Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovei G. Š. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 534 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad nuo 2014-04-01 pagal žodinį susitarimą iš atsakovės nuomojosi butą, esantį (duomenis neskelbtini), kuriame gyveno iki 2014-11-05. Mokėjo nuomos mokestį po 200 Lt per mėnesį ir komunalinius mokesčius. Komunalinius mokesčius mokėjo pagal savo ranka užpildytą komunalinio paslaugų knygelę. Kiekvieną mėnesį į nuomojamą būtą atvažiuodavo atsakovė ir pasiimdavo nuomos mokestį. Paaiškino, kad 2014-10-19 atvažiavo atsakovė ir pareikalavo pinigų už du mėnesius, nors buvo sumokėjęs rugsėjo mėnesį. Kilo konfliktas, buvo iškviesti policijos pareigūnai. 2014-10-20 pasidarė bloga, gydytojai diagnozavo širdies ritmo sutrikimus ir nuvežė į Santariškių ligoninę, kur iš karto buvo atlikta operacija. Lapkričio mėnesio pabaigoje arba gruodžio mėnesio pradžioje atvažiavo atsakovė ir pareikalavo pinigų. Kadangi neturėjo pinigų, paaiškino ieškovei, jog atsiskaitys vėliau, tačiau tai atsakovės neįtikino, kilo konfliktas. Nurodė, kad kitą dieną vakarę grįžęs namo rado uždarytas duris, teko kviesti policiją. Kadangi atsakovė neįsileido į butą, liko be bute buvusių pinigų, daiktų ir vaistų. Vėl pasidarė bloga, nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, kur buvo atlikti tyrimai ir išrašyti vaistai. Nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, pasisavinant ieškovui priklausančius daiktus, patyrė turtinę žalą, t. y. dingo 434 Eur grynų ir 100 Eur vertės rūbai, batai, vaistai ir kitos smulkmenos. Patyrė 10 000 Eur neturtinę žalą, kadangi po to, kai nebuvo įleistas į nuomojamą būtą, patyrė stresą, prasidėjo bemiegės naktys, atsirado perdėtas jautrumas, saugumo jausmo praradimas, pastovus nerimas, negalėjimas susikaupti, pablogėjo sveikata, prireikė atlikti operaciją.Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenis neskelbtini). Paaiškino, kad 2014 m. balandžio mėnesio pabaigoje apsilankė ieškovas ir paprašė priimti pagyventi. Leido ieškovui pagyventi bute 3 mėnesius, vasaros laikotarpį, kadangi tuo metu išvažiuodavo į kaimą. Kadangi ieškovas paaiškino, jog neturi nei darbo, nei pinigų, tai iš ieškovo neprašė užmokesčio už gyvenimą bute. Teigė, kad iš ieškovo negavo pinigų nei nuomai, nei komunaliniams mokesčiams. Visus komunalinius mokesčius apmokėdavo pati arba palikdavo pinigų ieškovui tam, kad jis sumokėtų. Nurodė, kad po sutuoktinio laidotuvių 2014-06-24 informavo ieškovą, kad jis gali gyventi bute iki rugsėjo mėnesio. Paaiškino, kad rugsėjo mėnesį sugrįžus į butą, ieškovas jame dar gyveno. Teigė, kad ieškovas dažnai grįždavo naktimis, grįžęs triukšmaudavo, keikdavosi, daužydavo duris. 2014-10-20 pasakė ieškovui, kad šis turi nedelsiant išsikraustyti. Ieškovas labai supyko, tapo agresyvus, todėl iškvietė policiją. Ieškovas, dalyvaujant policijos pareigūnui, buvo iškraustytas iš buto 2014 m. spalio 20 / 21 d. Pažymėjo, kad ieškovas pasiėmė visus savo daiktus. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo 434 Eur dydžio pinigų sumą, taip pat nepateikė įrodymų, kad egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, todėl jo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Teigė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, kadangi nenustatyta, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus; ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto; ieškovas neįrodė visų civilinei atsakomybei būtinų sąlygų; ieškovo teiginiai apie patirtas neigiamas emocijas, stresą dėl to, kad atsakovė jo neįleido į butą, nepagrindžia realios neturtinės žalos egzistavimo; ieškovo patirti nepatogumai dėl išsikraustymo iš buto nėra pagrindas neturtinei žalai atsirasti; ieškovas neįrodė, kad jo sveikatos problemos atsirado, ar operaciją ieškovui teko atlikti būtent dėl to, kad jis buvo neįleistas į butą, t. y. dėl atsakovės veiksmų ir kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 550 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nustatė, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, kurio pagrindu atsakovė leido ieškovui gyventi jai priklausančiame bute.Nesant objektyvių duomenų, jog ieškovas mokėjo nuomos mokestį, ieškovui neneigiant aplinkybės, jog jis įsipareigojo apmokėti už komunalines paslaugas, padarė labiau tikėtina išvadą, jog tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnis, 6.636 straipsnis). Pažymėjo, kad remiantis šalių paaiškinimais teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados dėl panaudos sutarties termino, kadangi ieškovas įrodinėjo, jog dėl termino nebuvo susitarta, o atsakovė įrodinėjo, kad buvo susitarta, jog ieškovas pagyvens vasaros periodu, kol ieškovė bus kaime. Kadangi ieškovas nepateikė atsakovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, sprendė, jog tarp šalių buvo sudaryta terminuota panaudos sutartis. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės, kurių neneigė ieškovas, jog buvo palikusi 100 Lt ieškovui, tam, kad galėtų apmokėti už komunalines paslaugas už 2014 m. balandžio mėn., leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas atsakovei priklausančiame bute apsigyveno nuo 2014-05-01. Padarė labiau tikėtina išvadą, jog ieškovas turėjo išsikraustyti iš atsakovei priklausančių patalpų iki 2014-09-01, tačiau, kaip nurodė pats ieškovas, toliau gyveno atsakovei priklausančiame bute iki 2014-11-05. Nustatė, jog dar iki sutarties termino pabaigos tarp šalių kilo konfliktai dėl mokesčio už komunalines paslaugas mokėjimo, ieškovo triukšmavimo, nepagarbaus elgesio, neįsileidimo į butą.Padarė išvadą, jog ieškovas turėjo suprasti, jog pasibaigus vasaros periodui, turės išsikelti iš atsakovei priklausančių patalpų, todėl turėjo pasirūpinti kita gyvenamąja patalpa, juo labiau, jog nuolat kildavo konfliktai tarp šalių. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas buvo iškraustytas naudojant fizinę jėgą. Remiantis šalių paaiškinimais bei liudytojo parodymais nustatė, jog šalys tarėsi dėl išsikraustymo datos, o pasiimant daiktus, siekiant užtikrinti viešąją tvarką, dalyvavo policijos pareigūnai. Nurodė, kad remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumo.Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų realiai patirtos turtinės žalos dydį. Nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2017 m. sausio mėn. negavo draudžiamųjų pajamų, buvo įsiskolinęs kitiems kreditoriams, išsikraustymo dieną nereiškė pretenzijų, leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas neturėjo jo nurodytos 434 Eur sumos.Nurodė, kad ieškovas įrodinėja, jog dėl konflikto su atsakove ir jos raginimų sumokėti įmokas kelis mėnesius į priekį, ieškovas patyrė sveikatos pablogėjimą. Po 2014-10-19 vykusio konflikto, ieškovas pasijuto blogai, buvo hospitalizuotas Santariškių klinikoje. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės neįrodo fakto, jog tarp atsakovės veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšis, juo labiau, kad pačioje pažymoje nurodyta, jog 2014-10-20 pasireiškę požymiai (stiprus širdies skausmas, dažnas plakimas, oro trūkumas) buvo ir anksčiau. Teismo vertinimu, ieškovo patirti tariami nepatogumai, sveikatos sutrikimai, nelaikytini pagrindu priteisti ieškovui iš atsakovės neturtinę žalą.Įvertinęs atsakovės atsiliepimo turinį, jo apimtį, pasirengimą bylos nagrinėjimui, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau - Rekomendacijos), patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), dydžių, teismas sprendė, jog atsakovės reikalaujama priteisti 550 Eur bylinėjimosi išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl prašymą tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą; 3) nepriteisit iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų.Nurodė, kad teismas netinkamai nustatė šalių ginčo esmę. Santykiai tarp ginčo šalių turėtų būti aiškinami kaip gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad atsakovė reikalavo iš atsakovo mokėti komunalinius mokesčius į priekį, todėl pripažino, jog turėjo tam tikros naudos iš ieškovo gyvenimo atsakovei priklausančiame bute. Reikalavimas mokėti už komunalines paslaugas į priekį yra neteisėtas. Ieškovas kas mėnesį mokėjo atsakovei 200 Lt. Padarė išvadą, kad teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, kad tarp ginčo šalių buvo vien tik neatlygintini santykiai. Pažymėjo, kad netgi vertinant susiklosčiusius santykius panaudos sutarties prasme, atsakovė nesilaikė sutarties nutraukimo tvarkos (CK 6.642 straipsnis).Paaiškino, kad dėl daiktų dingimo kelis kartus kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariatą, Grigiškių policijos nuovadą. Nagrinėjant prašymus buvo sudarytas dingusių daiktų sąrašas. Nepavykus gauti atsakymo dėl tyrimo eigos ir rezultato, prašė teismo išreikalauti tyrimo medžiagą, tačiau į prašymus nebuvo atsižvelgta, dėl ko negalėjo apginti savo pažeistų teisių. Prašė sprendimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo panaikinti ir gražinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Nurodė, kad 2014-10-19 atsakovė pareikalavo iš ieškovo išsikelti iš gyvenamų patalpų. Nors atsakovė žinojo, kad ieškovas neturi kur apsistoti, tačiau tyčiniais veiksmais terorizavo ieškovą siekiant iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų. Atsakovė veikė neatsižvelgiant į teisės normas skirtas nuomininko apsaugai (CK 6.610-6.612 straipsniai). Dėl neteisėtų atsakovės raginimų sumokėti nuomos įmokas ir mokesčius už komunalines paslaugas kelis mėnesius į priekį, ieškovas nuolat patirdavo stresą, gyveno įtampoje. Atsakovė neteisėtai reikalavo toj pat palikti patalpas. 2014-10-19 ieškovą ištiko infarktas. Tarp atsakovės veiksmų ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.Nesutiko su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas priklauso socialiai pažeidžiamai grupei, todėl neturi pakankamai lėšų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad civilinė byla nėra sudėtinga, jos nagrinėjimui nereikėjo specialių žinių. Atsakovės atstovas pateikė tik vieną atsiliepimą ir dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose. Pateikti įrodymai nepagrindžia išlaidų advokato pagalbai.Atsakovė atsiliepimu prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-22 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo neturi reikšmės tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimas. Ginčo dėl to, kad atsakovas išsikėlė iš atsakovės buto nebuvo. Paaiškino, kad leido pagyventi bute tik vasarą, t. y. konkrečiai apibrėžtą terminą. 2014 m. birželio mėn. informavo ir priminė ieškovui apie tai, kad jis turės išsikraustyti iš buto 2014 m. rugsėjo mėn. Suėjus terminui, ieškovas be jokios atskiros procedūros turėjo išsikelti iš atsakovės buto. Teismo išvados apie terminuotos panaudos teisinius santykius yra teisėtos ir pagrįstos.Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes. Ieškovas neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė teismui.Teigė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės neįrodo fakto, jog tarp atsakovės veiksmų ir kilusių pasekmių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Ieškovas negalavimais skundėsi ir ankščiau (iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad ieškovas stiprų širdies skausmą, dažną plakimą ir oro trūkumą patyrė jau ankščiau, dar prieš infarktą). Iš medicininių dokumentų apie ieškovo sveikatos būklę negalima teigti, jog atsiradę sveikatos sutrikimai yra susiję su atsakovės veiksmais. Ieškovas iš anksto žinodamas, jog atsakovės bute gali gyventi tik vasaros laikotarpiu, turėjo iš anksto pasirūpinti kitu gyvenamuoju būstu.Nurodė, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už advokato pagalbą neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės. Ginčo šalys žodžiu susitarė, kad ieškovas gyvens atsakovei priklausančiame bute. Ieškovas teigė, kad atsakovei priklausančiame bute gyveno laikotarpyje nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2014 m. lapkričio / gruodžio mėn. bei, kad tarp šalių susiklostė neterminuoti nuomos teisiniai santykiai, t. y. ieškovas mokėjo atsakovei 200 Lt nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius. Atsakovė teigė, kad ieškovės jos bute gyveno laikotarpyje nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. lapkričio 20/21 d. neatlygintinai. Pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad tarp šalių buvo sudaryta neterminuota gyvenamųjų patalpų sutartis turi įrodyti ieškovas, kuris remiasi nurodyta aplinkybe įrodinėdamas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.Nors, kaip teisingai nurodė apeliantas, nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu, tačiau apeliantas neįrodė aplinkybės, kad mokėjo už patalpų nuomą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės reikalautos piniginės lėšos už komunalinės paslaugas, kurias atsakovė turėjo patirti, ieškovui gyvenant jos bute, negali būti prilyginamos užmokesčiui už gyvenamųjų patalpų nuomą. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad mokėjo nuomos mokestį, ypač, nesant duomenų, kad jis gavo bent kokias pajamas iš kurių būtų galėjęs nuomos mokestį mokėti. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai neturi teismui išankstinės galios, išskyrus CPK nustatytus atvejus (pvz., CPK 182 straipsnio 2, 3 punktai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pateiktus į bylą įrodymus ir nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos taikant tikėtinumo taisykle įrodymų vertinime, teisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą ir priėjo pagrįstą išvadą, kad tarp šalių susiklostė terminuotos panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnis, 6.636 straipsnis). Atsakovė nurodė, kad leido ieškovui gyventi bute tik vasaros metu bei, kad 2014 m. birželio mėn. priminė atsakovui apie tai, kad iš buto jis turi išsikraustyti 2014 m. rugsėjo mėn. Ieškovas teigė, kad tarp šalių nebuvo susitarta dėl gyvenimo bute termino. Abi ginčo šalys neneigė aplinkybės, kad tarp jų vyko konfliktai. Esant tarp šalių konfliktiškiems santykiams, labiau tikėtina, kad atsakovė nepageidavo, kad ieškovas liktu jai priklausančiuose patalpose, todėl nustatė ieškovui išsikraustymo terminą – iki 2014 m. vasaros pabaigos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo išsikraustyti iš atsakovei priklausančio buto iki 2014-09-01, tačiau nustatytu terminu to nepadarė.Apeliantas nurodė, kad patyrė 534 Eur turtinę žalą, kadangi iš gyvenamųjų patalpų dingo ten laikyti grynieji pinigai (434 Eur) ir kiti daiktai, kurių vertė 100 Eur.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją nuostatą deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad asmuo savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti CK 6.246–6.249 straipsniuose numatytas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių (žalos) ().Pripažinus, kad tarp šalių buvo susitarta dėl terminuotos panaudos ieškovės veiksmai reikalaujant atlaisvinti jos gyvenamąją patalpą nelaikytini neteisėtais. Šalių bei liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovo išsikraustymo metu, siekiant užtikrinti viešąją tvarką, dalyvavo policijos pareigūnai. Vienas iš jų, teismo posėdžio metu paliudijo, kad ieškovas kraustymo metu pretenzijų dėl daiktų ar pinigų dingimo nebuvo pareiškęs. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėta aplinkybe pagrįstai sprendė jog apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių realiai patirtos turtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuo 2014 m. pradžios būtų gavęs pajamų. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad turėjo skolų tretiesiems asmenims. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas negalėjo tiksliai nurodyti, kokie daiktai dingo. Pirmosios instancijos teismas vertindamas įvertinęs minėtų faktinių aplinkybių priėjo pagrįstos išvados, kad ieškovas neprarado ieškinyje nurodytų daiktų ir pinigų, o jeigu prarado, tai ne dėl atsakovės kaltės.Apeliantas teigė, kad teismas neatsižvelgė į apelianto prašymą išreikalauti iš Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Grigiškių policijos nuovados tyrimo medžiagos dėl dingusių daiktų. Teisėjų kolegija pastebi, kad teismas gali išreikalauti įrodymus, kurių šalis negali gauti, esant atitinkamam šalies prašymui ir pateiktiems duomenims apie tokio prašymo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, jog ėmėsi priemonių prašomus įrodymus gauti savarankiškai.Ieškovas prašė priteisti 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri atsirado atsakovei bandant ieškovą neteisėtai iškeldinti iš atsakovei priklausančio buto.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (nurodyto straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad tarp ginčo šalių susiklostė terminuoti buto panaudos teisiniai santykiai. Ieškovas butą atlaisvinti turėjo iki 2014-09-01. Ieškovas per nustatyta terminą iš gyvenamųjų patalpų neišsikėlė. Ieškovas iš gyvenamųjų patalpų išsikraustė prižiūrint policijos pareigūnams. Nurodytos aplinkybės paneigia apelianto teiginius, kad atsakovė bandė ieškovą iškraustyti neteisėtai. Tokių duomenų nenustatyta. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad miokardo infarktas apeliantą ištiko kitą dieną po konflikto su atsakovė, nepatvirtina aplinkybės, kad tarp nurodytų įvykių (iškeldinimo ir miokardo infarkto) yra priežastinis ryšys bei kad dėl pablogėjusios sveikatos buvo kalta atsakovė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas negalavimais, t. y. stipriu širdies skausmu, dažnu plakimu ir oro trūkumu skundėsi ir ankščiau. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantui jo prašomos neturtinės žalos.Apeliantas nesutiko su priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu advokato pagalbai.CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Teisėjų kolegija pažymi, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neturi viršyti Rekomendacijose nurodytų dydžių. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016 m. II ketvirtį sudarė 771,9 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už atsiliepimą į ieškinį koeficientas sudaro 2,5, todėl maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į ieškinį yra 1929,75 Eur. Pažymėtina, kad Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą koeficientas yra 0,1, kas nagrinėjamu atveju sudaro 77,19 Eur už valandą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei suteiktos teisines paslaugos apėmė atsiliepimo į ieškinį surašymą, konsultacijas, atstovavimą teismo posėdžiuose. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista suma už advokato teisinę pagalba buvo paskaičiuota tinkamai ir neviršijo Rekomendacijose numatytų dydžių.Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.