- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-22
- Bylos Nr.
- 2-3316-934/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42467-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- K. V.
- Atsakovas
- G. Š.
- Kategorijos
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovei G. Š. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
Šalies argumentai
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės 534,00 Eur turtinės ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-5). Ieškinyje nurodė, jog nuo 2014-04-01 pagal žodinį susitarimą, iš atsakovės nuomojosi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Gyveno iki 2014-11-05, mokėjo nuomos mokestį po 200,00 Lt. per mėnesį ir komunalinius mokesčius. Komunalinius mokesčius mokėjo pagal savo ranka užpildytą komunalinio paslaugų knygelę. Kiekvieną mėnesį į nuomojamą būtą atvažiuodavo atsakovė ir pasiimdavo nuomos mokestį. Vasarą atvažiavusi atsakovė pareikalavo sumokėti nuomos mokestį už tris mėnesius, nors buvau skolingas už du mėnesius. Nenorėdamas konfliktuoti, sumokėjau nuomos mokestį už tris mėnesius ir paprašiau pasirašyti nuomos sutartį ir pinigų gavimo faktą. Tačiau ji atsakė, kad pasikonsultuos su dukra, kaip surašyti nuomos sutartį ir išvažiavo. Vėl atvažiavo po mėnesio, t.y. rugsėjo mėnesį, paprašė pinigų ir vėl dingo. 2014-10-19 atsakovė vėl atvažiavo ir vėl pareikalavo pinigų už du mėnesius, nors buvo sumokėjęs rugsėjo mėnesį. Kilo konfliktas, teko kviesti policijos pareigūnus, kurie atvažiavo ir pasiūlė susitaikyti. Tai, kad atsakovė nemokėjo mokesčių ir neturėjo licencijos užsiimti nuomos veikla bus pranešta mokesčių inspekcijai. Atsakovė apsiramino ir pasakė, kad susitaikys ir kad jokių problemų nebus. Atsakovei sumokėjo nuomos mokestį už vieną mėnesį. Kitos dienos ryte nerado savo raktų, kurie buvo koridoriuje, juos paėmė atsakovė. Tačiau pagrasinus policija, raktus atidavė. Po šio konflikto, (2014-10-20 ryte) išėjęs iš namų buvo labai susijaudinęs ir autobusų stotelėje pasidarė bloga. Nuvažiavus į parduotuvę ir užėjus į vaistinę, paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Gydytojai diagnozavo širdies ritmo sutrikimus ir nuvežė į Santariškių ligoninę, kur iš karto buvo padaryta operacija. Iš ligoninės grįžau po keturių dienų. Po mėnesio, gal lapkričio mėnesio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, atsakovė iš anksto nepranešusi vėl atvažiavo ir pareikalavo pinigų. Pasakiau, kad dabar pinigų neturiu, nes turiu nedarbingumo lapelį ir kad po dvylikos dienų gausiu pinigų ir tada atsiskaitysiu. Atsakovės tai neįtikino ir vėl kilo konfliktas. Kitą dieną vakarę grįžęs namo radau uždarytas duris, manęs neįsileido į vidų, todėl teko kviesti policiją. Atsakovė policijos pareigūnų taip pat neįsileido į būtą ir pasakė, kad bijo. Po tokių atsakovės veiksmų, ieškovas liko be pinigų, kurie buvo bute, savo daiktų, vaistų, kurie man buvo būtini. Vėl pasidarė bloga ir nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, kur buvo padaryti tyrimai ir išrašyti vaistai. Kitą dieną vėl bandė patekti į butą, tačiau niekas neatidarė durų. Skambino atsakovės dukrai, ji pasakė, kad pardavė butą ir kad ieškovas išsikaustytų. Su policijos pareigūnais susitarėme susitikti prie buto ir išspręsti konfliktą. Laukėme kokį 15 minučių, o po to policijos pareigūnai išėjo į nuovadą, o aš likau laukti šeimininkų. Atvažiavo atsakovė su moterimi, kuri prisistatė jos dukterėčia ir dukra. Jos ieškovą iškeikė ir pasakė, kad neatiduos mano daiktų. Tik vėl atvykus policijos pareigūnams pareiškė, kad tuoj pat pasiimčiau visus savo daiktus arba neįsileis į butą. Tuo metu neturėjo galimybės pasiimti daiktų, nes reikėjo transporto, tam reikėjo apie dviejų – trijų valandų. Pasakė atsakovei, kad turi susirasti mašiną ir vietą kur tuos daiktus padėti ir kitą dieną išsivešiu daiktus. Taip pat policijos pareigūnams priminiau, kad pagal įstatymą man turėjo būti skirtas vieno mėnesio terminas susirasti kitą butą. Jie į tai nekreipė dėmesio ir pareiškė, kad galiu kreiptis į teismą. Išvažiavus policijos pareigūnams, bandė tartis su atsakove kaip nors pasiimti savo daiktus, bet tik išgirdo, kad jeigu dar „šakosiuosi“ mane pasodins į kalėjimą. Kelis kartus skambino policijos pareigūnams dėl daiktų grąžinimo, pasakė, kad atsakovė atvyks prieš Šv. Kalėdas ir atiduos daiktus. Nesulaukęs jokio skambučio, vėl susiskambino policijos pareigūnams, tačiau tuo metu atostogavo bei nurodė, jog tuo reikalu užsiima kitas tyrėjas. Parašė skundą, buvo paskirtas kitas tyrėjas. Praėjus savaitei jokios žinios nei iš tyrėjo nei iš atsakovės negavo. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, pasisavinant man priklausančius daiktus, ieškovas patyrė turtinę žalą: dingo pinigai – 434,00 Eur; rūbai, batai, vaistai ir kitos smulkmenos už 100,00 Eur. Taip pat patyrė neturtinę 10 000,00 Eur žalą, kadangi po to kai nebuvo įleistas į nuomojamą būtą, patyrė stresą, prasidėjo bemiegės naktys, atsirado perdėtas jautrumas, saugumo jausmo praradimas, pastovus nerimas, negalėjimas susikaupti, pablogėjo sveikata, prireikė net operacijos (b. l. 1-5).
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš esmė grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 16-20):
2.1. 2014 m. balandžio mėnesio pabaigoje apsilankė ieškovas ir paprašė jį priimti pagyventi. Šį asmenį matė pirmą kartą, anksčiau su juo niekada nebuvau susidūrusi ir jokių reikalų su juo neturėjo. Ieškovas paaiškino, jog jis neturi kur gyventi, niekur nedirba, negauna jokių pajamų, neturi šeimos ir artimųjų kurie galėtų jam padėti. Nurodė, kad pinigų nuomai neturi, bet su manimi atsiskaitys vos tik gaus pinigų ar susiras darbą. Kadangi vasaros metu laiką leido kaime, o butas likdavo tuščias ir negyvenamas, tai atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš pažiūros pasirodė tvarkingas žmogus, iš geros širdies ir naivumo pagailėdama ieškovo, leido ieškovui pagyventi bute 3 mėnesius, per vasarą. Galvojo, kad vasarą karšta, o bute paliekami augalai, gėlės, todėl manė, kad bus naudinga, jog kažkas bus namuose ir galės prižiūrėti butą, tvarką jame bei palaistyti gėles. Dėl tos priežasties, kad ieškovas aiškino, jog neturi nei darbo, nei pinigų, tai iš ieškovo niekada neprašė nei cento už gyvenimą mano bute. Iš ieškovo niekada ir negavau jokių pinigų, kaip kad teigia ieškovas, nei nuomai, nei komunaliniams mokesčiams. Visus komunalinius mokesčius apmokėdavo pati arba palikdavo pinigų ieškovui tam, kad jis sumokėtų. Kadangi yra garbino amžiaus (beveik 80 metų), tai pragyvenusi tokį amžių, niekada negalvojo, kad senatvėje teks atsidurti tokioje situacijoje;
2.2. Nesuprantama, kodėl ieškovas meluoja ir ko siekia teigdamas, kad jis mokėjo nuomą, prisidėjo prie komunalinių mokesčių, kai pats neturėjo jokių pajamų ir jokio pajamų šaltinio, ir gyveno ant mano geros valios. Taigi visi šie absurdiški ir tikrovės neatitinkantys ieškovo argumentai, turi būti vertinami kritiškai ir kaip teisiškai nepagrįsti, tuo labiau, kad ieškovas nepateikia jokių jo mokėjimus patvirtinančių įrodymų;
2.3. 2014-06-24 palaidojo sutuoktinį. Po vyro laidotuvių informavo ieškovą, kad jis gali pagyventi iki rugsėjo mėnesio, kadangi sugrįš rudenį gyventi ir pasiūlė susirasti kitą gyvenamą vietą. Nenorėjo, kad ieškovas liktų bute žiemai. Po vyro laidotuvių buvo sukrėsta, pavargusi, reikėjo ramybės ir vienumos, todėl norėjo savo bute gyventi viena, be pašalinių asmenų. Po šio pareiškimo ieškovui 2014 m. birželio mėnesį, ieškovas pakeltu tonu ir negražiais žodžiais pareiškė, kad jis niekur neis, pasakys kitiems, kad jis viską mokėjo, kad butas laisvas ir jis nieko neišsiieškos;
2.4. Rugsėjį sugrįžus namo, ieškovas dar gyveno. Ieškovas dažnai grįždavo naktimis, o grįžęs triukšmaudavo, keikdavosi, daužydavo duris. Neapsikentusi tokio negražaus ir savavališko ieškovo elgesio, apie 2014-10-20, pasakė ieškovui, kad šis turi nedelsiant išsikraustyti. Pastarasis labai supyko, tapo agresyvus, grasino, sakė, kad „parodys iš kur kojos dygsta“, apšaukė ir išvadino visokiausiais necenzūriniais žodžiais. Kadangi labai išsigandau ieškovo ir pajutau realią grėsmę, todėl iškvietė policiją;
Šalies argumentai
2.5. Ieškovas iš mano buto, dalyvaujant policijos pareigūnui F. F., buvo iškraustytas apie 2014 m. spalio 20 ar 21 d. Nurodė, jog praėjus daug laiko sunku prisiminti tikslią datą. Dalyvaujant policijos pareigūnams, ieškovas susirinko visus bute buvusius savo daiktus. Ką tiksliai išsinešė ieškovas negali pasakyti, kadangi tuo metu buvau virtuvėje, o ieškovas su policijos pareigūnais. Policijos pareigūnas dar kelis kartus paklausė ieškovo ar jis viską pasiėmė, pastarasis pareiškė, kad visus daiktus pasiėmė, pretenzijų jokių neturi. Tiesa, raktų nuo buto ieškovas taip ir negrąžino, todėl iki šiolei jaučiuosi nesaugi, o pinigų spynai pakeisti neturi, kadangi pensininkė;
2.6. Ieškovas teigia, kad dingo bute buvę jo pinigai, rūbai, vaistai ir kitos smulkmenos. Tačiau tokie ieškovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti, nelogiški ir neatitinkantys tikrovės. Ieškovas prieštarauja pats sau, kadangi anksčiau ieškovas teigė, kad „Po mėnesio, gal lapkričio mėnesio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, G. Š. man iš anksto nepranešusi vėl atvažiavo ir pareikalavo pinigų. Pasakiau, kad dabar pinigų neturiu, nes turiu nedarbingumo lapelį ir kad po dvylikos dienų gausiu pinigų ir tada atsiskaitysiu. G. Š. tai neįtikino ir vėl kilo konfliktas. Kitą dieną vakare grįžęs namo radau uždarytas duris, manęs neįsileido į vidų, todėl teko kviesti policiją“, tačiau vėliau nurodo, kad dingo jo 434 Eur, laikyti bute. Kita vertus, ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad jis apskritai turėjo ar bent jau galėjo turėti tokią pinigų sumą. Ieškovas tuo metu nedirbo, kito pajamų šaltinio neturėjo, artimųjų, kurie galėtų padėti taip pat. Taigi akivaizdu, kad ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo;
2.7. Prievolė atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tačiau ieškovas savo reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo kildina iš to, kad iš mano buto dingo neva tai jo turėti pinigai, drabužiai, vaistai ir smulkmenos. Tačiau pastebėtina, kad ieškovas nepateikė jokių tinkamų įrodymų, patvirtinančių tokių daiktų, o tuo labiau pinigų buvimą mano bute, jų turėjimą. Taip pat ieškovas nenurodo kaip pasireiškė mano neteisėti veiksmai ir kaltė;
2.8. Nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, kadangi nenustatyta, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus; ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto; 3) ieškovas neįrodė visų civilinei atsakomybei būtinų sąlygų; 4) ieškovo teiginiai apie patirtas neigiamas emocijas, stresą dėl to, kad aš jo neįleidau į neva jo nuomojamą butą, nepagrindžia realios neturtinės žalos egzistavimo; 5) ieškovo pairti nepatogumai dėl išsikraustymo iš mano buto nėra pagrindas neturtinei žalai atsirasti; 6) ieškovas neįrodė, kad jo sveikatos problemos atsirado, ar operaciją ieškovui teko atlikti būtent dėl to, kad jis buvo neįleistas į mano butą, t.y. dėl mano veiksmų ir kaltės.
3. Liudytojas F. F. teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, jog 2014 m. dirbo Grigiškių policijos nuovadoje, šalis pažįsta, kadangi kildavo konfliktai, dalyvavo ieškovui pasiimant daiktus iš buto, kada buvo tiksliai nepamena, išsikraustymas vyko apie 1 val., daiktus dėjo į maišus, krepšius, ieškovas turėjo kažkokį transportą, kraustymosi metu pretenzijų dėl daiktų nebuvo reiškiama (b. l. 85-86).
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė iš esmės palaikė ir pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė jį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad per internetą rado skelbimą, kad nuomojamas butas, žodžiu sutarė dėl nuomos, taip pat tai, kad mokės už komunalines paslaugas, buvo sutarę, kad gyvens tiek, kiek norės, dėl konkrečios datos nebuvo sutarę. Konfliktai pradėjo kilti, kai atsakovė pradėjo reikalauti mokėti už kelis mėnesius į priekį. 2014-10-20 pradėjo konfliktuoti dėl įsiskolinimo. Buvo likę rūbai, 2 televizoriai. Kai kuriuos daiktus pasiėmė 2015 m. vasario ar kovo mėn. Daiktus sudėjo į mašiną. Televizoriai nedingo, tačiau nerado pinigų, kurie buvo striukėje ir pačios striukės. Negalėjo pasakyti, kiek porų batų dingo, tačiau buvo atsivežęs apie 20 porų, kiek išsivežė, taip pat nepamena. Vaistai buvo padėti kambaryje, jie nebuvo paimti, tačiau nebuvo tinkami naudoti. 2014 m. turėjo dideles skolas kitiems kreditoriams (10 000,00 ar 20 000,00 Eur). Pajamas gaudavo iš lošimų, taip pat gaudavo 102,00 Eur socialinę pašalpą. Už buto nuomą iš viso sumokėjo apie 1600,00 Eur, kiek už komunalines paslaugas nepamena. Dėl atsakovės veiksmų patyrė miokardo infarktą, vos gali užlipti į penktą aukštą, vartoja vaistus, prarado sveikatą. Atsakovė 4 mėn. neatidavė daiktų, nesuteikė galimybės per 1 mėn. išsikelti, gyveno stotyje, negalėjo paimti pinigų (b. l. 85-86).
Atsiliepimas
5. Teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovė iš esmės palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai atsakovė paaiškino, kad nežino kaip (galėjo vyras surasti), bet prisistatė ieškovas 2014-04-27. Pasakė, kad neturi pinigų, buto, vienišas, prašė pagyventi. Leido pagyventi 3 mėnesius, vasaros periodu kol bus kaime, taip pat kol ieškovas susiras darbo, tačiau sutarė, jog už komunalines paslaugas turės susimokėti pats ieškovas. Į kaimą išvažiavo apie 2014-05-01 ir paliko ieškovui 100,00 Lt, kad susimokėtų už komunalines paslaugas už balandžio mėn., tačiau už komunalines paslaugas nesumokėjo, pinigai nebuvo paimti. 2014 m. per Jonines mirė vyras. Rugpjūčio mėn. atsikėlė į butą, dar leido pagyventi, ieškovas pradėjo nepagarbiai elgtis, grasinti, gąsdinti, kreipėsi į policiją, turėjo gyventi pas giminaitę. Ieškovas gyveno apie 6 mėn., tačiau nei karto nesumokėjo už komunalines paslaugas. Už nuomą ieškovas nemokėjo, kadangi jos neprašė, ieškovas neturėjo pinigų. Apie 2014 m. spalio mėn. atvyko išsivežti daiktų, dalyvavo policijos pareigūnai, tačiau ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl dingusių daiktų, ieškovo kambarys buvo užrakintas, koridoriuje spintoje ieškovo rūbų nebuvo. 2015 m. vasario ar kovo mėn. nebuvo atvykęs dėl daiktų (b. l. 85-86).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
II. Ginčo esmė
6. Ginčas tarp šalių kilo dėl žalos atlyginimo. Ieškovas iš esmės įrodinėja, kad atsakovė nesudarė sąlygų jam išsikelti iš buto per 1 mėn. bei 4 mėnesius neatgavo daiktų, todėl patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovas iš esmės įrodinėja, jog ieškovas neįrodė būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl reikalavimas dėl žalos priteisimo nepagrįstas. Ginčo dėl to, kad šalys dėl kilusių konfliktų kreipdavosi į policijos pareigūnus, tarp šalių nekilo, šių aplinkybių šalys neginčijo, todėl papildomų įrodymų išreikalavimas nagrinėjamu atveju nebuvo tikslingas.
7. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiškia, jog tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naštą už šalis. Kiekviena šalis turi procesinę naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šio principo esmę sudaro tai, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių ginčą, todėl šalys negali būti tik abejingos stebėtojos. Be to, pasitelkus aptariamą taisyklę užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo tinkamas įgyvendinimas, sudarant šalims vienodas galimybes įgyvendinti procesines teises. Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.
8. Nagrinėjamu atveju ginčas nepriskirtinas nedispozityvių bylų kategorijai, šalys atstovaujamos advokatų, todėl teismas neturi pareigos rinkti įrodymų savo iniciatyva, o apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą teismas sprendžia pagal šalių byloje pateiktus įrodymus. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio dalyką, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą, parengiamojo teismo posėdžio metu patikslino ieškovo naštą įrodinėti (b. l. 65). Ginčo dėl to, kad šalys dėl kilusių konfliktų kreipdavosi į policijos pareigūnus, tarp šalių nekilo, šių aplinkybių šalys neginčijo, todėl papildomų įrodymų išreikalavimas nagrinėjamu atveju nebuvo tikslingas.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą
9. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartinė prievolė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnis). Šiai atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėti sutarties šalies veiksmai (ar neveikimas), žala, priežastinis neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) ir žalos ryšys, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
10. Ieškovas iš esmės įrodinėja, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos per mėnesį išsikraustyti iš atsakovei priklausančio buto bei 4 mėnesius negalėjo naudotis daiktais. Nurodė, jog dingo pas ieškove bute palikti daiktai – 434,00 Eur, rūbai, batai, vaistai ir kitos smulkmenos. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos.
11. Nagrinėjamu atveju šalių paaiškinimais nustatyta, jog tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, kurio pagrindu atsakovė leido ieškovui gyventi jai priklausančiame bute, tačiau skiriasi šalių nurodytos aplinkybės dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Ieškovas įrodinėja, jog buvo susitarta dėl nuomos mokesčio mokėjimo, o atsakovė įrodinėja, jog ieškovė neprašė mokėti nuomos mokesčio, o prašė apmokėti tik už komunalines paslaugas. Nesant objektyvių duomenų, jog ieškovas mokėjo nuomos mokestį, ieškovui neneigiant aplinkybės, jog jis įsipareigojo apmokėti už komunalines paslaugas, darytina labiau tikėtina išvada, jog tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnis, 6.636 straipsnis).
12. Remiantis šalių paaiškinimais teismas taip pat negali daryti vienareikšmiškos išvados dėl panaudos sutarties termino, kadangi ieškovas įrodinėja, jog dėl termino nebuvo susitarta, o atsakovė įrodinėja, jog buvo susitarta, jog ieškovas pagyvens vasaros periodu, kol ieškovė bus kaime. Ieškovas nepateikė atsakovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl spręstina, jog tarp šalių buvo sudaryta terminuota panaudos sutartis.
13. Ginčo dėl to, kad ieškovas naudojosi atsakovei priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis tarp šalių nekilo, tačiau šalys taip pat nurodė skirtingus laikotarpius. Ieškovas nurodė, jog bute apsigyveno nuo 2014-04-01, atsakovė nurodė, jog ieškovas jos bute apsigyveno jai išvykus į kaimą 2014-05-01. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės, kurių neneigė ieškovas, jog buvo palikusi 100,00 Lt ieškovui, tam, kad galėtų apmokėti už komunalines paslaugas už 2014 m. balandžio mėn. (žr. 5 punktą), leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas atsakovei priklausančiame bute apsigyveno nuo 2014-05-01 (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
14. Esant aukščiau nurodytoms bei byloje nustatytoms aplinkybėms (žr. 11-13), darytina labiau tikėtina išvada, jog ieškovas turėjo išsikraustyti iš atsakovei priklausančių patalpų iki 2014-09-01, tačiau iki nurodytos datos ieškovas toliau gyveno atsakovei priklausančiame bute, kaip nurodė pats ieškovas iki 2014-11-05 (b. l. 1).
15. Byloje esančiais duomenimis (b. l. 8) bei šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, jog dar iki sutarties termino pabaigos tarp šalių kilo konfliktai dėl mokesčio už komunalines paslaugas mokėjimo, ieškovo triukšmavimo, nepagarbaus elgesio, neįsileidimo į butą. Aplinkybę, jog šalys ne kartą kreipėsi į policiją, patvirtino ir liudytojas teismo posėdžio metu, taip pat tai, jog šalims susitarus dėl bute esančių daiktų perdavimo, buvo nuvykta į butą palaikyti viešą tvarką (žr., 3 punktą).
16. Taigi, įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog ieškovas turėjo suprasti, jog pasibaigus vasaros periodui, jis turės išsikelti iš atsakovei priklausančių patalpų, todėl turėjo pasirūpinti kita gyvenamąja patalpa, juo labiau, kaip nurodė pats ieškovas, nuolat kildavo konfliktai tarp šalių, o tai papildomai įrodo, jog atsakovė nepageidavo, jog ieškovas liktų jai priklausančiame bute. Be to, byloje nėra duomenų, jog ieškovas buvo iškraustytas naudojant fizinę jėgą, priešingai, šalių paaiškinimais bei liudytojo parodymais nustatyta, jog šalys tarėsi dėl išsikraustymo datos, o pasiimant daiktus, siekiant užtikrinti viešąją tvarką, dalyvavo policijos pareigūnai. Todėl remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumo.
17. Kita vertus, ne mažiau reikšminga yra kita civilinės atsakomybės sąlygą – žalos padarymo faktas. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų realiai patirtos turtinės žalos dydį. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės, jog laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. 1 d. iki 2017 m. sausio mėn. negavo draudžiamųjų pajamų (b. l. 41-42), buvo įsiskolinęs kitiems kreditoriams (žr., 3 punktą), įsikraustymo dieną nereiškė pretenzijų, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovas neturėjo jo nurodytos 434,00 Eur sumos (CPK 185 straipsnis). Ieškovo pateikta pažyma iš lošimų namų, savaime neįrodo, jog ieškovo išloštų pinigų suma viršiją patirtas išlaidas, priešingai, joje nurodoma, jog lošimų priemonių pirkimui išleido 262940,00 Lt, o laimėjimų suma sudaro 78162,20 Lt (b. l. 68). Taip pat jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl 100,00 Eur žalos atlyginimo, o ir teismo posėdžio metu ieškovas negalėjo nurodyti nei tariamai dingusių batų, rūbų kiekio, jų įsigijimą patvirtinančių įrodymų, taip pat įrodymų, jog vaistai nebuvo tinkami naudoti, jų rūšis, kainas (CPK 178 straipsnis).
18. Byloje nustatytos aplinkybės (žr. 17 punktą), jog ieškovas negaudavo draudžiamųjų pajamų, papildomai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes apie tariamai mokėti nuomos mokestį bei mokestį už komunalines paslaugas. Kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė. Šio aplinkybės papildomai įrodo, jog atsakovė, įvertinus galimą mokumo riziką, pagrįstai reikalavo sumokėti įmokas į priekį.
19. Ta aplinkybė, jog nesutapo liudytojo, atsakovės ir ieškovo nurodyta išsikraustymo data (vienu atveju nurodyta – 2014 m. spalio mėn., kitu atveju – 2015 m. vasario ar kovo mėn.), nagrinėjamu nesudaro pagrindo daryti priešingų išvadų, kadangi, viena vertus, praėjus daug laiko šalys galėjo klysti, kita vertus, nagrinėjau atveju svarbi ne tiek iškraustymo data, bet pats faktas, kad šalims sutarus, dalyvaujant policijos pareigūnams, ieškovui buvo grąžinti daiktai, o aplinkybių, jog daiktų neperdavimo laikotarpis būtų reikšmingas nagrinėjamu atveju, byloje nenustatyta. Minėta, jog pinigų turėjimo fakto ieškovas neįrodė.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą
21. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalis neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenustato, ji neatlyginama.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, jog dėl konflikto su atsakove ir jos raginimų sumokėti įmokas kelis mėnesius į priekį, ieškovas patyrė sveikatos pablogėjimą. Po 2014-10-19 vykusio konflikto, ieškovas pasijuto blogai, buvo hospitalizuotas Santariškių klinikoje (b. l. 7). Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės neįrodo fakto, jog tarp atsakovės veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšis, juo labiau, kad pačioje pažymoje nurodyta, jog 2014-10-20 pasireiškę požymiai (stiprus širdies skausmas, dažnas plakimas, oro trūkumas) buvo ir anksčiau (b. l. 7).
23.Kita vertus, jeigu ieškovo netenkino gyvenimo sąlygos, atsakovės prašymai sumokėti kelias įmokas į priekį, turėjo galimybę nutraukti tarp šalių sutartinius santykius, o jeigu nepagrįstai buvo reikalaujama sumokėti už komunalines paslaugas ar kt., ginti savo tariamai pažeistas teises teisme. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas pajamų neturėjo, gyveno atsakovei priklausančiame bute, konfliktavo su atsakove, todėl konstatuotina, jog ieškovas pats savo veiksmais sukėlė sau neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, ieškovo patirti tariami nepatogumai, sveikatos sutrikimai, nelaikytini pagrindu priteisti ieškovui iš atsakovo neturtinę žalą.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
25. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.
27. Atsakovė pateikė prašymą priteisti iš ieškovo patirtas 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės teisinę pagalbą (b. l. 73-80). Įvertinęs atsakovės atsiliepimo turinį, jo apimtį, pasirengimą bylos nagrinėjimui, taip pat tai, kad prašoma bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), dydžių, teismas sprendžia, jog atsakovės reikalaujama priteisti išlaidų suma atitinka protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas. Iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.