Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Irpeta“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Irpeta“ skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei muitinei (trečiasis suinteresuotas asmuo – Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Irpeta“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas) 2017 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 1(LM18)-502 „Dėl UAB „Irpeta“ atstovo advokato Š. J. prašymo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Klaipėdos teritorinę muitinę pateikti pareiškėjui Vengrijos valstybinės mokesčių ir muitinės administracijos rašto Nr. 5158818673 (toliau – ir Ginčo raštas) kopiją vienu iš alternatyvių rašytinių ir (ar) elektroninių būdų: a) įteikiant tiesiogiai atvykusiam pareiškėjo atstovui; b) registruotu laišku išsiunčiant adresu: advokatui Š. J., (duomenys neskelbtini); c) išsiunčiant el. paštu (duomenys neskelbtini); d) įrašant į elektrinės informacijos laikymo ir saugojimo įrenginį (pvz. CD, USB), kurį, esant poreikiui, gali pateikti pareiškėjo atstovas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas 2017 m. liepos 5 d. pranešimu nurodė, jog iš Vengrijos muitinės gauta informacija, kad eksporto formalumai pagal pareiškėjui aktualias eksporto deklaracijas (2015 m. gegužės 20 d. MRN 15LTLR1000EK032B59, 2015 m. gegužės 20 d. MRN 15LTLR1000EK032F47, 2015 m. birželio 10 d. MRN 15LTLR1000EK03C033) buvo užbaigti neteisėtai, o prekės faktiškai nebuvo išgabentos iš Europos Bendrijos muitų teritorijos, todėl atsakovas ketino priimti sprendimą pripažinti šias eksporto deklaracijas negaliojančiomis. Pareiškėjas teigė, kad šiuo pranešimu taip pat buvo prašoma pateikti įrodymą, jog prekės išgabentos iš Europos Ekonominės Bendrijos muitų teritorijos ir pareikšti savo nuomonę dėl numatomo priimti sprendimo. Nurodė, kad daugiau nebuvo pateikiami jokie kiti objektyvūs, išsamūs duomenys ir įrodymai, todėl nesusipažinus su iš Vengrijos muitinės gauta informacija pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės pareikšti išsamios ir motyvuotos nuomonės dėl numatomo priimti sprendimo.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2017 m. liepos 25 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. prašymą pateikti iš Vengrijos muitinės gautą informaciją. Taip pat nurodė, kad Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. liepos 28 d. skundą, 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu atsakovui nurodė pareiškėjo 2017 m. liepos 18 d. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – TGIVSIĮĮ) nuostatomis, išnagrinėti iš naujo. Teigė, jog atsakovas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nurodė, kad vadovaujantis TGIVSIĮĮ nuostatomis pareiškėjo atstovui leidžiama susipažinti su minėta informacija Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriuje. Pareiškėjo direktoriui 2017 m. rugsėjo 28 d. nuvykus į minėtą skyrių, jam buvo parodyta ir leista perskaityti anglų kalba užrašytą tekstą trijuose lapuose su dalinai užtušuotu tekstu, t. y. Ginčo raštą. Pareiškėjo direktoriui sunkiai suprantant specifinius terminus anglų kalba ir paprašius išduoti šio teksto kopiją, kad galėtų jį išsiversti, Klaipėdos teritorinės muitinės atstovai atsisakė jį teikti bei pasiūlė su tokiu prašymu kreiptis į Departamentą. Pareiškėjas nurodė, kad jis 2017 m. rugsėjo 28 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl minėtos informacijos pateikimo rašytine arba elektronine forma, kurį adresavo tiek Departamentui, tiek Klaipėdos teritorinei muitinei. Departamentas 2017 m. spalio 5 d. raštu įpareigojo Klaipėdos teritorinę muitinę, vadovaujantis TGIVSIĮĮ nuostatomis, išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir Ginčo rašto kopiją pateikti raštu arba elektronine forma. Pareiškėjas nurodė, jog Klaipėdos teritorinė muitinė 2017 m. spalio 12 d. priimtu Ginčijamu sprendimu atsisakė teikti Ginčo rašto kopiją pažymėdama, jog vadovaujantis TGIVSIĮĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punktu, institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu pareiškėjas kreipėsi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais. Pareiškėjo direktorius 2017 m. spalio 19 d. dar kartą nuvyko į Klaipėdos teritorinę muitinę susipažinti su Ginčo rašto turiniu, tačiau jam buvo atsisakyta dar kartą jį parodyti.

4. Pareiškėjo nuomone, Departamento bei Klaipėdos teritorinės muitinės priimti sprendimai, kuriais pareiškėjo atstovui leista susipažinti su Ginčo raštu patvirtino, jog Ginčo rašto atžvilgiu taikomos TGIVSIĮĮ nuostatos, o atsakovas Ginčijamu sprendimu negalėjo kvestionuoti savo pačio ir aukštesnės instancijos institucijos priimtuose ir įsiteisėjusiuose sprendimuose suformuluotos pozicijos. Pabrėžė, jog TGIVSIĮĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucija dokumentus pareiškėjui teikia žodžiu, raštu arba elektroniniu būdu elektroninių ryšių tinklais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą, o šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje – kad dokumentai pareiškėjui paprastai teikiami valstybine kalba. Pareiškėjas teigė, kad vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos ir Tarybos pralamento (ES) Nr. 952/2013, (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 952/2013), Sąjungos muitinės kodekso, 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 515/97 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 515/97) dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo, mokesčių administravimo ir muitinės įstatymo nuostatomis bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, darytina išvada, jog atsakovas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai Ginčijamu sprendimu atsisakė pateikti ginčo dokumentą rašytine ar elektronine forma bei tokiu būdu pažeidė įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, apribojo teises į gynybą, gerą administravimą.

5. Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas teigė, kad pagal savo turinį Ginčo rašte pateikta informacija yra konfidenciali ir gali pažeisti trečiųjų asmenų interesus. Nurodė, jog ši informacija, gauta iš Vengrijos muitinės bendradarbiavimo pagrindais, buvo skirta muitinei, ji buvo viešai neskelbtina ir neteiktina, vadovaujantis Muitinės informavimo tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Departamento generalinio direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1B- 550 (2014 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 1B-437 redakcija). Pažymėjo, jog vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 515/97 nuostatomis, duomenimis, gautais iš kitų valstybių narių kompetentingų institucijų, naudojasi tik kiekvienos valstybės narės nacionalinės institucijos ar padaliniai, o pagal Sąjungos muitinės kodekso nuostatas visa informacija, kurią gauna muitinė, vykdydama savo funkcijas ir kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, laikoma profesine paslaptimi.

7. Atsakovas paaiškino, kad Ginčo rašte pateikta informacija buvo gauta ir naudota tik tarp kompetentingų institucijų Reglamento (EB) Nr. 515/97 pagrindu ir, kad Sąjungos muitinės kodekso pagrindu pareiškėjas buvo informuotas apie numatomą sprendimo priėmimą pripažinti eksporto deklaracijas negaliojančiomis bei paprašytas pateikti įrodymus ir nuomonę. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo svarbu tai, jog remiantis turima tyrimo metu surinkta informacija teritorinė muitinė tikrino, ar eksporto formalumai pagal nurodytas eksporto deklaracijas buvo neteisėtai užbaigti muitinės poste, o prekės faktiškai neišgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos. Teigė, jog iki šiol muitinėje nėra pasibaigęs tyrimas dėl prekių galimo neišgabenimo iš Europos Sąjungos muitų teritorijos. Atsakovas pažymėjo, jog Departamentas 2017 m. spalio 5 d. rašte, be kita ko, nurodė, kad atsakovas vadovaujantis TGIVSIĮĮ 15 straipsnio 2 dalimi, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pagrindus per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos turi priimti sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nurodė, kad pareiškėjo atstovui 2017 m. rugsėjo 28 d. nuvykus į Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyrių, susipažinimui buvo pateiktas Ginčo raštas su dalinai užtušuotu tekstu tik tam, kad pašalinti bet kokias abejones dėl tokio rašto egzistavimo. Teigė, kad užtušuota informacija susijusi su trečiaisiais asmenimis bei pagal turinį yra konfidenciali, o pareiškėjo atstovui buvo pateikta susipažinimui tik ta teksto dalis, kuri susijusi su pareiškėju.

II.

8. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Irpeta“ skundą atmetė kaip nepagrįstą ir atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

9. Teismas nustatė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2017 m. liepos 5 d. raštu Nr. (8.1)11D-8835 „Pranešimas apie numatomą priimti sprendimą“ pareiškėjui nurodė, jog Klaipėdos teritorinė muitinė gavusi informacijos iš Vengrijos muitinės apie neteisėtą eksporto gabenimų užbaigimą Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau – ir MDAS), atlieka tyrimą dėl prekių, deklaruotų eksporto deklaracijose MRN 15LTLR1000EK032B59, 2015 m. gegužės 20 d., MRN 15LTLR1000EK032F47, 2015 m. gegužės 20 d., MRN 15LTLR1000EK03C033, 2015 m. birželio 10 d., išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos ir vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatoma Sąjungos muitinės kodeksas 22 straipsnio 6 dalies nuostata, informuoja apie numatomo Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimo priėmimą pripažinti minėtas eksporto deklaracijas negaliojančiomis. Pareiškėjo atstovas 2017 m. liepos 18 d. prašymu „Dėl papildomos informacijos ir duomenų pateikimo“, be kita ko, prašė atsakovo pateikti visą iš Vengrijos muitinės gautą informaciją, kurios pagrindu norima pripažinti eksporto deklaracijas MRN 15LTLR1000EK032B59, 2015 m. gegužės 20 d., MRN 15LTLR1000EK032F47, 2015 m. gegužės 20 d., MRN 15LTLR1000EK03C033, 2015 m. birželio 10 d., negaliojančiomis. Klaipėdos teritorinė muitinė 2017 m. liepos 25 d. raštu Nr. (8.1)11D-9594 „Dėl eksporto gabenimų“, nurodė, jog iš Vengrijos muitinės gautos informacijos pateikti negali, kadangi ši informacija yra skirta muitinei ir vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1B-550 (2014 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 1B-437 redakcija) patvirtintų Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių nuostatomis, tai yra viešai neskelbtina ir neteiktina informacija. Pareiškėjo atstovas 2017 m. liepos 28 d. skundu „Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-07-25 sprendimo Nr. (8.1)11D-9594 „Dėl eksporto gabenimų“, Departamento prašė panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (8.1)11D-9594 dalį, kuria buvo atsisakyta pateikti pareiškėjui iš Vengrijos muitinės gautą informaciją ir įpareigoti Klaipėdos teritorinę muitinę ją pateikti. Departamentas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (4.14)3B-8113 „Dėl informacijos teikimo“ pareiškėjo prašymą grąžino Klaipėdos teritorinei muitinei, konstatavęs, jog Klaipėdos teritorinė muitinė atsisakydama pateikti pareiškėjo atstovo prašomus dokumentus, nesilaikė TGIVSIĮ nuostatų, t. y. Klaipėdos teritorinė muitinė nepriėmė sprendimo. Klaipėdos teritorinė muitinė 2017 m. rugsėjo 4 d. pranešimu „Dėl dokumento kopijos“ informavo pareiškėjo atstovą, kad kreipėsi į Departamentą dėl galimybės pateikti šio rašto kopiją pareiškėjui ir kad galutinis sprendimas bus priimtas gavus atsakymą. Klaipėdos teritorinė muitinė 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (8.1)11D-11212 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui nurodė, kad, vadovaujantis TGIVSIĮĮ nuostatomis, pareiškėjo atstovas Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriuje gali susipažinti su informacija, gauta iš Vengrijos valstybinės mokesčių administracijos, susijusia su pareiškėju. Remiantis pareiškėjo ir atsakovo atstovų rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais buvo nustatyta, kad pareiškėjo direktoriui 2017 m. rugsėjo 28 d. nuvykus į Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyrių buvo leista skaityti dalinai užtušuotą tekstą anglų kalba, tačiau atsisakyta išduoti šio teksto kopiją.

10. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo atstovas 2017 m. rugsėjo 28 d. pakartotiniu prašymu prašė informaciją, gautą iš Vengrijos muitinės, pareiškėjui pateikti rašytine arba elektronine forma. Klaipėdos teritorinė muitinė Ginčijamu sprendimu nusprendė UAB „Irpeta“ atstovui advokatui Š. J. Vengrijos valstybinės mokesčių ir muitinės administracijos rašto Nr. 5158818673 kopijos neteikti. Nurodė, kad vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 515/97 15 straipsnio nuostatomis, kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsiant siunčia kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms visą informaciją, susijusią su operacijomis, kurios sudaro ar, jų nuomone, gali sudaryti sąlygas muitinės ar žemės ūkio teisės aktų pažeidimams, visų pirma susijusiems su prekėmis ir naujais tokių operacijų vykdymo būdais ir metodais. Paaiškino, kad vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 515/97 30 straipsnio 2 dalimi bei 42 straipsniu, duomenimis, gautais iš kitų valstybių narių kompetentingų institucijų, naudojasi tik kiekvienos valstybės narės nacionalinės institucijos ar padaliniai, kompetentingi, remdamiesi jiems taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, siekti 23 straipsnio 2 dalyje nurodyto tikslo (padėti vykdyti veiklą, užkertančią kelią operacijoms, kurios pažeidžia muitinės ar žemės ūkio teisės aktus, jas tirti). Nurodė, kad vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 12 straipsnio 1 dalimi, visa informacija, kurią gauna muitinė vykdydama savo funkcijas ir kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, laikoma profesine paslaptimi. Paaiškino, kad vadovaujantis TGIVSIIĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punktu, institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.

11. Teismas pažymėjo, kad TGIVSIĮĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui pateikia dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, o šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. TGIVSIĮĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. Teismo vertinimu, būtent šiuo pagrindu, t. y., kad pareiškėjas kreipėsi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos, atsakovas Ginčijamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo atstovo prašymą pateikti informaciją, gautą iš Vengrijos muitinės.

12. Teismas nurodė, kad nebuvo pagrindo netikėti atsakovu, o pareiškėjas nepaneigė, jog šios administracinės bylos ginčo objektas (Ginčo raštas – iš Vengrijos muitinės gauta informacija) Departamente buvo gautas bendradarbiavimo pagrindu vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastangų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą. Reglamento (EB) Nr. 515/97 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Muitinės informacinė sistemos (toliau – ir MIS) tikslas, remiantis šio reglamento nuostatomis, – padėti vykdyti veiklą, užkertančią kelią operacijoms, kurios pažeidžia muitinės ar žemės ūkio teisės aktus, jas tirti ir už jas patraukti baudžiamojon atsakomybėn, siekiant padidinti šiame reglamente nurodytų kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir kontrolės procedūrų efektyvumą taikant greitesnį informacijos platinimą. Reglamento (EB) Nr. 515/97 30 straipsnio 2 dalis nustato, jog nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 4 dalių ir 29 straipsnio 3 dalies, duomenimis gautais iš MIS naudojasi tik kiekvienos valstybės narės nacionalinės institucijos ar padaliniai bei Komisijos paskirti padaliniai, kompetentingi, remdamiesi jiems taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, siekti 23 straipsnio 2 dalyje nurodyto tikslo. Reglamento (EB) Nr. 515/97 42 straipsnis nustato, kad automatiniam duomenų keitimuisi ir tvarkymui taikomos nuostatos mutatis mutandis taikomos ir neautomatiniam duomenų keitimuisi ir tvarkymui. Reglamento (EB) Nr. 515/97 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neatsižvelgiant į formą, bet kuri informacija, perduodama remiantis šiuo reglamentu, yra konfidencialaus pobūdžio, įskaitant duomenis, saugomus MIS; jai taikomas tarnybinio slaptumo įsipareigojimas ir tokia pati apsauga, kokia taikoma pagal valstybės narės, kuri gauna informaciją, nacionalinius teisės aktus, ir pagal nuostatas, taikomas Bendrijos institucijoms; ypač svarbu, kad ši informacija būtų siunčiama tik valstybių narių institucijų atstovams, kurių funkcijos susijusios su teise žinoti šią informaciją ar ja naudotis; ji negali būti naudojama kitiems, šiame reglamente nenurodytiems tikslams, išskyrus atvejus, kai informaciją pateikusi ar į MIS įtraukusi valstybė narė arba Komisija aiškiai su tuo sutinka, atsižvelgiant į tos valstybės narės ar Komisijos nustatytas sąlygas ir į tai, ar valstybės narės, kurioje yra informaciją gaunanti institucija, nuostatos nedraudžia tokią informaciją perduoti ar panaudoti. Taigi, teismo vertinimu, informacija gauta iš Vengrijos muitinės pagal savo turinį arba pateikimo būdą buvo konfidenciali.

13. Teismas padarė išvadą, kad informacijos, gautos iš Vengrijos muitinės, teikimą riboja įstatymai ir jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai (Muitinės įstatymas, Muitinės informacijos tvarkymo taisyklės, Reglamentai (EB) Nr. 515/97, (ES) Nr. 952/2013), todėl vadovaujantis TGIVSIĮĮ 2 straipsnio 2 dalies 4 punktu, šios informacijos teikimui TGIVSIIĮ nuostatos netaikomos, o vadovaujantis TGIVSIIĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo pagrindas atsisakyti šią informaciją pateikti. Tai, kad atsakovas ankstesniu sprendimu, nurodytu Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (8.1)11D-11212 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjo atstovui leido atvykus į Klaipėdos teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyrių susipažinti su Ginčo raštu, nesudarė pagrindo konstatuoti, jog Ginčijamas sprendimas buvo neteisėtas. Teismas pažymėjo, kad šis ankstesnis atsakovo sprendimas nebuvo šios bylos ginčo dalykas, todėl jo teisėtumas ir pagrįstumas plačiau nebuvo nagrinėjamas.

14. Teismo vertinimu, Klaipėdos teritorinė muitinė 2017 m. liepos 5 d. raštu Nr. (8.1)11D-8835 nurodė priežastis, kuriomis ji ketina pagrįsti savo sprendimą, t. y. jog prekės, išleistos eksportuoti, nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos ir paprašė pateikti įrodymus, jog jos buvo išvežtos bei pareikšti savo nuomonę būtent dėl prekių išvežimo. Teismas, įvertinęs Reglamento (EB) Nr. 515/97 36 straipsnio 1 dalies, Reglamento (EB) Nr. 515/97 37 straipsnio 6 dalies a-c punktų, Reglamento (EB) Nr. 515/97 45 straipsnio 3 dalies nuostatas, pažymėjo, kad šios nuostatos dar nereiškė, jog ieškinys ar skundas dėl su juo susijusių duomenų visais atvejais turi būti tenkinamas. Be to, pareiškėjui buvo nurodyta, kad pagal iš Vengrijos muitinės gautą informaciją prekės, išleistos eksportuoti, galimai nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos. Teismo vertinimu, būtent tikrinimo metu ir renkami duomenys, pagal kuriuos bus nustatinėjama, ar ši informacija pasitvirtino ar ne ir su kuriais galės susipažinti pareiškėjas. Teismas nurodė, kad nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjui pateikti Ginčo rašto, kuriame galimai buvo ir kitos konfidencialios, neteiktinos bei viešai neskelbtinos informacijos.

15. Konstatuodamas, kad Ginčijamas sprendimas, kuriuo atsisakyta pateikti pareiškėjui iš Vengrijos muitinės gautą informaciją – Ginčo raštą, buvo teisėtas ir pagrįstas, teismas įvertino, kad nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytų argumentų pagrindu. Nebuvo nustatyti administracinių aktų panaikinimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje.

III.

16. Pareiškėjas UAB „Irpeta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo, UAB „Irpeta“ naudai, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir Klaipėdos teritorinės muitinės iš esmės kilo ginčas dėl informacijos, t. y. Ginčo rašto, pateikimo pareiškėjui formos, tačiau pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs, jog ši informacija apskritai pareiškėjui neteiktina, peržengė šio administracinio ginčo nagrinėjimo ribas, be jokio pateisinamo pagrindo dar labiau pablogino pareiškėjo padėtį, nors būtent pastarasis ir pateikė skundą dėl Ginčijamo sprendimo, bei tokiais savo procesiniais veiksmais pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 ir 2 dalis, 86 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pareiškėjas pažymėjo, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjui buvo suteikta teisė susipažinti su ginčo informacija. Šią teisę pareiškėjo direktorius net bandė realizuoti. Departamentas 2017 m. spalio 15 d. raštu dar kartą patvirtino pareiškėjo teisę susipažinti su ginčo informacija bei, atsižvelgęs į pareiškėjo pageidavimą, informaciją gauti konkrečiu būdu – raštu arba elektronine forma, įpareigojo Klaipėdos teritorinę muitinę išnagrinėti šį pareiškėjo pageidavimą. Tačiau Klaipėdos teritorinė muitinė Ginčijamu sprendimu atsisakė pateikti ginčo informacijos kopiją pareiškėjo prašytu būdu, todėl ir buvo pateiktas skundas teismui. Taigi, pareiškėjo nuomone, iš esmės tarp bylos šalių kilo ginčas dėl ginčo informacijos pateikimo formos, o ne dėl to, ar ginčo informacija apskritai teiktina pareiškėjui, kadangi tokia pareiškėjo teisė jau buvo nustatyta Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu. Be to, pareiškėjo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas dar teismo posėdžio pačioje pradžioje nustatęs, jog šio ginčo dalykas yra pareiškėjo teisė gauti informaciją jo nurodytu būdu, vėliau posėdžio metu kontroliuodamas, jog bylos šalys tiek savo pasisakymais, tiek užduodamos klausimus viena kitai, nenukryptų nuo bylos ginčo dalyko ir esmės, o galiausiai skundžiamu sprendimu analizavęs ne pareiškėjo teisę gauti informaciją jo nurodytu būdu, o apskritai konstatavęs, jog pareiškėjas neturi teisės gauti ginčo informacijos, nesudarė objektyvios galimybės bylos šalims teismo posėdžio metu iš esmės pasisakyti dėl tik sprendime naujai nustatyto visiškai kito ginčo dalyko, nei jis buvo paties teismo nustatytas teismo pasėdžio pradžioje. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu peržengė savo paties teismo posėdžio pradžioje nustatytas bei bylos šalių patvirtintas administracinio ginčo ribas.

18. Pareiškėjo nuomone, Klaipėdos teritorinė muitinė Ginčijamame sprendime visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, kad prašomo pateikti dokumento atžvilgiu netaikomos TGIVSIIĮ nuostatos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jokia institucija negali pati paneigti ir (ar) pasinaikinti savo pačios priimto sprendimo, todėl ir Klaipėdos teritorinė muitinė Ginčijamu sprendimu negalėjo kvestionuoti savo pačios ir aukštesnės instancijos institucijos – Departamento, priimtuose ir įsiteisėjusiuose sprendimuose suformuluotos pozicijos, jog prašomas pateikti dokumentas yra teiktinas būtent TGIVSIĮĮ nuostatų pagrindu.

19. Pareiškėjas pažymi, kad gavęs tik Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. liepos 5 d. pranešimą, neturėjo objektyvios galimybės pareikšti išsamios ir motyvuotos nuomonės dėl numatomo priimti jo atžvilgiu nepalankaus sprendimo, kadangi pats Klaipėdos teritorinės muitinės pranešimas yra tik išvestinis informacijos šaltinis, prie kurio nebuvo pridėtas pirminis informacijos ir duomenų šaltinis – iš Vengrijos muitinės gauta informacija, duomenys ir įrodymai, kurie šiuo atveju ir turėtų būti vertinami bei analizuojami. Pareiškėjui iki šiol nėra žinoma nei šių duomenų forma (institucijos nuomonė, įpareigojimas, laisvos formos pranešimas, teismo sprendimo pagrindu pateikta objektyvi informacija ar kitoks dokumentas), nei turinys (kokios aplinkybės jame buvo nurodytos, kaip jos buvo nustatytos, kokios išvados padarytos šių aplinkybių pagrindu, koks šių išvadų tikslumo ir (ar) griežtumo lygis ir pan.), nei aktualumas (pvz., gal informacija yra pasenusi, praleisti senaties terminai ir pan.).

20. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2017 m. liepos 5 d. raštu nurodė priežastis, kuriomis ji ketina pagrįsti sprendimą, padaryta išskirtinai prielaidų pagrindu, kadangi norint padaryti tokią išvadą būtina įvertinti ir palyginti Klaipėdos teritorinės muitinės minėtame rašte ir Ginčo rašte nurodytas aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas net du kartus atsisakė priimti ir prie bylos prijungti atsakovo teiktą Ginčo rašto kopiją su vertimu į lietuvių kalbą. Pareiškėjo tvirtinimu, Klaipėdos teritorinės muitinės atsisakymas pateikti prašomą informaciją iš esmės reiškia akivaizdų trukdymą pareiškėjui tinkamai pasinaudoti gynybiniu mechanizmu, numatytu Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalyje.

21. Pareiškėjas nurodo, kad Klaipėdos teritorinė muitinė be deklaratyvių teiginių nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ginčo informacija buvo gauta Reglamento pagrindu. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinė muitinė, pateikdama pareiškėjui 2017 m. liepos 5 d. pranešimą apie numatomą priimti sprendimą Nr. (8.1)11D-8835, pareiškėjo atžvilgiu pradėjo procedūrą, numatytą Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalyje, todėl ginčo dokumentas privalėjo būti pateiktas pareiškėjui net be jo papildomo prašymo bei, juo labiau, pareiškėjui pateikus tokį prašymą.

22. Pareiškėjas pažymi, kad Klaipėdos teritorinės muitinės atstovų nepagrįstas ir neteisėtas pozicijos kaitaliojimas tos pačios informacijos atžvilgiu, pasiūlymai pareiškėjo direktoriui aktualaus dokumento kopijos prašyti iš Departamento, nors pati Klaipėdos teritorinė muitinė disponuoja šio dokumento kopija, kurios pateikimo Pareiškėjui klausimas jau buvo derintas ir svarstytas su Departamentu, bei kiti akivaizdūs trukdymai pareiškėjui pateikti motyvuotą poziciją (nuomonę) dėl numatomo priimti sprendimo, akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo teisę į gerą viešąjį administravimą bei leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog Klaipėdos teritorinės muitinės atstovai užsiiminėja visiškai nepagrįstu ir neteisėtu biurokratizmu ir vilkinimu tinkamai atlikti savo funkcijas ir pareigas, o pirmosios instancijos teismas tokius veiksmus visiškai nepagrįstai ir neteisėtai pateisino skundžiamu sprendimu. Be to, toks muitinės atstovų elgesys yra nesuderinamas ir su teisėtų lūkesčiu principu, kurį labai akcentavo pirmosios instancijos teismo teisėjai, teismo posėdžio metu apklausdami atsakovo atstovę, tačiau visiškai juo nesivadovavo, priimdami skundžiamą sprendimą

23. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, pareiškėjas pažymi, kad teismas, teismo posėdžio pradžioje nustatė vieną ginčo dalyką – pareiškėjo teisę gauti ginčo informaciją jo nurodytu būdu, o galiausiai skundžiamą sprendimą priėmė visiškai dėl kito dalyko – iš esmės konstatavo, jog pareiškėjas apskritai neturi teisės gauti ginčo informacijos, tuo nesudarydamas ginčo šalims objektyvios galimybės teismo posėdyje pasisakyti dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, taip pažeisdamas ABTĮ 80 straipsnio 1 ir 2 dalis ir 86 straipsnio 1 ir 2 dalis. Todėl, siekiant visapusiškiau ir objektyviau išnagrinėti šį ginčą, pareiškėjo nuomone, tikslinga ir būtina šią bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka (ABTĮ 141 str. 1 d.).

24. Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas paaiškino, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2017 m. liepos 5 d. rašte nurodė priežastis, kuriomis ji ketina pagrįsti savo sprendimą, t. y. nurodė jog prekės, nebuvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos ir paprašė pateikti įrodymus, jog jos buvo išvežtos bei pareikšti savo nuomonę būtent dėl prekių išvežimo. Atsakovas akcentuoja, kad Klaipėdos teritorinė muitinė neprašė UAB „Irpeta“ pareikšti nuomonės dėl Ginčo rašto tinkamumo tyrimui pradėti, institucija siekdama patikrinti gautą informaciją pareiškėjo paprašė pateikti įrodymus, kad prekės yra išgabentos. Atsižvelgiant į tai, atsakovas sutinka su teismo nuomone, kad būtent tikrinimo metu ir renkami duomenys, pagal kuriuos bus nustatinėjama, ar ši informacija pasitvirtino ar ne.

26. Klaipėdos teritorinė muitinė, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad informacijos, gautos iš Vengrijos muitinės, teikimą riboja įstatymai ir jų pagrindu priimti norminiai teisės aktai (Muitinės įstatymas, Muitinės informacijos tvarkymo taisyklės, Reglamentai (EB) Nr. 515/97, (ES) Nr. 952/2013), todėl vadovaujantis TGIVSIIĮ 2 straipsnio 2 dalies 4 punktu, šios informacijos teikimui TGIVSIĮĮ nuostatos netaikomos, o vadovaujantis TGIVSIĮĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tai yra pagrindas atsisakyti šią informaciją pateikti. Taip pat, atsakovas sutinka, jog Ginčijamas sprendimas, kuriuo atsisakyta pateikti pareiškėjui iš Vengrijos muitinės gautą informaciją – Ginčo raštą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytų argumentų pagrindu (nenustatyti pagrindai, numatyti ABTĮ 88 straipsnio 1 punkte, 91 straipsnyje).

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Departamento nuomone, pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes jame pareiškėjas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus bei motyvus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Departamentas nurodo, kad sutinka su teismo padaryta išvada, jog informacijos, gautos iš Vengrijos muitinės, teikimą riboja įstatymai ir jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

29. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1(LM18)-502 teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad pareiškėjas neturi teisės gauti ginčo informacijos, skundžiamą sprendimą priėmė ne dėl skundo dalyko, nesudarydamas ginčo šalims galimybės teismo posėdyje pasisakyti dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių.

31. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

32. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes jo pozicija dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų yra išdėstyta apeliaciniame skunde, todėl administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

33. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus dokumentus (b. l. 162–171), tačiau apeliaciniame skunde prašymo dėl šių dokumentų tyrimo nesuformulavo, nenurodė jų ryšio su nagrinėjama byla, todėl teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktų papildomų įrodymų nevertina.

34. Klaipėdos teritorinė muitinė 2017 m. liepos 5 d. rašte Nr. (8.1)11D-8835, adresuotame pareiškėjui, nurodė, jog, gavusi informaciją iš Vengrijos muitinės apie neteisėtą eksporto gabenimų užbaigimą Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje, atlieka tyrimą dėl prekių, deklaruotų eksporto deklaracijose MRN 15LTLR1000EK032B59, MRN 15LTLR1000EK032F47, MRN 15LTLR1000EK03C033, išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos ir vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Kodeksas), 22 straipsnio 6 dalies nuostata, informuoja apie numatomo Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimo priėmimą pripažinti minėtas eksporto deklaracijas negaliojančiomis. Vadovaudamasi Kodekso 48 straipsniu, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447 8 straipsnio 1 dalimi, paprašė pareiškėjo per 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti įrodymą, kad prekės išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos bei pareikšti savo nuomonę dėl numatomo priimti sprendimo (b. l. 11–12).

35. Pareiškėjo atstovas Departamentui ir Klaipėdos teritorinei muitinei pateikė 2017 m. rugsėjo 28 d. prašymą dėl informacijos, gautos iš Vengrijos muitinės pateikimo pareiškėjui rašytine arba elektronine forma (b. l. 30–33).

36. Departamentas, atsakydamas į šį prašymą, 2017 m. spalio 5 d. rašte Nr. (4.14)3B-9472 nurodė, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo pageidavimą prašomą informaciją gauti raštu arba elektronine forma, Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi TGIVSIĮĮ 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis, privalo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir pateikti pareiškėjai prašomus dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos arba vadovaudamasi šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, nustačiusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pagrindus per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priimti sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui (b. l. 34).

37. Klaipėdos teritorinė muitinė 2017 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 1(LM18)-502 nusprendė UAB „Irpeta“ atstovui advokatui Š. J. Vengrijos valstybinės mokesčių ir muitinės administracijos rašto Nr. 5158818673 kopijos neteikti. Nurodė, kad vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 515/97 15 straipsnio nuostatomis, kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsiant siunčia kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms visą informaciją, susijusią su operacijomis, kurios sudaro ar, jų nuomone, gali sudaryti sąlygas muitinės ar žemės ūkio teisės aktų pažeidimams, visų pirma susijusiems su prekėmis ir naujais tokių operacijų vykdymo būdais ir metodais. Pagal Reglamento (EB) Nr. 515/97 30 straipsnio 2 dalį bei 42 straipsnį, duomenimis, gautais iš kitų valstybių narių kompetentingų institucijų, naudojasi tik kiekvienos valstybės narės nacionalinės institucijos ar padaliniai, kompetentingi, remdamiesi jiems taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, siekti 23 straipsnio 2 dalyje nurodyto tikslo (padėti vykdyti veiklą, užkertančią kelią operacijoms, kurios pažeidžia muitinės ar žemės ūkio teisės aktus, jas tirti). Reglamento (ES) Nr. 952/2013 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad visa informacija, kurią gauna muitinė vykdydama savo funkcijas ir kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, laikoma profesine paslaptimi. TGIVSIĮĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais (b. l. 36–37).

38. Kaip matyti iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. liepos 5 d. rašto Nr. (8.1)11D-8835 turinio, muitinė vadovaudamasi Kodekso 22 straipsnio 6 dalimi pareiškėją informavo apie tai, jog rengiasi priimti sprendimą pripažinti šiame rašte nurodytas eksporto deklaracijas negaliojančiomis.

39. Kodekso 22 straipsnio 6 dalis nustato, jog, prieš priimdama sprendimą, kuris galėtų būti nepalankus pareiškėjui, muitinė praneša pareiškėjui priežastis, kuriomis ji ketina pagrįsti savo sprendimą, ir suteikia jam galimybę per nustatytą laikotarpį, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jis gauna tokį pranešimą arba laikomas jį gavusiu, pareikšti savo nuomonę. Pasibaigus šiam laikotarpiui, pareiškėjui tinkama forma pranešama apie sprendimą.

40. Minėtas pareiškėjo atstovo kreipimasis į Klaipėdos teritorinę muitinę dėl informacijos gavimo yra susijęs su jo teisės būti išklausytam užtikrinimu muitinei vykdant konkrečią priežiūros procedūrą (veiksmus, kurių paprastai imasi muitinė siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų), reglamentuojamą Kodekso, Muitinės įstatymo bei kitų teisės aktų, reguliuojančių muitinės veiklą, nuostatomis, kuri bus baigiama muitinei priimant sprendimą dėl eksporto deklaracijų galiojimo. Taigi ginčijamas atsakovo sprendimas yra tarpinis sprendimas, kuriuo išspręstas procedūrinis klausimas, nesukeliantis pareiškėjui materialinio teisinio pobūdžio pasekmių ir tiesiogiai nesusijęs su materialinių pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu muitų teisės srityje.

41. Pareiškėjo prašymas pateikti informaciją, susijusią su muitinės vykdoma priežiūros procedūra, turi būti nagrinėjamas pagal šią procedūrą reguliuojančių teisės aktų normas, todėl sprendžiant šį pareiškėjo prašymą TGIVSIĮĮ netaikytinas.

42. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

43. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymų numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi viena iš teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas administracinių teismų kompetencijai.

44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-520/2019; 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-568-438/2019).

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (pvz., tarpinis procedūrinis aktas), jokių teisinių pasekmių nesukelia, dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-902-525/2017; 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-121-261/2018; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-502/2019). Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra, t. y. administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-446-575/2017).

46. Kadangi ginčijamas atsakovo sprendimas yra tik tarpinis procedūrinis aktas, nagrinėjamu atveju neturintis įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms ir pareigoms, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 1(LM18)-502 bei neatsiejamai su šiuo reikalavimu susijęs reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjo atstovui Vengrijos muitinės rašto kopiją, negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

47. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir be teisinio pagrindo priėmė bei nagrinėjo šioje byloje pareiškėjo paduotą skundą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla nutraukiama, nes nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).

48. Administracinės bylos nutraukimo atveju pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka tik tuo atveju, kai byla nutraukiama pareiškėjui atsisakius skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (ABTĮ 40 str. 2 d., 103 str. 4 p.). Nagrinėjamu atveju administracinė byla nutraukiama kitu pagrindu, todėl pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Irpeta“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.