Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1654-794/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-20
Bylos Nr.: e2A-1654-794/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10647-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas: ERGO Insurance SE, Lietuvoje

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1654-794/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10647-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Būsto renovacijos agentūra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-865-1098/2022 pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Būsto renovacijos agentūra“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, pateiktu teismui ieškiniu atsakovei UAB „Būsto renovacijos agentūra“ prašė priteisti iš atsakovės 3 860,00 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad draudimo bendrovė ERGO Insurance SE su draudėja B. B. (toliau – draudėja) sudarė draudimo sutartį, kuria apdraudė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Ieškovas draudimo sutarties pagrindu kompensavo draudėjai 3 860,00 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja 2019 m. liepos 2 d. patyrė dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdynų. Atsakovė administruoja bendro naudojimo objektus name, kuriame yra draudėjos apdraustas butas, todėl yra atsakinga dėl kilusios žalos. Ieškovas ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas draudiminis įvykis įvyko dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdynų. Atsakovės vertinimu, su ieškiniu pateiktuose defektiniuose aktuose nurodyta, kad tiksli apliejimo priežastis nenustatyta, o tai reiškia, kad priežastis galėjo būti ir, pavyzdžiui, dėl viršutiniame bute įvykusių vamzdžių trūkimo, skalbimo mašinos gedimo, dušo kabinos gedimo ar kitų aplinkybių. Paaiškino, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra paskirta pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas), administratore, tačiau apie 2019 m. liepos mėnesį įvykusį buto apliejimą nebuvo informuota nei gyventojų, nei draudiko, nei įvykio metu, nei iš karto po įvykio. Atsakovė nei iš vieno gyvenamojo namo gyventojo nesulaukė nusiskundimų dėl pastato vamzdynų avarijos, trūkimų ir (ar) dėl sudrėkusių sienų ar lubų. Jeigu būtų trūkęs gyvenamojo namo bendrojo naudojimo vamzdynas, tokią avariją pastebėtų gyventojai ir atsakovė būtų priversta avariją likviduoti.

5. Atsakovė kartu su atsiliepimu pateikė avarinių situacijų likvidavimo ir lokalizavimo darbų aktą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., iš kurio matyti, kad jokie avarinių situacijų darbai gyvenamajame name laikotarpiu, kuomet įvyko draudiminis įvykis, nebuvo vykdomi. Tik 2020 m. sausio 14 d. atsakovė sužinojo apie buto apliejimo įvykį, kai gavo iš ieškovo reikalavimą sumokėti žalos atlyginimą regreso tvarka. Atsakovės teigimu, net jeigu ir būtų nustatytos aplinkybės, kad buto apliejimas įvyko dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdynų, UAB „Būsto renovacijos agentūra“ nėra tinkama atsakovė šioje byloje, nes agentūra nėra pastato savininkė, dėl ko, pagal ieškovo nurodytą CK 6.266 straipsnį neatsako. Ieškovas nenurodė kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų ar sutarties nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi, todėl nenustačius jokių atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo įvykti buto užpylimas, nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, dėl ko, atsakovės civilinė atsakomybė ir regresas į atsakovę šiuo atveju yra negalimas.

Šalies argumentai

6. Ieškovas pateiktame dublike nurodė, kad ieškinį palaiko ieškinyje ir dublike nurodytais argumentais, prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

7. Atsakovė pateiktame triplike palaikė poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės UAB „Būsto renovacijos agentūra“ ieškovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą 3 860,00 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (2021 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 87,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės 24,96 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

9. Teismas nustatė, jog draudėja apie patirtą žalą dėl 2019 m. liepos 2 d. įvykio pranešė draudimo bendrovei 2019 m. liepos 23 d. Bylos nagrinėjimo metu paaiškino liudytojas L. B., kuris faktiškai naudojasi aplietu butu, jis butu naudojasi tik retkarčiais, nuolat bute negyvena, todėl apie užlietą butą sužinojo tik 2019 m. liepos 12 d. bei pasitaręs su teisininkais kuo skubiau pranešė apie įvykį draudimo bendrovei. Aplietas butas 2019 m. liepos 22 d. buvo apžiūrėtas, apžiūros metu nustatytos faktinės aplinkybės užfiksuotos defektiniame akte. Teismas vertino, jog byloje esantis defektinis aktas yra išsamus, jame nuosekliai išdėstytos apžiūros metu nustatytos aplinkybės, byloje nėra duomenų apie draudimo pasitelkto eksperto šališkumą ir/ar netinkamą kompetenciją, todėl šį aktą laikė tinkamu įrodymu byloje. Draudėjos buto užliejimą taip pat patvirtina byloje esančios fotofiksacijos. Teismas vertino, jog įrodymų, taip pat šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų, kitų rašytinių įrodymų visumos pakanka konstatuoti faktą, kad draudėjai priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 2 d. buvo padaryta žala (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas nurodė, kad byloje esančios fotofiksacijos, liudytojo L. B. (faktinis buto naudotojas) ir liudytojos G. K. (viršutinio buto savininkė) parodymai, kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2019 m. liepos 2 d. įvykio metu vandens pratekėjimas įvyko iš bendro naudojimo vamzdynų, t. y. bendro naudojimo šachtos, kas buvo nustatyta buto apžiūros metu ir užfiksuota defektiniame akte. Teismas pažymėjo, jog atsakovė laikydamasi pozicijos, kad draudiminis įvykis – buto apliejimas – įvyko ne dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdynų, o galimai dėl viršutiniame bute įvykusių vamzdžių trūkumo, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kadangi draudėjos butas buvo užlietas dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdyno, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, t. y. dėl bendrojo naudojimo objekto, kurį prižiūri atsakovė, todėl, teismas vertino, kad būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.

11. Teismas nustatė, kad ginčo gyvenamojo namo kasmetinė apžiūra buvo atliekama 2018 m. gegužės 22 d., 2018 m. rugsėjo 19 d. ir 2019 m. balandžio 30 d. Gyvenamojo namo apžiūros aktai savo turiniu yra visiškai vienodi, kas teismui kėlė abejonių dėl tinkamos kasmetinės pastato apžiūros, pagrindinių pastato konstrukcijų, inžinerinės įrangos tikrinimo, pastato defektų ir remonto darbų poreikio nustatymo, nuolatinių stebėjimų kokybės įvertinimo.

12. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti duomenys apie nuolatinius pastato būklės stebėjimus, kurie atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį bei kurių atlikimo metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Byloje taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė, namo bendraturčiams teikianti atlygintines namo priežiūros paslaugas, iki draudžiamojo įvykio būtų atlikusi kokius nors aktyvius veiksmus, susijusius su bendrojo naudojimo šildymo ir karšto vandens sistemų remontu, kitų objektų priežiūra ar teikusi informaciją gyventojams apie bendro naudojimo objektų būklę, defektus ir pan. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad namo bendraturčiai būtų informuoti apie kasmetinių gyvenamojo namo apžiūrų rezultatus ir rekomenduojamus atlikti darbus.

13. Teismas vertino, jog gyvenamojo namo apžiūros aktai (vienodo turinio), defektinis aktas, liudytojų parodymai iš esmės patvirtina, kad ginčo gyvenamojo namo inžinerinės sistemos įvykio metu – 2019 m. liepos 2 d. – nebuvo patenkinamos būklės. Tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad priežiūrą atliekančio subjekto teikta informacija apie bendrojo naudojimo karšto ir šalto vandens, nuotekų, šildymo, elektros instaliacijos sistemų būklę (t. y. informacija teikta nuo 2018 m. iki 2019 m. balandžio mėn.), neatspindėjo tikrosios jų būklės. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog įvykio metu – 2019 m. liepos 2 d. – daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo vamzdynas atitiko šiam inžineriniam objektui keliamus techninius reikalavimus. Nesant duomenų apie tinkamai vykdytą priežiūrą iki įvykio, teismas sprendė, jog atsakovė nedėjo maksimalių pastangų atsiradusiems bendro naudojimo vamzdynų defektams, trūkumams, vamzdžių neatitikimo STR reikalavimams pašalinti, bendro naudojimo vamzdžių tinkamai neprižiūrėjo, jų būklės tinkamai netikrino, kas sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.

14. Teismas taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra akivaizdus ir priežastinis ryšys tarp atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės, funkcijų tinkamo neatlikimo, ir kilusios žalos, t. y. atsakovė netinkamai atliko jai priskirtas administravimo ir priežiūros funkcijas (neteisėti veiksmai), neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir nesiėmė tinkamos prevencijos avariniams gedimams išvengti, t. y. namo vamzdžių, dėl ko buvo apgadintas trečiųjų asmenų – draudėjos – turtas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis).

15. Teismas pažymėjo, jog byloje yra pateikta padarytos žalos įvertinimo skaičiuoklė, kurioje aiškiai ir detaliai nurodoma, kokia būtent žala yra padaryta draudėjos butui, kas po buto užliejimo buvo sugadinta, ką reikia keisti, kokie atstatymo darbai turi būti atlikti. Atsakovė šios skaičiuoklės neginčijo, nepateikė duomenų apie tai, kad skaičiuotėje nurodyta darbų apimtis, medžiagos, nėra būtini atkurti buto būklę, buvusią iki jo užliejimo, kad darbai gali būti atlikti mažesnėmis kainomis. Atsakovė tvirtindama, kad nebuvo įvertintas nusidėvėjimas, išsamiau ir konkrečiau savo teiginių neišplėtojo, neginčijo žalos apskaičiavimo metodikos. Nepaneigti ir liudytojo L. B. paaiškinimai apie tai, kad iki užliejimo bute buvo atliktas naujas remontas, butas retai buvo naudojamas. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo žalos dydį mažinti dėl nusidėvėjimo, kaip to reikalauja atsakovė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) UAB „Būsto renovacijos agentūra“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-865-1098/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Apeliantė nurodo, jog teismas turėjo kritiškai vertinti G. K. parodymus, nes ji yra suinteresuota, kad atsakomybė dėl buto apliejimo kiltų apeliantei, ir nesiremti šiais parodymais. G. K. teigė, kad pas ją bute jokio įvykio neįvyko, butas nebuvo aplietas, tačiau buvo atvykę tarnybos, užeidavo kaimynai, apatinio aukšto gyventojas. Su ieškiniu pateiktame įvykio apžiūros akte konstatuota, kad viršutinis butas neįsileido. Tai reiškia, kad liudytojos G. K., parodymai, kad pas ją bute tikrai neįvyko joks įvykis, jos butas nebuvo aplietas, o tai neva matė ir jos kaimynai, yra paneigti rašytiniais įrodymais ir kito liudytojo paaiškinimais. Liudytoja negalėjo paaiškinti, nei kelintais metais, nei apie kokį įvykį yra kalbama, teismas neįsiaiškino, ar liudytoja kalba apie tą patį buto užpylimą, dėl ko, vyksta ginčas.

16.2. Apeliantės teigimu, teismas visiškai nevertino aplinkybių ir svarbių rašytinių įrodymų, kad jeigu būtų trūkęs bendro naudojimo vamzdis, tai neabejotinai pastebėtų gyvenamojo namo gyventojai (šlapios sienos, lubos, užpilti ir kiti butai, bendro naudojimo koridorius, laiptinė), o avariją reiktų likviduoti atsakingiems asmenims – vykti į gyvenamąjį namą, užsukti/atjungti vandenį (to patys gyventojai padaryti neturi galimybių, nes neturi raktų nuo vandens įvado), sandarinti ar net keisti vamzdį. Jokių iškvietimų nei pagal gyventojų, nei pagal apeliantės iškvietimus dėl vamzdyno trūkimo šiame gyvenamajame name 2019 m. užfiksuota nebuvo. O tai taip pat paneigė ir liudytojų parodymus, kad jie buvo kvietę avarinę tarnybą, kuri likvidavo avariją.

16.3. Pažymėjo, jog teoriškai buto savininkas galėjo apdrausti ir jau aplietą butą, nes įvykio data nebuvo nustatinėjama. Tikslios buto apliejimo aplinkybės nebuvo nustatytos, ir jokių įrodymų, kad butas buvo aplietas iš bendro naudojimo vamzdynų nėra pateikta. Dėl to, labiau tikėtina vyko ne iš bendro naudojimo vamzdyno, o iš viršutiniame bute įvykusios vandens pratekėjimo avarijos, t. y. kadangi aplieta didžioji dalis buto, labiau tikėtina, kad apliejimas yra įvykęs iš viršutiniame bute vykusio vamzdžių trūkimo, skalbimo mašinos gedimo, dušo kabinos gedimo, tualeto bakelio trūkimo ar kitų aplinkybių. Teismas neteisėtai, prieštaraudamas rašytiniam įrodymui konstatavo, kad defektiniame akte yra nustatyta apliejimo priežastis. Jame yra nurodyta, kad tiksli apliejimo priežastis nėra nustatyta. Teismas neteisėtai įrodinėjimo pareigą perkėlė jai, nors įrodyti, dėl ko, ieškovui kilo žala pareiga kyla būtent tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia.

Atsiliepimas

16.4. Atsakovė nurodo, jog ji net nebuvo informuota apie buto apliejimo įvykį, nei gyventojų, nei ieškovės. Pabrėžė, kad atsakovė nedalyvavo ir aplieto buto apžiūroje. Įvykio tyrimas atliktas vienašališkai, nekviečiant apžiūroje dalyvauti atsakovės ar jo atstovų, kas atsakovę verčia abejoti ir paties įvykio egzistavimu.

16.5. Teismas nevertino ar ieškovė įrodė (net neįrodinėjo) civilinės atsakomybės sąlygų, kaip pasireiškė apeliantės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, galiausiai, nenustatyta ir neįrodyta apeliantės kaltė. Teismas iš esmės nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Šalies argumentai

16.6. Apeliantė nesutinka su teismo konstatuota išvada, kad ji privalėjo atlikti gyvenamojo namo stebėjimus, ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir tai fiksuoti atskirais aktais. Paaiškino, jog apžiūros aktai buvo parengiami ir surašomi, kas pusę metų kaip tai numato įstatymas, o kas mėnesį yra pildomas gyvenamojo namo techninis žurnalas. Kadangi bendrojo naudojimo vamzdynų defektai, avarinė būklė nebuvo nustatyta, vamzdžiai buvo patenkinamos būklės, dėl to, apeliantė ir negalėjo atlikti kokių nors aktyvių veiksmų – savavališkai keisti vamzdynus, juos remontuoti. Apie pastebėtus gyvenamojo namo trūkumus, apeliantė informuodavo gyventojus, pateikdama gyvenamojo namo apžiūros aktus. Tokia teismo išvada iš apeliantės reikalauja įrodyti aplinkybes, kurios neegzistavo, t. y. pateikti, kad vamzdžiai buvo remontuoti, ar avarinės būklės, nors tokie nebuvo.

16.7. Apeliantės – pastato administratoriaus funkcijas neįeina pareiga, nesant gyventojų iškvietimams, kiekvieną dieną vykti ir tikrinti administruojamus pastatus. Pastebėjus kokius nors gyvenamojo pastato trūkumus, bendro naudojimo objekto trūkumus, patys gyventojai, būdami namo bendrasavininkais, privalo informuoti apie pastebėtus trūkumus, o ne imtis likviduoti avarijas, taisyti vamzdžius, savarankiškai. Aplieto buto gyventojas nurodė, kad nesikreipė į administratorių, kad nemato prasmės kreiptis, o visas avarijas su kaimynais likviduojasi patys. Tad iš esmės, gyventojai, tame tarpe ir buto gyventojas, nepranešdami apie tam tikrus įvykius, susijusius su bendro naudojimo objektais, patys tvarkydami bendro naudojimo objektus, patys tiesiogiai ir atsako už bendro naudojimo objektų padarytą žalą.

16.8. Apeliantės teigimu, ji tinkamai vykdė CK 4.242 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas, taip pat vykdė žalos išvengimo prevenciją, pateikė savininkams informaciją apie bendrosios inžinerinės įrangos būklę ir rekomenduotinus atlikti darbus, tačiau patys gyvenamojo namo savininkai niekada nebuvo aktyvūs dėl namo rekomenduotinų darbų ir susirinkimuose dalyvauja vangiai. Apeliantė negali atsakyti be kaltės, t. y. vien dėl to, kad yra paskirta pastato administratore.

16.9. Ieškovas pateikė į bylą turto žalos įvertinimo skaičiuotę, tačiau iš apeliantei jos neaišku ar medžiagoms ir baldams yra taikytas nusidėvėjimo procentas. Posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad nusidėvėjimo procentas nebuvo taikytas, nes neva butas buvo naujai suremontuotas. Liudininkas L. B. aiškiai nurodė, kad remontas butui buvo darytas apie 2016 m. Vadinasi, butas nebuvo naujas. Be to, butas yra senos statybos, iš byloje pateiktų nuotraukų negalima nustatyti, ar tikrai butui buvo atliktas remontas. Apeliantės vertinimu, teismas neteisėtai, be įrodymų sprendė, kad neturėjo būti taikomas nusidėvėjimo procentas.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

17.1. Ieškovo teigimu, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai konstatavo faktą, kad draudėjai priklausančioms patalpoms 2019 m. liepos 2 d. buvo padaryta. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos aplinkybės, jog draudėjos butas buvo užlietas dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdyno, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, t. y. dėl bendrojo naudojimo objekto, kurį prižiūri atsakovė, kuri buvo paskirta pastato bendrosios nuosavybės administratore. Įstatyme yra apibrėžtas administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą.

17.2. Atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.

17.3. Ieškovo teigimu, byloje yra akivaizdus ir priežastinis ryšys tarp atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės, funkcijų tinkamo neatlikimo, ir kilusios žalos, t. y. atsakovė netinkamai atliko jai priskirtas administravimo ir priežiūros funkcijas (neteisėti veiksmai), neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir nesiėmė tinkamos prevencijos avariniams gedimams išvengti, t. y. namo vamzdžių, dėl ko buvo apgadintas trečiųjų asmenų – draudėjos – turtas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

21. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

22. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

23. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir draudėja B. B. 2019 m. kovo 14 d. sudarė Gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį, remiantis kuria buvo apdraustas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei jame esantis turtas, draudimo laikotarpis nuo 2019 m. kovo 31 d. iki 2022 m. kovo 31 d., atkuriamoji draudimo vertė.

24. Draudėja 2019 m. liepos 23 d. pranešė draudimo bendrovei apie patirtą žalą dėl 2019 m. liepos 2 d. aplieto buto. Ieškovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas draudimo sutarties pagrindu kompensavo draudėjai 3 860,00 Eur dydžio nuostolius, kuriuos draudėja patyrė dėl 2019 m. liepos 2 d. įvykusio vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdynų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio mėnesio įsakymu „Dėl UAB „Būsto renovacijos agentūra“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ nutarta skirti atsakovę UAB „Būsto renovacijos agentūra“ penkeriems metams nuo įsakymo įsigaliojimo dienos priede nurodytų daugiabučių namų butų, tarp jų ir (duomenys neskelbtini) (įsakymo 3.1. punktas), bendrojo naudojimo administratore. Ieškovė, išmokėjusi draudėjai draudimo išmoką, subrogacijos tvarka reikalauja išmokėtų sumų iš atsakovės, kaip bendro naudojimo objektų administratorės.

25. Liudytojas L. B., kuris faktiškai naudojasi aplietu butu, paaiškino, jog jis butu naudojasi tik retkarčiais, nuolat bute negyvena, todėl apie užlietą butą sužinojo tik 2019 m. liepos 12 d. bei pasitaręs su teisininkais kuo skubiau pranešė apie įvykį draudimo bendrovei. Aplietas butas 2019 m. liepos 22 d. buvo apžiūrėtas, apžiūros metu nustatytos faktinės aplinkybės užfiksuotos defektiniame akte. Remiantis defektinio akto duomenimis, 2019 m. liepos 2 d. įvykusio įvykio apžiūra buvo atlikta 2019 m. liepos 23 d. Defektiniame akte aprašytos įvykio aplinkybės: kad 2019 m. liepos 12 d. grįžus namo pastebėta, kad butas aplietas; kad pas kaimynus į 59 butą patekti nepavyko, nes neįleido; kad tiksli apliejimo priežastis nenustatyta; kad galimai apliejimas įvyko per vamzdžių šachtą. Defektinis aktas pasirašytas L. B. ir draudimo eksperto.

26. Remiantis atsakovės UAB „Būsto renovacijos agentūra“ pateiktais apžiūros aktais, ginčo gyvenamojo namo kasmetinė apžiūra buvo atliekama 2018 m. gegužės 22 d., 2018 m. rugsėjo 19 d. ir 2019 m. balandžio 30 d. Visuose trijuose gyvenamojo namo apžiūros aktuose, apžiūrėjus karšto vandens vandentiekį buvo nustatyta, kad karšto vandentiekio magistralinių rūsio vamzdynų izoliacija vietomis pažeista; dalis karšto vandentiekio ventilių rūsyje neužsisuka; vamzdynų būklė patenkinama, stovų butų šachtose būklė gera; rekomenduojama atnaujinti pažeistą šiluminę izoliaciją, pakeisti neveikiančius ventilius rūsyje. Apžiūrėjus šaltą vandentiekį buvo nustatyta, kad šalto vandentiekio vamzdynų būklė patenkinama, defektų nėra, kai kurie šalto vandentiekio ventiliai rūsyje neužsisuka; rekomenduojama pakeisti atjungimo ventilius rūsyje.

27. Iš pardavėjo V. V. 2019 m. rugsėjo 24 d. sąskaitos Serija 19.09.24 Nr. 0029, už virtuvės demontavimo darbus, virtuvės utilizavimą, virtuvės baldus ir montavimo darbus priskaičiuota bendra 3 450,00 Eur suma. Remiantis šia sąskaita draudimo bendrovė atlygino draudėjai 1 525,00 Eur žalą. Remiantis UAB „Brilliantinės Lubos“ komercinio pasiūlymo duomenimis, už lubų remonto darbus priskaičiuota bendra 1 558,00 Eur suma. Draudimo bendrovė nusprendė išmokėti draudėjai 2 335,00 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri buvo apskaičiuota remiantis draudiko sudaryta turto žalos įvertinimo skaičiuote.

28. Byloje kilo ginčas, ar nagrinėjamu atveju yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė UAB „Būsto renovacijos agentūra“ laikosi pozicijos, kad ji nėra tinkamas atsakovas byloje, nes ji nėra pastato savininkė. Taip pat atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovė neįrodė, kad vandens pratekėjimas įvyko iš bendro naudojimo vamzdynų, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus bei kad tarp galimai atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšis. Atsakovė taip pat ginčija žalos dydį.

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus atsakomybės

29. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Pagal CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015).

30. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamose bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014).

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žalos židinio nustatymas svarbus atsakingo už žalą asmens (subjekto) atžvilgiu bei civilinės atsakomybės ypatumams. Pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo, jog esančios fotofiksacijos, liudytojo L. B. (faktinis buto naudotojas) ir liudytojos G. K. (viršutinio buto savininkė) parodymai, kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2019 m. liepos 2 d. įvykio metu vandens pratekėjimas (toliau – avarija) įvyko iš bendro naudojimo vamzdynų, t. y. bendro naudojimo šachtos, kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, buvo nustatyta buto apžiūros metu ir užfiksuota defektiniame akte.

32. Bylos duomenimis nustatyta, jog aplietas butas 2019 m. liepos 22 d. buvo apžiūrėtas, apžiūros metu nustatytos faktinės aplinkybės užfiksuotos defektiniame akte. Remiantis defektinio akto duomenimis, 2019 m. liepos 2 d. įvykusio įvykio apžiūra buvo atlikta 2019 m. liepos 23 d. Defektiniame akte aprašytos įvykio aplinkybės: kad 2019 m. liepos 12 d. grįžus namo pastebėta, kad butas aplietas; kad pas kaimynus į 59 butą patekti nepavyko, nes neįleido; kad tiksli apliejimo priežastis nenustatyta; kad galimai apliejimas įvyko per vamzdžių šachtą. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju, tiksli apliejimo priežastis ir vandens išsiliejimo vieta (vamzdžio trūkimas) nėra nustatyta. Taip pat nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojos G. K. (viršutinio buto savininkė) parodymais, jog pas ją bute neįvyko joks įvykis, jos butas nebuvo aplietas, o tai matė ir jos kaimynai, tačiau šie parodymai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir kito liudytojo paaiškinimais, t. y. defektiniame akte nustatyta, jog pas kaimynus patekti nepavyko, o liudytojas L. B. (aplieto buto gyventojas) nurodė, kad pas kaimynę iš viršutinio aukšto, t. y. G. K., nėra buvęs, nes ji nieko neįsileidžia (2021 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 04 min.). Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, aplieto buto nuotraukos neparodo tikslios vandens išsiliejimo vietos ir avarijos priežasties.

33. Pažymėtina, jog nustačius, kad draudiminis įvykis įvyko iš bendro naudojimo vamzdynų, t. y. žinant tikslią išsiliejimo (vamzdžio trūkimo) vietą, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog draudiminis įvykis (buto apliejimas) įvyko ne dėl vandens pratekėjimo iš bendro naudojimo vamzdynų, tačiau būtent šiuo konkrečiu atveju kaip jau buvo minėta, išvis nenustatyta tiksli vandens išsiliejimo (vamzdžio trūkimo) vieta ir priežastis.

34. Be to, apeliantė į bylą pateikė UAB „Grinda“, kuri yra budintis gyvenamojo namo avarijų likvidatorius, avarinių situacijų likvidavimo ir lokalizavimo darbų priėmimo – perdavimo aktus už 2019 m. (2021 m. gruodžio 10 d. prašymas dėl papildomų įrodymų). Iš UAB „Grinda“ atliktų priėmimo-perdavimo aktų už 2019 m. nustatyta, kad vieninteliai įvykiai gyvenamajame name buvo likviduojami balandžio mėn., nes lauke užsikimšo UAB „Vilniaus vandenys“ šuliniai, taip pat birželio mėn. užfiksuotas elektros gedimas bute. Taigi, sutiktina su apeliante, kad byloje jokių iškvietimų nei pagal gyventojų, nei pagal apeliantės iškvietimus dėl vamzdyno trūkimo šiame gyvenamajame name 2019 m. užfiksuota nebuvo. Tačiau minėti įrodymai prieštarauja liudytojų parodymams, kurie teigė, kad jie buvo kvietę avarinę tarnybą, kuri likvidavo avariją. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų parodymų ir byloje pateigtų įrodymų prieštaringumo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykimas į įvykį būtų buvęs ne tik užfiksuotas darbų aktuose, bet ir gyventojai gautų sąskaitą-faktūrą už suteiktas avarijos likvidavimo paslaugas.

35. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas L. B. paliudijo, kad bute buvo keistas vamzdis (2021 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:07 min.), tačiau liudytojas negalėjo nurodyti nei koks tiksliai vamzdis, nei kada jis buvo keistas, nei kas jį keitė. Iš draudiko pateiktų nuotraukų (fotofiksacijų) byloje nustatytas tik faktas, kad butas buvo aplietas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių įrodymų visumos, liudytojų parodymų, akivaizdu, kad tikslios buto apliejimo aplinkybės, tiksli vamzdžio trūkimo (išsiliejimo) vieta, priežastys, nebuvo nustatytos. Byloje taip pat nėra duomenų, kas atliko avarijos šalinimo darbus. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra galimybės nustatyti faktinių aplinkybių, kurioje vietoje trūko vamzdis, kokia vamzdžio trūkimo priežastis, kokie byloje esantys duomenys patvirtina vamzdžio trūkimo vietą, nes byloje pateikti duomenys dėl pranešimo apie avariją, jo turinys, t. y. pranešime nurodyta, kad galimai iš trečio aukšto bėga vanduo (neaiški vieta), 2019 m. liepos 23 d. surašytas defektinis aktas, nėra pakankami padaryti neabejotinoms išvadoms. Iš esmės šiuo atveju nustatytas avarijos faktas ir tai, kad buto apliejimas galimai įvyko iš viršaus (aplietos lubos, sienos). Byloje nėra pateikta nei minėtos avarijos (išsiliejimo iš trūkusio vamzdžio) atliktų darbų aktų, nei avarijos likvidavimo akto, dėl minėtos avarijos šalinimo darbų apimties, duomenų dėl nustatytų priežasčių ir kita. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas iš esmės nenustatęs faktinių bylos aplinkybių, visų bylai reikšmingų aplinkybių, iš kurių būtų galima padaryti atitinkamas išvadas.

36. Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

37. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

38. Įvertinus visumą bylos duomenų, atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų bei tirtinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, netinkamo įrodymų vertinimo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įvertinti avarijos kilimo priežastys, vamzdžio trūkimo vietą, nurodyti šalims pareigą įrodinėti, pareigą pateikti papildomus įrodymus dėl pareikštų reikalavimų, ir tik papildomai ištyrus ir įvertinus įrodymus tikslinga spręsti dėl atsakingų už žalą asmenų ir ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Be to atsižvelgiant į šalių reikalavimus, ginčo esmę siūlytina taikiai spręsti kilusį ginčą. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Šį argumentą patvirtina CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

40. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje konstatavus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties 32, 34-35 punktuose nurodytą proceso teisės pažeidimą (t. y. pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė šalių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nevertino liudytojų parodymų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų prieštaringumo, nevertino avarijos kilimo priežasčių, vamzdžio trūkimo vietos, siekiant nustatyti atsakingus už žalą asmenis, nevertino minėtos avarijos šalinimo darbų aplinkybių ir pan.) skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo teismas ieškovo ieškinį tenkino, naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių aplinkybių nustatymas dėl jų kiekio ir pobūdžio nėra galimas apeliacinės instancijos teisme, be to gali būti pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Apeliacinės instancijos teismui bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinėje instancijoje nesprendžiamas. Šių klausimų išsprendimas tenka bylos dalį iš naujo nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo kompetencijai, atsižvelgus į visos bylos procesinę baigtį (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

42. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė