- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- eI-282-386/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01398-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijaus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Irpeta“
- Atsakovas
- Klaipėdos teritorinės muitinės
- Trečiasis asmuo
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Šarūnas Jazukevičius, Šarūnas Jazukevičius Vengrija
Įžanginė dalis
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Irpeta“ atstovams direktoriui Tomui Balčyčiui ir advokatui Šarūnui Jazukevičiui,
2018-02-14 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Irpeta“ skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjos UAB „Irpeta“ (toliau – ir pareiškėja) skundo dalį, kuria prašoma:
1) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovė, Klaipėdos TM) 2017 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 1(LM18)-502 „Dėl UAB „Iperta“ atstovo advokato Šarūno Jazukevičiaus prašymo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);
2) įpareigoti Klaipėdos teritorinę muitinę pateikti pareiškėjai Vengrijos valstybinės mokesčių ir muitinės administracijos rašto Nr. 5158818673 (toliau – ir ginčo raštas) kopiją vienu iš alternatyvių rašytinių ir (ar) elektroninių būdų: i) įteikiant tiesiogiai atvykusiam pareiškėjos atstovui; ii) registruotu laišku išsiunčiant adresu: advokatui Šarūnui Jazukevičiui, (duomenys neskelbtini); iii) išsiunčiant el. paštu sarunas.jazukevicius@yahoo.com; iv) įrašant į elektrinės informacijos laikymo ir saugojimo įrenginį (pvz., CD, USB), kurį, esant poreikiui, gali pateikti pareiškėjos atstovas.
Paaiškina, kad atsakovė 2017 m. liepos 5 d. pranešimu nurodė, jog iš Vengrijos muitinės gauta informacija, kad eksporto formalumai pagal pareiškėjai aktualias eksporto deklaracijas (2015 m. gegužės 20 d. MRN 15LTLR1000EK032B59, 2015 m. gegužės 20 d. MRN 15LTLR1000EK032F47, 2015 m. birželio 10 d. MRN 15LTLR1000EK03C033) buvo užbaigti neteisėtai, o prekės faktiškai nebuvo išgabentos iš Europos Bendrijos (toliau – ir Bendrija) muitų teritorijos, todėl atsakovė ketina priimti sprendimą pripažinti šias eksporto deklaracijas negaliojančiomis. Teigia, kad šiuo pranešimu taip pat prašoma pateikti įrodymą, kad prekės išgabentos iš Europos Ekonominės Bendrijos (toliau – ir Bendrija) muitų teritorijos ir pareikšti savo nuomonę dėl numatomo priimti sprendimo. Nurodo, kad daugiau nepateikiami jokie kiti objektyvūs ir išsamūs duomenys ir įrodymai, todėl nesusipažinus su iš Vengrijos muitinės gauta informacija neturi objektyvios galimybės pareikšti išsamios ir motyvuotos nuomonės dėl numatomo priimti sprendimo.
Teigia, kad Klaipėdos TM 2017 m. liepos 25 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. prašymą pateikti iš Vengrijos muitinės gautą informaciją. Nurodo, kad Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) išnagrinėjęs pareiškėjos 2017 m. liepos 28 d. skundą 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu atsakovei nurodė pareiškėjos 2017 m. liepos 18 d. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – TGIVSIĮĮ) nuostatomis, išnagrinėti iš naujo. Teigia, jog atsakovė 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nurodė, kad vadovaujantis TGIVSIĮĮ nuostatomis pareiškėjos atstovui leidžiama susipažinti su minėta informacija Klaipėdos TM Muitinės procedūrų priežiūros skyriuje. Nurodo, kad pareiškėjos direktoriui 2017 m. rugsėjo 28 d. nuvykus į minėtą skyrių, jam buvo parodyta ir leista perskaityti anglų kalba užrašytą tekstą trijuose lapuose su dalinai užtušuotu tekstu, t. y. ginčo raštą. Teigia, kad pareiškėjos direktoriui sunkiai suprantant specifinius terminus anglų kalbą ir paprašius išduoti šio teksto kopiją, kad galėtų jį išsiversti, Klaipėdos TM atstovai atsisakė jį teikti bei pasiūlė su tokiu prašymu kreiptis į Departamentą. Nurodo, kad pareiškėja 2017 m. rugsėjo 28 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl minėtos informacijos pateikimo rašytine arba elektronine forma, kurį adresavo tiek Departamentui, tiek Klaipėdos TM. Teigia, jog Departamentas 2017 m. spalio 5 d. raštu įpareigojo Klaipėdos TM, vadovaujantis TGIVSIĮĮ nuostatomis, išnagrinėti pareiškėjos prašymą ginčo rašto kopiją pateikti raštu arba elektronine forma. Nurodo, jog Klaipėdos TM 2017 m. spalio 12 d. skundžiamu sprendimu atsisakė teikti ginčo rašto kopiją pažymėdama, jog vadovaujantis TGIVSIĮĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punktu, institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu pareiškėjas kreipėsi dėl dokumentų, kurių tekimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais. Pažymi, kad pareiškėjos direktorius 2017 m. spalio 19 d. dar kartą nuvyko į Klaipėdos TM susipažinti su ginčo rašto turiniu, tačiau jam buvo atsisakyta dar kartą jį parodyti.
Mano, kad Departamento bei Klaipėdos TM anksčiau priimti sprendimai, kuriais pareiškėjos atstovui leista susipažinti su ginčo raštu patvirtina, jog ginčo rašto atžvilgiu taikomos TGIVSIĮĮ nuostatos ir atsakovė skundžiamu sprendimu negalėjo kvestionuoti savo pačios ir aukštesnės instancijos institucijos priimtuose ir įsiteisėjusiuose sprendimuose suformuluotos pozicijos. Pabrėžia, jog TGIVSIĮĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad institucija dokumentus pareiškėjui teikia žodžiu, raštu arba elektroniniu būdu elektroninių ryšių tinklais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą, o šio įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje – kad dokumentai pareiškėjui paprastai teikiami valstybine kalba. Pažymi, kad vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos ir Tarybos pralamento (ES) Nr. 952/2013, (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 952/2013) kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK), 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 515/97 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 515/97) dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo, mokesčių administravimo ir muitinės įstatymo nuostatomis bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, darytina išvada, jog atsakovė visiškai nepagrįstai ir neteisėtai skundžiamu sprendimu atsisakė pareiškėjai pateikti ginčo dokumentą rašytine ar elektronine forma bei tokiu būdu pažeidė įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, apribojo teises į gynybą, gerą administravimą.
Atsakovė Klaipėdos TM atsiliepimu į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pagal savo turinį ginčo rašte pateikta informacija yra konfidenciali ir gali pažeisti trečiųjų asmenų interesus. Nurodo, jog ši informacija, gauta iš Vengrijos muitinės bendradarbiavimo pagrindais, yra skirta muitinei, ji yra viešai neskelbtina ir neteiktina, vadovaujantis Muitinės informavimo tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Departamento generalinio direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1B- 550 (2014 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 1B-437 redakcija). Pažymi, jog vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 515/97 nuostatomis, duomenimis, gautais iš kitų valstybių narių kompetentingų institucijų, naudojasi tik kiekvienos valstybės narės nacionalinės institucijos ar padaliniai, o pagal SMK nuostatas visa informacija, kurią gauna muitinė, vykdydama savo funkcijas ir kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, laikoma profesine paslaptimi.
Paaiškina, kad ginčo rašte pateikta informacija yra gauta ir naudotina tik tarp kompetentingų institucijų būtent Reglamento (EB) Nr. 515/97 pagrindu ir kad SMK pagrindu pareiškėja buvo informuota apie numatomą sprendimo priėmimą pripažinti eksporto deklaracijas negaliojančiomis bei paprašyta pateikti įrodymus ir nuomonę. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog remiantis turima tyrimo metu surinkta informacija teritorinė muitinė tikrina, ar eksporto formalumai pagal nurodytas eksporto deklaracijas buvo neteisėtai užbaigti muitinės poste, o prekės faktiškai neišgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos. Teigia, jog iki šiol muitinėje nėra pasibaigęs tyrimas dėl prekių galimo neišgabenimo iš Europos Sąjungos (toliau – ir Sąjunga) muitų teritorijos. Pažymi, jog Departamentas 2017 m. spalio 5 d. rašte, be kita ko, nurodė, kad atsakovė vadovaujantis TGIVSIĮĮ 15 straipsnio 2 dalimi, nustačiusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pagrindus per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos turi priimti sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjai. Nurodo, kad pareiškėjos atstovui 2017 m. rugsėjo 28 d. nuvykus į Klaipėdos TM Muitinės procedūrų priežiūros skyrių, susipažinimui buvo pateiktas ginčo raštas su dalinai užtušuotu tekstu tik tam, kad pašalinti bet kokias abejones dėl tokio rašto egzistavimo. Teigia, kad užtušuota informacija susijusi su trečiaisiais asmenimis bei pagal turinį yra konfidenciali, o pareiškėjos atstovui buvo pateikta susipažinimui tik ta teksto dalis, kuri susijusi su pareiškėja.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Pareiškėjos atstovai teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu atsiliepimą į pareiškėjos skundą palaikė ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta iš esmės trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2017 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 1(LM18)-502 „Dėl UAB „Iperta“ atstovo advokato Šarūno Jazukevičiaus prašymo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei Klaipėdos TM įpareigojimo pateikti pareiškėjai Vengrijos valstybinės mokesčių ir muitinės administracijos rašto Nr. 5158818673 kopiją vienu iš alternatyvių rašytinių ir (ar) elektroninių būdų: i) įteikiant tiesiogiai atvykusiam pareiškėjos atstovui; ii) registruotu laišku išsiunčiant adresu: advokatui Šarūnui Jazukevičiui, (duomenys neskelbtini); iii) išsiunčiant el. paštu sarunas.jazukevicius@yahoo.com; iv) įrašant į elektrinės informacijos laikymo ir saugojimo įrenginį (pvz., CD, USB), kurį, esant poreikiui, gali pateikti pareiškėjos atstovas.
Klaipėdos TM 2017 m. liepos 5 d. raštu Nr. (8.1)11D-8835 „Pranešimas apie numatomą priimti sprendimą“ pareiškėjai nurodė, jog Klaipėdos TM, gavusi informacijos iš Vengrijos muitinės apie neteisėtą eksporto gabenimų užbaigimą Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau – ir MDAS), atlieka tyrimą dėl prekių, deklaruotų eksporto deklaracijose MRN 15LTLR1000EK032B59, 2015-05-20, MRN 15LTLR1000EK032F47, 2015-05-20, MRN 15LTLR1000EK03C033, 2015 m. birželio 10 d. išgabenimo iš Sąjungos muitų teritorijos ir vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 22 straipsnio 6 dalies nuostata, informuoja apie numatomo Klaipėdos TM sprendimo priėmimą pripažinti minėtas eksporto deklaracijas negaliojančiomis. Paaiškinta, jog tokį Klaipėdos TM sprendimą, kuris bus pateiktas nustatyta tvarka, ketinama pagrįsti 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 2015/2446), kuriuo Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 148 straipsnio 4 dalies a punktu (muitinės deklaracija pripažįstama negaliojančia išleidus prekes, jeigu prekės, išleistos eksportuoti, nebuvo išvežtos iš Europos Ekonominės Bendrijos muitų teritorijos). Nurodyta, kad remiantis turima informacija eksporto formalumai pagal eksporto deklaracijas MRN 15LTLR1000EK032B59, 2015 m. gegužės 20 d., MRN 15LTLR1000EK032F47, 2015 m. gegužės 20 d. buvo neteisėtai užbaigti MDAS 2015 m. birželio 4 d. NAV Pešt Megyei AVI Masped Rt. SZH (HU106200) muitinės poste, pagal eksporto deklaraciją MRN 15LTLR1000EK03C033, 2015 m. birželio 10 d. eksporto formalumai neteisėtai užbaigti 2015 m. birželio 23 d. tame pačiame muitinės poste, o prekės faktiškai neišgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos. Išaiškinta, jog vadovaujantis tuo metu galiojusio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (toliau – ir Reglamentas (EEB) Nr. 2913/92), nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir BMK), 4 straipsnio 8 dalies nuostatomis, prekės netenka jų turimo Bendrijos prekių statuso, kai jos fiziškai išgabenamos iš Bendrijos muitų teritorijos, o BMK 59 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Bendrijos prekės, deklaruotos eksporto procedūrai yra muitinės prižiūrimos nuo muitinės deklaracijos priėmimo momento iki tų prekių išgabenimo iš Bendrijos muitų teritorijos arba iki joms įformintos muitinės deklaracijos pripažinimo negaliojančia. Nurodyta, jog remiantis tyrimo metu surinkta informacija, prekės pagal minėtas eksporto deklaracijas nebuvo išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos, todėl eksporto deklaracijos MRN 15LTLR1000EK032B59, 2015 m. gegužės 20 d., MRN 15LTLR1000EK032F47, 2015 m. gegužės 20 d., MRN 15LTLR1000EK03C033, 2015 m. birželio 10 d. pripažintinos negaliojančiomis. Nurodyta, kad vadovaujantis SMK 48 straipsniu, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir <...> (dalis teksto nesimato) reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 8 straipsnio 1 dalimi, prašoma pareiškėjos per 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pateikti įrodymą, kad prekės išgabentos iš Bendrijos muitų teritorijos bei pareikšti savo nuomonę dėl numatomo priimti sprendimo.
Pareiškėjos atstovas 2017 m. liepos 18 d. prašymu „Dėl papildomos informacijos ir duomenų pateikimo“, be kita ko, prašė atsakovės pateikti visą iš Vengrijos muitinės gautą informaciją, kurios pagrindu norima pripažinti eksporto deklaracijas MRN 15LTLR1000EK032B59, 2015 m. gegužės 20 d., MRN 15LTLR1000EK032F47, 2015 m. gegužės 20 d., MRN 15LTLR1000EK03C033, 2015 m. birželio 10 d., negaliojančiomis. Klaipėdos TM 2017 m. liepos 25 d. raštu Nr. (8.1)11D-9594 „Dėl eksporto gabenimų“, be kita ko, nurodė, jog iš Vengrijos muitinės gautos informacijos pateikti negali, kadangi ši informacija yra skirta muitinei ir vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1B-550 (2014 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 1B-437 redakcija) patvirtintų Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių nuostatomis tai yra viešai neskelbtina ir neteiktina informacija. Pareiškėjos atstovas 2017 m. liepos 28 d. skundu „Dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-07-25 sprendimo Nr. (8.1)11D-9594 „Dėl eksporto gabenimų“, be kita ko, Departamento prašė panaikinti Klaipėdos TM 2017 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. (8.1)11D-9594 „Dėl eksporto gabenimų“ dalį, kuria buvo atsisakyta pateikti pareiškėjai iš Vengrijos muitinės gautą informaciją ir įpareigoti Klaipėdos TM ją pateikti. Departamentas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (4.14)3B-8113 „Dėl informacijos teikimo“ pareiškėjos prašymą grąžino Klaipėdos TM, konstatavęs, jog Klaipėdos TM atsisakydama pateikti pareiškėjos atstovo prašomus dokumentus, nesilaikė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatų, t. y. Klaipėdos TM nėra priėmusi sprendimo. Klaipėdos TM 2017 m. rugsėjo 4 d. pranešimu „Dėl dokumento kopijos“ informavo pareiškėjos atstovą, kad Klaipėdos TM Vengrijos valstybinės mokesčių administracijos rašto kopiją, kurioje tarnybiniam naudojimui pateikta informacija apie netinkamai užbaigtas eksporto procedūras, pateikė Departamentas, kad Klaipėdos TM raštu kreipėsi į Departamentą dėl galimybės pateikti šio rašto kopiją pareiškėjai ir kad galutinis sprendimas bus priimtas gavus atsakymą. Klaipėdos TM 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (8.1)11D-11212 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjai nurodė kad, vadovaujantis TGIVSIĮĮ nuostatomis, pareiškėjos atstovas Klaipėdos TM Muitinės procedūrų priežiūros skyriuje gali susipažinti su informacija, gauta iš Vengrijos valstybines mokesčių administracijos, susijusia su pareiškėja. Remiantis pareiškėjos ir atsakovės atstovų rašytiniais ir žodiniai paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos direktoriui 2017 m. rugsėjo 28 d. nuvykus į Klaipėdos TM Muitinės procedūrų priežiūros skyrių jam leista skaityti dalinai užtušuotą tekstą anglų kalba, tačiau atsisakyta išduoti šio teksto kopiją.
Pareiškėjos atstovas 2017 m. rugsėjo 28 d. pakartotiniu prašymu prašė informaciją, gautą iš Vengrijos muitinės, pareiškėjai pateikti rašytine arba elektronine forma Klaipėdos TM Departamento pareiškėjos prašymuose minimą informaciją (raštą), gautą iš Vengrijos valstybinės mokesčių administracijos, pateikti raštu arba elektroniniu vienu iš alternatyvių būdų: (i) įteikiant tiesiogiai atvykusiam pareiškėjos atstovui; (ii) registruotu laišku išsiunčiant adresu: advokatui Šarūnui Jazukevičiui, Lvovo g. 38A-1, 09307 Vilnius; (iii) išsiunčiant ei. paštu sarunas.jazukevicius@yahoo.com; (iv) arba įrašant į elektrinės informacijos laikymo ir saugojimo įrenginį (pvz., CD, USB), kurį, esant poreikiui, gali pateikti pareiškėjos atstovas. Departamentas 2017 m. spalio 5 d. rašte Nr. (4.14)3B-9472 „Dėl UAB „Irpeta“ pakartotinio prašymo“ nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjos pageidavimą prašomą informaciją gauti raštu arba elektronine forma, Klaipėdos TM, vadovaudamasi TGIVSIIĮ 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis, privalo išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir pateikti pareiškėjai prašomus dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos arba vadovaudamasi šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, nustačiusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pagrindus per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priimti sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjai.
Klaipėdos TM 2017 m. spalio 12 d. skundžiamu sprendimu Nr. 1(LM18)-502 „Dėl UAB „Irpeta“ atstovo advokato Šarūno Jazukevičiaus prašymo“ nusprendė UAB „Irpeta“ atstovui advokatui Šarūnui Jazukevičiui Vengrijos valstybinės mokesčių ir muitinės administracijos rašto Nr. 5158818673 kopijos neteikti. Nurodė, kad vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 515/97 15 straipsnio nuostatomis, kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsiant siunčia kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms visą informaciją, susijusią su operacijomis, kurios sudaro ar, jų nuomone, gali sudaryti sąlygas muitinės ar žemės ūkio teisės aktų pažeidimams, visų pirma susijusiems su prekėmis ir naujais tokių operacijų vykdymo būdais ir metodais. Paaiškino, kad vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 515/97 30 straipsnio 2 dalimi bei 42 straipsniu, duomenimis, gautais iš kitų valstybių narių kompetentingų institucijų, naudojasi tik kiekvienos valstybės narės nacionalinės institucijos ar padaliniai, kompetentingi, remdamiesi jiems taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, siekti 23 straipsnio 2 dalyje nurodyto tikslo (padėti vykdyti veiklą, užkertančią kelią operacijoms, kurios pažeidžia muitinės ar žemės ūkio teisės aktus, jas tirti). Nurodė, kad vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 12 straipsnio 1 dalimi, visa informacija, kurią gauna muitinė vykdydama savo funkcijas ir kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, laikoma profesine paslaptimi. Paaiškino, kad vadovaujantis TGIVSIIĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punktu, institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.
Dėl pareiškėjos reikalavimų
Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo 4 straipsnis nustato, jog muitinės įgyvendinami teisės aktai yra šie Europos Sąjungos (toliau – muitinės įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai) ir Lietuvos Respublikos teisės aktai: 1) muitų teisės aktai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 2 punkte; 2) kiti Europos Sąjungos teisės aktai ir Europos Sąjungos tarptautinės sutartys, nustatančios tvarką ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms, Europos Sąjungos valstybių narių muitinių bendradarbiavimo su trečiųjų šalių muitinėmis ir tarpusavyje tvarką, muitinės įgyvendinamų bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemonių taikymo tvarką, muitinės vykdomos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos tvarką, prekybos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir su trečiosiomis šalimis statistinių duomenų rinkimo tvarką ir kitus reikalavimus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė; 3) Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, už kurių nuostatų įgyvendinimą atsakinga muitinė; 4) įgyvendinamieji teisės aktai, priimti muitinės, ir jos sudaryti susitarimai su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis.
Reglamento (ES) Nr. 952/2013 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad muitinė gali atlikti bet kokį muitinį tikrinimą, kuris, jos manymu, yra būtinas; atliekant muitinį tikrinimą visų pirma gali būti tikrinamos prekės, imami jų pavyzdžiai, tikrinamas deklaracijoje ar pranešime pateiktos informacijos tikslumas ir išsamumas, taip pat tai, ar egzistuoja dokumentai ir ar jie autentiški, tikslūs ir galiojantys, tikrinami ekonominės veiklos vykdytojų apskaitos ir kiti registrai, apžiūrimos transporto priemonės, tikrinamas bagažas ir kitos prekės, kurias gabena arba su savimi turi asmenys, atliekami tarnybiniai tyrimai ir kiti panašūs veiksmai. Reglamento (ES) Nr. 952/2013 48 straipsnyje nustatyta, kad siekdama muitinio tikrinimo tikslų muitinė gali po prekių išleidimo tikrinti muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, įvežimo bendrojoje deklaracijoje, išvežimo bendrojoje deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje arba pranešime apie reeksportą pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, ar egzistuoja ir ar yra autentiški, tikslūs ir galiojantys bet kurie ją papildantys dokumentai, taip pat tikrinti deklaranto apskaitos ir kitus registrus, susijusius su operacijomis, atliktomis su atitinkamomis prekėmis, arba su ankstesnėmis ar paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis; muitinė taip pat turi teisę tikrinti tokias prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius, jeigu tą dar įmanoma padaryti. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėjos atžvilgiu vykdomas tikrinimas dėl eksporto formalumu pagal eksporto deklaracijas užbaigimo ir prekių, deklaruotų eksporto deklaracijose išgabenimo iš Europos Sąjungos muitų teritorijos, o ginčas byloje iš esmės kyla dėl informacijos, kuri atsakovei sudarė pagrindą pradėti šį tikrinimą, pateikimo pareiškėjai.
Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad su Europos Sąjungos institucijomis, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių muitinėmis bei kitomis institucijomis muitinė bendradarbiauja vadovaudamasi muitinės įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir muitinės sudarytais susitarimais. Reglamento (ES) Nr. 952/2013 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atlikdamos šiame skirsnyje minėtą tikrinimą, muitinė ir kitos kompetentingos valdžios institucijos gali keistis gautais duomenimis apie prekių, vežamų tarp Sąjungos muitų teritorijos ir už Sąjungos teritorijos ribų esančių šalių ar teritorijų, įvežimą, išvežimą, vežimą tranzitu, gabenimą, saugojimą ir galutinį vartojimą, taip pat gabenimą pašto siuntomis, įskaitant duomenis apie ne Sąjungos prekių ir prekių, kurioms taikoma galutinio vartojimo procedūra, laikymą Sąjungos muitų teritorijoje ir gabenimą joje, bei visų tikrinimų rezultatais, jei tai būtina rizikos mažinimui ir kovai su sukčiavimu. Atskiro teisinio reglamentavimo, nustatančio minėto tikrinimo metu surinktos medžiagos teikimą suinteresuotiems asmenims, nėra.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2017 m. lapkričio 23 d.), 47.2 punkte nurodyta, jog į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
TGIVSIIĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui pateikia dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, o šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. TGIVSIIĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. Būtent šiuo pagrindu, t. y., kad pareiškėja kreipėsi dėl dokumentų, kurių teikimui šio įstatymo nuostatos netaikomos, atsakovė skundžiamus sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos atstovo prašymą pateikti informaciją, gautą iš Vengrijos muitinės.
TGIVSIIĮ 2 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyta, jog šis įstatymas netaikomas dokumentams, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant dokumentus, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų slaptumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį bei dokumentams, kuriuos teikti riboja įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, taip pat kai pareiškėjai turi pagrįsti dokumentų, kurių prašo, panaudojimo tikslą.
Muitinės įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visa muitinės turima informacija saugoma, atskleidžiama ir teikiama šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. Reglamento (ES) Nr. 952/2013 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visa informacija, kurią gauna muitinė vykdydama savo funkcijas ir kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, laikoma profesine paslaptimi; kompetentingos valdžios institucijos be aiškaus tą informaciją pateikusio asmens arba valdžios institucijos leidimo jos neatskleidžia, išskyrus 47 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus; vis dėlto ši informacija gali būti atskleista be leidimo, jeigu muitinė privalo arba yra įgaliota ją atskleisti pagal galiojančias nuostatas, ypač susijusias su duomenų apsauga, arba kai atliekami procesiniai veiksmai.
Nėra pagrindo netikėti atsakove, o pareiškėja nepaneigė, kad šios administracinės bylos ginčo objektas (ginčo raštas – iš Vengrijos muitinės gauta informacija) Departamente yra gauta bendradarbiavimo pagrindu vadovaujantis 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastangų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą. Reglamento (EB) Nr. 515/97 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Muitinės informacinė sistemos (toliau – ir MIS) tikslas, remiantis šio reglamento nuostatomis, – padėti vykdyti veiklą, užkertančią kelią operacijoms, kurios pažeidžia muitinės ar žemės ūkio teisės aktus, jas tirti ir už jas patraukti baudžiamojon atsakomybėn, siekiant padidinti šiame reglamente nurodytų kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir kontrolės procedūrų efektyvumą taikant greitesnį informacijos platinimą. Reglamento (EB) Nr. 515/97 30 straipsnio 2 dalis nustato, jog nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 4 dalių ir 29 straipsnio 3 dalies, duomenimis, gautais iš MIS, naudojasi tik kiekvienos valstybės narės nacionalinės institucijos ar padaliniai bei Komisijos paskirti padaliniai, kompetentingi, remdamiesi jiems taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, siekti 23 straipsnio 2 dalyje nurodyto tikslo. Reglamento (EB) Nr. 515/97 42 straipsnis nustato, kad automatiniam duomenų keitimuisi ir tvarkymui taikomos nuostatos mutatis mutandis taikomos ir neautomatiniam duomenų keitimuisi ir tvarkymui. Reglamento (EB) Nr. 515/97 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neatsižvelgiant į formą, bet kuri informacija, perduodama remiantis šiuo reglamentu, yra konfidencialaus pobūdžio, įskaitant duomenis, saugomus MIS; jai taikomas tarnybinio slaptumo įsipareigojimas ir tokia pati apsauga, kokia taikoma pagal valstybės narės, kuri gauna informaciją, nacionalinius teisės aktus, ir pagal nuostatas, taikomas Bendrijos institucijoms; ypač svarbu, kad ši informacija būtų siunčiama tik valstybių narių institucijų atstovams, kurių funkcijos susijusios su teise žinoti šią informaciją ar ja naudotis; ji negali būti naudojama kitiems, šiame reglamente nenurodytiems tikslams, išskyrus atvejus, kai informaciją pateikusi ar į MIS įtraukusi valstybė narė arba Komisija aiškiai su tuo sutinka, atsižvelgiant į tos valstybės narės ar Komisijos nustatytas sąlygas ir į tai, ar valstybės narės, kurioje yra informaciją gaunanti institucija, nuostatos nedraudžia tokią informaciją perduoti ar panaudoti. Taigi informacija gauta iš Vengrijos muitinės pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali.
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1B-550 patvirtintų Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad muitinės informacija yra skirstoma į valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančią informaciją, viešai neskelbtiną ir neteiktiną informaciją, viešąją informaciją (Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 6.1-6.3 punktai). Muitinės informacijos tvarkymo taisyklių 13 punktas numato, kad Departamente ir muitinės įstaigose viešai neskelbtina ir neteiktina informacija – tai neviešo pobūdžio muitinės informacija, kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali (sudaranti komercinę paslaptį, privati informacija ir kt.), nesudaranti valstybės ir (arba) tarnybos paslapties, kurios skelbimas ar viešas teikimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Šių taisyklių 14.26 punktas nustato, kad viešai neskelbtina ir neteiktina informacija, tai muitinės informacija, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus nesudaro valstybės ir tarnybos paslapties (privati informacija, techninė, technologinė, organizacinė, komercinė, profesinė paslaptis ir kt.). Taisyklių 15 punkte nurodyta, kad Departamento ir muitinės įstaigų darbuotojai su viešai neskelbtina ir neteiktina informacija gali susipažinti ir naudoti tarnyboje jų pareigybių aprašymuose nurodytoms funkcijoms atlikti.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad informacijos, gautos iš Vengrijos muitinės, teikimą riboja įstatymai ir jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai (Muitinės įstatymas, Muitinės informacijos tvarkymo taisyklės, Reglamentai (EB) Nr. 515/97, (ES) Nr. 952/2013), todėl vadovaujantis TGIVSIIĮ 2 straipsnio 2 dalies 4 punktu, šios informacijos teikimui TGIVSIIĮ nuostatos netaikomos, o vadovaujantis TGIVSIIĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tai yra pagrindas atsisakyti šią informaciją pateikti.
Tai, kad atsakovė ankstesniu sprendimu, nurodytu Klaipėdos TM 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (8.1)11D-11212 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjos atstovui leido atvykus į Klaipėdos TM Muitinės procedūrų priežiūros skyrių susipažinti su ginčo raštu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas. Pažymėtina, kad šis ankstesnis atsakovės sprendimas nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl jo teisėtumas ir pagrįstumas plačiau nenagrinėjamas.
Sutiktina, su pareiškėjos skunde nurodytu argumentu, kad Reglamento (ES) Nr. 952/2013 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog prieš priimdama sprendimą, kuris galėtų būti nepalankus pareiškėjui, muitinė praneša pareiškėjui priežastis, kuriomis ji ketina pagrįsti savo sprendimą, ir suteikia jam galimybę per nustatytą laikotarpį, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jis gauna tokį pranešimą arba laikomas jį gavusiu, pareikšti savo nuomonę. Reglamento (ES) Nr. 952/2013 158 straipsni, o 1 dalis nustato, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. Tačiau, teismo vertinimu, Klaipėdos TM 2017 m. liepos 5 d. raštu Nr. (8.1)11D-8835 „Pranešimas apie numatomą priimti sprendimą“ atsakovė būtent ir nurodė priežastis, kuriomis ji ketina pagrįsti savo sprendimą, t. y. jog prekės, išleistos eksportuoti, nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos ir paprašė pateikti įrodymus, jog jos buvo išvežtos bei pareikšti savo nuomonė būtent dėl prekių išvežimo.
Reglamento (EB) Nr. 515/97 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų teisės asmens duomenų MIS atžvilgiu, ypač jų teisės naudotis duomenimis, įteisinamos laikantis valstybės narės, kurioje šios teisės galioja, įstatymų ir kitų teisės aktų bei laikantis vidaus taisyklių, taikytinų Komisijai, nurodytų 34 straipsnio 1 dalyje. Reglamento (EB) Nr. 515/97 37 straipsnio 6 dalies a-c punktuose nustatyta, jog kiekvienos valstybės narės teritorijoje bet kuris asmuo gali, remdamasis atitinkamos valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais, pateikti ieškinį arba, jei reikia paduoti skundą teismui ar kitai tam tikslui paskirtai institucijai dėl su juo susijusių duomenų, siekdamas, ištaisyti ar panaikinti faktiškai neteisingus asmens duomenis, ištaisyti arba panaikinti asmens duomenis, kurie įtraukti ar saugomi MIS pažeidžiant šį reglamentą, turėti teisę, kad duomenys apie jį būtų padaryti jam prieinami. Reglamento (EB) Nr. 515/97 45 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad 1 ir 2 dalys netrukdo naudotis informacija, gauta pagal šį reglamentą, teismo bylose ar procedūrose, atitinkamai iškeltose dėl muitinės ar žemės ūkio teisės aktų nesilaikymo. Teismo vertinimu, šios nuostatos dar nereiškia, kad ieškinys ar skundas dėl su juo susijusių duomenų visais atvejais turi būti tenkinamas. Be to, pareiškėjai buvo nurodyta, kad pagal iš Vengrijos muitinės gautą informaciją prekės, išleistos eksportuoti, galimai nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos. Teismo vertinimu, būtent tikrinimo metu ir renkami duomenys, pagal kuriuos bus nustatinėjama, ar ši informacija pasitvirtino ar ne ir su kuriais galės susipažinti pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjai pateikti ginčo rašto, kuriame galimai yra ir kitos konfidencialios, neteiktinos bei viešai neskelbtinos informacijos.
Konstatuojama, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo atsisakyta pateikti pareiškėjai iš Vengrijos muitinės gautą informaciją – ginčo raštą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytų argumentų pagrindu. Nenustatyti administracinių aktų panaikinimo pagrindai, numatyti ABTĮ 91 straipsnyje. Pareiškėjos reikalavimas panaikinti skundžiamą sprendimą ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus atmestini kaip nepagrįsti, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundo reikalavimai netenkinti, laikytina, kad sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsniu, 41 straipsnio 2 dalimi, atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Irpeta“ skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Atmesti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.