- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-11
- Bylos Nr.
- A-1782-520/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02067-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- T. P.
- Atsakovas
- Alytaus miesto savivaldybė, Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas T. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) Etikos komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. TE2-2 „Dėl T. P. (tokia pavardė nurodyta sprendime)“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo pripažinta, kad Tarybos narys T. P., dalyvaudamas Kultūros, švietimo ir sporto komiteto (toliau – ir Komitetas) 2017 m. balandžio 11 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. posėdžiuose (toliau – ir Posėdžiai) svarstant ir rengiant Tarybos sprendimo projektą „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. T-85 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės kūno kultūros ir sporto programos sporto klubų veiklos projektų dalinio finansavimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) pakeitimo“ (toliau – ir Projektas), taip pat išreikšdamas nuomonę elektroniniu laišku, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
2. Pareiškėjas nurodė, jog 2017 m. liepos 27 d. jis buvo informuotas, kad Komisija 2017 m. liepos 27 d. posėdyje nusprendė pradėti tyrimą dėl galimo pareiškėjo viešųjų ir privačių interesų konflikto, pareiškėjo buvo paprašyta pateikti paaiškinimą bei pareiškėjas informuotas apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką. 2017 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas Komisijai pateikė paaiškinimą dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos posėdyje neturi galimybės dalyvauti dėl iš anksto suplanuotų atostogų, taip pat nurodė, kad esant papildomų klausimų, yra pasirengęs į juos atsakyti. Komisija pareiškėjo galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą nagrinėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d., 2017 m. rugpjūčio 11 d. ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. posėdžiuose, tačiau pareiškėjas buvo informuotas ir žinojo tik apie 2017 m. rugpjūčio 2 d. vykusį posėdį. Komisijai neįvykdžius jai imperatyviai nustatytos prievolės informuoti pareiškėją apie kitus posėdžius, jam buvo apribota teisė būti išklausytam (teikti papildomus paaiškinimus, įrodymus, užduoti klausimus). Pareiškėjas teigė, kad esant tokiam procedūriniam pažeidimui, kuris laikytinas esminiu, Sprendimas turi būti panaikintas.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad nepaisant aplinkybės, jog iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. Komisija nebuvo išsiaiškinusi visų sprendimui priimti reikalingų aplinkybių ir iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. aktyviai vykdė tyrimą, 2017 m. rugpjūčio 2 d. įpareigojo Komisijos atsakingąją sekretorę kitam posėdžiui parengti atsakymo Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir VTEK) projektą, konstatuojant, kad pareiškėjas, dalyvaudamas Posėdžiuose ir nuo jų nenusišalindamas, pažeidė Įstatymo nuostatas, dėl ko Alytaus sporto klubas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Dzūkijos sportas“ gavo žymiai didesnį finansavimą. Pareiškėjo nuomone, 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos protokolo Nr. TE1-7 turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Komisijos nariai, dar neatlikus tyrimo ir neišsiaiškinus visų tyrimui ir sprendimui priimti reikalingų aplinkybių, jau turėjo iš anksto suformuotą nuomonę apie pareiškėjo kaltumą, t. y. buvo pažeista pareiškėjo nekaltumo prezumpcija.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad nors Komisija Sprendime nurodo, jog VšĮ „Dzūkijos sportas“ vadovauja pareiškėjo sutuoktinė, todėl patvirtinus naują Tvarkos aprašą, minėtas sporto klubas gavo didesnį finansavimą, nei iki Tvarkos aprašo pakeitimo, tačiau 2017 metais VšĮ „Dzūkijos sportas“ iš Alytaus miesto savivaldybės finansinę paramą gavo pagal senąją tvarką, todėl nagrinėjamu atveju neegzistuoja faktinis pagrindas, dėl kurio Komisija konstatavo, kad pareiškėjas dalyvavo priimant atitinkamus teisės aktų pakeitimus, susijusius su jo sutuoktinės vadovaujamos VŠĮ „Dzūkijos sportas“ gautu didesniu finansavimu.
5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Posėdžiuose klausimas dėl kūno kultūros ir sporto programos sporto klubų veiklos projektų dalinio finansavimo ir administravimo tvarkos nebuvo rengiamas svarstyti, parengtas, svarstomas ar dėl jo patvirtinimo priimami sprendimai (nebuvo kvorumo). Tačiau 2017 m. balandžio 27 d. Tarybos posėdyje, kuomet buvo patvirtintas Projektas, pareiškėjas nuo šio klausimo svarstymo nusišalino ir dėl pateikto projekto nebalsavo.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo teigimu, jis nesukėlė viešųjų ir privačių interesų konflikto, elgėsi tinkamai ir sąžiningai, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 metais nedalyvavo nei viename Tarybos Komiteto posėdyje, tačiau dalyvavo Posėdžiuose, kuriuose būtent buvo svarstomas Projektas. Posėdžiuose vyko diskusija ir buvo svarstomi klausimai dėl Tvarkos aprašo pakeitimo, pareiškėjas aktyviai diskutavo aptariamais klausimais, o po 2017 m. balandžio 12 d. Komiteto posėdžio, gavęs koreguotą Tvarkos aprašo variantą, elektroniniu paštu išreiškė savo asmeninį pritarimą (nuomonę) dėl Tvarkos aprašo pakeitimų. Sprendimo projektas buvo parengtas atsižvelgiant į Komiteto narių pateiktus siūlymus. 2017 m. balandžio 27 d. Tarybos posėdyje, kuriame buvo teikiamas klausimas dėl Tvarkos aprašo pakeitimo, pareiškėjas nusišalino nuo šio klausimo, tačiau padarė tai netinkamai –nenurodė nusišalinimo priežasties, neišėjo iš patalpos, diskusijų metu teikė pastabas iš vietos. Šiame posėdyje Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius pateikė ir preliminariąją lentelę, kokią finansavimo sumą gaus kiekvienas Alytaus sporto klubas. Šioje lentelėje buvo nurodyta konkreti suma, kurią numatyta skirti VšĮ „Dzūkijos sportas“.
9. Atsakovo nuomone, Komisijos nustatytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina faktą, jog pareiškėjas, žinodamas, kad VšĮ „Dzūkijos sportas“ vadovauja jo sutuoktinė, o po Tvarkos aprašo 8 punkto pakeitimo VšĮ „Dzūkijos sportas“ bus skirtas didesnis finansavimas nei iki pakeitimo, dalyvaudamas Tvarkos aprašo svarstyme ir rengime Posėdžiuose, taip pat elektroniniu paštu reikšdamas savo nuomonę dėl projekto, dalyvaudamas 2017 m. balandžio 27 d. Tarybos posėdyje, privalėjo vengti abejonių dėl interesų konflikto bei šališkumo, nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti Tarybos sprendimų rengimo ir svarstymo procedūrose, tačiau šių veiksmų neatliko, todėl Sprendimu pareiškėjas visiškai pagrįstai buvo pripažintas pažeidęs Įstatymo nuostatas.
10. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Tarybos 2009 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. T-207 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos nuostatų naujos redakcijos tvirtinimo“ patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 26 punkto 1 papunktyje numatyta, jog atlikdama tyrimą, Komisija turi teisę apklausti valstybės politiką, kurio elgesys tiriamas, ir kitus asmenis, susijusius su valstybės politiko tiriamu elgesiu ar politine veikla, t. y. apskųstasis politikas gali būti kviečiamas į Komisijos posėdį tik tuomet, kai Komisijai yra reikalinga jį apklausti ir / ar patikslinti aplinkybes. Pareiškėjas buvo pakviestas į 2017 m. rugpjūčio 2 d. posėdį, tačiau į jį neatvyko ir Komisijai 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus. Dėl šios priežasties nebuvo būtinybės ir poreikio pareiškėjo kviesti į kitus Komisijos posėdžius.
Atsiliepimas
11. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl procedūrinių reikalavimų pažeidimų, nurodė, kad Komisija laikėsi visų Komisijos nuostatuose nurodytų reikalavimų, ir pažymėjo, jog Komisijos narių sprendimas parengti atsakymo projektą VTEK per se (pats savaime) nereiškia išankstinio pareiškėjo kaltės konstatavimo, juo labiau, kad po 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos posėdžio įvyko dar du posėdžiai, kuriuose buvo tiriamos Sprendimui priimti svarbios aplinkybės. Atsakovas teigė, kad tik po išsamaus ir visapusiško visų aplinkybių išnagrinėjimo Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuriame motyvuotai konstatavo pareiškėjo veiksmų neteisėtumą.
II.
12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo T. P. skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad Komisija Sprendimą priėmė, įvertinusi pareiškėjo veiksmus – aktyvų dalyvavimą Komiteto Posėdžiuose, kuriuose buvo rengiamas ir svarstomas Projektas, taip pat aktyvų dalyvavimą 2017 m. balandžio 27 d. Tarybos posėdyje, netinkamą nusišalinimą nuo balsavimo dėl Tvarkos aprašo pakeitimo patvirtinimo bei elektroniniu laišku išreikštą nuomonę dėl minėto sprendimo. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas yra VšĮ „Dzūkijos sportas“ dalininkas bei šio juridinio asmens vadovės sutuoktinis.
14. Teismas, vadovaudamasis teisės aktais (Įstatymu ir Nuostatais) ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatavo, kad nėra pagrindo nesutikti su Komisijos išvada, jog situacija, kai pareiškėjas, būdamas Tarybos nariu ir tuo pat metu būdamas VšĮ „Dzūkijos sportas“ dalininku bei vadovės sutuoktiniu, dalyvavo svarstant klausimus, susijusius su VšĮ „Dzūkijos sportas“, yra vertinama kaip privataus intereso buvimas. Teismas padarė išvadą, kad supaprastinus finansavimo skyrimo sąlygas sporto klubams bei panaikinus Tvarkos aprašo punktus, nustatančius maksimalias skiriamų lėšų sumas, buvo sudarytos prielaidos pareiškėjo, kaip VšĮ „Dzūkijos sportas“ dalininko bei vadovės sutuoktinio, materialiniam suinteresuotumui atsirasti (didesniam finansavimui gauti).
15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas privalėjo informuoti Alytaus miesto savivaldybę apie galimą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo klausimų, susijusių su VšĮ „Dzūkijos sportas“ interesais, svarstymo. Pareiškėjo skundo argumentus, kad Komiteto Posėdžiuose buvo svarstomi tik protokoliniai, neesminiai klausimai, teismas vertino kaip nereikšmingus, nes šį pareiškėjo teiginį paneigia byloje pateikti Posėdžių protokolai, iš kurių matyti, jog jų metu buvo svarstomi Tvarkos aprašo 8, 9 ir 26 punktų pakeitimo, projektų vertinimo kriterijų klausimai, vyko diskusijos dėl esminių Tvarkos aprašo nuostatų. Teismas akcentavo, kad šiuo atveju svarbus yra paties asmens (pareiškėjo) elgesys iškilus viešųjų ir privačių interesų situacijai, t. y. neinformavimas apie ryšius su juridiniu asmeniu VšĮ „Dzūkijos sportas“ dar prieš pradedant svarstyti atitinkamus klausimus tiek Komiteto, tiek Tarybos posėdžiuose, aktyvus dalyvavimas juose, nuomonės išreiškimas tiek žodžiu, tiek elektroniniu laišku.
16. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su procedūriniais pažeidimais, nurodė, kad Nuostatų 26 punkto 1 papunktyje nėra nustatyta imperatyvi pareiga visais atvejais apklausti apskųstąjį politiką bei užtikrinti jo dalyvavimą Komisijos posėdyje, taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas buvo pakviestas į 2017 m. rugpjūčio 2 d. posėdį, tačiau į jį neatvyko, tokiu būdu pareiškėjas valingai pasirinko elgesio variantą – nedalyvauti Komisijos posėdyje.
17. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad Komisija, tinkamai vykdydama jai priskirtą viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje priežiūros funkciją, objektyviai ir visapusiškai ištyrė faktines aplinkybes ir kitus surinktus įrodymus, todėl pagrįstai Sprendime pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
III.
18. Pareiškėjas T. P. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. TE2-2 „Dėl T. P.“.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja savo poziciją, išdėstytą skunde, ir papildomai nurodo , kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Komisijos procedūriniais pažeidimais (dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo ir dėl Sprendimo papildymo), o nagrinėjo tik pareiškėjo argumentą dėl nepranešimo apie Komisijos posėdžius pareiškėjui.
Atsiliepimas
20. Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
21. Atsakovas dėsto ginčo faktines aplinkybes ir iš esmės pakartoja savo poziciją, teiktą pirmosios instancijos teismui, papildomai pažymi, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tik procedūriniais pažeidimais, kurie, pareiškėjo nuomone, sudaro pagrindą panaikinti Sprendimą ir, atsižvelgęs į tai, nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nebėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas grubiai pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
Atsiliepimas
22. Atsakovas nurodo, jog nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad teismas neatsakė į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus ir tinkamai nepagrindė dėl ko Komisijos padarytas procedūrinis pažeidimas yra formalus bei nepažeidžia pareiškėjo teisių. Atsakovo vertinimu, teismo išvados atitinka nustatytas ir turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytomis priemonėmis ir tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. TE2-2, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjas T. P. (Tarybos narys), dalyvaudamas Kultūros, švietimo ir sporto komiteto 2017 m. balandžio 11 d. ir 2017 m. balandžio 12 d. posėdžiuose svarstant ir rengiant Tarybos sprendimo projektą „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. T-85 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės kūno kultūros ir sporto programos sporto klubų veiklos projektų dalinio finansavimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, taip pat išreikšdamas nuomonę elektroniniu laišku, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo ir atsakovo argumentus dėl Sprendimo, įvertinęs surinktus įrodymus, nustatė, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimant Sprendimą, nebuvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.
25. Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, nes pareiškėjas nebuvo išklausytas, jam nebuvo pranešta apie 2017 m. rugpjūčio 11 d. ir 17 d. įvykusius Komisijos posėdžius pagal Nuostatų 29 punktą, o tai yra esminis procedūros pažeidimas, be to, Komisija pažeidė Nuostatų 3 ir 36 punktus bei nekaltumo prezumpciją. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo jo argumentų dėl netinkamo Sprendimo įforminimo, nes Sprendimas buvo priimtas 2017 m. rugpjūčio 25 d., o Komisija 2017 m. spalio 30 d. protokolu Nr. TE1-13 Sprendimą papildė atgaline data. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių vertinimu ir padarytomis išvadomis. Atsakovas paaiškina, kad Sprendimas buvo papildytas dėl to, jog VTEK 2017 m. rugsėjo 27 d. atsakovui pateikė raštą Nr. S-2330-(1.5), kuriame nurodė papildyti Sprendimą, o papildžius Sprendimą galutinė Komisijos išvada liko nepakitusi.
26. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo šioje byloje pareikštu skundo reikalavimu atsakovui Komisijai dėl jo (atsakovo) 2017 m. rugpjūčio 25 d. priimto Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmiausia pažymi, kad Sprendimas buvo priimtas, atlikus VTEK perduotą pavedimą atlikti tyrimą, t. y. ištirti gautą pranešimą ir įvertinti pareiškėjo veiksmų atitiktį Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatoms, vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalimis (I t., b. l. 29). VTEK prašė pateikti pareiškėjo veiksmų tyrimo išvadą bei ją pagrindžiančių dokumentų kopijas.
27. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo Įstatymo nuostatas, kontroliuoja atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai. Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu yra gauta pagrįstos informacijos apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija savo iniciatyva arba VTEK pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos tyrimą. Apie tyrimo rezultatus informuojama VTEK, kuri turi teisę vertinti, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas. Jeigu VTEK pripažįsta, kad valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kolegialioje valstybės ar savivaldybės institucijoje atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.
28. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad VTEK gali perduoti gautą pranešimą ištirti ir priimti sprendimą, ar asmuo pažeidė (nepažeidė) Įstatymo nuostatas (nuostatų), valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai, o 2 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija per vieną kalendorinį mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos privalo informuoti VTEK apie atlikto tyrimo rezultatus, pateikdami tyrimo išvadą ir visus ją pagrindžiančius dokumentus.
29. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad VTEK išnagrinėja gautus tyrimo dokumentus ir informuoja valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, gavę VTEK informaciją, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas, priima motyvuotą sprendimą dėl asmens veikos (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 str. 4 d.). Jeigu VTEK pripažįsta, kad pateiktoje valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 str. 4 d.).
30. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kokius sprendimus priima VTEK, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos ar kitų institucijų bei įstaigų atlikto tyrimo išvadą ir kartu pateiktus dokumentus, t. y. 1) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas atitinka Įstatymo nuostatas; 2) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir paveda tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai atlikti tyrimą pakartotinai arba patikslinti tyrimo išvadą; 3) pripažįsta, kad atlikto tyrimo išvadoje asmens veikos įvertinimas neatitinka Įstatymo nuostatų, ir priima sprendimą pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.
31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu yra apskundęs Sprendimą, kuris pagal aptartas teisės aktų nuostatas galėtų būti vertinamas kaip Komisijos atlikto tyrimo išvada, kuri buvo perduota VTEK įvertinti pagal Vyriausios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalį. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į tai, kad VTEK, vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, Vyriausios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi ir 29 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 2017 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą, jog Sprendime pateiktas pareiškėjo veiksmų įvertinimas iš esmės atitinka Įstatymo nuostatas, tačiau taip pat nurodė, kad Sprendimo motyvuojamoji bei rezoliucinė dalys yra tikslintinos.
32. Atsakovas byloje nėra pateikęs priimto galutinio sprendimo, kuris nurodytas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje, po to, kai gavo VTEK sprendimą. Pagal bylos duomenis ir atsakovo paaiškinimus galima daryti išvadą, kad galbūt toks sprendimas buvo priimtas 2017 m. spalio 26 d. Komisijos posėdyje (I t., b. l. 93), tačiau įformintas 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu (I t., b. l. 94–98), įrašant ir VTEK nurodytus patikslinimus.
33. Pareiškėjas šioje byloje skundą padavė 2017 m. rugsėjo 25 d. (I t., b. l. 11), kai dar nebuvo priimtas VTEK sprendimas ir 2017 m. spalio 26 d. Komisijos posėdyje priimtas minėtas sprendimas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo jo argumentų dėl netinkamo Sprendimo įforminimo, nes Sprendimas buvo priimtas 2017 m. rugpjūčio 25 d., o Komisija 2017 m. spalio 30 d. protokolu Nr. TE1-13 Sprendimą papildė atgaline data, tačiau pareiškėjas nėra padavęs skundo dėl 2017 m. spalio 26 d. Komisijos posėdyje priimto sprendimo. Pirmosios instancijos teismas pagal pareiškėjo skundą nagrinėjo būtent 2017 m. rugpjūčio 25 d. priimto Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
34. Šiuo atveju yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kad yra išnagrinėtas Komisijos atlikto tyrimo išvados, įformintos Sprendimu, kurią įvertino VTEK, pagrįstumas ir teisėtumas, nors akivaizdu, kad ši išvada (Sprendimas) yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Dėl išvados (Sprendimo) yra priimtas VTEK sprendimas ir galbūt yra priimtas atsakovo galutinis sprendimas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir nenagrinėjo, nesudarė galimybių pareiškėjui patikslinti skundo reikalavimų, kad pareiškėjas galėtų ginčyti sprendimus, kurie jam sukelia teisines pasekmes.
35. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).
36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, reglamentuojantį atsisakymą priimti skundą, kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, yra nurodęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).
37. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
38. ABTĮ 12 straipsnis nustato, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.
39. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nagrinėjo Sprendimo, kuris nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, pagrįstumą ir teisėtumą, nesudarė galimybių pareiškėjui pašalinti skundo trūkumų dėl pareikšto reikalavimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, nes dėl padarytų pirmosios instancijos teismo proceso teisės normų pažeidimo byla iš esmės negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo T. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
Nutartis neskundžiama.