elgesio iš esmės viso proceso metu matyti, kad tikrai gailisi dėl savo veiksmų, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindo išvadai, kad A. K. laikysis įstatymų ir daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl yra pagrindo A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Dėl šių argumentų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendis dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo A. K. atžvilgiu keistinas, naikintinas A. K. BK 93 straipsnio taikymas ir A. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį bei 198¹ straipsnio 1 dalį (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), baudžiamosios bylos dalį jo atžvilgiu nutraukti, nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti A. K. BK 93 straipsnio taikymą ir A. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį bei 198¹ straipsnio 1 dalį (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir baudžiamosios bylos dalį jo atžvilgiu nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.